Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-485/2014

Teisėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00382-2011-2

2014 m. lapkričio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistajam N. R., jo gynėjui advokatui Mantui Šriupšai, nukentėjusiajam V. J., jo atstovui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. R. ir nukentėjusiojo V. J. atstovo apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. R. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. pripažintas kaltu ir pritaikius BK 54 str. 3 d., nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinais neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš N. R. priteista 4042,00 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies: iš N. R. priteista 2342,50 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinta nukentėjusiojo V. J. teisė į ieškinį dėl negautų pajamų, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš N. R. priteista 1000 Lt proceso išlaidų nukentėjusiajam V. J.

Tuo pačiu nuosprendžiu paliktas galioti nuo nuosprendžio priėmimo iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas indėliams, priklausantiems N. R., esantiems „(duomenys neskelbtini)“, AB, sąskaitoje (duomenys neskelbtini), leidžiant iš sąskaitos pasiimti pinigus, kurie pervedami kaip invalidumo/netekto darbingumo pensija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d., dėl to, kad jis 2011 m. rugpjūčio 27 d. apie 02.00 val. gatvelėje, vedančioje nuo (duomenys neskelbtini) g. link namo, esančio (duomenys neskelbtini), bandydamas sulaikyti įtariamą kuro vagyste V. J., tyčia užpjudė jį Pietų Rusijos aviganių veislės šunimi vardu E., kuris įkando V. J. į kairę koją ir sėdmenis, padarydamas jam kastines žaizdas kairėje blauzdoje ir kairiajame sėdmenyje, o N. R. vieną kartą metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam V. J. į veidą, padarydamas jam dešinės akiduobės, nosies šaknies ir dešiniojo skruosto srities sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis dešiniajame skruoste bei vidinio dešinės akies vokų kampo - nosies šaknies srityje nepatikslinto pobūdžio žaizdomis akies vokuose, dešiniojo akies obuolio pažeidimu su kiaurinėmis ragenos ir skleros žaizdomis, iškrentant gilesnėms akies obuolio struktūroms, trimaliariniu dešiniojo skruostikaulio, dešiniojo viršutinio žandikaulio sinuso sienelių, akiduobės dugno bei išorinės sienos kaulų lūžimais. Po traumos V. J. dešine akimi visiškai apako, liko deformuotas akies obuolys, akiduobės dugne pažeisti akies raumenys, išsivystė potrauminis ašarų latakų susiaurėjimas. Išvardintų sužalojimų pasėkoje V. J. neteko daugiau nei 30 procentų bendro pastovaus darbingumo, jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. R. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo V. J. atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas, pripažindamas N. R. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, ir teisingai juos įvertino, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl nuteistojo N. R. apeliacinio skundo

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino N. R. kaltu pagal BK 135 str. 1 d. Kolegija atmeta apelianto skundo argumentą, kad metalinis strypas, kuriuo neva buvo sužalotas V. J., taip ir nebuvo rastas, todėl abejonės turėtų būti aiškinamos nuteistojo naudai, kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad nukentėjusiajam V. J. buvo suduota metaliniu strypu. Šią aplinkybę patvirtino nuoseklūs nukentėjusiojo, policijos pareigūnų parodymai ir ekspertų išvados, o nuteistojo parodymai dėl nusikaltimo įrankio buvo pagrįstai įvertinti kaip gynybinė pozicija.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiojo V. J. parodymus vertino kaip nuoseklius ir jais rėmėsi, neįvertino aplinkybių, kad buvo tamsus paros metas, nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo smūgio, kaip pats nurodė, nesiorientavo erdvėje, todėl įvykio aplinkybių negalėjo tinkamai atskleisti. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo parodymai dėl sužalojimo aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iš esmės buvo nuoseklūs. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. J. nurodė, pirmiausia jį puolė šuo, kuris kibo į koją, bandė gintis ir pajuto stiprų smūgį į veidą, nuo ko pargriuvo ant žemės praradęs sąmonę. Atsipeikėjęs suprato jog nemato viena akimi, jautė kad srūva kraujas, matė šuns šeimininko rankose metalinį strypą, su kuriuo jis suduodamas per nugarą ragino keltis ir eiti (t.1, b. l. 3-4; 111-112). Iš esmės analogiškai sužalojimo aplinkybes nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu. Tuo tarpu apelianto parodymai dėl V. J. sužalojimo, kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, nuo pat pradžių kito, jam palankesne linkme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, aukščiau paminėti apelianto argumentai yra nepagrįsti ir laikytini jo gynybine pozicija.

Įvertinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, jog N. R. tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė V. J. sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d.

Dėl nukentėjusiojo V. J. atstovo apeliacinio skundo

Dėl nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo prašymo pripažinti, kad nuteistojo N. R. nusikalstamų veikų pasėkoje nukentėjusiajam V. J. buvo padarytas ir nepataisomas jo kūno subjaurojimas, teisėjų kolegija pažymi, kad šis nukentėjusiojo atstovo prašymas buvo sprendžiamas ir pirmos instancijos teisme priimant nuosprendį. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir padarytomis išvadomis, kad nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar akies obuolio deformacija subjaurojo veidą ir ar toks subjaurojimas yra nepataisomas. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, nepataisomas kūno subjaurojimas yra estetinis sužalojimo, operacijos, amputacijos dėl sužalojimo, nudegimo, ligos padarinys. Veido subjaurojimas yra akies obuolio netekimas, nosies netekimas, ar deformacija, ausies kaušelio ar jos dalies netekimas, žymus veido randas, asimetrija ir pan. Kūnas pripažįstamas subjaurotu nepataisomai, kai tokių padarinių negalima pašalinti įprastu chirurginiu būdu (ne kosmetine operacija) ir daro jį nenormaliu – negražiu, atstumiančiu. Jeigu tokiems padariniams pašalinti reikalinga kosmetinė operacija, subjaurojimas pripažįstamas nepataisomu. Kūno subjaurojimo faktą konstatuoja teisėsaugos institucija, o ar subjaurojimas pataisomas, ar ne, sprendžia teismo medicinos ekspertai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A–492/2014). Kaip jau buvo minėta, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad V. J. padarytas sunkus kūno sužalojimas – akies obuolio deformacija, subjaurojo veidą nepataisomai. Nei vienoje iš byloje atliktų ekspertizės aktų, ši aplinkybė nebuvo nustatyta.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas taip pat prašo pripažinti, kad nuteistasis N. R. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė (duomensy neskelbtini) gatvelėje, vedančioje nuo (duomenys neskelbtini) link namo, esančio (duomenys neskelbtini), apie 20 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos. Kolegija pažymi, kad jau pirmos instancijos teismo posėdžiuose buvo keliamas analogiškas atstovo prašymas. Apylinkės teismas, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad įvykio vieta gatvelėje, vedančioje nuo (duomenys neskelbtini) link namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kolegijos nuomone apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl įvykio vietos nustatymo, motyvuotai išdėstė tokio savo sprendimo išvadas, aukštesnysis teismas joms pritaria, todėl jų nebekartoja.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo prašymas priteisti jam didesnį neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tačiau kolegija daro išvadą, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį bei sveikatos sutrikdymo padarinius, sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, taip pat teismų praktikoje taikomus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašiais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad N. R. nukentėjusiajam V. J. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais. V. J. buvo padaryta sunki akies trauma, dėl kurios jis neteko 30 procentų darbingumo, viena akimi visiškai apako (t. 3, b. l. 17-19). Dėl patirtos traumos ir sudėtingo gydymo jis neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus išgyvenimus. Teismo posėdžių metu nukentėjusysis paaiškino, kad po patirtos traumos vis dar jaučia nepatogumus ir jaus juos visą gyvenimą, laukia dar kelios operacijos. Neabejotinai nustatyta, kad traumos pasekmės liks visam gyvenimui, kadangi V. J. neteko regėjimo viena akimi, apribotos jo galimybės dirbti. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta žala išties didelė, todėl 10 000 litų suma, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytina teisingu žalos už patirtus išgyvenimus dėl sveikatos sužalojimo atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neturtinė žala įvertintina didesne suma, nei nustatė pirmosios instancijos teismas - neturtinės žalos dydis nustatytinas 30 000 litų. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia suma atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis N. R. yra darbingas, šiuo metu dirba įmonės direktoriumi, todėl turės galimybę įvykdyti pareigą - atlyginti nukentėjusiajam V. J. padarytą 30 000 litų neturtinę žalą, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu atitinka susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pvz. asmenims, dėl nusikaltimų patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 100 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 50 000 Lt, ir 80 000 Lt, ir 20 000 Lt ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-492/2006, 2K -181/ 2011, 2K-227/2011, 2K-44/2011, 2K-333/2011, 2K-368/2009, 2K-487/2009, 2K-605/2012).

Pažymėtina, kad civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Nukentėjusiojo V. J. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti ir įrodyti objektyviais bylos duomenimis, todėl apylinkės teismo priteisti pagrįstai. Kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu pripažinti nukentėjusiojo teisę į ieškinio dėl negautų pajamų patenkinimą ir klausimo dėl ieškinio dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl nuteistajam N. R. paskirtos bausmės

BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo atstovo teiginiu, kad apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytas bausmės dydis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai paskyrė bausmę nuteistajam N. R., tinkamai įvertino visas aplinkybes, pagrįstai pritaikė BK 54 str. 3d. ir paskyrė švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę – laisvės apribojimą, tačiau rezoliucinėje dalyje netinkamai nurodė skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydį. Kaip matyti iš apylinkės teismo motyvuojamosios dalies teismas skyrė N. R. laisvės apribojimą, kurio dydis lygus įstatymo numatyta šios bausmė rūšies maksimumui. BK 48 str. 3 d. numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, todėl atsižvelgiant į tai, laisvės apribojimo bausmės maksimumas yra 2 metai. Tuo tarpu apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad skiria N. R. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kas aiškiai neatitinka apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu ir jis ištaisytinas pakeičiant nuosprendžio rezoliucinę dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas Gintautas Tamulionis prašė iš nuteistojo priteisti 1500 Lt nukentėjusiajam patirtas išlaidas už atstovavimo paslaugas.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio BPK 51 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis N. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, kad nukentėjusysis pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. J. už dokumento surašymą, patarimą ir atstovavimą sumokėjo 1500 Lt advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, kad advokato padėjėjas atstovavo nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, šias nukentėjusiojo V. J. išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistojo N. R.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,

nutaria:

Nuteistojo N. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo V. J. atstovo advokato padėjėjo Gintauto Tamulionio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistojo N. R. nukentėjusiajam V. J. priteisti 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų ir 00 centų) (8688,00 Eur) neturtinei žali atlyginti.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti, jog N. R., pripažintam kaltu pagal BK 135 str. 1 d., skirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nukentėjusiojo V. J. patirtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų ir 00 centų) (434,00 Eur) pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nuteistojo N. R. nukentėjusiojo V. J. naudai.