Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. Š. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-70881985-16 buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 28,00 Eur bauda. Šiuo nutarimu A. B. buvo paskirta nuobauda už tai, kad jis 2016 m. liepos 15 d. apie 8 val. 33 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „MAN TGA 18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), posūkyje į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadinta vairuojama transporto priemonė, kelio danga, kelio aptvėrimas (atitvaras). Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 127 punktus.Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi buvo atmestas A. B. skundas ir paliktas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. Š. 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-70881985-17 dėl A. B. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi patikslino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. Š. 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-70881985-16 nurodytą A. B. padaryto administracinio pažeidimo laiką, nurodant, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2016 m. liepos 15 d. apie 8.22 – 8.25 val.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. Š. 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, kaip nesant veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties; prašo atlikti pakartotinę eismo įvykio ekspertizę.Skunde nurodo, kad anksčiau važiuodavo panašiu greičiu, veždavo panašaus svorio krovinį tuo pačiu keliu, kaip ir įvykio metu, tačiau eismo įvykio neįvykdavo. Apelianto manymu, eismo įvykis įvyko dėl WABCO sistemos gedimo, o ne dėl jo kaltės, tą patvirtina specialisto I. N. parodymai. Nurodo, jog jis (A. B.) važiavo saugiu greičiu. Pažymi, jog specialistų išvadomis negalima vadovautis, nes jos yra prieštaringos, be to, prieštarauja specialisto I. N. parodymams, tyrimą atlikę specialistai realiai nematė ir realiai neapžiūrėjo sunkvežimio ir puspriekabės, todėl išvadas padarė remiantis tik matematiniais skaičiavimais, o ne faktinėmis aplinkybėmis.. Apeliantas pažymi, jog liudytojo D. R. parodymais negalima vadovautis, nes jie nėra patikimi. Teigia, kad byloje nėra patikimų įrodymų pagrindžiančių jo (A. B.) kaltę, be to, buvo nepagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui perkelta įrodinėjimo našta (įrodyti, jog yra nekaltas). Pažymi, kad savo kaltę paaiškinime nurodė būdamas po sunkios traumos, todėl toks paaiškinimas turėjo būti pripažintas neturinčiu jokios juridinės galios. Atkreipia dėmesį, kad byloje buvo neteisingai nustatytas įvykio laikas. Nurodo, kad norint nustatyti tiesą ir įvykdyti teisingumą šioje byloje buvo būtina skirti eismo įvykio ekspertizę. Tačiau tuo pačiu pažymima, kad šiuo metu tai yra nebeįmanoma, nes nuo eismo įvykio praėjo beveik du metai, eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nebuvo antspauduotos ir saugomos, kai kurios detalės buvo naudojamos kitų transporto priemonių remontui, tai patvirtino ir įmonės vadovas V. Š., tad atlikti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių ekspertizę nėra galimybių.Pažymi, jog buvo nepagrįstai priteistos nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos iš A. B., nes procesas turėjo vykti pagal ATPK, kuris šių išlaidų priteisimo galimybės nenumatė.

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą nukentėjęs asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš A. B. 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad per du su puse mėnesio 5 kartus važiavo tuo pačiu maršrutu su panašiu kroviniu ir neapsivertė, nes tachografas nepalaiko GPS funkcijos. Pažymi, jog dvi specialistų išvados įrodo, jog dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas tik A. B., kuris nepasirinko saugaus greičio. Atkreipia dėmesį, jog WABCO sistema neprivalo būti įrengta sunkvežimiuose. Atsiliepime taip pat nurodo, kad tiek A. B. vairuotas sunkvežimis, tiek puspriekabė buvo techniškai tvarkingi. Atkreipia dėmesį, kad WABCO sistema tik padeda vairuotojui valdyti autotransporto priemonę, bet jokiu būdu nenušalina jo nuo vairavimo, todėl už vairavimą yra atsakingas tik vairuotojas, o ne elektroninės sistemos. Pažymi, jog pagrindo skirti pakartotinę eismo įvykio ekspertizė nėra pagrindo.

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus įgaliotas asmuo prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo patikslintas ir paliktas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. Š. 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimas dėl A. B. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 m. liepos 15 d. apie 8.22 – 8.25 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „MAN TGA 18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), posūkyje į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadinta vairuojama transporto priemonė, kelio danga, kelio aptvėrimas (atitvaras), taip pažeidžiant KET 9 ir 127 punktų reikalavimus. Apeliaciniu skundu A. B. nesutinka, jog dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ir mano, kad tai įvyko dėl WABCO sistemos gedimo.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytoms išvadomis dėl A. B. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, pašalino byloje kilusias abejones dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės sukėlus eismo įvykį, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo nutarimą dėl A. B. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. A. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodyta 2016 m. liepos 15 d. eismo įvykio vietos schema ir 2016 m. liepos 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 8, 12-21), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 6, 25), paties A. B. 2016 m. liepos 27 d. duotu paaiškinimu apie įvykio aplinkybes, kur jis nurodė, jog yra pats kaltas dėl eismo įvykio, transporto priemonė buvo tvarkinga, kliūties kelyje nebuvo, turėjo sulėtinti greitį darant manevrą, neįvertino buvusios situacijos (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 26), 2018 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 11Š-127 (17), kurioje nurodyta, jog tachografo registracijos lape užfiksuota, kad prieš eismo įvykį, prieš pat paskutinį greičio sumažinimą apie 8.22 val., t. y. laiko tarpe nuo 8.20 val. iki 8.val., A. B. vairuojamas vilkikas su puspriekabe – cisterna, važiavo apie 52 km/h (atsižvelgiant į greičio paklaidą, važiavo nuo 46 iki 58 km/h), todėl tikėtina, jog kritinis greitis tam, kad minėtas transporto priemonių junginys neapvirstų yra mažesnis nei 46 km/h (1 t., b. l. 149-151), transporto priemonių MAN TGA18.410 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kaessbohrer/STS32, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Techninės apžiūros rezultatų kortelėmis, iš kurių matyti, jog įvykio metu minėtos transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus (1 t., b. l. 154, 158), transporto priemonių, vežančių tam tikrus pavojingus krovinius, patvirtinimo sertifikatai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog transporto priemonės MAN TGA 18.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kaessbohrer STS32, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitiko Europos sutartyje dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) nustatytas sąlygas (1 t., b. l. 156-157, 160-161), Lietuvos transporto saugos administracijos pateiktu raštu, kuriame nurodyta, jog pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus transporto priemonių valdytojai nėra įpareigoti jiems priklausančioms transporto priemonėms sumontuoti minimas WABCO apsaugos sistemas, šias sistemas sumontuoja transporto priemonių gamintojai kaip papildomą įrangą, o už transporto priemonių techninę būklę ir tinkamą sistemų veikimą atsako transporto priemonės valdytojas ir vairuotojas (2 t., b. l. 14), 2018 m. gegužės 24 d. specialisto išvada Nr. 11-541(18), 11-978 (18), kurioje nurodyta, kad pagrindine nagrinėjamo eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo A. B. pasirinktas nesaugus, pagal kelio posūkio kreivę per didelis važiavimo greitis, nurodyta, kad vairuotojas į posūkį įvažiavo nuo 56 iki 58 km/h greičiu (2 t., b. l. 44-52), apylinkės teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. B., D. R., eksperto E. G. parodymais.Nors A. B. teigia, kad jo pirminiu paaiškinimu negalima remtis, nes jis davė jį iškart po sunkios traumos, tačiau apygardos teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad duodamas paaiškinimus A. B. nebūtų galėjęs teisingai suprasti savo duodamus parodymus, to nepatvirtina ir byloje pateikti A. B. medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 66, 67, 68), be to, duodamas paaiškinimą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus inspektoriui, taip pat nenurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl techninio gedimo ar, kad šiuo metu negali duoti paaiškinimų dėl sveikatos būklės (1 t., b. l. 153). Minėtą poziciją A. B. nurodė tik pateikdamas skundą aukštesnės instancijos teismui 2016 m. gruodžio 23 d. (2 t., b. l. 60-65), todėl tai laikytina administracinėn atsakomybė traukiamo asmens, neparemta objektyviais duomenimis, gynybine pozicija, todėl ji atmestina. Pagrindo teigti, kad A. B. buvo perkelta įrodinėjimo pareiga, nėra.Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apygardos teismas pažymi, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esančių specialistų išvados dėl eismo įvykio kilimo sąlygų, transporto priemonės važiavimo greičio ir laiko yra nuoseklios, vieną kitą papildančios, todėl pagrindo jomis nesivadovauti nėra. Apylinkės teismas pagrįstai patikslino įvykio laiką remdamasis ne prielaidomis, o 2018 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 11Š-127 (17), kurioje nurodytas įvykio laikas, atsižvelgiant į tachografo registracijos lape užfiksuotus duomenis, yra 2016 m. liepos 15 d. apie 8.22 – 8.25 val. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad iš prie apeliacinio skundo pridėtos 2018 m. birželio 26 d. specialisto I. N. apklausos protokolo matyti, jog jis patvirtino, kad įvykio metu WABCO sistema neveikė, tačiau tuo pačiu nurodė, jog jei vairuotojas grubiai vairuodamas transporto priemonę nesilaikys saugumo, tai yra posūkyje važiuos dideliu greičiu, WABCO atlikdama savo darbą gali ir nebepadėti išlaikyti stabilią transporto priemonę ir ši iš inercijos apvirs (2 t., b. l. 90). Taigi, I. N. nurodytos aplinkybės ne paneigia, o papildo ir patvirtina byloje esančias specialistų išvadas (2018 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 11Š-127 (17), 2018 m. gegužės 24 d. specialisto išvada Nr. 11-541(18), 11-978 (18)), kuriose vienareikšmiškai nurodyta, kad pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo A. B. pasirinktas nesaugus, pagal kelio posūkio kreivę per didelis važiavimo greitis. Taigi, esant šioms aplinkybės nėra pagrindo skirti papildomą ekspertizę, siekiant išsiaiškinti įvykio kilimo sąlygas, nes aukštesniojo teismo vertinimu byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių A. B. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl atlikti apeliaciniame skunde prašomų tyrimo veiksmų nėra jokios protingos būtinybės, be to, nors apeliantas prašo skirti papildomą ekspertizę, tačiau tuo pačiu skunde ir pats pripažįsta, kad šiuo atveju ją skirti yra netikslinga.Skunde apeliantas teigia, jog anksčiau važiuodavo tuo pačiu maršrutu, su tokiu pačiu kroviniu, panašiu greičiu, kaip ir važiavo įvykio metu, tačiau eismo įvykio neįvykdavo, puspriekabė su sunkvežimiu nevirsdavo. Apygardos teismas pažymi, jog šie argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, jog apeliantas teigia anksčiau minėtu kelio ruožu važiavęs iki 40 km/h, o įvykio metu važiavęs 38 km/h, tačiau kaip matyti iš byloje esančių specialistų išvadų (2018 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 11Š-127 (17), 2018 m. gegužės 24 d. specialisto išvada Nr. 11-541(18), 11-978 (18)), buvo nustatyta, kad A. B. vairuojamas sunkvežimis su priekaba įvykio metu važiavo bent 46 km/h greičiu, todėl tai tik patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. B. nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir dėl to įvyko eismo įvykis, ko neatsitikdavo anksčiau, kai A. B. važiuodavo lėčiau. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog A. B. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta pagrįstai nustatant, jog apeliantas vairuodamas transporto priemonę „MAN TGA 18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), posūkyje į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. Š. 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, kuriuo A. B. buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, apeliacinio skundo argumentai A. B. kaltės klausimu dėl minėto pažeidimo padarymo neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas pagrįstai nusprendė priteisti nukentėjusiojo UAB „Postūmis“ naudai iš A. B. turėtas atstovavimo išlaidas. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos ne ANK, ATPK teisena, nes Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nurodo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų administracinių nusižengimų teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, tačiau tai nereiškia, jog apylinkės teismo sprendimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo yra neteisėtas, nes atstovavimo išlaidų priteisimo galimybė buvo numatyta ir iki įsigaliojant ANK.Pagal ATPK 249 straipsnio 1 dalį administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. ATPK normose nėra numatyta, jog nukentėjusiam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, sistemiškai aiškinant ATPK ir BPK normas dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo, darytina išvada, kad nukentėjusiojo asmens išlaidos, patirtos dėl atstovo advokato darbo apmokėjimo, gali būti laikomos proceso išlaidomis ir atlyginamos. Taigi, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nusprendė iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiojo naudai priteisti jo patirtas išlaidas, susidariusias dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nukentėjęs asmuo UAB (duomenys neskelbtini) dėl A. B. apeliacinio skundo apygardos teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo priteisti iš A. B. patirtas 363 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad A. B. apeliacinis skundas atmestas, atsiliepimo pateikimas susijęs su nukentėjusiojo asmens tinkamu interesų užtikrinimu, prie nukentėjusiojo atsiliepimo į apeliacinį skundą yra pridėta PVM sąskaita – faktūra Nr. APB/18-07-05 ir Mokėjimo nurodymas Nr. 123, kurie patvirtina, jog nukentėjęs asmuo sumokėjo už jam suteiktas teisines paslaugas 363 Eur, todėl iš apelianto A. B. nukentėjusiojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistinos nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos atstovo advokato paslaugoms apmokėti dėl A. B. apeliacinio skundo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) advokato atstovavimo išlaidų UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.