Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir L. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – K. I., N. I., Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Dar vienu argumentu, kuriuo yra ginčijamas Rašto neteisėtumas, yra aplinkybė, jog statybos projekto papildymui nėra pritarusi už priešgaisrinę apsaugą atsakinga institucija. Kaip jau anksčiau minėta, Administracijos Urbanistikos skyriaus rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. 40-24-107 yra nurodyta, kad jam pritarė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio inspektorius Ž. B.. Minėtą aplinkybę patvirtina ir projekto dokumentacijoje ant brėžinių esantys minėto specialisto spaudai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas subjektų pagal kompetenciją tikrinančių statybos ar rekonstravimo projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, tarp kurių yra nurodytas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Institucijos, kurios išduoda rašytinius pritarimus statinio projektui, nurodytos Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalyje, nustatant tik keturis subjektus, kuriems suteikta teisė išduoti rašytinius pritarimus, t. y. savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas, saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas, regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į minėtąjį teisinį reglamentavimą, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio inspektoriaus Ž. B. žyma ant projekto papildymo yra tinkamai išreikštas pritarimas, atitinkantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalies reikalavimus.

Pareiškėjų nuomone, Raštas taip pat yra neteisėtas, kadangi ginčo langų įrengimo darbai buvo atliekami be pareiškėjų sutikimo, tačiau toks pareiškėjų argumentas prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms. Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos statytojas privalo pateikti, norėdamas gauti rašytinį pritarimą statinio projektui. Tačiau reikalavimo pateikti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimą minėtoje nuostatoje nenurodyta. Pareiškėjos savo argumentą grindė Reglamento 33.2 punkto nuostata. Teismas nustatė, jog atliekant statinio kapitalinį remontą gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų (susitarimų) neprivaloma gauti. Gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai ginčo atveju neprivalomi ir dėl to, kad įrengiant langus ginčo pastato ugniasienėje nėra mažinamas esamas atstumas nuo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų ribų. Pareiškėjų argumentas dėl sutikimo privalomumo įvertintas kaip nepagrįstas. Be to, akcentuota, jog pareiškėjos nėra žemės gretimos (duomenys neskelbtini), Kaune, sklypui savininkės ar valdytojos. Sutikimą, jei jis ginčo atveju būtų privalomas, turėtų duoti gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkas ar valdytojas, bet ne naudotojas, nes žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra suformuotas, tai yra valstybinė žemė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Dėl to pareiškėjos neturi teisės skundo reikalavimų grįsti šiuo pagrindu.

Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 6.7 punktu, langai, durys, balkonai, lodžijos yra tik fasado elementai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje, kurioje apibrėžti esminiai projekto sprendiniai, fasado elementai neįvardinti kaip esminiai projekto sprendiniai. Taigi nėra pagrindo savavališkos statybos konstatavimui. Be to, rašytinis pritarimas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl Projekto papildymo sprendinius statytojai gali įgyvendinti iki statybos pagal išduotą Rašytinį pritarimą užbaigimo. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR „Statybos užbaigimas“ 3 priedo nuostatomis statybos užbaigimo procedūros metu statytojas privalo pateikti statybos produktų, darančių įtaką statinio atitikčiai esminiams reikalavimams, atitikties dokumentus (atitikties deklaracija ir (ar) atitikties sertifikatas). Todėl langų atitikimas projekto sprendiniams atitinkamų institucijų atstovų bus vertinamas tik atliekant statybos užbaigimo procedūras.

III.

Vadovaujasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalimi ir teigia, jog Projekto papildymas ir Rašytinis pritarimas yra naujas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau jis buvo išduotas tik 2012 m. vasario 29 d. Dėl jo išdavimo buvo kreiptasi po to, kai pareiškėjos su skundu kreipėsi į atsakovą ir Administraciją. Vėlesnis statybą leidžiančio dokumento išdavimas nelegalizuoja atliktos nelegalios statybos, kadangi norint legalizuoti neteisėtą statybą turi būti įgyvendinama speciali neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra. Šios procedūros metu gali būti išduotas ir statybą leidžiantis dokumentas, tačiau jis išduodamas atitinkamos specialios procedūros metu. Nurodo Statybos įstatymo 2 straipsnio 91 punktą ir teigia, jog šiuo konkrečiu atveju statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas po to, kai buvo atlikti darbai, o tai reiškia, kad langų iškirtimo darbai buvo atlikti be statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai.

Taip pat teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad projekto papildymui raštu pritarė už priešgaisrinę apsaugą atsakinga institucija. Ant kelių brėžinių esanti žyma, kad su keliais brėžiniais susipažino inspektorius Ž. B., nereiškia, kad atitinkamiems pakeitimams raštu pritarė už priešgaisrinę apsaugą atsakinga institucija. Kiekvienas atitinkamai įgalioto asmens rašytinis pritarimas yra registruojamas kiekvienoje institucijoje ir turi savo numerį. Kaip matyti iš prie projekto pridėtų brėžinių, Ž. B. tik susipažino su brėžiniais ir tai ne visais, tačiau pritarimo jiems neišreiškė, taip pat neišreiškė pritarimo visam projekto pakeitimui. Nei Ž. B., nei joks kitas už priešgaisrinę saugą atsakingas pareigūnas ir negalėjo pritarti ginčijamo projekte sprendiniams, kadangi jie prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjų manymu, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sienoje galėjo būti iškirsti langai be jų sutikimo. Reglamento 33.2, 34 punktai numato, kad privaloma turėti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose, sutikimą. Atvejai, kuomet yra būtinas sutikimas, yra numatyti Reglamento 11 priede. Minėto Reglamento 11 priedo 4 punktas numato, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šiuo konkrečiu atveju yra rekonstruojamas pastatas, esantis ant sklypo ribos. Taip pat dėl angų ugniasienėje įrengimo keisis atstumai nuo šio pastato, kur pareiškėjų valdomame nesuformuotame sklype gali būti statomi kiti statiniai, todėl tokiam langų ugniasienėje įrengimui buvo būtinas ir pareiškėjų sutikimas, o pareiškėjos atitinkamo sutikimo nėra davusios.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.46 straipsnyje yra numatyta, kad sklypų ribas žyminčių bendrų nekilnojamų daiktų vienas sklypo savininkas negali pašalinti arba pakeisti be kito savininko sutikimo. Mano, kad atitinkama sąvoka „savininkas“ (valdytojas), turėtų apimti ir valstybinės žemės naudotojus, kadangi jie, o ne valstybė, yra suinteresuoti atitinkamų sklypų ribas žyminčių statinių išsaugojimu ir nekeitimu.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo grumentai, kad ginčo atveju turėjo būti įgyvendinama speciali neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra, kurios metu galėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Tokie apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms. Net jei ginčo atveju būtų surašytas savavališkos statybos aktas, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, Inspekcija išnagrinėjusi savavališkos statybos faktą po savavališkos statybos akto surašymo turi priimti administracinį sprendimą, kuriuo iš statytojo (užsakovo) pareikalauja per 6 mėnesių terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikalavime nurodydama, kad statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Taigi, pareiškėjų teigimu, Inspekcija nepaisydama to, kad statytojams jau buvo išduotas Rašytinis pritarimas, vis tiek turėjo nustatyti 6 mėnesių terminą Rašytinio pritarimo gavimui. Inspekcijos nuomone, tokie institucijos, atliekančios statybos valstybinę priežiūrą, veiksmai prieštarautų gero viešojo administravimo principams.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kurie atkartoti iš pareiškėjų patikslinto skundo, kad Projekto papildymui nėra pritarusi už priešgaisrinę apsaugą atsakinga institucija. Jokiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad už priešgaisrinę saugą atsakingas pareigūnas ir negalėjo pritarti Projekto papildymo sprendiniams, kadangi jie prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Šiuos apeliančių teiginius paneigia ne tik Ž. B. žyma ant Projekto papildymo, bet ir Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą ir jos atstovo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad ginčo angų ir langų sprendiniai Projekto papildyme neprieštarauja gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.

Pareiškėjų argumentai, jog Raštas yra neteisėtas, kadangi ginčo langų įrengimo darbai buvo atliekami be pareiškėjų sutikimo, prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms. Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalis nustato baigtinį sąrašą dokumentų, kuriuos statytojas privalo pateikti norėdamas gauti rašytinį pritarimą statinio projektui. Reikalavimo pateikti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimą minėtoje nuostatoje nenurodyta. Atliekant statinio kapitalinį remontą gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų (susitarimų) neprivaloma gauti. Gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai ginčo atveju neprivalomi ir dėl to, kad, įrengiant langus ginčo pastato ugniasienėje, nėra mažinamas esamas atstumas nuo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų ribų. Todėl pirmiau minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini dar ir šiuo aspektu.

Pažymi, jog apeliantės nėra žemės gretimos (duomenys neskelbtini), Kaune, sklypui savininkės ar valdytojos ir nepagrįstai remiasi CK 4.46 straipsniu. Inspekcijos nuomone, apeliančių nurodoma ugniasienė negali būti laikoma sklypų ribas žyminčių bendrai naudojamu nekilnojamuoju daiktu. Apeliantės nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vieno iš ABTĮ 89 straipsnyje numatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, todėl patikslinto skundo reikalavimas panaikinti Raštą pagrįstai teismo sprendimu atmestinas kaip nepagrįstas. Teismine tvarka nepanaikinus Rašto nėra teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-147/2013 ir teigia, jog negalėjo būti tenkinamas pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimas dėl Inspekcijos įpareigojimo pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą dėl statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-03-16 sprendimo Nr. (15.2)-2D-4146, kuriuo atlikti statybos darbai nepripažinti savavališka statyba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir bylos medžiagą konstatavo, jog pareiškėjų V. B. ir L. M. skundo jame nurodytais pagrindais dėl anksčiau nurodyto atsakovo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą dėl statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 2 straipsnio 71 dalyje reglamentuota, kad savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Byloje nustatyta, kad į Vlastybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių 2012 m. vasario 23 d. su prašymu dėl galimai savavališkos statybos darbų, iškertant angas ir įrengiant langus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ugniasienėje, kaip dalies patalpų savininkės kreipėsi Z. M., L. M. ir E. J. atstovės V. L. bei V. B.. Atsakovo Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistai J. J. ir K. S. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2012 m. kovo 5 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-642. Jame užfiksuota, kad N. I. pateikė administracinių pastatų 1B2p, 2B2p ir ūkio pastato 3F3p rekonstravimo, pritaikant viešbučiui, projektą, pagal kurį Kauno miesto savivaldybė 2005 m. birželio 28 d. išdavė statybos leidimą, o 2011 m. parengtas projekto papildymas, įrengiant langus pastato (viešbučio) vakarinėje sienoje, kurio papildymui raštu pritarė PGV ir KPD KTP atstovai, Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos darbai vykdomi pagal trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005-06-28 išduotą statybos leidimą Nr. 38-4NR53-87 (galiojantį iki 2015-06-28), statybos leidimo versiją 1, Nr. LNS-21-100129-00058, kuri išduota 2010-01-29 ir galioja iki 2015-06-28, bei 2011 m. projekto papildymą, numatant ginčo angų ir langų įrengimą vakarinėje pastato sienoje. Statinio projekto (administracinių pastatų 1B2p, 2B2p ir ūkinio pastato 3F3p remontas, pritaikymas viešbučio reikmėms) pakeitimams pritarė Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius (2012 m. vasario 29 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 40-24-107), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyr. specialistė ir Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio inspektorius. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, jog kadangi anksčiau minėtųjų dokumentų - statybos leidimo ir rašytinio pritarimo bei projekto papildymo galiojimas – įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir yra galiojantys, darytina išvada, kad savavališkos statybos faktui konstatuoti pagrindo nėra, nes statybos darbai vykdomi turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ir nepažeidžiant esminių suderinto projekto sprendinių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, projekto papildymas su atitinkamomis institucijomis suderintas 2011 m. spalio 25 d. (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyr. specialiste E. K.). Ši aplinkybė rodo, kad projekto papildymas buvo parengtas ir pradėtas derinti dar 2011 m., o tai, jog dėl rašytinio pritarimo projekto papildymui N. I. ir K. I. į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrių kreipėsi tik 2012 m. vasario 27 d. nėra reikšmingi. Atsakovo atlikto statinio patikrinimo metu statybos darbai buvo vykdomi teisėtai ir atitiko statinio projektą. Todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad langų iškirtimui statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas tik po to, kai apie savavališkos statybos darbus buvo informuotas atsakovas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos apeliaciniame skunde teigia, kad statybos projekto papildymui nėra pritarusi už priešgaisrinę apsaugą atsakinga institucija ir langų įrengimo darbai buvo atliekami be pareiškėjų sutikimo, t. y. grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime šiuos skundo argumentus išsamiai aptarė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jiems pritaria bei plačiau dėl jų nepasisako.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų V. B. ir L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.