Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė Scanola Baltic AS (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Plenonis“ (toliau – ir atsakovė) 36 052,24 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo, 2 353,32 Eur žalos, 1 297,88 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. su atsakove sudarė nepadoroto rapsų aliejaus pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo patiekti 500 tonų neapdoroto rapsų aliejaus, tiekiant jį dalimis pagal atskiras sąskaitas – faktūras, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 680 Eur už 1 toną. Pagal sutarties sąlygas ieškovė atsiskaito su atsakove pagal pastarosios išrašytas sąskaitas – faktūras, kai aliejus, už kurį išrašoma faktūra, yra perduodama ieškovei. 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešimu ieškovė buvo informuota, kad atsakovė užtikrindama savo įsipareigojimus pagal faktoringo sutartį perleido trečiajam asmeniui UAB „Pay Ray Bank“ (toliau – trečiasis asmuo) atsakovės reikalavimo teises pagal Sutartį. Pranešime nurodyta, kad visos sąskaitos – faktūros su indikacija atsiskaitymui tiesiogiai trečiajam asmeniui turi būti apmokėtos tiesiogiai trečiajam asmeniui sąskaitose nurodytais trečiojo asmens banko rekvizitais. 2018 m. spalio 18 d. atsakovė pateikė išankstinę sąskaitą, kurioje buvo indikacija mokėjimui atlikti tiesiogiai trečiajam asmeniui. Vykdydama sutartį atsakovė perdavė tik 75 tonas aliejaus per tris kartus išrašydama sąskaitas – faktūras 51 414,20 Eur sumai. Šiose sąskaitose – faktūrose atsakovė nenurodė mokėti tiesiogiai trečiajam asmeniui, todėl už prekes ieškovė sumokėjo atsakovei. Trečiasis asmuo Tartu teisme pateikė reikalavimą ieškovei. Ieškovė, įvertinusi bylinėjimosi riziką, sudarė taikos sutartį ir įvykdė joje numatytą įsipareigojimą sumokėti 36 052,24 Eur. Todėl laikytina, kad ieškovė už 75 tonas aliejaus sumokėjo du kartus. Tuo tarpu atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nes gavo 51 414,20 Eur už perduotą rapsų aliejų ieškovei, taip pat 36 052,24 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui, sumažėjo atsakovės įsipareigojimai trečiajam asmeniui. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ir rūpestingai ieškovei pateiktose sąskaitose nenurodant, kad pagal jas turi būti atsiskaitoma tiesiogiai trečiajam asmeniui dėl ko trečiasis asmuo negavo apmokėjimo ir privalėjo kreiptis į teismą, dėl ko ieškovė patyrė 2 353,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl laikytina, kad atsakovės nerūpestingumą nenurodant, kad pagal sąskaitas turi būti atsiskaitoma trečiajam asmeniui ir ieškovės išlaidas Estijoje vykusiame teisminiame procese sieja priežastinis ryšys, todėl minėtas išlaidas turi atlyginti atsakovė.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nedalyvavo civilinės bylos nagrinėjime Tartu teisme, nebuvo apie jį informuota, sprendimas minėtoje byloje nebuvo priimtas, todėl byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios. Ieškovės pridedama aliejaus pardavimo sutartis yra atsakovės nepasirašyta ir neturi juridinės galios. Teigė, kad atsakovė pateikė trečiajam asmeniui visą informaciją apie komercinius santykius tarp atsakovės ir ieškovės, tame tarpe ieškovės pasirašytą sąskaitą – faktūrą PLN Nr. EU18/10/18/1, kurioje pažymėta, kad prekės pagal sąskaitą nėra gautos. Trečiasis asmuo nusprendė apmokėti šią sąskaitą, kuri dar buvo nepasirašyta ieškovės, ir tik po apmokėjimo paprašė pateikti sąskaitos – faktūros kopiją su ieškovės parašu, tačiau ieškovė padarė įrašą, kad prekės nėra gautos. Tokiu būdu trečiasis asmuo, turėdamas visą informaciją apie sąskaitą pats nusprendė ją apmokėti tuo pažeisdamas pranešimo apie teisių perleidimą sąlygas. 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešime apie reikalavimo teisių perleidimą buvo nurodyta, kad mokėjimai faktoringui privalo būti vykdomi tik pagal sąskaitas, kuriose nurodyta, kad teisės pagal konkrečią sąskaitą yra perleistos. Ieškovė atliko mokėjimus pagal sąskaitas, kuriuose atsakovė tokio įrašo nepadarė. Atsakovė ir trečiasis asmuo Vilniaus apygardos teisme sudarė taikos sutartį, pagal kurią išdėstyti atsakovės mokėjimai ir pateiktas prievolės mokėjimo užtikrinimas. Todėl atsakovės prievolės kyla ne iš faktoringo sutarties, bet iš taikos sutarties. Novacija atleidžia solidarius skolininkus nuo prievolės vykdymo. Ieškovė nebuvo įtraukta dalyvauti civilinėje byloje, kuria atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė taikos sutartį, todėl neprivalėjo trečiajam asmeniui vykdyti jokių mokėjimų.