- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- I1-8492-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01926-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. Z. su skundu (b. l. 1, 2) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose priteisti 1 550 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime (b. l. 33–34) nurodė, kad Alytaus PN direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 49-386 (toliau – ir nutarimas) jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjui nutarimą apskundus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) jo skundas buvo pripažintas pagrįstu ir nuobauda panaikinta. Nurodė, kad jis visą mėnesį negalėjo nusipirkti jokių prekių, išskyrus kanceliarines prekes ir higienos reikmenis. Pabrėžė, kad serga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl jam yra svarbu pasirūpinti tinkamu maitinimu. Teigė, kad nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais nustatomos mitybos normos, neatsižvelgiama į asmens amžių, sveikatos būklę, todėl fiziologinės mitybos normos neapsaugo žmogaus nuo bado, alkio jausmo. Pareiškėjas tvirtina, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nuolatiniu alkio jausmu, nerimu, nemiga, galvos skausmu, bejėgiškumu ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 11–14) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjui Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 49-386 buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), todėl Alytaus pataisos namų administracija dėl pareiškėjo šią nuobaudą vykdė tuoj pat, t. y. kaip numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 5 dalyje.
Nurodė, kad Alytaus pataisos namuose maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo taisyklės), patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Maitinimo taisyklės parengtos vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, todėl nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjui maitinimas Alytaus pataisos namuose nėra orientuotas į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Pareiškėjo argumentas, kad nuobauda – draudimas 30 dienų nusipirkti maisto produktų pataisos įstaigos parduotuvėje – padarė žalą jo sveikatai, dėl to tapo bejėgiškas, nerimastingas, negalėjo naktį užmigti, atmestinas. Pažymėjo, kad prieš nuobaudos paskyrimą pareiškėjas apsipirko 2021 m. kovo 8 d. įsigydamas pageidaujamų prekių už visus turimus 13,81 Eur. Tvirtino, kad susumavus išlaidas po 2021 m. kovo 16 d. nuobaudos paskyrimo išeina 71,23 Eur, o pajamos nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. sudarė 100 Eur. Atsakovės atstovas padarė išvadą, kad pareiškėjui pataisos įstaigos direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 49-386 paskyrus nuobaudą kilo teisinės pasekmės, ribojant galimybę pirkti maisto produktų tik už 28,77 Eur. Todėl pareiškėjo argumentai, kad negalėjo nusipirkti parduotuvėje maisto produktų, yra atmestini. Pabrėžė, kad pareiškėjas baustas 22 kartus, skatintas nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo teikiamos medicininės paslaugos. Pažymėjo, kad pareiškėjui dietinis maitinimas galėjo būti skiriamas esant (duomenys neskelbtini) ligai ir skiriant gydymą antiretrovirusiniais vaistais, tačiau nuteistasis dėl dietinio maitinimo į medicinos darbuotojus nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės prašo priteisti atlyginimą neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus PN pareigūnų veiksmais skiriant jam nuobaudą, kuri buvo panaikinta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus PN direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 49-386 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) – už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūno tiesioginio reikalavimo atlikti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir atsisakė rašyti paaiškinimą. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus (b. l. 6).
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. N-21 Alytaus PN nutarimu paskirtą nuobaudą panaikino (b. l. 3–5). Byloje esantis Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus pareigūno 2021 m. kovo 10 d. pranešimas Nr. 7.20-1160 patvirtino aplinkybes, kad N. Z. buvo patikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Narkotikų testas buvo neigiamas (b. l. 7). Taigi akivaizdu, kad nutarimas dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui buvo nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 143 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, nebevykdoma. Nuteistasis turi teisę šio Kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo (BVK 143 straipsnio 7 dalis). Kaip atsiliepime pripažįsta atsakovės atstovas, nuobauda pradėta vykdyti tuoj pat, vadinasi, pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 16 d. neturėjo teisės nusipirkti tam tikrų maisto produktų. Taigi, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neteisėtai ir kad pareiškėjas nuobaudą jau atlikęs.
Atsakovės atstovas atsiliepime tvirtino, kad Alytaus pataisos namuose maitinimas organizuojamas vadovaujantis Maitinimo taisyklėmis, kurios parengtos vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, todėl pareiškėjui negalėjo būti padaryta žala. Taip pat detalizavo pareiškėjo sąskaitoje esančių lėšų judėjimą ir laikotarpius, kada pareiškėjas apsipirko parduotuvėje (b. l. 19–25). Teismo nuomone, atsakovės atstovo atsiliepime nurodytos aplinkybės ir sąskaitos išrašai nepaneigia fakto, jog pareiškėjui nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir jos vykdymas sukėlė jam teisines pasekmes.
Teismui iš esmės nekyla abejonių, kad dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo uždraudžiant mėnesį apsipirkti pataisos namų parduotuvėje (išskyrus kanceliarines prekes ir higienos priemones), pareiškėjas vieną mėnesį patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje egzistuoja visos viešajai valstybės atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, todėl spręstinas klausimas dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo būdo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo, kuomet jam buvo uždrausta apsipirkti pataisos namų parduotuvėje (išskyrus kanceliarines prekes ir higienos priemones).
Pareiškėjas akcentavo, kad jis serga sunkiomis ligomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl teisės įsigyti papildomai maisto produktų ribojimas sukėlė fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimą, nuolatinį alkio jausmą.
Vis dėlto teismas pažymi, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokių konkrečių maisto produktų jis norėjo įsigyti arba jie jam yra būtini sergant jo nurodytomis ligomis. Pareiškėjas 2021 m. kovo 18 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 2-315 buvo perkeltas į drausmės grupę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės) yra nustatyti ribojimai nuteistiesiems, atliekantiems bausmę drausmės grupėje. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 22 punkte nurodyta, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų. Taigi pareiškėjui iš maisto produktų buvo leidžiama įsigyti tik vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų) – ne daugiau kaip 2 kg (Taisyklių 20.1.1 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad pataisos namuose kalintys nuteistieji yra maitinami vadovaujantis Maitinimo taisyklėmis, parengtomis pagal Fiziologines mitybos normas, pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Be to, pareiškėjui specialus maitinimas galėjo būti skiriamas esant ŽIV ligai ir skiriant gydymą antiretrovirusiniais vaistais, tačiau nuteistasis dėl minėto maitinimo į medicinos darbuotojus nesikreipė (b. l. 28). Byloje esantis medicinos pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo teikiamos medicininės paslaugos, t. y. pareiškėjas ginčo laikotarpiu skundėsi skausmu (duomenys neskelbtini) ir jam buvo duotas leidimas atlikti reikalingus tyrimus dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai, susiję su drausminės nuobaudos pareiškėjui paskyrimu.
Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, nepagrįstai nubaudžiant pareiškėją drausmine nuobauda ir uždraudžiant vieną mėnesį apsipirkti parduotuvėje (išskyrus kanceliarines prekes ir higienos reikmenis), taip sudarant jam papildomus teisių apribojimus ir suvaržymus. Teismas neabejoja, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pareiškėjas patirtą žalą įvertino 1 550 Eur suma. Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų padarinių pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjui buvo padaryta tokio masto neturtinė žala, kuriai atlyginti adekvati satisfakcija būtų pareiškėjo prašoma pinigų suma.
Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtamų fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 250 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo N. Z. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti N. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.