Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 dalimi paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Skundžiamu nuosprendžiu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. vasario 2 d. teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. sausio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. liepos 7 d., t. y. 2 (dvi) dienos.

Bausmės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2023 m. balandžio 25 d.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, V. P. panaikinta nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš V. P. priteista nukentėjusiajai V. P. 340 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad jis, 2022 m. spalio 20 d. apie 11 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, išdaužė plastikinio lango stiklo paketą, bendrosios nuosavybės teise priklausantį V. K. ir V. P., tuo savo veiksmais sugadino ir sunaikino svetimą 340 eurų vertės turtą, padarydamas nukentėjusiesiems V. K. ir V. P. 340 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis V. P. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo skirti jam švelnesnę bausmę.

3. Skunde V. P. nurodo, kad jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teismas neatsižvelgė į tai, jog jis yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus, buvo pradėjęs lankyti anoniminių alkoholikų grupę, registravosi pas psichiatrą, vartojo vaistus nuo alkoholio vartojimo.

4. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra prašo:

4.1. Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

4.2. V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (2023 m. birželio 1 d. straipsnio redakcija) ir paskirti njam 45 parų arešto bausmę.

4.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą 45 paras arešto bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę V. P. skirti – 30 parų arešto.

4.4. Subendrinti paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

5. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir teismo nepanaikintą teistumą. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo, buvo dar du kartus nuteistas už kitas nusikalstamas veikas. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, skirdamas bei individualizuodamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, tinkamai įvertino padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padalytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies ir griežtumo bausmę. Paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl nėra jokio pagrindo ją dar švelninti.

6. V. P. veika turėtų būti perkvalifikuota pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK redakciją ir paskirta nauja bausmė.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

9. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas V. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Taip pat pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės pagrindo nėra.

11. BK 187 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) sankcija numatė kaltininkui viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Skundžiamu nuosprendžiu V. P. parinkta laisvės atėmimo bausmė, jos dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo numatytas vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio1 dalies 10 ir 13 punktai). Skundžiamame nuosprendyje teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis praeityje teistas 11 kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2023 m. vasario 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendį, baustas administracine tvarka. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis pirmos instancijos teismo buvo parinkti tinkamai.

12. Pirmos instancijos teismo nurodytų motyvų dėl paskirtos bausmės nepaneigia ir apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus, buvo pradėjęs lankyti anoniminių alkoholikų grupę, registravosi pas psichiatrą, vartojo vaistus nuo alkoholio vartojimo. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju tai gali turėti įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai sušvelninus jam skirtą bausmę. Apie dėl jo nusikalstamo elgesio galinčias kilti pasekmes V. P. turėjo pagalvoti prieš darydamas nusikalstamą veiką, o to nepadaręs, jis privalo prisiimti savo elgesio pasekmes net ir tuo atveju, kai jos V. P. netenkina.

13. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju, įvertinus nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nėra jokio pagrindo nuteistajam V. P. už nusikalstamą veiką skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju paskyrus švelnesnę bausmę, tokia bausmės rūšis jam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą, nelaikytina neteisinga ar per griežta.

Dėl nuteistojo V. P. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal naują Baudžiamojo kodekso redakciją

14. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo pagal naują įstatymo redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomos iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą asmenims.

15. Skundžiamu nuosprendžiu V. P. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad savo veiksmais sugadino ir sunaikino svetimą, V. K. ir V. P. priklausantį, 340 eurų vertės turtą. Vykstant bylos apeliaciniam procesui įstatymo leidėjo valia nuo 2023 m. birželio 1 d. buvo pakeistas BK 190 straipsnio 1 dalies išaiškinimas, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. V. P., sugadino svetimą 340 eurų (6,8 MGL) vertės turtą, kas pagal naujos redakcijos įstatymą laikytinas nedidelės vertės turtu. Taigi, šiuo atveju nuteistojo teisinė padėtis švelnėja, o jo įvykdyta veika laikytina baudžiamuoju nusižengimu, todėl iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina pagal 187 straipsnio 3 dalį, dėl ko nuteistajam V. P. iš naujo sprendžiamas ir skiriamos bausmės klausimas.

16. Nuteistasis padarė tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad baudžiamąjį nusižengimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau šioje nutartyje aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, skirtina maksimalaus dydžio – 45 parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų arešto bausmę.

17. Skundžiamu nuosprendžiu V. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė buvo visiško sudėjimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis subendrinta su 2023 m. sausio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei su 2023 m. vasario 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pirmos instancijos teismas, bendrindamas bausmes teisės taikymo klaidų nepadarė, tačiau V. P. veiką dėl naujos baudžiamojo kodekso redakcijos perkvalifikavus kaip baudžiamąjį nusižengimą, keičiamas ir nustatytas bausmių bendrinimas.

18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, V. P. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirta 30 parų arešto bausmė bendrinama su nuosprendžiais, kuriais paskirtos bausmės nebuvo subendrintos tarpusavyje, paskirtomis bausmėmis, tai yra 2023 m. sausio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei su 2023 m. vasario 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. P. nusikalstamus veiksmus iš BK 187 straipsnio 1 dalies (BK redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 3 dalį (BK redakcija galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir nuteistajam paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, V. P. paskirtą 30 parų arešto bausmę subendrinti su 2023 m. sausio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei su 2023 m. vasario 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.