- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-1415-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., A. R., N. R., E. R., V. R., Marijampolės apskrities VMI, Kauno apskrities VMI
- Pareiškėjas
- I. B.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės suinteresuoto asmens nepilnametės A. J. įstatyminės atstovės R. J. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-642-273/2008 pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., A. R., N. R., E. R., V. R., V. R., Marijampolės apskrities VMI, Kauno apskrities VMI dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą (b.l.18), prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti, 2006-07-25 mirus jos broliui S. R..
Pareiškėja nurodė, kad S. R. mirties dieną apie kokį nors turtą nebuvo žinių, dėl palikimo niekas į notarų biurą nėra kreipęsis. Tačiau pradėjus tyrimą dėl advokato klientams Zdaniams kaip neturtinės žalos atlyginimo teismo priteistų sumų pasisavinimo, paaiškėjo, kad S. R. turėjo nekilnojamojo turto, kuris nors ir buvo areštuotas dar iki jo mirties, teismo sprendimu buvo priteistas kaip išlaikymas jo nesantuokinei dukrai A. J.. Išaiškėjus šiam faktui, Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi dėl proceso toje byloje atnaujinimo ir 2007-12-12 Kauno apygardos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Apie tai sužinojusi pareiškėja įstojo į bylą trečiuoju asmeniu, ir prašė ją sustabdyti, kol bus išspręstas klausimas dėl galimybės jai priimti palikimą. Į palikimą be pareiškėjos gali pretenduoti pirmos eilės paveldėtojai – sūnus A. ir dukra A., antros eilės paveldėtojai – tėvai N. ir E. bei ketvirtos eilės paveldėtojai – broliai V. ir V. Pirmos eilės paveldėtoja A. J. nesąžiningai siekė sau pasisavinti areštuotą, palikimu galėjusį tapti turtą, todėl ji praranda paveldėjimo teisę. Kiti paveldėtojai į paveldimą turtą nepretenduoja, todėl pareiškėja galėtų priimti palikimą, tačiau tam reikia pratęsti įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Kadangi apie nurodytas aplinkybes pareiškėja sužinojo iš laikraščių, todėl prašė teismo pratęsti terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2008-09-26 nutartimi (b.l.108-109) atnaujino pareiškėjai terminą palikimui priimti po S. R. mirties, įvykusios 2006-07-25.
Teismas nutartyje nurodė, kad iš mirties liudijimo matosi, kad S. R. mirė 2006-07-25. Iš Prienų rajono I-ojo notaro biuro liudijimo matosi, kad į S. R. palikimą paveldėjimo byla neužvesta. S. R. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-03-18 nutartyje konstatuota, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai A. J. nekilnojamuoju turtu priteisimo buvo priimtas 2006-07-14, S. R. mirė 2006-07-25, todėl darytina išvada, kad S. R. mirties dieną galimai buvo turtas, kurį pretenduoja priimti S. R. sesuo I. B., padavusi teismui prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atstatymo. Šios nutarties teiginys patvirtina pareiškėjos aiškinimą, kad ji sužinojusi iš laikraščių apie galimai neteisėtą S. R. turto perleidimą, kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl termino atstatymo palikimui priimti, tačiau pareiškimas buvo atsisakytas priimti. Byloje yra pateikta 2007-12-08 laikraščio „Suvalkietis“ kopija, iš kurio straipsnio pareiškėja sužinojo apie S. R. turto perleidimą. Civilinio kodekso 5.11 straipsnis numato šešias įpėdinių eiles. Pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė, ji yra palikėjo sesuo. Palikėjo tėvai N. ir E. R., jo broliai V. ir V. R. prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir atstatyti terminą palikimui priimti. Pareiškėja turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Kitų įpėdinių, priėmusių palikimą, nėra. Iš pareiškėjos paaiškinimų, jos nurodytų aplinkybių ir bylos duomenų darytina išvada, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jai šį terminą atnaujinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.115-118) apeliantė suinteresuoto asmens nepilnametės A. J. įstatyminė atstovė R. J. prašo teismo Prienų rajono apylinkės teismo 2008-09-26 nutartį pakeisti ir priimti naują nutartį – pareiškėjos I. B. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
Skunde nurodyta, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nenustatė nuo kada pareiškėjai atsirado teisė priimti palikimą, dėl kokių konkrečių priežasčių, pripažintinų svarbiomis, pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, todėl netinkamai taikant materialiosios teisės normas, priimta nepagrįsta ir neteisėta nutartis. Byloje nėra įrodymų, kad mirus S. R. jo vardu buvo turto, kurį jo įpėdiniai galėtų priimti kaip palikimą. Teismas tik menamai nustatė, kad S. R. mirties dieną toks turtas galėjo būti. Nei S. R. mirties dieną, nei vėliau jokio palikimo nebuvo ir nėra, todėl nėra pagrindo pratęsti terminą neegzistuojančiam palikimui priimti. Pareiškėjos reikalavimą teismas turėjo atmesti dėl kitos priežasties – dėl termino praleidimo svarbių priežasčių nebuvimo. Net sutinkant, jog pareiškėja apie galimo palikimo tikėtiną atsiradimą sužinojo 2007-12-08, dėl termino palikimui priimti pratęsimo ji kreipėsi į teismą tik praėjus 4 mėnesiams. Kadangi pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė, jai teisė priimti palikimą atsirastų praėjus 9 mėnesiams nuo palikėjo mirties dienos. Įstatymas nenustato žemesnės kaip antros eilės įpėdiniams teisės priimti palikimą, jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo, tačiau jo neatsisakė ir jiems neatimta paveldėjimo teisė. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad pirmos eilės įpėdiniai neatsisakė palikimo, nenustatyta, kad jiems atimta paveldėjimo teisė, todėl pareiškėja neturi teisės priimti mirusio brolio palikimo, jos pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas nutartyje nurodydamas, kad remiasi pareiškėjos paaiškinimais ir bylos aplinkybėmis, nepagrįstai ignoravo tą aplinkybę, kad pati pareiškėja nurodė, jog apie tai, kad jos brolio turtas galimai neteisėtai buvo perleistas, ji iš pažįstamų sužinojo brolio laidotuvių dieną. Byloje nėra įrodymų, kad po S. R. mirties liko palikimas arba kad jis atsirado vėliau. Teismas turėjo nustatyti, kad pareiškėja prašo pratęsti terminą priimti palikimą, kurio nėra, ir šiuo pagrindu prašymą atmesti. Teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, jog pareiškėja aiškiai pažeidžia nepilnamečio vaiko A. J. interesus, siekdama nesąžiningu būdu užvaldyti A. J. teisėtai priklausantį turtą. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad tiek pareiškėjos reikalavimas, tiek teismo nutartis, tenkinanti šį reikalavimą, prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.123) pareiškėja I. B. nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Apeliantės nuomone teismo sprendimas neteisingas, nes nėra palikimo, į kurį gali pretenduoti pareiškėja, tačiau toks teiginys neatitinka faktinių aplinkybių. Akivaizdu, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme yra byla, kurioje sprendžiamas šio palikimo klausimas. Šioje byloje pareiškėja dalyvauja ir gali reikšti savo turtinius reikalavimus. Teismas teisingai įvertino šią aplinkybę ir priėmė teisingą nutartį, suteikdamas galimybę realizuoti pareiškėjai savo teises į galimai atsirasiantį palikimą. Priešingu atveju, pareiškėjai būtų užkirstas kelias realizuoti savo ne tik materialines, bet ir procesines teises, taip pažeidžiant teisę į teisminę gynybą. Iš Civilinio kodekso 5 knygos turinio akivaizdu, kad palikimo nepriėmimas pagal teisines pasekmes dauguma atvejų prilyginamas jo atsisakymui. Teismas šio klausimo ir neturėjo teisės spręsti, nes taip būtų išeita už pareiškime pareikštų reikalavimų ribų. Ginčas šioje byloje vyksta tik dėl teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo, praleidus tam įstatymo numatytą terminą. Termino palikimui priimti pratęsimas dar savaime nereiškia paties palikimo priėmimo – šį klausimą dar spręs palikimo bylą nagrinėsianti notarė. Priimdamas nutartį pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, paveldėjimo teisės normų nepažeidė, todėl skundo motyvais nėra pagrindo nutartį naikinti.
Kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 5.11 straipsnis numato įpėdinių pagal įstatymą eiles. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) (Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d.). Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (Civilinio kodekso 5.11 str. 2 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1-4 dalis). Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis ir jis gali būti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576-578 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008). Termino eigos pradžios momento nustatymas ir jo praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui pateiktus įrodymus. Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose neišvardytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Įstatymuose taip pat nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima spręsti, kokios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas įvertino šio termino praleidimo priežastis ir jų svarbą. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja apie palikėjo turimą turtą sužinojo tik 2007 m. gruodžio 8 d. (b.l.11-12), kai laikraštyje „Suvalkietis“ buvo išspausdintas straipsnis apie Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prašymu atnaujintą procesą civilinėje byloje, kurioje išlaikymas mirusiojo S. R. dukrai buvo priteistas visu jam priklausiusiu turtu, nors buvo apribotos disponavimo teisės minėtu turtu. Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi (prijungta Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-156-769/2008, II tomas, b.l.47-53) iš tiesų buvo atnaujintas procesas Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje pagal R. J. ieškinį atsakovui S. R., trečiajam asmeniui Kalvarijos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi (prijungta Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-156-769/2008, b.l.110-113) buvo palikta nepakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nutarties dalis, kuria teismas sustabdė civilinės bylos pagal atnaujintą procesą nagrinėjimą iki paaiškės 2006-07-25 mirusio atsakovo S. R. teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Šioje nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Prienų rajono I-ojo notaro biuro liudijimas (b.l.10), kuriame nurodyta, kad notaro biure į 2006-07-25 mirusio S. R. palikimą paveldėjimo byla neužvesta. Taigi panaikinus teismo sprendimą, kuriuo visas palikėjo turtas yra priteistas kaip išlaikymas, nesant kitų pretendentų paveldėti, pareiškėja galėtų pretenduoti į mirusio brolio palikimą. Nesant testamento, atsirastų paveldėjimas pagal įstatymą. Pažymėtina, kad atskirajame skunde kelis kartus pakartoti argumentai, kad neegzistuojant palikimui, nebuvo pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, yra nepagrįsti. Būtent panaikinus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-07-14 sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas turtu, palikėjo vardu būtų nekilnojamojo turto, į kurį atsirastų paveldėjimas.
Kalbant apie palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis, kurios pripažintinos svarbiomis, ir ar šios priežastys yra pagrindas terminą pratęsti, atsižvelgtina į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, jo elgesį, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2007 m. gruodžio 8 d. sužinojusi apie brolio S. R. palikimą, kreipėsi į teismą 2008 m. kovo mėnesį. Tai patvirtina jos prašymas, pateiktas 2008-03-18 (prijungta civilinė byla Nr. 2-156-769/2008, b.l.78), kuriame nurodyta, kad yra kreipusis į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji nežinojo apie turimą brolio turtą, laikytinos svarbiomis praleistam įstatymų nustatytam terminui atnaujinti. Pareiškėjos domėjimąsi palikimo priėmimu patvirtina ir jos elgesys, pateikiant prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-156-769/2008, kurioje buvo atnaujintas procesas Generalinės prokuratūros prašymu, ginant viešąjį interesą. Vertinant visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjos elgesį, sužinojus apie brolio palikimą, į tai, kad niekas į mirusio S. R. palikimą nepretenduoja ir paveldėjimo byla neužvesta, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėja elgėsi pakankamai atidžiai ir sąžiningai. Taigi visų bylos aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atnaujindamas praleistą įstatymų nustatytų terminą palikimui priimti.
Dėl nurodytų motyvų kolegija daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą.