Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-10-21 nutarimo panaikinimo, nustatė :

Aprašomoji dalis

D. K. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2014-10-21 nutarimu nubausta pagal LR ATPK 125 str. 700 Lt (202 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad ji 2014-10-15 apie 16 val. 29 min. vairuodama automobilį „Rover 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, nesustojo prieš liniją ir kelio ženklą „Stop“ bei šviesoforą ir arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio tam, kad praleistų bėginę transporto priemonę ir pravažiavo per geležinkelio pervažą. Tokie D. K. veiksmai skundžiamu nutarimu buvo įvertinti kaip KET 168, 169, 170 p.p. pažeidimas.

Nesutikdama su minėtu nutarimu, D. K. padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2015-05-05 nutartimi pastarosios skundą atmetė.

Skunde apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pats faktas, jog parodymus apie galimai padarytą pažeidimą duoda policijos pareigūnas, dar besąlygiškai neduoda pagrindo jo parodymus laikyti visiškai teisingais ir vienareikšmiškai remtis jais kaip įrodymu.

Taip pat teigia, kad teismas neteisingai vertino administracinio teisės pažeidimo protokole jos surašytą pasiaiškinimą, konstatuodamas, kad apeliantė su padarytu pažeidimu sutiko ir gailėjosi. Nurodo, kad rašydama pasiaiškinimą nurodė, kad tą dieną važiuodama iš Kauno į Vilnių privažiavusi geležinkelio pervažą sustojo prie STOP linijos, tačiau nematė, jog būtų degęs raudonas šviesoforo signalas. Apgailestavo, kad sustojusi nepamatė raudono signalo. Apeliantė nurodo, kad šis jos paaiškinimas nelaikytinas kaltės pripažinimu dėl važiavimo per draudžiamą šviesoforo signalą, kadangi nuo pat pažeidimo padarymo iki dabar nuosekliai ir kategoriškai neigia savo kaltę - į pervažą neįvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad D. K. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2014-10-21 nutarimu nubausta už tai, kad ji 2014-10-15 apie 16 val. 29 min. vairuodama automobilį „Rover 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, nesustojo prieš liniją ir kelio ženklą „Stop“ bei šviesoforą ir arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio tam, kad praleistų bėginę transporto priemonę ir pravažiavo per geležinkelio pervažą.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantė kalta neprisipažino, nurodė, jog per geležinkelio pervažą važiavo tik įsitikinusi, kad važiuoti yra saugu ir leidžiama, kad draudžiamas šviesoforo signalas tikrai nedegė.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, nutarimą ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantė 2014-10-15 apie 16 val. 29 min. vairuodama automobilį „Rover 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, nesustojo prieš liniją ir kelio ženklą „Stop“ bei šviesoforą ir arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio tam, kad praleistų bėginę transporto priemonę ir pravažiavo per geležinkelio pervažą. O jos keliama versija, kad draudžiamas šviesoforo signalas prieš pradedant važiuoti nedegė, skundą nagrinėjančio teismo nuomone vertintina kritiškai kaip pažeidėjos gynybinė pozicija.

Teisme liudytoja apklausta policijos pareigūnė M. S. parodė, kad dirbdama su kolega S. L., tarnybiniu automobiliu stovėjo Elektrėnų sav., Vievyje, prie geležinkelio pervažos ir matė, kaip pažeidėjos vairuojamas automobilis sustojo ties „Stop“ ženklu ir degant raudonam šviesoforo signalui kirto pervažą (b.l. 101-102).

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. L. taip pat paaiškino, kad matė, kaip pažeidėjos vairuojamas automobilis kirto geležinkelio pervažą degant draudžiamajam šviesoforo signalui (b.l. 102-103).

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 69, 71).

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 66), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3 būrio vyr. patrulių S. L. ir M. S. tarnybiniai pranešimai (b.l. 69, 71), iš dalies pačios apeliantės paaiškinimas (b.l. 66), AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikti duomenys ir kt.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3 būrio vyriausiojo patrulio S. L. 2014-10-15 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad automobilis ROVER 420 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie sankryžos, sustojo prie „STOP“ ženklo, tačiau nepaisant to, kad degė raudonas šviesoforo signalas, įvažiavo į pervažą (nesustojo, kad praleisti iš dešinės artėjančios bėginės transporto priemonės) ir ją pravažiavo (b.l. 69).

Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K. parodymus, matyti, kad ji neigė kirtusi geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, teigė, kad raudona tikrai nedegė (b.l. 93-96). Rašydama pasiaiškinimą apeliantė nurodė apgailestaujanti, kad sustojusi nepamatė raudono šviesoforo (b.l. 66). Nors skunde ji nurodo savo tokio pasiaiškinimo nevertinanti kaip prisipažinimo, teismo vertinimu, apeliantės versija, kad ji geležinkelio pervažą kirto degant leidžiamam šviesoforo signalui, vertintina kritiškai. Nors pastaroji skunde teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas ją pripažino kalta, remiantis vien tik policijos pareigūnų parodymais, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Apeliantės nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastaroji buvo nubausta nepagrįstai.

Skunde taip pat ginčijama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo išreikalauti iš policijos informaciją apie administracinio teisės pažeidimo protokolo pildymo laiką, pažeidė rungimosi principą apribodamas pastarosios teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą tenkinti vieną ar kitą proceso dalyvio prašymą teismas priima atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir tai yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas D. K. padaryto pažeidimo laikas bei data, todėl paties protokolo pildymo laikas pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad D. K. administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 125 str., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apeliantė, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.