Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro V. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs anksčiau teistas 7 kartus, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 281 str. 7 d., 243 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 3 (tris) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, jis, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2017 m. spalio 29 d., apie 18.50 val., Vilniuje, Pramonės gatvėje, ties pastatu Nr. 10C, vairavo transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 243 straipsnyje.

Be to V. K. 2017 m. spalio 29 d., apie 18.50 val., Vilniuje, Pramonės gatvėje ties pastatu Nr. 10C, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio D. A. 7510, Nr. ARKA-0042, patikros sertifikatas Nr. 0633262 pagalba nustatyta 3,17 promilių). Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklaustas pagal pareikštą įtarimą V. K. parodė, kad katu prisipažįsta, gailisi. 2017 m. spalio 28 d. gėrė alų iki 23 val., kiek išgėrė nepamena, buvo stipriai girtas. 2017-10-29 d. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus apie 10 val. ryto. Gėrė alų automobilyje , Mickūnuose, „Tauro tradicinį“, 6 laipsnių stiprumo, išgėrė 6 litrus alaus. Alų gėrė iki tol, kol jį vairuojantį sustabdė policijos pareigūnai. Gerdamas alų valgė, ką neprisimena, rūkė. Kiek surūkė nežino, gal vieną pakelį cigarečių. Prieš pareigūnams sustabdant jo vairuojamą automobilį buvo parūkęs prieš 15 minučių. Jo ūgis 172 cm, svoris apie 70kg. 2017-10-29 vairuodamas jo draugui A. M. priklausantį automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į Naująją Vilnią pas draugą. Kartu su juo važiavo A. M., draugas pravarde „Raikin“. Visi buvo neblaivūs. Vilniuje pramonės gatvėje juos sustabdė policijos pareigūnai ir jam alkotesterio pagalba nustatė 3,17 promilių girtumą. Vėliau nuvežė į PLC kraujo mėginiui priduoti, duoti kraują atsisakė dėl girtumo. Vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jam šiais metai atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Papildomos apklausos metu V. K. parodė, kad 2017-10-29 kartu su A. M. gėrė alų iki 23 val., kiek išgėrė neprisimena. Kodėl atsisakė duoti kraują neprisimena. Kaltę pripažįsta. Pripažįsta kaltę, kad vairavo automobilį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 29, 32).

Apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad 2017 m. spalio 29 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. M., apie 18.50 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Pramonės gatve link Pramonės-S. B. sankryžos važiuoja automobilis VW PASSAT juodos spalvos, kurio vairuotojas galimai neblaivus. P. P.-S. B. sankryžą gavo pranešimą, kad minėtas automobilis sustojo prie šviesoforo Pramonės-S. B. sankryžoje. Privažiavus pamatė minėtą automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) Automobilis stovėjo su įjungta avarine signalizacija. Automobilyje sėdėjo vairuotojas ir dar du keleiviai. Tuo metu prie jų priėjo automobilio, kuris pranešinėjo apie galimą neblaivų vairuotoją, BMW v/n 4226OE7, vairuotojas VLADIMIR CHIVEL, gim. 1978 m., ir paaiškino, kad čia jis skambino į policiją, dėl galimai neblaivaus vairuotojo ir visą kelią važiavo iš paskos ir pranešinėjo policijai kur VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) važiuoja. Taip pat V. C. pasakė, kad VW PASSAT važiavo pavojingai vingiuodamas po kelią, be priežasties išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir važiavo iš paskos nepaleisdamas automobilio VW PASSAT iš akiračio, kol neprivažiavo Pramonės-S. B. sankryžos kur VW PASSAT sustojo prie raudono šviesoforo signalo. Dar pasakė, kad tik automobiliui VW PASSAT sustojus prie sankryžos prie jo iškart privažiavo policijos ekipažas. Priėjęs prie VW PASAT, v/n (duomenys neskelbtini) V. C. nurodė jiems į vairuotojo vietoje sėdintį jaunuolį ir pasakė, kad būtent jis vairavo automobilį. Iš vairuotojo VIKTOR KLEPUS, gim. 1990 m., burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus V. K. blaivumą paaiškėjo, jog jis yra neblaivus (3,17 prom.). Vairuotojas V. K. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur atsisakė priduoti kraują neblaivumui nustatyti, tačiau minėtoje įstaigoje medikai jį išsamiai apžiūrėjo. Kartu su vairuotoju V. K. automobilyje taip pat važiavo RAIMOND GULBICKIJ, a. k. (duomenys neskelbtini) ir ALEKSEJ MAŽUTO, a.k. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas V. K. pristatytas į Vilniaus m. 2 P. A. VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) nuvežtas į Minsko pl. 27, automobilių saugojimo aikštelę. Vairuotojo pažymėjimo V. K. neturėjo (b.l. 16).

Apklaustas liudytojas A. M. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas V. K. (b.l. 14).

Apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad jam priklauso automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pirko iš D. L.. Savo vardu VĮ Regitroje automobilio automobilio neregistravo, nes buvo be techninės apžiūros, be draudimo, norėjo parduoti į metalo laužą. 2017-10-29 Mickūnuose pas jį atėjo V. K., apie 14.00 val., su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Su V. K. gėrė alų. Viktoras paskambino savo pažįstamam, kurio vardo neprisimena ir jie nuvažiavo pas jį į namus. Automobilį vairavo V. K.. P. K. draugą dar išgėrė alaus ir važiavo visi trys, važiavo kur vežė V. K.. Jis leido vairuoti V. K., kadangi pats buvo neblaivus ir yra praradęs teisę vairuoti transporto priemonę už vairavimą esant neblaiviam. Jiems važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai. Užsirašė jų duomenis, o V. K. alkotesteriu nustatė girtumą. Juos išlaipino ir išleido į namus (b.l. 18).

Apklaustas liudytojas R. G. parodė, kad 2017-10-29 d., apie 16.00 val., Vilniaus r., Mickūnų k., prie parduotuvės "Aibė" sutiko pažįstamus V. K. ir Aleksejų. Jie buvo neblaivūs, o jis buvo blaivus. Prie parduotuvės automobilyje VW Passat, valstybinio numerio neprisimena, jie trise išgėrė 0,5 l. talpos butelį degtinės 40 laipsnių stiprumo, pavadinimo neprisimena, vėliau išgėrė alaus apie 2 litrus iš plastikinio butelio, valgė bulvių traškučius. Jie niekur važiuoti nesiruošė, tačiau automobilyje VW Passat su kuriuo važiavo buvo pasibaigę degalai ir važiavo užsipilti degalų. Kam priklauso automobilis nežino. Automobilį VW Passat vairavo V. K., Aleksejus sėdėjo šalia vairuotojo, o jis ant galinės sėdynės. Jiems važiuojant link degalinės juos sustabdė policijos pareigūnai. V. K. alkotesteriu nustatė girtumą, o juos su Aleksejumi išleido namo. Kiek ir kokių alkoholinių gėrimų buvo vartoję V. K. ir Aleksėjus prieš jiems susitinkant jis nežino, jie apie tai nekalbėjo, matėsi, kad buvo neblaivūs (b.l. 20).

V. K., gim. A. 7510 serijinis Nr.ARKA0042 (patikros sertifikatas Nr.0633262), 2017-10-29 d., 19.12 val., nustatytas 3,17 ‰ girtumas (b.l. 34, 35).

2011-08-17 Valstybinės metrologijos tarnybos išduotame Alcotest 7510 matavimo priemonės tipo tyrimo sertifikate Nr.2383 yra nurodyta, kad alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklis Alcotest 7510 skirtas greitam alkoholio (etanolio) koncentracijos asmens iškvėptame ore matavimui ir alkoholio koncentracijos kraujyje apskaičiavimui. Alkotesteris veikia elektrocheminiu principu. Iškvėptas oras iš mėginio paėmimo mechanizmo patenka į jutiklį, kuris generuoja įtampą, savo dydžiu tiesiogiai proporcingą iškvėpiamo oro alkoholio koncentracijai. Jutiklio elektrinis signalas apdorojamas mikroprocesoriumi ir perskaičiuojamas į alkoholio iškvėptame ore koncentraciją. Gautas rezultatas pateikiamas LCD ekrane. Išmatuotą alkoholio iškvėptame ore koncentraciją mikroprocesorius gali perskaičiuoti į alkoholio koncentraciją kraujyje, taikant perskaičiavimo koeficientą. Matavimo ribos ir vienetai: alkoholio koncentracija kraujyje (dydis apskaičiuojamas) (0,00....6,00) ‰; leidžiamos paklaidos alkoholio koncentracija kraujyje ± 0,017 ‰ (iki 1,000 ‰) ± 1,7‰ (nuo 1,001 ‰) (b.l. 38-40).

A. D. A. 7510 naudojimo instrukcijoje yra nurodyta, kad pagal pradinį nustatymą Lietuvos rinkoje Alcotest 7510 rodo asmens alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis. Lietuvos rinkai teikiamuose Alcotest 7510 prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Šiuo atveju ir 15 minučių laukimo laikotarpio metu, ir bet kuriuo kitu metu prietaisas aptinka burnoje užlikusio (ne iš plaučių iškvėpimo) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Galimai netikslūs prietaiso parodymai nėra užfiksuojami ar parodomi ekrane. Techniniuose duomenyse yra nurodyta, kad matavimo principas yra elektrocheminis jutiklis. Pagal standartinius nustatymus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,000 - 6,00‰ (etanolio kiekis kraujyje). Pateikiant šiuos duomenis, taikomas alkoholio kiekio iškvėptame ore perskaičiavimo į alkoholio kiekį kraujyje koeficientas, kuris yra lygus 1:2100 (b. l. 43-58).

UAB "Alkotesteris" direktoriaus M. A. atsakyme į paklausimą nurodyta, kad tikrinant blaivumą alkotesteriais D. A. 6810, D. A. 7510, yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis ( etilo alkoholio masė kraujo tūryje ) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis ‰ (b.l. 41, 42) .

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1893 iš kurio matyti, kad įtariamasis V. K. 2017-10-29 d., 19.55 val., buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Centro patalpose tiriamasis atsisakė atlikti patikrą alkotesteriu bei duoti kraują. Atlikus apžiūra nustatyta, kad V. K. tyrimo metu stovi svyruodamas, pasiremdamas į sienas, Rombergo poza krenta. Elgesys euforiškas, neadekvatus. Kalba sunkiai suprantama, nerišli (b.l. 37).

Lietuvos Respublikos BK 74 str. 2 d. nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso BK 243 straipsnį. Lietuvos Respublikos BK 243 str. numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Lietuvos Respublikos BK 243 str. nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti jų atlikimo.

Šiuo atveju byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. K. vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę 3 (tris) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones), 2017 m. spalio 29 d., apie 18:50 val., Vilniuje, Pramonės gatvėje, ties pastatu Nr. 10C, vairavo transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 243 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra kliūčių jiems taikyti (Lietuvos A. T. 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59-2012).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. K. 2017 m. spalio 29 d., apie 18.50 val., Vilniuje, Pramonės gatvėje ties pastatu Nr. 10C, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio D. A. 7510, Nr. ARKA-0042, patikros sertifikatas Nr. 0633262 pagalba nustatyta 3,17 promilių.).

D. V. K. skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, padaryti nesunkus nusikaltimas, susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu ir baudžiamasis nusižengimas. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad administracine tvarka baustas (b.l. 80-84), anksčiau teistas 7 kartus (b.l. 75-80 ), teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – areštą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu). Remiantis LR BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskiriant subendrintą bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiskavimo (LR BK 72 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad nors, kaip nustatyta, V. K. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, tai neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartis Nr. 2K-122/2012).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 3,17 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių į kurias atsižvelgia teismas yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitiktų kaltininko asmenybę. Iš pateikto matyti, kad V. K. nepaisant dar pakankamai jauno amžiaus teistas jau 7 kartus, baustas administracine tvarka, todėl, teismo vertinimu, tik atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones maksimaliai 3 (trejų) metų laikotarpiui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1 d., 2 d., konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, ji turėtų būti konfiskuojama. Ivykio metu V. K. vairavo automobilį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso priklauso A. Š., gim. 1951. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte nurodoma, kad automobilio VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) vertė yra 880 eurų, todėl būtent ši suma išieškotina.

Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Akivaizdu, jog įvykdyti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju V. K. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.).

V. K. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

V. K. gim., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę V. K. sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę - 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Viktorą (Viktor) Klepus pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 243 straipsnyje ir nuteisti 18 (aštuoniolikos) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą V. K. bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę - 12 (dvylikos) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. K. galutinę subendrintą bausmę - 50 (penkiasdešimties) parų arešto.

P. V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą 3 (trijų ) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

Konfiskuoti automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 880 (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt) eurų iš kaltinamojo V. K. valstybės naudai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.