Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. J. ,

trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui T. V. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir L. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuotieji asmenys K. I. , N. I. , Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pastato, esančio (neskelbtina), kuriame, pareiškėjų nuomone, yra galimai savavališkai ugniasienėje iškirstos angos ir įrengti langai. Byloje ginčijamu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-03-16 raštu Nr. (15.2)-2D-4146 (b.l. 22-23) pareiškėjos buvo informuotos, kad Skyrius, dalyvaujant V. L. ir N. I. , 2012-03-05 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Nustatyta, kad N. I. ir K. I. vykdo pastatų lB2p, 2B2p ir ūkinio pastato 3F3p rekonstravimą pritaikant viešbučiui (neskelbtina). Pastato rekonstravimo darbai vykdomi pagal atestuoto projekto vadovo S. J. (atestato Nr. Al 84) parengtą projektą ir Kauno miesto savivaldybės 2005-06-28 išduotą statybos leidimą Nr. 38-4NR53-87/1, statybos leidimo versiją 1, Nr. LNS-21-100129-00058, išduotą 2010-01-29. 2011 metai parengtas Pastato projekto papildymas dėl angų (langų) pastato vakariniame brandmūryje įrengimo. Minėtą projekto papildymą pasirašytinai suderino Kauno apskrities PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio atstovas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio atstovas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas. Rašte nurodyta, kad savavališka statyba nenustatyta. Pagrindiniai argumentai, kuriame ginčijamas rašto neteisėtumas yra aplinkybė, jog langų įrengimo darbai atliekami be pareiškėjų sutikimo ir darbų atlikimo metu statytojai neturėjo statybas leidžiančio dokumento, projekto papildymui nėra pritarusi už priešgaisrinę apsaugą atsakinga institucija ir darbai atlikti nesilaikant projekto pakeitime nurodytų reikalavimų.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2012-02-23 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje buvo gautas Z. M. (dalies gyvenamojo namo adresu (neskelbtina), savininkės), L. M. (negyvenamųjų patalpų Nr. 4, 5, 7, 8 ir 10 adresu (neskelbtina), savininkės) bei E. J. ( gyvenamųjų butų Nr. 6 ir 9 adresu (neskelbtina), savininkės) atstovės V. L. ir V. B. (negyvenamųjų patalpų Nr. 1, 2, 3 adresu (neskelbtina), savininkės) prašymas (reg. Nr. 3D-628), kuriuo Skyrius informuotas apie galimai savavališkai iškirstas angas ir įrengtus langus pastato (neskelbtina), ugniasienėje (b.l. 53). Dėl šios priežasties 2012-03-05 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje bei surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-642 (b.l. 56-57). Patikrinimo metu nustatyta, kad N. I. ir K. I. (toliau ir Statytojai) vykdo pastatų lB2p, 2B2p ir ūkinio pastato 3F3p rekonstravimą, pritaikant viešbučiui Kurpių g. 26, Kaune. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad rekonstravimo darbai vykdomi pagal projekto vadovo S. J. parengtą projektą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005-06-28 išduotą statybos leidimą Nr. 38-4NR53-87/1, statybos leidimo versiją 1, Nr. LNS-21-100129-00058 išduotą 2010-01-29 (galioja iki 2015-06-28), 2011 metais parengtą projekto papildymą - įrengiant angas (langus) vakariniame bradmūryje, kurį pasirašytinai suderino atitinkamos institucijos. 2012-06-14 buvo atliktas pakartotinis faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas Faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-1851(b.l. 63-64), kuriame buvo nustatytos analogiškos aplinkybės kaip ir 2012-03-05 patikrinimo metu.

Ginčo teisiniams santykiams išspręsti yra aktualios LR statybos įstatymo nuostatos. Minėto įstatymo 2 str. 71 d. yra pateiktas savavališkos statybos sąvokos apibrėžimas, nustatant, jog savavališka statyba yra tada, kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kurpių g. 26, Kaune, statybos darbai vykdomi turint galiojantį 2005-06-28 išduotą statybos leidimą Nr. 38-4NR53-87/1 (b.l. 36), kuris galioja iki 2015-06-28, statybos leidimo versiją 1, Nr. LNS-21-100129-00058 (b.l. 35), išduotą 2010-01-29 ir galiojančią iki 2015-06-28, bei 2011 m. projekto papildymą, kuriame numatytos ginčo angų ir langų juose įrengimas. 2012-02-29 statytojams K. I. ir N. I. buvo išduotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 40-24-107 (b.l. 97) atlikti kapitalinio remonto darbus pagal 2011 m. projektą „Administracinių pastatų lB2p, 2B2p ir ūkinio pastato 3F3p remontas. Pritaikymas viešbučiui. Projekto papildymas“. Rašytiniame pritarime nurodyta, kad Projekto papildymui raštu pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyr. specialistė E. K. ir Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio inspektorius Ž. B. (b.l. 97). Kadangi anksčiau minėtųjų dokumentų - statybos leidimo ir Rašytinio pritarimo bei Projekto papildymo galiojimas – įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir yra galiojantys, darytina išvada, jog savavališkos statybos faktui konstatuoti pagrindo nėra, kadangi statybos darbai vykdomi turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ir nepažeidžiant esminių suderinto projekto sprendinių.

Dar vienu argumentu, kuriuo yra ginčijamas rašto neteisėtumas yra aplinkybė, jog statybos projekto papildymui nėra pritarusi už priešgaisrinę apsaugą atsakinga institucija. Kaip jau anksčiau minėta, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. 40-24-107 yra nurodyta, kad jam pritarė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio inspektorius Ž. B. . Minėtą aplinkybę patvirtina ir projekto dokumentacijoje ant brėžinių esantys minėto specialisto spaudai (b.l.105, 107-109). LR statybos įstatymo 23 str. 15 d. nurodytas baigtinis sąrašas subjektų pagal kompetenciją tikrinančių statybos ar rekonstravimo projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, tarp kurių yra nurodytas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM. Institucijos, kurios išduoda rašytinius pritarimus statinio projektui, nurodytos LR statybos įstatymo 23 str. 17 d., nustatant tik keturis subjektus, kuriems suteikta teisė išduoti rašytinius pritarimus, t.y. savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas, saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas, regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į minėtąjį teisinį reglamentavimą, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio inspektoriaus Ž. B. žyma ant projekto papildymo yra tinkamai išreikštas pritarimas, atitinkantis LR statybos įstatymo 23 str. 15 d. reikalavimus.

Pareiškėjos patikslintame skunde nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2012-03-05 raštu Nr. 40-2-467 informavo pareiškėjas, jog statybą leidžiančio dokumento langų ar kitų angų įrengimui ginčo pastato ugniasienėje Urbanistikos skyrius neišdavė. Tačiau minėtame Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012-03-05 rašte Nr. 40-2-467 yra išreikšta tik institucijos nuomonė, kurią paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Rašytinis pritarimas ir Projekto papildymas. Pirmiau minėtas raštas pats savaime Rašytinio pritarimo ar Projekto papildymo galiojimo nepanaikina.

Pareiškėjų nuomone, Raštas taip pat yra neteisėtas, kadangi ginčo langų įrengimo darbai buvo atliekami be pareiškėjų sutikimo. Tačiau toks pareiškėjų argumentas prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms. LR statybos įstatymo 23 str. 10 d. yra išvardintas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos statytojas privalo pateikti, norėdamas gauti rašytinį pritarimą statinio projektui. Tačiau reikalavimo pateikti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo minėtoje nuostatoje nenurodyta. Pareiškėjos savo argumentą grindžia LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 33.2 punkto nuostata, nustatančia, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus) privaloma gauti, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų. Taigi, atliekant statinio kapitalinį remontą gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų (susitarimų) neprivaloma gauti. Gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai ginčo atveju neprivalomi ir dėl to, kad, įrengiant langus ginčo pastato ugniasienėje, nėra mažinamas esamas atstumas nuo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų ribų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų argumentas dėl sutikimo privalomumo, yra nepagrįstas. Be to, akcentuotina, jog pareiškėjos nėra žemės gretimos (neskelbtina), sklypui savininkės ar valdytojos. Sutikimą, jei jis ginčo atveju būtų privalomas, turėtų duoti gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkas ar valdytojas, bet ne naudotojas, nes žemės sklypas (neskelbtina), nėra suformuotas, tai yra valstybinė žemė. Vadovaujantis LR žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., nustatančia, kad visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Dėl nurodytos priežasties, pareiškėjos neturi teisės skundo reikalavimų grįsti šiuo pagrindu.

Pareiškėjų teigimu statybos darbai buvo atliekami neturint statybą leidžiančio dokumento, nes pareiškėjos dar 2012-02-23 raštu pridėdamos fotonuotraukas kreipėsi tiek į Kauno miesto savivaldybės administraciją tiek į Inspekciją, informuodamos apie neva nelegaliai atliktus darbus, o rašytinis pritarimas išduotas vėliau, tik po kreipimosi t.y. 2012-02-29. Tačiau ši faktinė aplinkybė nesudaro pagrindo ginčijamo rašto neteisėtumui konstatuoti, nes faktinių duomenų patikrinimo metu (2012-03-05 ir 2012-06-14) bei Rašto parengimo metu (2012-03-16) statytojams jau buvo išduotas Rašytinis pritarimas, todėl konstatuoti savavališkos statybos nebuvo pagrindo.

Dar vienu argumentu, kuriuo grindžiamas pareiškėjų reikalavimų pagrįstumas, yra aplinkybė, jog langai, ginčo pastato ugniasienėje įrengti pažeidžiant esminius projekto sprendinius, nes Projekto papildyme nurodytas langų atsparumas ugniai EW60, tačiau Lietuvoje tokių sertifikuotų langų nėra. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 6.7 punktu, langai, durys, balkonai, lodžijos yra tik fasado elementai. LR statybos įstatymo 2 str. 93 d., kurioje apibrėžti esminiai projekto sprendiniai, fasado elementai neįvardinti kaip esminiai projekto sprendiniai. Taigi, nėra pagrindo savavališkos statybos konstatavimui. Be to, rašytinis pritarimas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl Projekto papildymo sprendinius statytojai gali įgyvendinti iki statybos pagal išduotą Rašytinį pritarimą užbaigimo. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR „Statybos užbaigimas“ 3 priedo nuostatomis statybos užbaigimo procedūros metu statytojas privalo pateikti statybos produktų, darančių įtaką statinio atitikčiai esminiams reikalavimams, atitikties dokumentus (atitikties deklaracija ir (ar) atitikties sertifikatas). Todėl langų atitikimas projekto sprendiniams atitinkamų institucijų atstovų bus vertinamas tik atliekant statybos užbaigimo procedūras.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų V. B. ir L. M. skundo jame nurodytais pagrindais dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-03-16 rašto Nr. (15.2)-2D-4146 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą dėl statybos darbų adresu (neskelbtina), tenkinti nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. , 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.