Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-310-1010/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
1-310-1010/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09910-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-310-1010/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09910-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.4.3; 1.1.8.12 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokurorui Egidijui Žyliui,

kaltinamajam A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas:

- Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 750 litų bauda;

- Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

- Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsniu 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

- Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2019 m. kovo 9 d. vakare, apie 23 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), J. B. gyvenamojo buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė J. B. vieną kartą į kaktą, vieną kartą į dantis, vieną kartą į galvos kairę pusę, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam J. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. B. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai. Nurodė, kad galėjo būti 2019 m. kovo 9 d. vakaras, J. B. žmona paskambino, kad vyras smurtauja. J. B. yra kaltinamojo pažįstamas. A. B. nuvažiavo pas juos į svečius, ten gėrė. Paskui J. B. prabudo, parsinešė strypą ir A. B. sudavė, tada A. B. jam sudavė į galvą, į dantis, nepamena kiek kartų sudavė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kur nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. 2019 m. kovo 9 d. vakare, apie 23 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), J. B. gyvenamojo buto kambaryje, būdamas stipriai apgirtęs, konflikto su J. B. metu, galėjo kumščiu suduoti vieną kartą J. B. į kaktą, vieną kartą į dantis, vieną kartą į galvos kairę pusę ir taip sužaloti J. B. (b. l. 99-102, 129-131). Nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido, liepė daugiau nebeatvažiuoti. Kalti abu ir alkoholis. Stengiasi taisytis, gailisi. Iš karto sumokėjo už J. B. gydymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, BPK 290-291 straipsniuose nustatyta tvarka išvardydamas paskelbė ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Iš 2019 m. kovo 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. kovo 9 d. apie 23 val. 40 min. nukentėjusiojo J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. B. sumušė J. B. (b. l. 1-5).

Iš nukentėjusiojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu vykdytų apklausos protokolų matyti, kad 2019 m. kovo 9 d. apie 23 val. 40 min. J. B. pamatęs vienoje lovoje su jo žmona gulintį A. B., susijaudino ir griebė kambaryje buvusį gelžgalį vieną kartą trenkė A. B. per galvą, po ko A. B. vieną kartą trenkė J. B. į kaktą ją praskeldamas, po to, vieną kartą į burnos sritį nuskeldamas viršutinį kairės pusės iltinį dantį ir vieną kartą į galvos kairės pusės sritį. J. B. nurodė, kad A. B. suduoti smūgiai sukėlė didelį fizinį skausmą, iš praskeltos kaktos bėgo kraujas. Nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų išlaidų nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 1-5, 51-54).

Iš 2019 m. kovo 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų bei fotolentelės matyti, kad po įvykusio konflikto iš J. B. paimtas metalinis strypas, ant kurio nebuvo matyti reikšmės ikiteisminiam tyrimui turinčių požymių (b. l. 26-28).

Iš 2019 m. balandžio 2 d. specialisto išvados Nr. G549/2019(03) matyti, kad J. B. buvo nustatyta muštinė (apie 2 cm ilgio) kaktos žaizda ir vieno viršutinio (23) danties vainiko lūžis. Nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti sudavus kumščiu du smūgius – į kaktą ir į burną iš priekio. J. B. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 46).

Liudytoja L. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2019 m. kovo 9 d. apie 20 val. jos vyras J. B. apgirtęs grįžo namo ir nuėjo miegoti. Pažymėjo, jog jis atsigulė ant neištiestos sofos-lovos, kurioje įprastai miega dviese. Vyrui miegant paskambino pažįstamui A. B., kuris būdamas neblaivus ir nešinas alaus buteliu po kiek laiko atvyko pas ją į svečius. Siekdami neprižadinti miegančio J. B. ji su A. B. nuėjo į kitą kambarį, kuriame susėdę ant sofos gėrė alų. Apie 23 val. 40 min. baigus gerti alų, ji A. B. liepusi nakties metu niekur neiti, pasiūlė nakvoti pas juos. A. B. sutiko. Po to ji nuėjusi į kambarį, kuriame ant neištiestos sofos miegojo jos vyras J. B., ir pamačiusi kad nėra vietos atsigulti, bandė pažadinti vyrą, tačiau jis nesikėlė, po ko grįžo atgal į kambarį, kuriame miegojo A. B. ir atsigulė šalia jo. Nurodė, jog praėjus 2-3 minutėms, į kambarį, kuriame miegojo ji ir A. B. atėjo J. B. kuris, pamatęs juos kartu gulinčius šalia vienas kito pradėjo šaukti, tarp jo ir A. B. kilo žodinis konfliktas, po ko ji pašokusi iš lovos išbėgo iš kambario. Pažymėjo, jog nematė ar J. B. sudavė kokiu nors daiktu A. B.. Išbėgusi iš kambario pastebėjo, jog kambaryje liko jos šlepetės, todėl grįžo jų pasiimti. Grįžusi į kambarį pamatė kaip A. B. J. B. vieną kartą kumščiu trenkė į kaktą, ją praskeldamas, iš žaizdos bėgo kraujas. Nurodė, jog labai išsigando, todėl pagriebusi šlepetes išbėgo iš kambario. Kas toliau vyko kambaryje, nematė. Pažymėjo, jog netrukus iš kambario išėjo J. B., kurio veidas buvo kruvinas. J. B. tada nurodęs, jog eina pas kaimynus kviesti policijos. Nurodė, jog atvykę policijos pareigūnai išsivežė A. B., o medikai jos vyrą J. B.. Pažymėjo, jog grįžęs iš ligoninės J. B. nurodė, jog jam buvo suduota tris kartus, taip pat, parodė, rankoje laikomą nuskeltą dantį bei burnoje esantį nuskeltą dantį. Matė, jog vyro kakta buvo susiūta, galvos kairė pusė šiek tiek patinusi (b. l. 57-60).

Liudytoja A. V. parodė, kad 2019 m. kovo 9 d. apie 23 val. 45 min. ji su dukra grįžo į namus, tačiau maždaug po minutės į duris pasibeldė kaimynas J. B., kurio veidas buvo kruvinas. Kaimynas pasakojęs, jog jį jo namuose sumušė A. B., o konfliktas prasidėjo nuo to, kad jis užtiko savo žmoną gulint kartu su A. B.. Pažymėjo, jog J. B. kakta buvo kruvina, taip pat jis parodė nuskeltą viršutinį kairįjį iltinį dantį (b. l. 63-66).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2019 m. kovo 10 d. 00 val. 10 min. A. B. nustatytas 2,66 promilių girtumas (b. l. 82).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa [ateikė raštą dėl atsisakymo nuo ieškinio baudžiamojoje byloje bei į bylą pateiktas kvitas 50,66 Eur u- J. B. gydymo išlaidas.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad A. B. 2019 m. kovo 9 d. vakare, apie 23 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), J. B. gyvenamojo buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė J. B. vieną kartą į kaktą, vieną kartą į dantis, vieną kartą į galvos kairę pusę, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam J. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo ir parodymų, įrodyta nukentėjusiojo J. B., liudytojų L. B. ir A. V. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, laikytina, jog kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis A. B. padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia: jis suvokė, kad žaloja asmenį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti bet kokie nusikalstamos veikos padariniai, ir tokių pasekmių norėjo, neišskirdamas pasekmių masto. Nusikalstama veika yra baigta, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė visas esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). A. B. padarė vieną smurtinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. A. B. praeityje teistas 4 kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą. Matyti, kad ankstesni nuteisimai ir švelnesnės bausmės nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, išvadų nepadarė, todėl jam skirtina maksimali BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, A. B. skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Kaip minėta, kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia ketverių metų. Taigi formalūs pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas egzistuoja.

A. B. yra bedarbis, nusikaltimą padarė išprovokuotas kito asmens veiksmų, nusikalstamos veikos pasekmės nesunkios, jis prisipažino, gailisi dėl savo nusikalstamo poelgio, žalą dėl gydymo išlaidų atlygino, teismui pažadėjo daugiau nusikalstamų veikų nedaryti. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai A. B. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais jam skirtini įpareigojimai: 3 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu A. B. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 9 d. 00 val. 00 min. iki 2019 m. kovo 10 d. 11 val. 28 min. (b. l. 91-92, 103-104).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105-107), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 50,66 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 72-75). Iš 2019 m. gegužės 16 d. teisme gauto Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašymo nustatyta, jog kaltinamasis A. B. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą atlygino, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisako, nurodydama, kad jiems yra žinomos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Nustatyta, jog ieškovės pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

2019 m. kovo 10 d. J. B. pateiktas daiktas – metalinis strypas, kuris šiuo metu yra saugomas Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate pagal 2019 m. kovo 13 d. kvitą B serija BBB Nr. 063222, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas J. B. (b. l. 26-17, 29-35).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. B. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 3 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 9 d. 00 val. 00 min. iki 2019 m. kovo 10 d. 11 val. 28 min. (1 parą).

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo A. B. pareikšto 50,66 Eur dydžio civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.

2019 m. kovo 10 d. J. B. pateiktą daiktą – metalinį strypą, kuris šiuo metu yra saugomas Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate pagal 2019 m. kovo 13 d. kvitą B serija BBB Nr. 063222, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. B..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė