- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2-7-547/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00671-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K., Varėnos rajono 2 notarų biuro
- Advokatai
- Antanas Pliauga, Pranas Makauskas
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui advokatui Pranui Makauskui, atsakovei V. K., jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, tretiesiems asmenims ieškovo pusėje, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: A. K., Varėnos rajono antrojo notarų biuro notarei Laimai Muzikevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei V. K. ir tretiesiems asmenims A. K. bei Varėnos rajono 2 notarų biuro notarei Laimai Muzikevičiūtei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiu mirusiosios J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2010-08-04 sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. 2488M), patvirtintą Varėnos rajono 2 notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės, kuriuo atsakovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paliktas visas namų valdos žemės sklypas, jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visi ūkio pastatai ir kiti statiniai, es. (duomenys neskelbtini), o visas kitas mirusiajai J. J. priklausantis turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliktas lygiomis dalimis V. K., A. K., bei ieškovui A. J., skirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Centrinei teismo psichiatrijos komisijai (esančiai A. Kojelavičiaus g. 121, Vilnius), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad velionė J. J. (duomenys neskelbtini) mirus vyrui (ieškovo tėvui) V. J., 1991-02-08 pareiškimu kreipėsi į Varėnos Valstybinę notarinę kontorą, kuriuo prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą paveldėti gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Šio pareiškimo pagrindu 1991-04-18 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, jog visą V. J. turtą paveldi jo žmona J. J.. Po motinos mirties sužinojo, kad 2010-08-04 dieną Varėnos rajono antrajame notarų biure ji surašė testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį patvirtino Varėnos rajono antrojo notarų biuro notarė Laima Muzikevičiūtė. Šiuo testamentu velionė J. J. visą jai priklausantį namų valdos žemės sklypą, jame esantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visus ūkio pastatus ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) paliko dukrai V. K.. Visą kitą turtą paliko lygiomis dalimis V. K., A. K. ir A. J.. Tokie palikėjos J. J. veiksmai surašant testamentą, kuriuo vienai įpėdinei V. K. paliekamas visas namų valdos žemės sklypas su jame esančiais visais pastatais yra nepaaiškinamas. Mama, būdama geros sveikatos, visuomet vaikams pabrėždavo, kad šis turtas po jos mirties turi atitekti visiems vaikams (įpėdiniams) lygiomis dalimis. Palikėja J. J. nuo 2008 metų labai sunkiai sirgo, todėl yra įsitikinęs, kad surašydama aptariamą testamentą, dėl savo ligos ji negalėjo suprasti/nesuprato savo veiksmų reikšmės. Ieškovas 2011-07-01 prašymu kreipėsi į Pirminės sveikatos priežiūros centro Varėnos polikliniką, kad ši pateiktų J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), turimą ligos istoriją. Iš šios gydymo įstaigos buvo gauta visa J. J. ligos istorija. Ligos istorijoje esantys duomenys/įrašai neabejotinai parodo, jog J. J. turėjo rimtų sveikatos problemų, kurios ypač suaktyvėjo iki sudarant 2010-08-04 Testamentą bei buvo neišnykusios jo sudarymo metu. Tą patvirtina gydytojų, gydžiusių J. J., įrašai jos ligos istorijoje. J. J. 2008-11-07 apžiūrėjęs gydytojas V. B. nurodė, jog ligonė J. J. skundžiasi bendra bloga savijauta, atminties susilpnėjimu, nerimu, dukros žodžiais tariant ,,tapo visai kitokia, negu buvo anksčiau”. Ligonė disorientuota laike, vietoje ir savyje - dalinai mąstymas sulėtėjęs, nenuoseklus, išsako pseudoreminiscencijas, nesiorientuoja visuomenės ir socialinio gyvenimo problemose, kasdieniniuose klausimuose disorientuota ir reikalinga pagalbos. Šių išvadų kontekste gydytojas V. B. diagnozavo ligonei kraujagyslinę demenciją, vidutinį pažinimo sutrikimą bei socialinę dischopatiją. Medicinos psichologė V. B. 2008-11-14 atlikusi ligonės J. J. protinės būklės tyrimą pateikė išvadą, jog ligonei konstatuotinas vidutinis kognityvinis defektas (15 balų), ligonė nesiorientuoja laike, būdingi atminties sutrikimai. Gydytoja A. I. 2008-11-17 nustatė, jog 2008-11-10 staiga sutriko kalbėjimas, nusilpo dešinė kūno pusė. Gydytoja taip pat konstatavo vidutinį pažinimo sutrikimą, nesiorientavimą laike. Gydytojas R. G. 2008-11-28 apžiūrėjęs ligonę konstatavo, jog jos būklė yra sunki, ligonė disorientuota, kankina dusulys, nevalingai šlapinasi. Gydytoja A. B. 2008-12-16 nustatė, jog ligonės būklė be esminės dinamikos, nevaikšto, disorientuota, skundžiasi galvos skausmais. Aplankius ligonę namuose 2010-08-12, t. y. praėjus savaitei po ginčijamo 2010-08-04 Testamento sudarymo, gydytojas V. B. konstatavo, jog ligonei gyvenant namuose, jos dukros žodžiais tariant ,,mama pradėjo kalbėti nesąmones”. D. epizodai, kai nepažįsta artimųjų, juos įvardija kaip kitus asmenis, ligonei dingsta fiksacinė atmintis, disorientuota laike (nežino savo amžiaus, einamosios datos ir kt), vietoje, menkai - savyje, išsako kliedesius ir regi haliucinacijas. Iš to yra pagrindo manyti, kad testatorės J. J. sveikatos būklė buvo tokia, jog ji savo valios, sudarydama 2010-08-04 Testamentą, negalėjo išreikšti/suvokti. Norint išsiaiškinti, ar testatorė J. J. galėjo suvokti sudaromo 2010-08-04 Testamento sąlygas yra objektyvus pagrindas skirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kuri turėtų atsakyti, ar J. J. sudarydama ginčijamą Testamentą sirgo psichikos liga ir jei sirgo, tai kokia, kokie šiai ligai (ligoms) būdingi simptomai, ar sudarydama ginčijamą Testamentą testatorė suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti (LR CPK 213 str.).
Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė V. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo A. J. ieškinį, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad testamentas - tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 str. 2 d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nėra galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (LR CK 1.78 str. 2 ir 4 d., 5.16 str. 2 d.) LR CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž R. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-20/2007). Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas. Iš ieškovo A. J. byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja pripažinti negaliojančiu jos ir ieškovo bei trečiojo asmens, palaikančio ieškovo reikalavimus, motinos J. J. 2010 m. rugpjūčio 4 d. surašytą testamentą, notarinio registro Nr. 2488 M, patvirtintą Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės. Šis testamentas yra teisėtas, atitinkantis turinio ir formos reikalavimus, todėl yra galiojantis.
Atsakovė nurodo, jog ieškinyje nepagrįstas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu mirusios J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentą, sudarytą 2010-08-04, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad neva testatorės sveikatos būklė buvo tokia, jog ji savo valios negalėjo išreikšti ir suvokti. Prie ieškinio pateikiami įrodymai - J. J. ligos istorija ir kiti dokumentai neįrodo, jog testamento pasirašymo dieną testatorės J. J. psichinė būsena buvo sutrikusi ir dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir išreikšti savo tikrosios valios. Įrodinėjant ieškinio pagrindus, ieškovas remiasi tik testatorės ligos išrašais laikotarpyje nuo 2008-11-07 iki 2008-12-16, konkrečiai - tik vienu gydytojo V. B. teiginiu iš 2008-11-07 įrašo, kuriame nurodyta, kad J. J. diagnozuota kraujagyslinė demencija - F 01.9, pagal Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK) tokia diagnozė įvardijama, kaip nepatikslinta kraujagyslinė demencija, ir vidutinis pažinimo sutrikimas. Tokia diagnozė nėra pakankamas pagrindas teigti, kad testatorė, testamento sudarymo dieną, nesiorientavo laike, neatpažino žmonių, kalbėjo kliedesiais, regėjo haliucinacijas. Tokie gydytojo pastebėti simptomai testatorei buvo vienkartiniai ir nesikartojantys ir atsirado tik po 2008 m. lapkričio mėnesį ją ištikusio insulto. Kraujagyslinė demencija apibūdinama kaip liga, kuriai būdinga prieš tai buvęs insultas, pasireiškianti staiga ir anksti atsirandantys nekognityviniai požymiai (visiškai nesusiję su atmintimi ir mąstymo sutrikimais), tokie kaip motorinis ir percepcinis deficitas, eisenos, kalbos bei rijimo sutrikimai, dubens organų funkcijos sutrikimai. Persirgusių insultu žmonių pažinimo funkcijos dažnai pablogėja, todėl testatorei buvo nustatytas vidutinis pažinimo sutrikimas, tačiau medicinoje dažnai tam neteikiama daug dėmesio, kadangi gydymo eigoje, dažniausiai per pirmuosius tris gydymo mėnesius, šie sutrikimai praeina. Po insulto J. J. sveikatai pagerėjus, jos ligos istorijoje nėra jokių duomenų, kad J. J. būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu ar būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenos. Šiuo laikotarpiu bendra testatorės sveikatos būklė buvo pablogėjusi, tačiau paskyrus tinkamą gydymą, ji stabilizavosi ir pagerėjo. Tai patvirtina gydytojos A. B. įrašai, esantys J. J. ligos istorijoje: 2009-05-07 ,,..savijauta patenkinama...”, 2009-07-03 “..būklė patenkinama...”, 2009-08-28 ,,...savijauta be neigiamos dinamikos...”, 2010-06-22 J. J. lankantis pas gydytoją A. B., jos sveikatos būklė apibūdinama: ,,...be neigiamos dinamikos...”. Remiantis tokiais gydytojos įrašais, darytina išvada, kad J. J. psichinė būsena buvo gera ir testamento sudarymo metu ji buvo asmuo, pilnai suvokiantis savo veiksmus. Sprendžiant, ar testatorė testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir išreiškė savo tikrąją valią”, turi būti vertintina jos sveiktos būklė testamento sudarymo momentu, o ne buvusi prieš keletą metų ar tapusi vėliau, t. y. po testamento sudarymo. Medicinos dokumentuose duomenų, kurie patvirtintų, jog testamento pasirašymo dieną būtų buvusi sutrikusi J. J. psichinė sveikatos būsena ir dėl to ji negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės, nėra. J. J. nuolat vartojo gydytojo skiriamus vaistus nuo hipertonijos ir širdies ritmo sutrikimų, bet iki 2010-08-12 jai niekada nebuvo skirti vaistai jos psichinei būklei gydyti, taip pat jai nebuvo pripažinta ir jokia kraujagyslinė demencija - silpnaprotystė, apie kurią ieškovas kalba. Todėl akivaizdu, kad ieškinio pagrindai dėl testatorės sveikatos būklės prieštarauja byloje pateiktiems dokumentams ir yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos ligos istorijos matyti, kad J. J. bendra fizinė sveiktos būklė buvo silpna jau nuo 2005 metų. Gydytoja A. I. 2008-11-17 (po patirto insulto) J. J. rekomendavo pastovią kito žmogaus priežiūrą. Nei ieškovas, nei jo ieškinio reikalavimus palaikantis trečiasis asmuo A. K., į tokias gydytojos rekomendacijas nekreipė dėmesio ir niekada nesirūpino savo motinos J. J. sveikata bei nuolat primygtinai reikalavo motiną atiduoti į globos namus. Tokiems brolio ir sesers norams ji nepritarė, todėl motiną prižiūrėjo, ją slaugė ir rūpinosi viena. Motina, būdama sveiko proto ir geros nuovokos, apie ieškovo ir trečiojo asmens ketinimus žinojo, esamą situaciją tinkamai suvokė, todėl natūralu, kad įvertinusi kiekvieno įpėdinio veiksmus ir elgseną, jos nuomonė ir valia galėjo pasikeisti. Nuo 2005 metų ji viena rūpindamasi motinos sveikata, visam žiemos laikotarpiui (paprastai nuo lapkričio mėnesio iki pavasario, dažniausiai iki Šv. Velykų) ją pasiimdavo iš nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir parsiveždavo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jai buvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, jos poreikius atitinkanti aplinka, buvo tinkamai rūpinamasi jos sveikata, higiena, maitinimu, ji reguliariai buvo vežama į PSPC polikliniką, kurioje jos sveikata rūpinosi bendrosios praktikos gydytoja A. B.. Atšilus orams, paprastai po Šv. Velykų, motinos pageidavimu, ji vėl išvykdavo gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2009 bei 2010 metų vasarą (duomenys neskelbtini) kaime motina gyveno savarankiškai, be aplinkinių pagalbos. Ji pati apsirūpindavo reikiamais maisto produktais, buities reikmenimis ir kitomis būtiniausiomis prekėmis iš atvažiuojančios į kaimą autoparduotuvės, pati gaminosi maistą, tvarkėsi buityje ir ūkyje, disponavo gaunamos pensijos piniginėmis lėšomis, žinojo kada ir kokius vaistus gerti, betarpiškai (ir telefonu) bendravo su kaimynais ir kitais artimais žmonėmis. J. J. gyveno normalų, pilnavertį gyvenimą. Savaitgaliais, švenčių dienomis ar pagal poreikį ją lankė ir kartu rūpinosi jos namais, padėjo jai susitvarkyti buityje ir ūkyje. Laikotarpyje nuo 2010-07-21 iki 2010-07-28, pablogėjus bendrai fizinei J. J. savijautai (tai įtakojo ilgai besitęsianti aukšta oro temperatūra ir ją varginantis viršsvoris), ji buvo gydoma stacionariu būdu Varėnos ligoninėje, kur jai diagnozuota išeminė kardiopatija. Šią diagnozę apibūdinantys simptomai visiškai nesusiję su atminties ir mąstymo sutrikimais, todėl šio stacionaraus gydymo metu gydytojo psichiatro ar gydytojo neurologo konsultacija nebuvo skirta. Pagerėjus motinos sveikatos būklei ir išleidus ją iš ligoninės, ji gyveno su ja (atsakove), jos namuose. Jos ir motinos santykiai visada buvo geri, jas siejo stiprus dvasinis ryšys, motina buvo labai prie jos prisirišusi, nuolat jautė dėkingumą už jai skiriamą dėmesį ir rūpestį. Motina ja labai pasitikėjo ir išsakė pageidavimą išreikšti savo valią surašant testamentą, nes, jos žodžiais tariant, ji buvo įsitikinusi, kad likusią gyvenimo dalį ji praleis (ir praleido) pas ją slaugoma ir prižiūrima. Kadangi jos butas yra 4-ame namo aukšte, o testatorės bendra fizinė sveikatos būklė nebuvo visiškai gera, nes ją kamavo didelis antsvoris ir jai buvo sunku lipti laiptais (lifto nėra), sutarė notarą pasikviesti į namus. Tokia paslauga numatyta ir įteisinta įstatyme. Suderinus su Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notare Laima Muzikevičiūte atvykimo vietą ir laiką, 2010 m. rugpjūčio 4 d. notarė atvyko į namus. Kurį laiką tiesiogiai bendravo su testatore, klausė jos vardo ir pavardės, kur ji gyvena, kaip ji jaučiasi, kuo serga, kokius vaistus naudoja, kokie asmenys šiuo metu yra bute. J. J. į visus klausimus atsakė teisingai, ramiai ir visiškai nesijaudinant. Notarė taip pat pasikalbėjo ir su ja, paprašė papasakoti apie testatorės savijautą, ligas. Tuo metu pas ją viešėjo dukra K. J. su sutuoktiniu A. Notarė tokiu būdu tinkamai susipažino su testatore, įsitikino testatorės veiksnumu, išklausė jos valią, norus ir pageidavimus dėl testamento surašymo ir tik nelikus visiškai jokių abejonių dėl testatorės psichinės būklės ir tikrosios valios išreiškimo, testatorės valią surašė į testamento turinį. Tada testatorei išaiškino testamento teisines pasekmes ir dar kartą aptarė jo turinį. Įstatymų leidėjas pareigą įsitikinti tikrąja asmens, sudarančio sandorį, valia, tinkamai įforminti visus reikalavimus perkėlė notarui - valstybės įgaliotam asmeniui (Notariato įstatymo 2 str.). Notarė tinkamai vadovavosi LR Notariato įstatymo 30 str. ir 31 str. nuostatomis, jų nepažeidė ir notariškai tvirtinamą dokumentą sudarė teisingai, visiškai įsitikinusi, kad testatorė suprato savo veiksmų reikšmę, pati sąmoningai suformavo savo valią bei ją autentiškai išreiškė ir pati ant testamento pasirašė. Tik esant visų šių aplinkybių visetui, notarė testamentą patvirtino ir įregistravo.
Žemesnės instancijos teismas
Laikui bėgant, motinos norai ir valia pasikeitė ne dėl to, kad dėl savo ligos negalėjo suprasti ir nesuprato savo veiksmų, o dėl ieškovo ir trečiojo asmens elgesio su ja, t. y. dėl jų visiško nesirūpinimo jos sveikata, dėl to, kad jie jos beveik nelankė ir nesidomėjo jos gyvenimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad testatorė J. J. buvo veiksni, savo veiksmus suprato, niekada nebuvo gydoma nuo silpnaprotystės ar kitų panašaus pobūdžio susirgimų, tinkamai vertino ją supančią aplinką, buvo savarankiška ir savo valią išreiškė tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka.
Ieškinyje nėra pateikta jokių įrodymų, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, kad testatorės valia buvo palikti turtą visiems trims vaikams (įpėdiniams) lygiomis dalimis. Nepaisant to, testatorė 2010-08-04 surašydama testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nenorėjo nuskriausti kitų įpėdinių ir tris jai priklausančius žemės sklypus: 1,800 ha, žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,780 ha miškų ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,870 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliko visiems vaikams (įpėdiniams) lygiomis dalimis. Tik gyvenamosios teritorijos 0,290 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu ir visais kitais jame esančiais statiniais ji paliko jai, nes ji vienintelė iš įpėdinių rūpinosi motinos sveikata ir visais kitais jos reikalais, tuo pačiu prižiūrėjo ir jos namus. Iš byloje pateiktos J. J. ligos istorijos, kurioje yra pakankamai daug įrašų nuo 2005 metų iki pat jos mirties, įrašytų įvairių jos sveikatos būklę stebėjusių gydytojų, matyti, kad nei vienas jų nekelia abejonių dėl J. J. psichinės sveikatos būklės. Dėl šios priežasties nėra jokio objektyvaus pagrindo skirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad įvertinus byloje surinktą medžiagą, liudytojų parodymus, ieškinys yra atmestinas.
Trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad ji palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti, pritaria ieškovo ir jo atstovo išsakytai pozicijai.
Trečiasis asmuo notarė Laima Muzikevičiūtė paaiškino, kad ji iš esmės neprieštarauja, jog testamentas būtų panaikintas, kadangi prieštarauti ekspertų išvadoms yra sunku. Trečiasis asmuo Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Laima Muzikevičiūtė nurodė, kad su J. susitiko tik testamento sudarymo dieną. Ar ji buvo veiksni ar ne – negali pasakyti, nes nėra gydytoja. Kai atėjo, J. nevaikščiojo, buvo pasipuošusi, K. pasisiūlė išeiti, pasakė, kad tai nebūtina. Ji kaip visuomet prisistatė kas tokia yra, atsisėdo prie lovos ir garsiai skaitė, aiškino, klausė ar viskas gerai. J. sakė taip – patvirtino ir pasirašė. Mamos noras buvo didelis, žentas pristatė, kad čia notarė, sakė „atvežėm kaip norėjot“. Vertinti to, ar ji buvo gydyta ar ne – negali, ar buvo prie jos vaistų - neprisimena. Moteris savo pavardę, vardą pasakė, ar sakė savo amžių – nepamena. Prieš duodant pasirašyti testamentą su J. bendravo, prisistatė, paaiškino, kokiu tikslu atvyko, klausė, ar sutinka ją priimti, nes įvairiai pasitaiko. J. sakė, kad viskas gerai, kad palieka dukrai V. namus, nes ją prižiūri. Testamentas J. buvo padėtas, negali patvirtinti, kad ji pati visą testamentą perskaitė, mano, kad ne. J. savo nuomonę išsakė. Testamento tekstą atsinešė pati, dar kažką keitė, nes netiko. Dėl atvažiavimo derino žentas K., bet keletą kartų vis nepavykdavo, tai į ligoninę paguldydavo J., tai dar kas nors sutrukdydavo. J. sakė, kad namą palieka dukrai V.. Testamentą garsiai perskaitė, jį padėjo ant lovos skaityti pačiai, dar klausė ar nebus konflikto, ar niekas nebars. Su J. bendravo, klausinėjo ją ir ji savo valią išreiškė. Jeigu notaras atėjęs pas žmogų pamano, kad žmogus, notaro suvokimu, nesupranta ką jis šneka –testamento netvirtina.
Ieškinys tenkintinas.
Mirties liudijime nurodyta, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdama 79 metų amžiaus, jos mirties priežastimi nurodyta: 125.9 (lėtinė išeminė širdies liga) (b. l. 8).
J. J. testamentas sudarytas 2010 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 14), pasirašytas testatoriaus gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Liudytoja D. R. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. J. J. pažinojo, su ja bendrauti tekdavo vasaromis, nes atnešdavo jai pensiją. Pinigus asmeniškai J. J. į rankas mokėti tekdavo, juos ji persiskaičiuodavo pati. Ją pažindavo, kartais pasikalbėdavo. Kada paskutinį kartą įteikė jai pensiją 2010-aisiais – neprisimena. Kai orai atšaldavo, tuomet J. J. kaime nebūdavo, pensijos paimti atvažiuodavo vaikai – sūnus arba duktė. Liudytoja nurodė, kad įgaliojimų niekas iš jų neturėjo, tačiau prieš išvažiuodama J. prašydavo, kad pinigus atiduotų vaikams. Kiek kartų 2010 m. J. J. nešė pensiją – negali pasakyti. J. J. pastoviai gulėdavo, bet pasirašyti atsikeldavo. Paskutiniais metais jau matėsi J. J. pasikeitimai, jautėsi atminties sutrikimai, lyginant su tais metais, kai tik pradėjo dirbti. J. atrodė lėtesnė, mažiau bendravo, buvo tarsi apsnūdusi, kartais atnešus pensiją sakydavo, kad jau vieną gavo (neskirdavo pašalpos nuo pensijos). Antrą išmoką ji gaudavo apie 7-8 metus. Namuose nebuvo labai tvarkinga, dvokdavo smalkėm, kad gamintųsi valgyti neteko matyti. Liudytoja paaiškino, kad kartais tekdavo rasti pas ją kaime marčią. Bendraujant su kaimynais, jie sakydavo, kad J. yra susirgusi (kokia liga – neminėjo), bet paskutiniu metu ją rasdavo lovoje, atneštus pinigus ji susirinkdavo į krūvą, tik peržvelgdavo laikydama rankose, o ar skaičiuodavo, ar matydavo – nežino. Kur J. J. pinigus dėdavo – nežino, pirmaisiais metais ji prašydavo kokių nors paslaugų (pvz. sumokėti už elektrą), bet paskutiniu metu nemokėdavo ir nieko neprašydavo.
Liudytoja V. R. nurodė, kad yra J. kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Paskutiniu metu J. nei televizoriaus žiūrėjo, nei mezgė – sakė, kad jai skauda akis. Yra ne kartą užtikusi ją su įjungta virykle, apie kurią ji būdavo pamiršusi ir tiesiog miegodavo, neužsklęsdavo ir kamino sklendės. Matydavo kaip ji sėdėdavo ant suoliuko, sakydavo, kad laukia atvažiuojančios parduotuvės, nors ji turėdavo atvykti kitomis dienomis arba sakydavo, kad laukia marčios D. Marčios laisvadieniai būdavo trečiadieniais, kai atvažiuodavo – sutvarkydavo viską. Liudytoja minėjo J. J., kad ji susitvarkė testamentą, turtą paliko visiems vaikams, bet J. J. atsakė, kad ji asmeniškai jo visai nedarysianti, kadangi po mirties vis tiek viskas liks vaikams, bet ar darė – nežino. Su J. bendravo iki kol ji numirė. Kokį mėnesį ją išvežė prieš mirtį – neatsimena. J. visą laiką vadino O.. Jos sūnus A. atvykdavo tankiai, prašydavo, kad ji nueitų jos pasižiūrėti kartas nuo karto, todėl nueidavo kas antrą dieną. Kai nedirbdavo, atvažiuodavo ir A. žmona: ši labai viską tvarkydavo, o J. jos visą laiką laukdavo. Atvažiavę visada atveždavo maisto. Liudytoja paaiškino, kad J. pažįsta visą gyvenimą, vaikų ji neišskirdavo, yra sakiusi, kad visą turtą paliks visiems savo vaikams. Po insulto būdavo, kad atėjusi rasdavo ją miegančią, pažadindavo, tai ji nepažindavo jos, ilgai žiūrėdavo ir protas ateidavo tik po kurio laiko – tada atpažindavo. Viską pamiršdavo, imdavo kalbėti tą patį per tą patį. Paskutiniu metu labai miegodavo, momentais nieko neatsimindavo, kartais net nesugebėdavo nueiti iki kibiro, kur atlikdavo gamtinius reikalus. Prieš insultą toks elgesys jai nebuvo būdingas, iki ligos ji buvo protinga. Paskutiniu metu jos klausa buvo sutrikusi. Jos vaikai geri, labai prižiūrėjo J. jos sūnus ir marti. 2010 m. vasarą J. buvo išvežta dėl insulto. Ji skundėsi viskuo – kojomis labiausiai, sakydavo, kad skauda vidurį, galvą, akis, guodėsi, kad su jomis negerai. Vaistus vartojo, kokius – žino, bet paskutiniu metu juos gerdavo kada papuldavo, nes neatsimindavo. V. K. pažįsta, pasirodydavo ir ji, bet paskutinę vasarą rečiau. J. yra sakiusi, kad D. (marti) atvažiuoja, o V. vis prie ežero ir prie ežero. Liudytoja nurodė, kad paskutiniu metu J. nemezgė ir nežiūrėjo televizoriaus. Paskutinę vasarą V. su savo vyru lankėsi pas motiną retai.
Liudytoja M. S. nurodė, kad ji yra velionės vyro sesuo, gyvena (duomenys neskelbtini). 2007 m. J. lankydavo, ji jai buvo ir draugė, ir mama. Pasakojo apie vaikus, didžiavosi jais, visi sutarė gerai, jokių minčių, kad įvyktų tai, kas šiandien vyksta – niekada nebuvo. 2011 m. po sausio mėnesio ji pamatė jau kitą vaizdą: emocijų J. nerodė, gulėjo, net nesigaudė kur yra, sakė iš ligoninės greit išeis, važiuos. Klausdavo, ar ji turi savo namus, o ji buvusi pas ją ne kartą, bet šito neatsiminė. Prie stalo ją vedėsi, bet su ja susikalbėti buvo neįmanoma. Liudytoja tvirtino, kad matė moterį, žengiančią į kitą pasaulį be sąmonės, be proto, ji neturėjo visai jokio supratimo ir būdama tokia ji negalėjo pasirašyti testamento. Šis susitikimas įvyko sausio mėn. prieš mirtį pas A. K.. Liudytoja nurodė, kad 2010 m. antrą pusmetį telefonu teko bendrauti su V. K.. Pokalbių metu apie velionę teko kalbėti labai daug. Žino, kad J. uogas sutrypė, dujinę buvo uždegusi, A. virtuvėje irgi buvo padegusi. Iš lovos iškrisdavo, skųsdavosi, kad ji proto neturi, jai užeidavo pyktis, neatpažindavo anūkių. Prie J. reikėdavo budėti, nes buvo neprognozuojama. Liudytoja paaiškino, kad bendraujant su velione, su abiem seserimis apie turtų palikimą, testamentų rašymą nebuvo kalbėta. Ji mylėjo visas anūkes vienodai, visi vaikai jos buvo draugiški, dabar juos kažkoks gobšumas užvaldė. Sveiku protu J. niekuomet tokio nebūtų pasirašiusi rašto. Liudytoja patvirtino, žinanti iš giminaičių, kad testamentą pati V. garsiai perskaitė per mirusios velionės J. „keturnėdėlį“.
Liudytoja O. K. nurodė, kad V., A., A. J. yra jos brolio V. J. vaikai. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno jos brolio vaikai, ji ten praktiškai negyveno. Su J. velione bendravo nuo mažumės, ji ištekėjo už jos brolio, buvo puiki moteris. Buvo nuvažiavę pas K. aplankyti J.. Jai jau buvo blogai su sveikata, nesuprasdavai, ką nori pasakyti. Ji pasėdėjo prie stalo, bet nieko nekalbėjo, pasakė, kad su sveikata jau negerai ir viskas. 2010 m. antroje pusėje J. jau buvo ligota po insulto. Vasaromis J. gyvendavo viena kaime, vaikai atvykdavo, A. lankydavo. Liudytoja paaiškino, kad vasarą jau buvo blogai J., po ligoninės ji nusikalbėdavo, apie testamentą J. nieko neminėjo, apie tai, kam paliks savo turtą niekada neužsimindavo. Jai žinoma, kad tuos namus pastatė jų tėvai, vėliau brolis vedė J., jie ir liko ten gyventi.
Liudytoja A. P. nurodė, kad A. K. yra jos draugė. A. tėvus pažinojo, V. K., A. J. – taip pat. Su A. švęsdavo naujus metus, šeimos šventėse dalyvaudavo. Kaime, kuriame gyveno velionė J., visai šalia gyvena jos dėdė, todėl (duomenys neskelbtini) kaime tekdavo vasaroti. J. pažįsta seniai, ji dirbo (duomenys neskelbtini), jų pažintis nenutrūko, su jos dukra A. tapo draugėmis. Velionę pažinojo kaip labai šnekią, bendraujančią, garsiakalbę, dainingą moterį. 2008 m. sužinojo, kad J. ištiko insultas ir A. išvažiavo į ligoninę budėti. Po to A. sakydavo, kad motinos sveikata vis prastėjo. 2009-2010 A. K. buvo užsienyje. Liudytoja paaiškino, kad J. pamatė 2010 m. lapkričio mėnesį. Ji snūduriavo, vedama į tualetą į nieką nereagavo. Apie testamentą jokios kalbos nebuvo, išgirdusi apie tai labai nustebo, nes šią šeimą laikė pavyzdine: visi motina rūpinosi, dalindavosi rūpesčiais. J. neužsiminė, kad žada palikti sodybą vienam kuriam vaikui – vienodai lygiai mylėjo visus vaikus.
Liudytoja D. J. nurodė, kad ieškovas A. J. yra jos vyras, jo sesuo – V. K.. Nuo 1981 m. pažinojo J. J.. Tai buvo protinga, nuostabi moteris. Tėveliui numirus mama gyveno ūkiškai, važiuodavo jai padėti beveik kiekvieną savaitgalį. Po 2008 m. lapkričio 11 d. ištikusio insulto J. J. pasikeitė. Tuomet K. paskambino, sakė, kad reikia budėti Varėnos ligoninėje (žiemai ji buvo išvežta į Varėną). Ligoninėje J. blaškėsi per naktis, kliedėjo, kalbėjo su mirusiaisiais, lipo iš lovos. Žiemą pabuvusi pas V., J. J. šiek tiek atsigavo, šiek tiek pažino visus, bet pati pasigaminti maistą nebuvo pajėgi. Namus rasdavo su pridegusiais puodais. 2010 m. kovo 26 d. K. parvežė motiną per šalčius į kaimą ir paliko. Motina sakė, kad nori namo. Žinojo, kad parveš mamą, todėl su vyru kūreno pečius, sutvarkė langus, stogą. Liudytoja paaiškino, kad prašydavo kaimynų, kad prižiūrėtų, J. tų žmonių nepažindavo. Paskutinę vasarą keldavosi naktimis, sakydavo – kiekvienas turi savo takelį arba, kad eina namo. Nuvažiavusi į kaimą visą laiką paskambindavo K., rasdavo vaistų privežta mamai. Tuos vaistus išrašydavo K. kas du mėnesius. Liudytoja paaiškino, kad J. J. naktį sriubą keldavosi virti, sakydavo, kad vaikai maži, reikia maitinti. J. J. nematė, neskaitė, praktiškai apkurto, nieko nemezgė, vaikščiodavo naktimis, bėgdavo į kiemą, vardus maišė, niekuo nesidomėjo. V. sakė, kad kitaip nebus – ką tu jai padėsi.. Po insulto 2010 m. vyras atvykdavo kas antrą dieną, kai nelankė, prižiūrėdavo R., M., L. Liepos 21 d. skambino V. K., sakė mama silpna, prašė pasą duoti, kad nuvežti pas gydytoją. Kai V. pasakė atvežė pasą, ji pati išsikvietė greitąją pagalbą ir atvažiavo. Mama ligoninėje savaitę išgulėjo. Liudytoja nurodė, kad apie testamentą sužinojo 2011 liepos vidury, kai vyras nuėjo tvarkyti dokumentų. V. K. atvyko su savo vyru ir perskaitė testamentą: nuo šiandien šie namai mano, jums čia nėra ko daryti, tai – mamos valia. Po tėvelio mirties mama sakydavo, kad visi čia užaugo, nerašysiu nė vienam, kad visiem būtų, sakė, kad visi mylit, žiūrit. Tokius žodžius sakė būdama sveika. Po savaitės išėjus iš ligoninės testamentas buvo surašytas, kai mama buvo nebendraujanti, nieko nepažįstanti. V. skambino kai parsivežė mamą po liepos 27 d., sakė, kad mama daužo vazonėlius, blogai elgiasi, sakė, kad visiškai ne ta, vadina O., gėles mėto, tekina naktį vaikšto, naktimis žadina, kelnaites ant galvos dedasi.
Liudytojas G. M. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) k., bylos dalyviai yra jo kaimynai. Abejonės dėl testamento kilo, nes iš pradžių J. buvo sveika, o po insulto vis prašydavo jos pažiūrėt. Teko lįsti į jos namą pro langą, nes buvo užtrenkusi duris. Laisvu laiku nuo darbo pečių jai pakūrendavo. Kartą J. buvo uždegusi malkas, kurias atnešė. Pečių dažniausiai kūrendavo pati, valgyti darydavosi, mėsos išsivirdavo, sriubos, arbatos darydavosi. Liudytojas paaiškino, kad ją prižiūrėdavo ir aplankydavo V. R., A. J. su žmona. J. nesakė, kam paliks namus, sakė V. kol buvo sveika, kad visiems vaikams vienodai. Ją prižiūrėjo nuo pavasario iki vasaros, per vasarą. Kas ją išvežė vasaros pabaigoje nežino, turbūt sveikata pablogėjo. Liudytojas teigė, kad A. ir D. namus sutvarkydavo. Į lauko tualetą J. jau nėjo. 2010 m. vasarą ji kartais nepažindavo žmonių. Ją lankydavo D. per išeigines, A. atvažiuodavo, V. rečiau.
Liudytoja A. G. nurodė, kad J. labai gerai pažinojo, apie jos testamentą žino tik iš A., jo tetų. J. buvo protinga iki ligos, domėdavosi jų šeima, nes yra našlaičiai. Po insulto likus metams iki jos mirties ją matė, buvo jau kitokia. Ji buvo pas J. (duomenys neskelbtini) k. pavasarį, vasarą buvo kelis kartus nuėjusi, bet namie aptiko A. su D. J. gulėjo. J. reikėjo pasakyti, kas ji tokia, nes nepažino. 2010 m. vasarą J. buvo sunkiau bendrauti, detalizuoti, mąstė lėčiau. A. sakė, kad mama serga. Žmogus toks būna ir po insulto, ir senatvinės sklerozės veikiamas, kitokia psichinė būsena. J. protas nebuvo pasimaišęs, atmintis buvo sutrikusi, nekaip bendravo, nesidomėjo išoriniu pasauliu, buvo nusiminusi. Liudytoja paaiškino, kad lankė J. tris kartus apie birželio, liepos mėn.
Liudytojas A. T. nurodė, kad A. ir D. J. yra jo draugai. Pas A. mamą dažnai užvažiuodavo per išeigines, nes ten grybauti važiuodavo. Kai užsukdavo pas A. J. mama šneki būdavo, pati pakviesdavo, pažinojo jo mamą, kuri gyveno (duomenys neskelbtini) kaime netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. 2010 m. irgi nuvažiuodavo pasikalbėti, bet su A. mama jau nelabai susikalbėdavo. Ji vis klausdavo, kaip mama gyvena, nors žinojo, kad mama jau mirusi, užduodavo tokius klausimus, kad net nesuprasdavo, ką jai atsakyti ir ko ji klausia. Liudytojas nurodė, kad apie turtą su J. J. teko kalbėti, kai mirė jo mama. Ji klausė, kaip susitvarkė palikimą. J. J. sakė, kad kai mirs, tai visi vaikai tegu pasidalins, nes visus myli vienodai. Ir taip sakė ne kartą, apie testamentą jokios kalbos nebuvo. Su A. mama pokalbiai buvo 2006/2007/2008 metais. Su A. yra kalbėjęs apie jo motinos sveikatą, jis sakydavo, kad jos sveikata nekokia, kuo toliau, tuo blogiau.
Liudytoja J. B. nurodė, kad bylininkai jos tėvų augintinės vaikai, jos tėvai augino jų mamą O. J. J., jie augo kartu (duomenys neskelbtini) kaime. Su J. bendravo iki mirties. Apie J. testamentą vaikai jai pasakė prieš teismą. V. paskambino ir pasakė, kad bus teismas. Prieš J. mirtį paskutinį kartą ją matė apie 2010 m. liepos, rugpjūčio mėn. Buvo atvykusi po ligoninės pas V. jos lankyti, pabendravo. Liudytoja nurodė, kad santykiai su K. ir A. J. normalūs, jie nieko blogo jai nepadarė, geri vaikai, mama nė ant vieno vaiko blogo nepasakė, su velione daug kalbėdavosi, bet apie testamentą nekalbėjo.
Liudytoja D. M. nurodė, kad V. K. jos bendradarbė. D. užeidavo pas V., kartu būdavo jos mama, pasakodavo apie save, klausdavo apie jos vaikus, atsimindavo net vaikų vardus, klausdavo kaip vyras, ant jos stalo būdavo vaišių, saldainių. Labai žentą gyrė, sakė, kad kaip sūnus. Yra sakiusi, kad pas dukrą vietos jai nėra, buvo uždaryta, ne va įkalinta. Liudytoja tvirtino, kad V. motina rūpinosi, patalynė balta, tepalai pritaikyti, praeitų metų rugpjūtį iškvietė daktarą, sakė, kad jaučiasi gerai, spalį dar kojines mezgė, norėjo baigti. Paskutinį kartą J. matė 2011 m. vasario, kovo mėn. Ji mirė (duomenys neskelbtini) Varėnos ligoninėje. 2010 m. paskutinį kartą matė spalio mėn.
Liudytojas V. K. nurodė, kad yra atsakovės sutuoktinis. Testatorė sudarydama testamentą buvo sąmoninga, sveiko proto, jį sudarė sava valia. Uošvienės priežiūrą su žmona pradėjo nuo 2005 metų rankos lūžio. Po atliktos operacijos parsivežė į namus ir pradedant 2005 m. (išskyrus 2007 m.) nuo naujų metų iki Velykų praleisdavo pas juos. Vasarą motinos pageidavimu ji būdavo parvežama į kaimą, o žiemomis būdavo jų namuose. Testamento klausimas 2010 m. iškilo po jos paguldymo dėl hidratacijos. Ligoninėje išgulėjo 1 d., po to parvežė ją į namus ir J. buvo išreiškusi valią sudaryti testamentą. Ji pasakė, kad nori išreikšti savo valią, girdėjusi, kad tokius reikalus atlieka notarė, todėl paprašė, kad notarę parvežtų į namus, nes jai buvo sunku vaikščioti. Atvežė notarę ir jų namuose buvo surašytas bei pasirašytas testamentas. Sudarydama testamentą uošvė orientavosi erdvėje, laike, testamento surašymo dieną buvo jo dukra ir žentas atvykę, jiems buvo atostogos. Notarė atliko visus veiksmus tam, kad įsitikintų testatorės veiksnumu, klausinėjo jos pačios, kur ji yra, pas ką gyvena, kas yra namuose, todėl nematė jokių sveikatos sutrikimų, abejonių jos veiksnumu nekilo. Greta notarės ir uošvės buvo ir jis. Notarė namuose buvo du kartus tą pačią dieną. Surašė testamentą, buvo aptartos detalės, tada grįžo ir pasirašė. Notarę vežiojo jis. Toje patalpoje, kur buvo pasirašomas testamentas, jo nebuvo, bet kas buvo kalbama girdėjo, nes durys buvo atidarytos. Nuo 2008 m. slaugė, padėjo prižiūrėti uošvę, vaistus pirko žmona. Po testamento pasirašymo praėjus 10 dienų kvietė psichiatrą, nes J. pasireiškė kai kurie simptomai, nemiga kankino, bendra orientacija. Psichotropinius vaistus pirko kai apsilankė B., jis aplankė namuose. Kiek rūšių vaistų išrašė nežino, juos dozavo žmona. Iki B. iškvietimo tokių vaistų nenaudojo. 2008 m. po insulto buvo kažkokie vaistai išrašyti. J. buvo nuolatinėje jų priežiūroje, jos būkle, veiksmingumu neabejoja. Nuo psichinių ligų ji niekada nebuvo gydoma.
Liudytoja S. M. nurodė, kad atsakovė yra jos dėdės žmona, K. jos dėdė. J. J. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, o pastaruoju metu (duomenys neskelbtini) pas dukrą V.. Pastaruoju metu dažnai matydavosi, nes su jos anūke dirba panašų darbą, tai praktiškai kiekvieną savaitgalį susitikdavo. Apie testamentą neteko nieko girdėti, tik po kilusių problemų pasidalino mintimis su dėde V. ir su V.. Liudytoja nurodė, kad J. matė beveik kiekvieną savaitgalį. Bendraudavo ne tik su K., bet ir su močiute. Klausdavo kaip vyro sveikata, pasiskųsdavo, kad paskaudena, prisimindavo tėvus, jos vaikus, apie testamentą nekalbėdavo. 2010 m. vasarą buvo pas J. užsukusi, ji gyveno savarankiškai. Buvo vasaros metas, matė, kad močiutė vaikščioja po kiemą, todėl ir užsuko. Kalbėjosi, ji ją puikiai pažino, kaip seni pažįstami pabuvo, kaip giminės pabendravo, tuo metu ji buvo viena. Vėliau kai lankydavausi pas K., esminių skirtumų, kas liečia psichinę būklę, nebuvo. Liudytoja paaiškino, kad J. buvo sunku pereiti per kambarį. Savaitgaliais bendravo iki jos mirties, kad buvo kviečiamas psichiatras – nežinojo. Nieko apie psichotropinių vaistų vartojimą neminėjo nei dėdė, nei jo žmona.
Liudytoja K. J. nurodė, kad yra testatorės anūkė. Komentuoti galėtų tik testamento surašymo aplinkybes, nes tuo metu atostogavo. Nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 8 d. buvo Varėnoje, padėjo mamai slaugyti močiutę, valgydindavo, apiprausdavo, mamą veždavo į ligoninę ir pan. Kai močiutei pasidarė negera, mama iškvietė med. pagalbą ir atvežė ją į Varėnos pirminės priežiūros centrą. Ten ją lankydavo. Močiutei pagerėjo, jai buvo diagnozuotas organizmo išsekimas. Ji buvo veikli, prisiminė sesę, mamą, palatos kaimynei pristatydavo, kas per asmenys pas ją ateina, visus pažinojo. Testamento surašymo dieną buvo namuose, mama pasakė, kad močiutė pareiškė norą surašyti testamentą ir paprašė iškviesti notarą į namus. Močiutė buvo sveiko proto ir pilnai suprato savo veiksmus. Notarė jai uždavinėjo klausimus, kurie privalomi atliekant tokius procesinius veiksmus. Liudytoja nurodė, kad nežino, ar testamentas buvo surašytas tuo metu, gal tik buvo išsiklausinėta. Jos žiniomis su notaru susitarė tėtis, notaras buvo atvykęs į namus jai ten būnant, tai buvo moteris. Testamento pasirašymo momento negirdėjo. Testamento turinį sužinojo tik 2011 m. birželio mėn.
Liudytoja M. M. nurodė, kad atsakovė yra jos draugė, kartu dirbo. Apie testamentą nieko nežino, sužinojo, kai pakvietė į teismą. J. pažinojo kaip sąžiningą, stiprų, protingą žmogų. Kartą yra buvusi (duomenys neskelbtini) kaime prieš 11 metų. 2008, 2010, 2011 lankė J. Varėnos ligoninėje. Gulėdama patale 2008 m. lapkričio pabaigoje ji gražiai pasakojo visą savo gyvenimą. Paskutinį kartą velionę matė 2011 m. slaugos ligoninėje. Su ja nesikalbėjo, nes miegojo. 2010 m. žiemą apie gruodžio mėn. buvo nuėjusi pas K. aplankyti jos mamos. Kalbėjosi, ji sukirpo jai chalatą.
2011-12-29 nutartimi byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, tikslu nustatyti, ar testatorė J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini) k., mirusi (duomenys neskelbtini), sudarydama testamentą 2010-08-04, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. 2012-06-18 – 09-10 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-200/2012 nustatyta, kad apibendrinant turimus duomenis iš civilinės bylos medžiagos ir J. J. medicininių dokumentų, konstatuojama, kad J. J. nuo 1998 m. sirgo arterijų aterosklerozės sąlygota pirmine arterine hipertenzija, o nuo 2003 m. ir 2004 m. jai atžymėta eilė bendrinės kraujagyslių aterosklerozės sąlygotų vidaus ligų (pirminė arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiomiopatija, prieširdžių virpėjimas). J. J. pastoviai išsakė skundus galvos skausmais, svaigimu, 2005 m. jai buvo diagnozuota galvos smegenų kraujagyslių patologija. Nuo 2006-01-31 iki 2008-06-09 jai atžymėtas psichikos sutrikimas (šeimos gydytoja diagnozavo mišrų nerimo ir depresijos sutrikimą, nurodė galvos skausmus, miego sutrikimus, skyrė trankviliantus). 2006 m. gruodžio mėnesį ir 2007 m. rugsėjo mėnesį J. J. gydyta dėl eilės vidaus ligų, žymiai apsunkinusių jos bendrą būseną. 2007 m. rugsėjo mėnesį istorijoje (Nr. 3012-07) užfiksuoti J. elgsenos neadekvatumai (nepaisė gydytojų nurodymų). Nuo 2008 m. liepos mėnesio šeimos gydytoja atžymėjo J. J. lėtinės smegenų išemijos (lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo dėl smegenų kraujagyslių aterosklerozės) diagnozę, J. J. nurodė dažnus galvos skausmus, nemigą. 2008 m. lapkričio mėn. J. J. patyrė ūmų smegenų kraujotakos sutrikimą - galvos smegenų insultą, po kurio liko liekamieji reiškiniai: tiek neurologinė simptomatika (dešinės pusės kūno valdymo sutrikimas), tiek psichikos būsenos sutrikimo požymiai: sutrikusi kalba, sutrikusi orientacija laike apsunkinta, sulėtėjęs nenuoseklus mąstymas, labai žymiai sutrikusi fiksacinė (trumpalaikė) atmintis ir naujos informacijos įsiminimas, prarasti rašymo, grafinio atvaizdavimo, mintinio skaičiavimo gebėjimai, sutrikusi kasdieninė ir socialinė orientacija. Sutrikusią J. J. orientaciją stebėjo gydanti gydytoja, gydytojas neurologas, po to J. J. psichikos būklė ligoninėje buvo įvertinta 2008-11-14 psichologo. Tiriant MMSE (mini protinės būklės) testu buvo gauta 15 balų - vidutinis pažinimo funkcijų sutrikimas. Psichiatras, ištyręs J. J. psichikos būseną, diagnozavo nepatikslintą kraujagyslinę demenciją (silpnaprotystę) (F01.9). Išrašant atžymėta, kad J. J. būklė “esminiai nepagerėjo” jai išliko sutrikusi orientacija. 2008 m. gruodžio mėn. J. J. buvo nustatytas nuolatinės pagalbos poreikis (SPP-2) dėl vidutinio sunkumo kraujagyslinės demencijos. J. J. lankyta po stacionarinio gydymo namuose, gydytojo atžymėta jos sunki būklė, dezorientacija, šalinimo funkcijų sutrikimas, o vėlesniuose šeimos gydytojos įrašuose neužfiksuota jokio būsenos pagerėjimo, pastoviai atžymint ,,būklė be dinamikos”, t.y. be jokių pokyčių. J. J. pakartotinai konsultuota šeimos gydytojo 2010-02-12, atžymėta: “būklė be esminės dinamikos”, nepilnai orientuota, pati nepavalgo, nelaiko šlapimo”, 2010-04-16 –,,būklė be esminės dinamikos”, 2010-06-22 – ,,be neigiamos dinamikos”, t. y. J. J. šeimos gydytoja artimu testamento surašymo (2010-08-04) laiku stebėjo anksčiau buvusius būklės požymius ir nefiksavo jokių jos būsenos pagerėjimo požymių. Prieš pat testamento surašymą J. J. buvo (2010-07-21 – 07-28) gydyta VšĮ Varėnos ligoninėje dėl žymiai pablogėjusios būklės (kritęs arterinis kraujo spaudimas, širdies veiklos suretėjimas, žymiai kritęs hemoglobino kiekis kraujyje). Jos ligos istorijoje (Nr. 2329-10) aprašyti ir J. J. psichikos sutrikimo požymiai: priėmimo metu buvo ,,sąmoninga, vangoka, jos “apžiūra apsunkinta dėl suvokimo sutrikimo”, t. y. J. J. stebėti jau anksčiau nustatyto kraujagyslinės (po smegenų insulto) silpnaprotystės požymiai: nesugebėjimas pilnavertiškai bendrauti ir suvokti jai sakomą informaciją, vykdyti gydytojo nurodymų. Išrašant iš ligoninės nurodyta, kad J. J. būklė “iš esmės nepakito”. J. J. psichinę būklę pakartotinai įvertino psichiatras 2010-08-12 praėjus vos 8 d. po testamento surašymo (2010-08-04) ir jai nustatė psichikos būklės pablogėjimą, nes greta jau anksčiau diagnozuotos silpnaprotystės požymių (sutrikusios orientacijos vietoje, laike ir savyje, fiksacinės atminties sutrikimo) konstatavo ir ūmios psichozės reiškinius - regos haliucinacijas ir kliedesius - ir diagnozavo organinį kliedesinį sutrikimą (F06.2). Dėl šios ūmios psichozės J. J. buvo skirtas gydymas dvejais psichotropiniais vaistais, kurie buvo pastoviai tęsiami, 2011-03-04 atžymint ryškesnį psichinės būklės pablogėjimą. J. J. buvo gydoma VšĮ Varėnos ligoninės slaugos skyriuje 2011 m. balandžio mėn. iki mirties (lig. Ist. Nr. 1181-11 ST), nurodant, kad jos būklė sutriko po 2008 m. persirgto insulto (,,po to pradėjo blogiau kalbėti, vaikščioti”), t. y. atžymėta, kad stebėtų J. J. sutrikimų pradžia buvo 2008 m. lapkričio mėnesį įvykęs galvos smegenų insultas. Remiantis išdėstytais duomenimis, konstatuojama, kad J. J. po persirgto 2008 m. lapkričio mėnesį ūmaus galvos smegenų insulto pasireiškė psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demencija, vidutinio sunkumo laipsnyje, jai nestebėta eigoje jokių psichikos būklės pagerėjimo požymių prieš pat testamento surašymą ji buvo labai silpnos bendros sveikatos būklės ir jai buvo stebėti bendravimo, nurodymų suvokimo sunkumai, išrašyta iš ligoninės iš esmės nepakitusios būsenos. Kadangi kraujagyslinė demencija (silpnaprotystė atsirandanti dėl smegenų audinio suyrimo) neturi grįžtamosios eigos, o su amžiumi jos simptomai tik ryškėja ir silpnaprotystė tik gilėja, konstatuojama, kad J. J. po persirgto 2008 m. galvos smegenų insulto sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - subkortikine kraujagysline demencija (F01.2) (ne mažiau nei vidutinio sunkumo laipsnio), todėl ji testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo suvokti sudaromo testamento esmės ir jo padarinių. Ekspertizės akte pažymėta, jog su liudytojų parodymais susipažinta, tačiau jie nėra šiame ekspertiniame tyrime detaliai analizuojami, kadangi yra pakankamai medicininės dokumentacijos, kurios užtenka išvadai padaryti. Ekspertų išvada byloje yra kategoriška, jog:
1. J. J., sudarydama 2010-08-04 testamentą, sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - subkortikine kraujagysline demencija (silpnaprotyste) ne mažesnio kaip vidutinio sunkumo laipsnio ir turėjo orientacijos, mąstymo, bendravimo, nurodymų suvokimo ir atminties sutrikimų.
2. J. J., sudarydama 2010-08-04 testamentą, dėl savo psichikos sveikatos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo suvokti sudaryto sandorio esmės ir jo juridinių pasekmių.
Atsakovė tvirtino, kad jos motina susivokė laike ir savyje ir todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį, tačiau teismas laiko, kad byloje nustatytų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą padaryti priešingą išvadą. Atsakovės liudytojų parodymai, prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims – įrašams medicininėje dokumentacijoje, ieškovo liudytojų (D. R., V. R., M. S., O. K., A. P., G. M.) parodymams ir eksperto išvadai. Byloje nėra duomenų, jog šie liudytojai būtų neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi.
Taigi įvertinus ekspertizės išvadas, liudytojų parodymus ir kitą byloje surinktą medžiagą teismas daro išvadą, jog testatorei J. J. buvo diagnozuotas progresuojantis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija, kuri buvo tokio sunkumo, kad esmingai paveikė testatorės sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o tai lemia išvadą, kad sudarant 2010 m. rugpjūčio 4 d. testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia.
Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį, o ieškinį šiuo pagrindu gali pareikšti ne tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, bet ir jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas (1964 m. CK 54 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-442/1999, Teismų praktika 12, p. 106-110; 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2000 m. CK 1.89 straipsnis).
Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagrindu, t. y. faktiškai neveiksnus sudarant sandorį. Tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių, reiškia, kad asmuo sudarė testamentą būdamas neveiksnus ir tokį testamentą nuginčijant siekiama pašalinti padarinius, kuriuos asmuo sukūrė būdamas neveiksnus, t. y. nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldydamas.
Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės advokato turėtas išlaidas bei išlaidas už ekspertizę ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Pridėtais advokato kvitais patvirtinama, kad ieškovas advokato padėjėjui V. Paulauskui sumokėjo 3 000 litų ir adv. P. Makauskui sumokėjo 5 000 Lt. Ieškovas, prašydamas skirti ekspertizę sumokėjo 1334,50 Lt (b. l. 214,T1) bei sumokėjo už ieškinį 148 litus (b. l. 85, T1).
LR CPK 88 str. numato, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu yra: sumos sumokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms (1punktas); išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (6 punktas).
Išnagrinėjus bylą turi būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas kaip tai reglamentuoja LR CPK 93 str. 1d.: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovės priteistina ieškovui žyminis mokestis 148 Lt, mokestis už ekspertizę 1334,50 Lt ir išlaidos samdant advokatą. Kaip jau nurodyta advokato padėjėjui ir advokatui buvo sumokėta 8000 Lt. Ši civilinė byla buvo pradėta 2011-07-21, paduodant ieškinį teismui. Advokatai nurodo, kad šias išlaidas sudaro: raštų rengimas, kliento konsultavimas, dokumentų analizė, jų rengimas teismui, dalyvavimas teismo posėdžiuose. Advokato kontora yra Vilniuje , tad dalyvavimas posėdžiuose yra susijęs su išvykimu į kitą vietovę. Varėnos rajono apylinkės teisme vyko tokie teismo posėdžiai (tame tarpe ir parengiamieji), kuriuose dalyvavo adv. padėjėjas V. Paulauskas arba advokatas P.Makauskas: 2011-09-28 (2 val.), 2011-10-26 (truko 2 val.), 2011-12-13 (truko 7 val.), 2011-12-29 (truko 4 val.) ir 2012-11-14 (truko 1 val.). Per šį laiką keitėsi ir MMA (nuo 800 Lt iki 850 Lt), nuo kurios skaičiuojami visi įkainiai. Teismas paskaičiavo, kad vadovaujantis teisingumo ministro Rekomendacijomis dėl maksimalių įkainių už ieškinio parengimą teismui numatytas 2400 Lt, už kitų procesinių dokumentų rengimą (rašytinius paaiškinimus – 96 Lt), už dalyvavimą teismo posėdžiuose (2011 metų rugsėjo 28 d., spalio 26 d., gruodžio 13 d. ir gruodžio 29 d. skaičiuojama nuo 800 Lt, o 2012-11-14 – nuo 850 Lt) iš viso 1927,50 Lt. Tad susumavus nurodytas sumas gauname 4423,50 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas turėjo išvykti į teismo posėdžius į kitą vietovę, nei yra jo kontora, į bylos sudėtingumą, joje sprendžiamus klausimus, tai priteistina galutinė suma už advokatų darbą 5000 Lt.
Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kadangi ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu mirusiosios J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2010-08-04 sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Varėnos rajono 2 notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės, kuriuo atsakovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paliktas visas namų valdos žemės sklypas, jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visi ūkio pastatai ir kiti statiniai, es. (duomenys neskelbtini)
Laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti notarinius veiksmus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, taikytas Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-07-25 nutarties pagrindu panaikinti, sprendimui įsiteisėjus.
Priteisti iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) aštuonis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt du litus 25 centus (8482,25 Lt) bylinėjimosi išlaidų (148 Lt žyminio mokesčio, 3334,50 Lt už teismo psichiatrijos ekspertizę, 5000 Lt už advokato teisinę pagalbą).
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) septyniasdešimt vieną litą 78 ct (71,78 Lt) pašto išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.