Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant apeliantui I. M., jo atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui, atsakovei B. M., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-769/2010 pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei B. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovės B. M. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo, ieškovės D. M. B. ieškinį atsakovams Birutei ir I. M., trečiajam asmeniui notarei Z. R. dėl 2003-12-30 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas I. M. pirmosios instancijos teismo prašė: santuoką, įregistruotą 1976-08-14 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukti dėl atsakovės B. M. kaltės; padalyti santuokoje įgytą turtą: jam priteisti gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, šiltnamiu ir kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė – 177 000 Lt, 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė – 3165 Lt, vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vidutinė rinkos vertė – 7290 Lt, lengvąjį automobilį „Nissan Sunny“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 4000 Lt, savos gamybos priekabą MB (duomenys neskelbtini) , kurios vertė – 200 Lt, iš viso turto už 191 655 Lt, o atsakovei – gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, kiemo rūsiu, šiltnamiu ir kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė – 180 000 Lt, 0,1079 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 8632 Lt, vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 9300 Lt, lengvąjį automobilį „Nissan Prairie“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė – 4000 Lt, iš viso turto už 201 932 Lt.

Ieškovo teigimu, dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, kuri jam buvo neištikima nuo 1982 metų. Vaikai buvo dar maži, todėl jis iš namų išsikėlė tik 2008 metais ir nuo to laiko su atsakove nebetvarko bendro ūkio. Ieškovas prašė padalyti turtą po lygiai, nurodydamas, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) , buvo paliktas testamentu, tačiau jie su atsakove, baimindamiesi, jog D. M. B. nepakeistų testamento, nutarė jį nupirkti. Namas, už kurį sumokėjo D. M. B. 5000 Lt, buvo apleistas, teko jį tvarkyti, remontuoti. Buvo perdažytos namo lauko sienos, sudėti langai. Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) , ieškovas nurodė, kad šis pirktas už 12 000 rublių, iš kurių 5000 rublių davė atsakovės motina; per dvidešimt metų jis buvo iš esmės atnaujintas; namo rekonstrukcijai buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

priteisti jai 3/4 dalis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto: gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, šiltnamiu ir kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė – 177 000 Lt, 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė – 3165 Lt, iš viso turto už 180 165 Lt;

priteisti ieškovui vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vidutinė rinkos vertė – 7290 Lt, lengvąjį automobilį „Nissan Sunny“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 4000 Lt, savos gamybos priekabą MB (duomenys neskelbtini) , kurios vertė – 200 Lt, vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė – 9300 Lt, lengvąjį automobilį „Nissan Prairie“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė – 4000 Lt, iš viso turto už 24 790 Lt;

priteisti iš jos ieškovui 26 448,75 Lt kompensacijos už jam tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalį.

nutraukė ieškovo I. M. ir atsakovės B. M. santuoką, įregistruotą 1976-08-14 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl ieškovo I. M. kaltės;

Po santuokos nutraukimo paliko pavardes M., M.;

Padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovui I. M. ¼ santuokoje įgyto turto: vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , 13500 Lt vertės, vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 26500 Lt vertės, lengvąjį automobilį Nissan Sunny, v.n. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, savos gamybos priekabą MB (duomenys neskelbtini) , 200 Lt vertės, lengvąjį automobilį Nissan Prairie, v.n. (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės, iš viso turto už 48200 Lt.

Priteisė atsakovei B. M. 3/4 santuokoje įgyto turto: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) 110000 litų vertės, 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 3165 Lt vertės, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 0,1079 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , bendros 60000 Lt vertės, iš viso turto už 173165 Lt;

Priteisė ieškovui I. M. iš atsakovės B. M. 7141 Lt kompensaciją už jai tekusią didesnę turto dalį;

Kitoje dalyje I. M. ieškinio ir B. M. priešieškinio netenkino. Teismas taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

1. Teismas pripažino ieškovą kaltu dėl šeimos iširimo, remdamasis prielaidomis iš baudžiamosios bylos medžiagos, subjektyviais dukterų parodymais, tačiau visiškai nevertino ieškovo parodymų. Ieškovo ir atsakovės konfliktai buvo susiję su jos neištikimybe, tą patvirtina byloje esanti medžiaga apie atsakovės draugo B. grasinimus ieškovui. Teismas turėjo nutraukti santuoką, bent, jau dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kaip ieškovas ir sutiko teismo posėdyje.

2. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo dalinant santuokinį turtą, nurodydamas, kad atsakovė yra netekusi darbingumo ir tai, kad atsakovei motina dovanojo 8000 rublių namo pirkimui. Nei viena iš šių aplinkybių negali būti pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo, nes atsakovės darbingumo sumažėjimas nėra susijęs su šalių santuokiniu gyvenimu, be to procesiniuose dokumentuose ji nurodė, kad yra iš dalies darbinga ir nereikalauja išlaikymo iš ieškovo. Taigi, jos sveikatos būklė negali sąlygoti geresnės turtinės padėties. Vertinant dovanojimo sutartį nebuvo išsiaiškintos aplinkybės dėl dovanotojos tikrosios valios, nes atsakovės motina žinojo, kad jos dukra susituokusi ir namas bus perkamas šeimai, be to, kaip nurodė ieškovas teismui, ne visi pinigai buvo panaudoti namo pirkimui, namas buvo pirktas neužbaigtas, gyvenant santuokoje namas buvo rekonstruotas. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė, nurodė, kad ieškovas neįrodė įvykdytos rekonstrukcijos, tačiau iš Turto vertintojo akto akivaizdžiai matyti, kad namo vertė yra iš esmės padidėjusi ryšium su įvykdyta rekonstrukcija. Kaip teismas nurodo, namas yra nepriduotas, todėl byloje nebuvo išsiaiškinta faktinė namo būklė, neatlikti kadastriniai matavimai po rekonstrukcijos, todėl teismui nebuvo galima spręsti šio turto padalinimo klausimo, neįpareigojus šalių pakeisti kadastro duomenis. Šios aplinkybės turėjo pakeisti teismo nuostatą, nustatant nelygias turto dalis.

3. Teismas, nustatydamas ieškovui tik ¼ dalį santuokinio turto ne tik pažeidė santuokinio turto padalinimo principus, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes dovanoti pinigai buvo skirti tik vieno turto vieneto įsigijimui, todėl lieka neaišku, kokias motyvais teismas sumažino ieškovo dalį dėl kito santuokoje įgyto turto.

4. Teismas, pasisakydamas dėl gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančio (duomenys neskelbtini) , vertės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nebuvo jokio oficialaus dokumento apie šio turto vertę. Todėl neturėdamas duomenų apie tikrąją turto vertę, teismas negalėjo spręsti vertės sumažinimo, vertindamas tik aplinkybę apie turto apsunkinimą ir tik šios aplinkybės pagrindu turto vertę sumažindamas pusiau. Tokiu būdu teismas netinkamai sudarė santuokinio turto balansą, nepagrįstai sumažino turto vertę, nepagrįstai ir neteisėtai nustatė santuokinio turto dalis šalims, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Priėmus naują sprendimą, ieškovas prašo jo ieškinį tenkinti, nes jis turtą siekia padalinti nenukrypdamas nuo lygių dalių principo; sutinka su teismo išvadomis dėl gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančio (duomenys neskelbtini) , paskyrimo atsakovei, dėl atsakovės ir ieškovės D. M. B. gerų tarpusavio ryšių ir pasitikėjimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo I. M. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. M. B. apeliacinius skundus, 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą pakeitė:

nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1) priteisė ieškovui 1/2 dalį santuokoje įgyto turto: 177 000 Lt vertės gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, šiltnamiu ir kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) ; 3165 Lt vertės 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ; 7290 Lt vertės vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) ; 4000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Nissan Sunny“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su 200 Lt vertės savos gamybos priekaba MB (duomenys neskelbtini) ; iš viso – turto už 191 655 Lt;

2) priteisė atsakovei 1/2 dalį santuokoje įgyto turto: 180 000 Lt vertės gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, kiemo rūsiu, šiltnamiu ir kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) ; 8632 Lt vertės 0,1079 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ; 9300 Lt vertės vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) ; 4000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Nissan Prairie“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); iš viso – turto už 201 932 Lt. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį dėl šalių santuokoje įgyto bendro turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nagrinėtina tik ieškovo apeliacinio skundo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nes būtent šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniu skundu ieškovas I. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje dėl gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) , ir 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , priteisimo atsakovei B. M. ir dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , priteisimo I. M.. Skundas grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nesant įstatyme nustatytų pagrindų nepagrįstai nukrypo nuo dalytino sutuoktinių turto lygių dalių principo, t. y. atsakovei priteisė ¾ turto, o ieškovui ¼ dalį bendro turto. Apelianto nuomone, aplinkybės, jog atsakovė yra netekusi darbingumo ir tai, kad atsakovei motina dovanojo 8000 rublių namo pirkimui, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Be to, teismas netinkamai sudarė dalytino turto balansą, nepagrįstai sumažino turto vertę.

Pagal CK 3.119 str. dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyviam, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.). (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas R. Aleknienė v. A. Alekna byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas vadovaujasi atsakovės B. M. užsakymu UAB ,,Naujas būstas“ 2011-04-22 atliktu nekilnojamojo turto įvertinimu, kurio išvadų dėl turto vertės šalys neginčija, byloje įrodymų, paneigiančių ataskaitos išvadas ir kitų įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti nustatoma kitokia nekilnojamojo turto vertė, nepateikta (CPK 178 str., 185 str.). Remiantis šiuo vertinimu, bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo turto vertė yra: 0,15 ha žemės sklypo su jame esančiais gyvenamuoju namu 1A1/m(p), ūkiniu pastatu 2I1/m, šiltnamiu 5Š1/m ir kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) – 67 000 Lt (t.III, b.l.15), 0,1079 ha žemės sklypo su jame esančiais gyvenamuoju namu 1A1/m, ūkiniu pastatu 2I1/m, kiemo rūsiu 3I1/p, šiltnamiu 4I1/ž su kiemo statiniai, esančių (duomenys neskelbtini) – 65 000 Lt (t.III, b.l.46); vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini) , vertė 20 000 Lt (t.III, b.l.83); vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini) , vertė 13 000 Lt (t.III, b.l.111). Kilnojamojo turto: savos gamybos priekabos MB - 200 Lt, lengvojo automobilio Nissan Prairie, v.n. (duomenys neskelbtini), - 3150 Lt (t.III, b.l.10), viso turto vertė - 168350 Lt.

Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas. Remiantis CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p., preziumuojama, kad šalių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006, Nr. 3K-3-538/2006; Nr. 3K-3-490/2007). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė grįsdama aplinkybę, kad dalis namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini) , įsigyti panaudotų lėšų buvo dovanota atsakovės motinos, pateikė teismui 1988 m. lapkričio 17 d. notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį (t.III, b.l.72) iš kurios matyti, kad S. J. U. padovanojo B. M. 8000 rublių namo pirkimui. Įvertintina ir tai, kad ieškovas pripažino (t.IV, b. l. 32, 71), jog dalis namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini) , įsigyti panaudotų lėšų buvo duota atsakovės motinos (ieškovas nurodė, kad namas pirktas už 12 000 rublių, iš kurių – 5000 rublių šiam tikslui buvo duota atsakovės motinos), atsakovei nurodžius jog dalį pinigų (ji nurodo – 8000 rublių) pagal 1988 m. lapkričio 17 d. notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį padovanojo jos motina (t.III, b.l.72) ir būtent šie atsakovės asmeniniai pinigai bei šalių bendrai uždirbtų 3000 rublių buvo panaudoti gyvenamajam namui su priklausiniais, esančiam (duomenys neskelbtini) , įsigyti (byloje esančios 1989 m. sausio 18 d. notariškai patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties duomenimis, šis pirktas už 11 000 rublių (t.III, b.l.73), ir tai sudaro 72 proc. viso namo vertės. Atsakovei 1989-01-18 perkant butą, tuo metu teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Atsižvelgiant į tai, kolegija laiko pagrįstus ir įrodytus atsakovės argumentus, kad dalis jungtinės nuosavybės teise valdomos namų valdos (duomenys neskelbtini) , įgyta už atsakovės asmenines lėšas. Pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos asmeninės lėšos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-463/2003). Atlikus paskaičiavimą pagal dabartinę (duomenys neskelbtini) namų valdos vertę, tai sudaro 48240 Lt sumą. Kolegija sprendžia, kad siekiant kuo racionalesnio turto padalijimo, kompensacija atsakovei priteistina ne pinigais, o natūra, todėl šią sumą atėmus iš bendros turto vertės (168350 Lt - 48240 Lt), nustatytina, kad šalių dalintino turto vertė yra 120110 Lt.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė, prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodė aplinkybę, kad jai yra pripažintas 45 proc. nedarbingumas. Apeliantas skundą grindžia argumentu, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo netaikytinas dėl atsakovės sveikatos būklės, be to atsakovei invalidumas buvo nustatytas ne dėl jos sužalojimo 2006 metais. . Argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esanti darbingumo lygio pažyma (t.IV, b.l.171) patvirtina, kad atsakovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatos vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę nurodo kaip vieną iš svarbių aplinkybių, dėl kurių galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, nedetalizuojant, ar sveikatos būklės pablogėjimui, netektam darbingumui turėjo įtakos kalti kito sutuoktinio veiksmai, ar ne. Todėl kolegija laiko pagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad dalinant santuokoje įgytą turtą ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-557/2003, 3K-3-26/2006, 3K-3-251/2006, 3K-3-301/2007, 3K-3-526/2006), tačiau konstatuoja, kad nepagrįstai nustatė vienam sutuoktiniui priteistino turto ¾ dalis, o kitam – ¼ dalį. Nors CK 3.123 straipsnyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, turi nustatyti tokias kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto dalis, kad tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl CK 3.123 straipsnio 1 dalies taikymo šios kategorijos bylose, pagal kurią, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams priteisiama atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys bendro turto (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-220/2007. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir CK 3.123 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygomis, konstatuoja, kad teismas nevisiškai tinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nurodyto ginčo nekilnojamojo turto padalijimo yra keistinas, nustatant ieškovui ir atsakovei atitinkamai 1/3 ir 2/3 dalis priteistino nekilnojamojo turto (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu, netenkintinas apeliacinis skundas nustatant sutuoktiniams lygias dalintino turto dalis.

Turto padalijimo natūra būdas yra įtvirtintas CK 3.127 straipsnio 3 dalyje ir vertinamas kaip prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirtį) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-14/2008). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant į jį kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei B. M. priteista namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) , iš skundu prašo šią valdą priteisti jam. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymo suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Iš bylos duomenų matyti, kad šioje namų valdoje dabar faktiškai gyvena atsakovė, jos motina, ir šalių pilnametė dukra, šį turtą prižiūri, išlaiko atsakovė, ieškovas joje negyvena ilgą laiką, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, šią namų valdą paskyrė atsakovei B. M. ir tai nepažeidžia nuolatinai name gyvenančių, namą prižiūrinčių asmenų teisių ir interesų, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas paskirti jam namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) , netenkintinas. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti jam butą (duomenys neskelbtini) Bylos medžiaga nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini) , yra įrengtą parduotuvė, ten yra atsakovės darbo vieta (t.III, b.l.32,33), todėl, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, šis butas paskirtinas atsakovei. Atsakovei taip pat paskirtinas lengvasis automobilis NISSAN Prairie SLX, v.n. (duomenys neskelbtini) ir savos gamybos priekaba, viso turto už 42 110 Lt. Ieškovui asmeninės nuosavybės paskirtina namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) , viso turto už 78 000 Lt. Įvertinus, kad turto vertė, kuri nustatyta remiantis pateiktu turto vertinimu, yra tokia: namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) vertė – 18760 Lt (67 000 - 48240 ), namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) vertė – 65 000 Lt, buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė – 13 000 Lt, buto, (duomenys neskelbtini) – vertė 20 000 Lt, automobilio – 3150, priekabos – 200 Lt., viso - 120110 Lt. Tai reiškia, kad ieškovui tenkančio turto (1/3 dalies ) vertė turėtų sudaryti 40 030 Lt, o atsakovei tenkančio turto (2/3 dalių) vertė - 80070 Lt, todėl ieškovas atsakovei turėtų sumokėti 37970 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto vertės dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje pardavęs bendrą turtą – automobilį NISSAN Sunny, kurio vertę pirmosios instancijos teismas nustatė 4000 Lt (ieškovas šios vertės neginčija, nes dėl to nėra padavęs apeliacinio skundo). CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta sutuoktinio pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Apeliantas neįrodė (CPK 178 straipsnio tvarka), kad gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, todėl darytina išvada, kad jis jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovei priteistina iš ieškovo kompensacija, atitinkanti pusę prarasto turto vertės, t.y. 2 000 Lt, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 39970 Lt kompensacija.

Išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pakeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Proporcingai patenkintai turtinių apelianto reikalavimų daliai jam iš ieškovės priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, valstybei – žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo atsakovas buvo atleistas ( CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.; ginčijama turtinių reikalavimų suma 90500Lt ( 51000+39500); patenkinta dalis – 32 proc. ( 28874 Lt); 3 proc. žyminis mokestis nuo šios sumos – 866,22 Lt; atsakovas sumokėjo 400 Lt žyminio mokesčio (t. 4 b.l. 106-107).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Laikytina, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti po 50 proc., todėl visos bylinėjimosi išlaidos byloje dalintinos po ½ dalį šalims ir priteistinos: iš ieškovo - 4 541,00 Lt (1 522 Lt už ieškinį, 1 262,50 Lt už apeliacinį skundą, 1 756,50 Lt už priešieškinį) žyminio mokesčio, nes teismo nutartimis ieškovui ir atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, bei 110,19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei bei 762,50 Lt žyminio mokesčio (už kasacinį skundą), 1000 Lt už turto vertinimą, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei; iš atsakovės – 4 541,00 Lt (2 022 Lt už ieškinį, 1 762,50 Lt už apeliacinį skundą, 1 256,50 Lt už kasacinį skundą) žyminio mokesčio, 110,19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 96 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių valdomo turto padalijimo pakeisti, padalinant santuokoje įgytą turtą taip:

Priteisti ieškovui I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį santuokoje įgyto turto:

1. 0,1079 ha žemės sklypą, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame esančius statinius: gyvenamąjį namą 1A1/m, , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą 2I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo rūsį 3I1/p, šiltnamį 4I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) – 65 000 Lt vertės.

2. Vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) 13 000 Lt vertės;

Viso ieškovui I. M. priteisti turto už 78000 Lt.

Priteisti atsakovei B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2/3 dalis santuokoje įgyto turto:

1. 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame esančius statinius: gyvenamąjį namą 1A1/m(p), (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą 2I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , šiltnamį 5Š1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) mieste, 18760 Lt vertės;

2. Vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 20 000 Lt vertės;

3.Lengvąjį automobilį Nissan Prairie, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3150 Lt vertės ir savos gamybos priekabą 200 Lt vertės..

Viso atsakovei B. M. priteisti turto už 42110 Lt.

Priteisti atsakovei B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo I. M. (duomenys neskelbtini) 39970 Lt (trisdešimt devynių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimties litų) kompensaciją

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 651,19 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 262,5 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei B. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 151,19 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).