- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-603-485-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00382-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Jūratė Jakūbonienė, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- N. R.
- Nukentėjusysis
- V. J., V. J. Tuo
- Advokatai
- Mantas Šriupša, Gintautas Tamulionis
- Kategorijos
Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-485/2014
Teisėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00382-2011-2
2014 m. lapkričio 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistajam N. R., jo gynėjui advokatui Mantui Šriupšai, nukentėjusiajam V. J., jo atstovui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. R. ir nukentėjusiojo V. J. atstovo apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
N. R. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. pripažintas kaltu ir pritaikius BK 54 str. 3 d., nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinais neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš N. R. priteista 4042,00 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies: iš N. R. priteista 2342,50 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinta nukentėjusiojo V. J. teisė į ieškinį dėl negautų pajamų, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš N. R. priteista 1000 Lt proceso išlaidų nukentėjusiajam V. J.
Tuo pačiu nuosprendžiu paliktas galioti nuo nuosprendžio priėmimo iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas indėliams, priklausantiems N. R., esantiems „(duomenys neskelbtini)“, AB, sąskaitoje (duomenys neskelbtini), leidžiant iš sąskaitos pasiimti pinigus, kurie pervedami kaip invalidumo/netekto darbingumo pensija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d., dėl to, kad jis 2011 m. rugpjūčio 27 d. apie 02.00 val. gatvelėje, vedančioje nuo (duomenys neskelbtini) g. link namo, esančio (duomenys neskelbtini), bandydamas sulaikyti įtariamą kuro vagyste V. J., tyčia užpjudė jį Pietų Rusijos aviganių veislės šunimi vardu E., kuris įkando V. J. į kairę koją ir sėdmenis, padarydamas jam kastines žaizdas kairėje blauzdoje ir kairiajame sėdmenyje, o N. R. vieną kartą metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam V. J. į veidą, padarydamas jam dešinės akiduobės, nosies šaknies ir dešiniojo skruosto srities sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis dešiniajame skruoste bei vidinio dešinės akies vokų kampo - nosies šaknies srityje nepatikslinto pobūdžio žaizdomis akies vokuose, dešiniojo akies obuolio pažeidimu su kiaurinėmis ragenos ir skleros žaizdomis, iškrentant gilesnėms akies obuolio struktūroms, trimaliariniu dešiniojo skruostikaulio, dešiniojo viršutinio žandikaulio sinuso sienelių, akiduobės dugno bei išorinės sienos kaulų lūžimais. Po traumos V. J. dešine akimi visiškai apako, liko deformuotas akies obuolys, akiduobės dugne pažeisti akies raumenys, išsivystė potrauminis ašarų latakų susiaurėjimas. Išvardintų sužalojimų pasėkoje V. J. neteko daugiau nei 30 procentų bendro pastovaus darbingumo, jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nuosprendį pagrindė prielaidomis bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek pirmame, tiek pakeistame kaltinime vartojama sąvoka užpjudė šunimi, tačiau byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad jis būtų davęs šuniui komandą pulti ar būtų pavartojęs kokį nors kitokį žodį reiškiantį tokią komandą. Naujajame kaltinime jau atsirado aplinkybė apie sudavimą metaliniu strypu, tačiau nei toks strypas, nei kažkas panašaus į jį įvykio vietoje ar netoli jos nebuvo rastas, todėl tai kelia abejones, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusiojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes iš jų matosi aiški gynybinė pozicija, kadangi nukentėjusysis buvo kaltinamas pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą – automobilinį kurą. Be to, savo parodymuose nukentėjusysis teigė, kad nieko nematė, jam svaigo galva, pats buvo neorientuotas situacijoje, tačiau idealiai atsimena, kad N. R. jam sudavė strypu į akį ir kad po smūgio atsigavus jis aiškiai matė kaip N. R. laiko rankose metalinį strypą, kas kelia rimtų abejonių. Pirma, buvo tamsus paros metas, ką patvirtino ir liudytojų parodymai, antra nukentėjusysis pats sutiko, kad buvo neorientuotas ir negalėjo aiškiai suvokti situacijos.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad bylos aplinkybės įrodytos nuosekliais nukentėjusiojo parodymais viso tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau toks teiginys nėra teisingas, nes nukentėjusysis net kelis kartus keitė parodymus. Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusysis nurodė, kad einant (duomenys neskelbtini) iš skersgatvio išbėgo didelis šuo ir jį užpuolė. Jis bandė gintis nuo šuns ir pajuto smūgį į veidą, nuo kurio prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo prie jo priėjo šuns šeimininkas ir vėl užpjudė jį šunimi, kuris įkando į sėdmenis, o šeimininkas metaliniu strypu jam daužė per nugarą. Vėliau nukentėjusiojo parodymuose atsiranda versija, kad jis nuėjo į krūmus nusišlapinti ir jį tada užpuolė šuo, kad sąmonės jis neprarado ir tada pajuto smūgį į veidą. Pažymėtina, kad kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusysis buvo kaltinamas pasikėsinimu pavogti kurą, jis jau teigia, kad kovojo su šunimi, jį spardė ir atsilenkęs pajuto smūgį. Visa tai verčia abejoti nukentėjusiojo parodymų nuoseklumu ir teisingumu.
Skunde taip pat teigiama, kad teismas neatsižvelgė į policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad įvykio vietoje nebuvo matyti jokio metalinio strypo, kuriuo galėjo būti suduotas smūgis nukentėjusiajam. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistai ekspertizės akte nurodė, kad akinių pažeidimai susidarė stipraus kontakto su kietu daiktu, turinčiu atsikišusią briauną ar užsibaigiančiu fiksuoti kampo formos galu (smogiant, atsitrenkiant), todėl neginčijamų įrodymų, kad akis buvo išmušta būtent strypo galu byloje nėra. Toks pats strypo galas gali būti ir traktoriaus, stovėjusio įvykio vietoje, kaušo danties briauna.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nekaltumo prezumpcija yra ginama Konvencijos 6 str. 2 d. Lietuvos teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo V. J. atstovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2014 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti, kad nuteistasis N. R. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė (duomenys neskelbtini) gatvelėje, vedančioje nuo (duomenys neskelbtini) g. link namo, esančio (duomenys neskelbtini), apie 20 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, be to pripažinti, kad nuteistojo N. R. nusikalstamų veiksmų pasėkoje nukentėjusiajam V. J. be daugiau kaip 30 proc. bendro pastovaus darbingumo netekimo, buvo padarytas nepataisomas jo kūno subjaurojimas, tenkinti visiškai nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš nuteistojo 60 000 Lt sumą nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, nurodyti rezoliucinėje dalyje, kad nuteitajam N. R. paskiriama 2 metų laisvės apribojimo bausmė.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai išsprendė nusikaltimo vietos nustatymo, nusikaltimu padarytų pasekmių ir neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimus, taip pat neteisingai paskyrė bausmę nuteistajam. Nukentėjusiojo atstovas skunde nurodo, kad teismas nukentėjusiojo parodymus dėl įvykio vietos nepagrįstai vertino kritiškai, neįvertino ir neanalizavo kitų byloje esančių duomenų, kurie paneigia nuteistojo parodymus. Byloje yra įvykio vietos apžiūros protokolo kopija, pats protokolas surašytas kitoje byloje, kurioje nukentėjusysis kaltinamas pasikėsinimu pavogti kurą iš automobilio. Surašant šį protokolą dalyvavo tik nuteistasis, kuris be abejo, buvo suinteresuotas, kad tam tikra vieta būtų pripažinta įvykio vieta, nes tik tokiu atveju galėjo tikėtis sumažinti ar visai išvengti savo atsakomybės dėl nukentėjusiojo sužalojimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į policijos pareigūnų duotus parodymus, kad kraujo bala buvo prie kelio, o ne prie traktoriaus, kas patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nepripažino, kad nukentėjusiajam buvo nepataisomai subjaurotas veidas, kadangi pagal teismų formuojamą praktiką akies obuolio netekimas pripažįstamas veido subjaurojimu. Eksperto išvados patvirtina, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis visiškai apako dešine akimi, liko deformuotas akies obuolys, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ar akies obuolio deformacija subjaurojo veidą ir ar toks subjaurojimas yra nepataisomas.
Žemesnės instancijos teismas
Atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam. Teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, nes nuteistasis jį su bendru užklupo darant nusikalstamą veiką. Atstovo nuomone, teismas negalėjo savo nuosprendyje daryti tokios kategoriškos išvados ir pasisakyti dėl nukentėjusiajam visai kitoje byloje, kuri dar nebuvo išnagrinėta, pareikšto kaltinimo. Teismas nepagrįstai neturtinės žalos dydį sumažino ir dėl to, kad nukentėjusysis dirba ir gauna darbo užmokestį, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gali dirbti tik mažo intensyvumo ir menkai apmokamą darbą.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsižvelgiant į nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateiktą argumentavimą, teismas neteisingai nurodė paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydį, kadangi nuosprendyje nurodė, kad skiriamas bausmės dydis yra lygus įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies maksimumui, kuris, remiantis BK 48 str. 2 d. yra 2 metai, o teismas paskyrė 1 metų ir 6 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė jų skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. R. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo V. J. atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas, pripažindamas N. R. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, ir teisingai juos įvertino, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).
Dėl nuteistojo N. R. apeliacinio skundo
Nuteistasis N. R. apeliaciniame skunde teigia, kad jo kaltė dėl BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo neįrodyta. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.
BK 135 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma visiškai patvirtina N. R. kaltę dėl šios veikos. Minėti įrodymai yra nukentėjusiojo V. J., liudytojų policijos pareigūnų D. T. ir V. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, taip pat pakartotinės komisijinės teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), specialistės Z. M. specialisto išvada dėl sužalojimo masto bei mechanizmo (t. 3, b. l. 20-24, 25-27, 40-41) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaip matyti iš pakartotinės komisijinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nukentėjusiajam V. J. buvo padaryta dešinės akiduobės, nosies šaknies ir dešinio skruosto srities sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis dešiniame skruoste bei vidinio dešinės akies vokų kampo - nosies šaknies srityje nepatikslinto pobūdžio žaizdomis akies vokuose, dešinio akies obuolio pažeidimu su kiaurinėmis ragenos ir skleros žaizdomis, iškrentant gilesnėms akies obuolio struktūroms, trimaliariniu dešinio skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio sinuso sienelių, akiduobės dugno bei išorinės sienos, ašarikaulio ir nosies kaulų lūžimais. Po traumos V. J. dešine akimi visiškai apako, liko deformuotas akies obuolys, akiduobės dugne pažeisti akies raumenys, išsivystė potrauminis ašarų latako susiaurėjimas. V. J. neteko daugiau nei 30 procentų pastovaus darbingumo, todėl sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinant V. J. padarytų sužalojimų pobūdį, akinių pažeidimus, pateiktų traktoriaus kaušo dalių apžiūros duomenis ir trasologų išvadas jų atžvilgiu bei darytas traktoriaus kaušo nuotraukas nėra jokių duomenų, kad sužalojimai galėjo atsirasti V. J. griūvant bei atsitrenkiant į traktoriaus kaušo atsikišusias dalis ar briaunas ( t. 3, b. l. 17-19). Trasologinės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įvykio vietoje rastų nukentėjusiojo V. J. akinių pažeidimai susidarė stipraus kontakto su kietu daiktu, turinčiu atsikišusią briauną ar užsibaigiančiu fiksuotu kampo formos galu (smogiant, atsitrenkiant). Ekspertizei pateiktų akinių pažeidimų duomenys neprieštarauja nukentėjusiojo V. J. parodymams, kad sužalojimas jam padarytas kaltinamajam tiesiogiai suduodant į veidą metaliniu strypu, kliudžius akinius ir sudaužius jų dešinįjį stiklą, strypo galu pataikant į dešinę akį (t. 3, b. l. 20-24, 25-27). Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog negalima remtis ekspertizės išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi tyrėjai pateikė netinkamus, ne to traktoriaus ir ne įvykio metu buvusio traktoriaus kaušo dantis, todėl nebuvo galima patikrinti nuteistojo įvykių versijos ir ekspertams beliko teigti, kad duomenys neprieštarauja V. J. parodymams. Teisėjų kolegija pažymi,kad pakartotinės komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvadas patvirtina policijos pareigūnų D. T. ir V. M., atvykusių į įvykio vietą, parodymai, kuriuose jie nurodė, kad atvykę į įvykio vietą bendravo su sodybos šeimininku ir jis pasakojo, kad kieme pamačius vagį, smogė pagaliu į galvą ir pataikė į akį. Byloje esantys šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai taip pat patvirtina jų duotus parodymus. V. M. savo tarnybiniame pranešime (t.1, b. l. 31) nurodė, jog šeimininkas (N. R.) pasakojo, jog jis išėjęs į lauką eidamas su šuniu, netoli traktoriaus pamatė du siluetus, vienas iš jaunuolių pabėgo, o kitas sulaikomas bandė priešintis, nors buvo perspėtas, kad bus užsiundytas šuniu, bet į tai pastarasis nereagavo, tada iš susijaudinimo bijodamas, kad jo nesužalotų nuo žemės paėmė kažkokį kietą daiktą ir trenkė tam jaunuoliui. D. T. savo tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad atvykus į įvykio vietą vyras (N. R.) paaiškino, kad du jaunuoliai vogė dyzeliną, jis pamatęs ėjo artyn, vienas jų pabėgo, o kitą sulaikydamas trenkė ir sužalojo akį (t.1, b. l. 32). Liudytojas G. V. teisme taip pat parodė, kad kartu su V. J. pasukę į keliuką atlikinėjo gamtinius reikalaus. Staiga pamatė atbėgantį šunį, jis išsigandęs pabėgo. Bėgdamas atsisuko, matė kaip kažkoks žmogus pribėgęs trenkė Vaidui ir jis nukrito ant žemės. Įvertinus visų įrodymų visumą, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti pakartotinės komisijinės teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino N. R. kaltu pagal BK 135 str. 1 d. Kolegija atmeta apelianto skundo argumentą, kad metalinis strypas, kuriuo neva buvo sužalotas V. J., taip ir nebuvo rastas, todėl abejonės turėtų būti aiškinamos nuteistojo naudai, kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad nukentėjusiajam V. J. buvo suduota metaliniu strypu. Šią aplinkybę patvirtino nuoseklūs nukentėjusiojo, policijos pareigūnų parodymai ir ekspertų išvados, o nuteistojo parodymai dėl nusikaltimo įrankio buvo pagrįstai įvertinti kaip gynybinė pozicija.
Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiojo V. J. parodymus vertino kaip nuoseklius ir jais rėmėsi, neįvertino aplinkybių, kad buvo tamsus paros metas, nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo smūgio, kaip pats nurodė, nesiorientavo erdvėje, todėl įvykio aplinkybių negalėjo tinkamai atskleisti. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo parodymai dėl sužalojimo aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iš esmės buvo nuoseklūs. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. J. nurodė, pirmiausia jį puolė šuo, kuris kibo į koją, bandė gintis ir pajuto stiprų smūgį į veidą, nuo ko pargriuvo ant žemės praradęs sąmonę. Atsipeikėjęs suprato jog nemato viena akimi, jautė kad srūva kraujas, matė šuns šeimininko rankose metalinį strypą, su kuriuo jis suduodamas per nugarą ragino keltis ir eiti (t.1, b. l. 3-4; 111-112). Iš esmės analogiškai sužalojimo aplinkybes nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu. Tuo tarpu apelianto parodymai dėl V. J. sužalojimo, kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, nuo pat pradžių kito, jam palankesne linkme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, aukščiau paminėti apelianto argumentai yra nepagrįsti ir laikytini jo gynybine pozicija.
Įvertinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, jog N. R. tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė V. J. sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d.
Dėl nukentėjusiojo V. J. atstovo apeliacinio skundo
Dėl nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo prašymo pripažinti, kad nuteistojo N. R. nusikalstamų veikų pasėkoje nukentėjusiajam V. J. buvo padarytas ir nepataisomas jo kūno subjaurojimas, teisėjų kolegija pažymi, kad šis nukentėjusiojo atstovo prašymas buvo sprendžiamas ir pirmos instancijos teisme priimant nuosprendį. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir padarytomis išvadomis, kad nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar akies obuolio deformacija subjaurojo veidą ir ar toks subjaurojimas yra nepataisomas. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, nepataisomas kūno subjaurojimas yra estetinis sužalojimo, operacijos, amputacijos dėl sužalojimo, nudegimo, ligos padarinys. Veido subjaurojimas yra akies obuolio netekimas, nosies netekimas, ar deformacija, ausies kaušelio ar jos dalies netekimas, žymus veido randas, asimetrija ir pan. Kūnas pripažįstamas subjaurotu nepataisomai, kai tokių padarinių negalima pašalinti įprastu chirurginiu būdu (ne kosmetine operacija) ir daro jį nenormaliu – negražiu, atstumiančiu. Jeigu tokiems padariniams pašalinti reikalinga kosmetinė operacija, subjaurojimas pripažįstamas nepataisomu. Kūno subjaurojimo faktą konstatuoja teisėsaugos institucija, o ar subjaurojimas pataisomas, ar ne, sprendžia teismo medicinos ekspertai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A–492/2014). Kaip jau buvo minėta, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad V. J. padarytas sunkus kūno sužalojimas – akies obuolio deformacija, subjaurojo veidą nepataisomai. Nei vienoje iš byloje atliktų ekspertizės aktų, ši aplinkybė nebuvo nustatyta.
Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas taip pat prašo pripažinti, kad nuteistasis N. R. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė (duomensy neskelbtini) gatvelėje, vedančioje nuo (duomenys neskelbtini) link namo, esančio (duomenys neskelbtini), apie 20 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos. Kolegija pažymi, kad jau pirmos instancijos teismo posėdžiuose buvo keliamas analogiškas atstovo prašymas. Apylinkės teismas, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad įvykio vieta gatvelėje, vedančioje nuo (duomenys neskelbtini) link namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kolegijos nuomone apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl įvykio vietos nustatymo, motyvuotai išdėstė tokio savo sprendimo išvadas, aukštesnysis teismas joms pritaria, todėl jų nebekartoja.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo prašymas priteisti jam didesnį neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tačiau kolegija daro išvadą, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį bei sveikatos sutrikdymo padarinius, sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, taip pat teismų praktikoje taikomus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašiais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad N. R. nukentėjusiajam V. J. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais. V. J. buvo padaryta sunki akies trauma, dėl kurios jis neteko 30 procentų darbingumo, viena akimi visiškai apako (t. 3, b. l. 17-19). Dėl patirtos traumos ir sudėtingo gydymo jis neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus išgyvenimus. Teismo posėdžių metu nukentėjusysis paaiškino, kad po patirtos traumos vis dar jaučia nepatogumus ir jaus juos visą gyvenimą, laukia dar kelios operacijos. Neabejotinai nustatyta, kad traumos pasekmės liks visam gyvenimui, kadangi V. J. neteko regėjimo viena akimi, apribotos jo galimybės dirbti. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta žala išties didelė, todėl 10 000 litų suma, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytina teisingu žalos už patirtus išgyvenimus dėl sveikatos sužalojimo atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neturtinė žala įvertintina didesne suma, nei nustatė pirmosios instancijos teismas - neturtinės žalos dydis nustatytinas 30 000 litų. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia suma atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis N. R. yra darbingas, šiuo metu dirba įmonės direktoriumi, todėl turės galimybę įvykdyti pareigą - atlyginti nukentėjusiajam V. J. padarytą 30 000 litų neturtinę žalą, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu atitinka susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pvz. asmenims, dėl nusikaltimų patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 100 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 50 000 Lt, ir 80 000 Lt, ir 20 000 Lt ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-492/2006, 2K -181/ 2011, 2K-227/2011, 2K-44/2011, 2K-333/2011, 2K-368/2009, 2K-487/2009, 2K-605/2012).
Pažymėtina, kad civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Nukentėjusiojo V. J. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti ir įrodyti objektyviais bylos duomenimis, todėl apylinkės teismo priteisti pagrįstai. Kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu pripažinti nukentėjusiojo teisę į ieškinio dėl negautų pajamų patenkinimą ir klausimo dėl ieškinio dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl nuteistajam N. R. paskirtos bausmės
BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo atstovo teiginiu, kad apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytas bausmės dydis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai paskyrė bausmę nuteistajam N. R., tinkamai įvertino visas aplinkybes, pagrįstai pritaikė BK 54 str. 3d. ir paskyrė švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę – laisvės apribojimą, tačiau rezoliucinėje dalyje netinkamai nurodė skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydį. Kaip matyti iš apylinkės teismo motyvuojamosios dalies teismas skyrė N. R. laisvės apribojimą, kurio dydis lygus įstatymo numatyta šios bausmė rūšies maksimumui. BK 48 str. 3 d. numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, todėl atsižvelgiant į tai, laisvės apribojimo bausmės maksimumas yra 2 metai. Tuo tarpu apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad skiria N. R. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kas aiškiai neatitinka apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu ir jis ištaisytinas pakeičiant nuosprendžio rezoliucinę dalį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas Gintautas Tamulionis prašė iš nuteistojo priteisti 1500 Lt nukentėjusiajam patirtas išlaidas už atstovavimo paslaugas.
BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio BPK 51 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis N. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, kad nukentėjusysis pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. J. už dokumento surašymą, patarimą ir atstovavimą sumokėjo 1500 Lt advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, kad advokato padėjėjas atstovavo nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, šias nukentėjusiojo V. J. išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistojo N. R.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,
nutaria:
Nuteistojo N. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo V. J. atstovo advokato padėjėjo Gintauto Tamulionio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti:
Iš nuteistojo N. R. nukentėjusiajam V. J. priteisti 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų ir 00 centų) (8688,00 Eur) neturtinei žali atlyginti.
Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti, jog N. R., pripažintam kaltu pagal BK 135 str. 1 d., skirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nukentėjusiojo V. J. patirtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų ir 00 centų) (434,00 Eur) pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nuteistojo N. R. nukentėjusiojo V. J. naudai.