- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- II-34-536/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13538-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- D. K.
išnagrinėjęs D.K, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-10-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-20326973-14,
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiamu nutarimu D. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. buvo paskirta 700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėn. už tai, kad ji, 2014-10-15 apie 16 val. 29 min. vairuodama automobilį „Rover 420“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) važiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, nesusto prieš liniją ir kelio ženklą „Stop“ bei šviesoforą ir arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio tam, kad praleistų bėginę transporto priemonę ir pravažiavo per geležinkelio pervažą.
Pažeidėja prašo panaikinti šį nutarimą ir bylą nutraukti. Ji nurodo, kad privažiavus pervažą ji pamatė policijos pareigūnus, sustojo prie „Stop“ ženklo, įsitikino, kad važiuoti yra saugu ir kirto pervažą. Už pervažos buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie paaiškino, kad ji pravažiavo pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Ji teigia, kad kertant geležinkelio pervažą, jai tikrai degė žalias šviesoforo signalas. Mano, kad pareigūnų parodymai nenuoseklūs, jai suformuluotas kaltinimas nėra aiškus. Pažeidimo ji nepadarė. Pažeidėja prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonę, nes vairuotojo pažymėjimas jai būtinas darbe, ji turi sveikatos problemų dėl stuburo sukeliamų skausmų vaikštant, šeima augina mažametį vaiką, kurį ji veža į darželį bei pas gydytojus, lanko senyvo amžiaus motiną, gyvenančią kitame mieste.
Atsiliepimas
Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius savo atsiliepime paprašė skundžiamą nutarimą palikti galioti, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. Savo skunde D. K. nurodo, kad nepažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 red.) (toliau – KET) 168, 169, 170 p. reikalavimų, nes visi šie punktai priskiriami KET XVIII skyriui, „Važiavimas per sankryžas“. Šiuo atveju D. K. remiasi sena KET redakcija, galiojusia iki 2014-10-11, tuo tarpu D. K. KET pažeidimus padarė 2014-10-15. Nutarimu paskirta nuobauda yra pagrįsta, neprieštaraujanti teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, administracinės nuobaudos skyrimo taisyklėms. Pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų S.Levickij ir M.Sobolevskajos tarnybiniais pranešimais. Policijos pareigūnų parodymai laikytini objektyviais įrodymais, kadangi jie tiesiogiai matė daromą pažeidimą; byloje nėra duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi.
Liudytoja M.Sobolevskaja, policijos pareigūnė, parodė, kad dirbdama su kolega S.Levickij, tarnybiniu automobiliu stovėjo Elektrėnų sav., Vievyje, prie geležinkelio pervažos ir matė, kaip pažeidėjos vairuojamas automobilis sustojo ties „Stop“ ženklu ir degant raudonam šviesoforo signalui kirto pervažą. Netoli pervažos pažeidėjos vairuojamas automobilis buvo jų, policijos pareigūnų, sustabdytas. Įvykio aplinkybes su pažeidėja aiškinosi S.Levickij. Iš jo žodžių ji, M.Sobolevskaja, suprato, kad pažeidėja, važiuodama per pervažą, supainiojo šviesoforus, nes tuo momentu žalias signalas degė traukiniui. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu D. K. manipuliavo tuo, kad ji dirba Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigoje.
Liudytojas S.Levickij davė parodymus, iš esmės analogiškus M.Sobolevskajos parodymams, patvirtindamas, kad matė, kaip pažeidėjos vairuojamas automobilis kirto geležinkelio pervažą degant draudžiamajam šviesoforo signalui.
Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų, ėjusių savo tarnybos pareigas ir nesaistomų su pažeidėja jokių ryšių, tiesiogiai stebėjusių D. K. daromą administracinį teisės pažeidimą, parodymų atitikimu tikrovę: jie yra nuoseklūs, iš esmės sutampa tarpusavyje. Daromą teisės pažeidimą jie netrikdomai stebėjo palyginus nedideliu atstumu ir dėl jo aplinkybių negalėjo suklysti. Teismo nuomone pažeidėjos akcentuoti liudytojų parodymų skirtumai nėra esminiai , nėra teisiškai reikšmingi. Pažymėtina, kad pati pažeidėja raštu apgailestavo, kad, kirsdama geležinkelio pervažą, nematė, koks jai degė šviesoforo signalas (b.l. 66). Pažeidėja yra tiesiogiai suinteresuota palankia jai šios bylos baigtimi ir, duodama minėtus parodymus, teismo vertinimu siekia išvengti administracinės atsakomybės. Taigi nurodyti pažeidėjos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, prieštaraujantys jos pačios paaiškinimams bylos tyrimo metu, pripažintini melagingais. Dėl to teismas juos atmeta ir, išspręsdamas pateiktą skundą, vadovaujasi liudytojų M.Sobolevskajos irt S.Levickij parodymais.
KET 168 p. numato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
KET 169 p. nurodoma, kad geležinkelio pervažoje eismo dalyvis privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei.
KET 170 p. pažymėta,kad, duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio.
D. K. neįvykdė šių reikalavimų ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 125 str., kas teisingai konstatuota skundžiamame nutarime. Šiuo aspektu jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažeidėjos prašymas sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą galėtų būti tenkinamas tik taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, tačiau šios normos numatyta išimtį iš administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių galima taikyti tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms, bet visu pirma tada, kai pažeidėjas pripažįsta savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo ir nuoširdžiai dėl jo gailisi. D. K. savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, dėl jo nesigaili. Tai apskritai neleidžia svarstyti švelnesnės negu įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimo klausimo. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą pažeidėjos skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė
D.K skundo netenkinti ir Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2014-10-21 nutarimą Nr. 10N-20326973-14 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.