Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui Remigijui Grudikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016-09-06 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-70881985-16, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016-09-06 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato nutarimu (toliau – skundžiamas nutarimas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 28,00 EUR dydžio bauda už tai, jog jis 2016-07-15, apie 08.33 val., Šiaulių r. sav., 1 km, vairuodamas transporto priemonę „MAN TGA 18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) posūkyje į dešinę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadinta vairuojama transporto priemonė, kelio danga, kelio aptvėrimas (atitvaras). Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktus.

A. B. skundu prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. Šulčiaus 2016-09-06 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-70881985-16 skirtą 28,00 EUR administracinę nuobaudą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. A. B. teigimu, transporto priemonės apsivertimas įvyko ne dėl jo pasirinkto nesaugaus greičio, ne dėl kelio reljefo, ne dėl vežamo krovinio, o dėl neveikiančios elektroninės WABCO sistemos, kuri yra sumontuota puspriekabės cisternoje „Kassbohrer STS-32“ ir kuri yra skirta tam, kad būtų išvengta puspriekabės apsivertimo. Eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota ratų čiuožimo žymių, o tai reiškia, kad eismo įvykio metu WABCO sistema nusiveikė, o nesuveikė todėl, kad ji buvo sugedusi ar sugedo, ir tai yra tikroji eismo įvykio priežastis.

Skundas netenkintinas.

A. B. skundžiamu Institucijos nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuri nustato administracinę atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinė, joje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali. Taikant ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą (pažeidimus), dėl kurio buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. B. pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus. KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Savo pirminiame rašytiniame paaiškinime A. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, paaiškino, kad 2016-07-15, apie 9 val., važiavo blaivus, turintis teisęs vairuoti sunkvežimį „MAN GA 18.410“ su puspriekabe „Kaessboher“; sunkvežimis buvo techniškai tvarkingas; kelyje A9 norėjo užvažiuoti posūkiu ant viaduko, kylant posūkiu, važiuojant apie 40 km/h greičiu, pajuto, kad lėtai kyla automobilis, ir pagalvojo, kad reikia permesti žemesnę pavarą, tada pajuto, kad sunkvežimis krenta ant kairio šono; dėl šio eismo įvykio nieko nekaltina, transporto priemonė tikrai tvarkinga, kelyje kliūties nebuvo, tikriausiai turėjo dar labiau sulėtinti greitį darant šį manevrą, neįvertino buvusios situacijos, dėl šio eismo įvykio yra pats kaltas, nieko nekaltina ir pretenzijų neturi (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 160612265401 medžiaga, 26 b. l.). Teisme A. B. paaiškino, kad į kelio vingį, kuriame jo vairuojamas sunkvežimis apvirto, jis įvažiavo 10 km/h greičiu, po ko greitį didino iki 38 km/h greičio; jeigu būtų važiavęs lėčiau nei 10 km/h arba visiškai sustojęs, tai sunkvežimis nebūtų apsivertęs. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad A. B. pasirinko netinkamą važiavimo greitį ir, užuot jį sulėtinęs, greitį didino, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas bei vietovės reljefą (kelio vingį), į tai, jog vežamas skystas krovinys priekaboje banguoja, nepagrįstai iš dalies patikėjęs vairuojamos transporto priemonės valdymą neveikiančiai elektroninei sistemai WABCO, kurios veikimo jis prieš pradėdamas važiuoti negalėjo patikrinti ir nepatikrino, ir tokiu būdu pažeidė KET 9 bei 127 punktų reikalavimus. Jeigu A. B. būtų pasirinkęs tinkamą važiavimo greitį arba būtų visiškai sustojęs, kaip to reikalauja KET, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs. Todėl kilusias pasekmes (žalą) ir A. B. inkriminuotus KET pažeidimus sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

A. B. tvirtina, jog eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl WABCO sistemos, kuri yra sumontuota puspriekabės cisternoje „Kassbohrer STS-32“ ir kuri yra skirta tam, kad būtų išvengta puspriekabės apsivertimo, gedimo. Pasak A. B., jei ši sistema būtų suveikusi, sunkvežimio puspriekabės ratai būtų užsiblokavę ir sunkvežimis būtų sustojęs, t. y. nebūtų įvykę jokio transporto priemonės virtimo.

KET 15 punktas nustato, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus. Anot A. B., puspriekabė, kurioje neveikia WABCO elektroninės sistemos funkcija, apsauganti puspriekabę nuo apsivertimo, yra techniškai netvarkinga ir nesaugi; jeigu jis būtų žinojęs, jog ši funkcija neveikia, jis sunkvežimio nebūtų vairavęs, tačiau WABCO elektroninės sistemos veikimo jis prieš pradėdamas važiuoti nepatikrino, nes negalėjo to padaryti. Šie duomenys leidžia teigti, jog A. B. prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, ar transporto priemonė yra tvarkinga, ir, nežiūrint to, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, tuo pažeisdamas KET 15 punkto reikalavimus. Jeigu A. B. būtų laikęsis minėto KET punkto reikalavimų ir nebūtų pradėjęs vairuoti transporto priemonės, kurios techninės būklės jis negali išsamiai patikrinti ir kurią dėl to vairuoti yra nesaugu, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs ir kilusių pasekmių (žalos) nebūtų buvę. Todėl konstatuotina, kad tarp padaryto KET 15 punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių taip pat yra tiesioginis priežastinis ryšis.

Pažymėtina, jog pareiga saugiai valdyti transporto priemonę teisės aktais yra nustatyta vairuotojui, o ne transporto priemonėse įdiegtoms elektroninėms sistemoms. Dėl padaryto pažeidimo kaltas yra išimtinai A. B., o ne elektroninė sistema, ir jo kaltė pasireiškia neatsargumu, nes jis, nors ir nenumatė, kad gali kilti byloje nustatytos pasekmės, tačiau, atsižvelgiant į vairuotojams keliamus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu buvo apgadinta kelio danga, ši aplinkybė iš A. B. suformuotos pažeidimo esmės šalintina. Šios aplinkybės pašalinimas teisės pažeidimo kvalifikacijai įtakos neturi.

Be to, nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. B., be KET 9 bei 127 punktų reikalavimų, pažeidė ir KET 15 punkto reikalavimus, atsižvelgiant į ATPK 302 str. 2 d. nustatytą draudimą bloginti atsakomybėn patraukto asmens padėtį, šio punkto pažeidimas į pažeidimo esmę neįtrauktinas.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.). Teismas, ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog A. B. skirta administracinė nuobauda parinkta ir individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ir 30² straipsnių reikalavimų.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu A. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti minėtą nutarimą A. B. nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Patikslinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016-09-06 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-70881985-16 nurodytą A. B. pažeidimo esmę ir nustatytas aplinkybes, išbraukiant žodžius „kelio danga“.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.