Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-261-124/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-06
Bylos Nr.
2S-261-124/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13007-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
AB DNB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, V. P., B. P.
Kategorijos
  • 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-261-124/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13007-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 26.8; 122.4; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-17220-435/2014, pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotiems asmenims AB DNB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, V. P., B. P., antstoliui M. P., Sodininkų bendrijai „Šatijai“, antstolei R. G., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno rajono policijos komisariatui, E. L., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. P. pareiškimu (1t., 3–9 b. l.) ir patikslintu pareiškimu (1 t., 83–88 b. l.) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti A. B., patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 1500 Lt sumai nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki nutarties patvirtinti kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano parengimui.

Nurodė, kad 2009-04-02 su AB DNB banku sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią buvo jam buvo suteiktas 101 367 EUR (349999 Lt) kreditas žemės sklypo su sodo pastatu, esančių sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pirkimui, gautas kreditas buvo užtikrintas hipoteka. Įsiskolinimo dydis 105 783,80 EUR (365 250,30 Lt), sutartis nutraukta, minėta skola buvo apdrausta UAB „Būsto paskolų draudime“. Skola UAB „Būsto paskolų draudimas“ 579,54 EUR (2001,03 Lt).

2012-10-20 tarp ieškovo ir V. P. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią V. P. pareiškėjui paskolino 29 000 Lt, o 2013-11-27 buvo sudaryta kita paskolos sutartis dėl 31 000 Lt sumos. Paskolos nėra grąžintos. Antstolės R. G. kontora išieško baudą, kurios likutis 628,51 Lt ir 743,99 Lt vykdymo išlaidos. Antstolio M. P. kontoroje vykdomas išieškojimas, kurio likutis 142,86 Lt ir 312,53 Lt vykdymo išlaidų. Sodininkų bendrijai „Šatijai“ pareiškėjas skolingas 494 Lt nario mokesčio už 2010-2013 metus. B. P. atlikdama pavedimus į pareiškėjo sąskaitą paskolino 17 500 Lt, kurių pareiškėjas nėra grąžinęs. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo finansinė būklė šiuo metu yra sunki ir jis nepajėgus grąžinti visų paskolų.

Suinteresuoti asmenys V. P. ir B. P. (1 t., 117, 118 b. l.) su pareikštu reikalavimu sutiko, neprieštaravo, kad A. P. būtų iškelta bankroto byla.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą prašė atsisakyti iškelti bankroto bylą, teismui nusprendus iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti A. S. (1 t., 121–126 b. l.). Nurodė, kad 2009-04-02 tarp AB DNB banko, A. P. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis, pagal kurią bankas pareiškėjui suteikė 101 367,00 EUR. Kredito grąžinimą bankui A. P. 2009-04-07 apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“, bendrovė 2013-05-13 priėmė sprendimą dėl 100179,56 EUR draudimo išmokos mokėjimo. 2011-07-25, 2011-11-14 bendrovė sudarė Grąžinimo grafiką Nr. 1 ir Nr. 2 prie 2010-07-12 Mokėjimų draudimo susitarimo, kuriuo A. P. ir U. P. įsipareigojo grąžinti bendrovei sumokėtas sumas bankui, tačiau įsipareigojimų nevykdė, Mokėjimų draudimo susitarimai buvo nutraukti, įsiskolinimas bendrovei – 14 233,60 U. P. iš fizinių asmenų yra pasiskolinęs 77500,00 Lt, tačiau šių pinigų nepanaudojo net sąlyginai mažiems įsipareigojimams padengti, tokiu būdu atsiskaitant bent su dalimi kreditorių. Ši aplinkybė rodo pareiškėjo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu bei nenorą, o ne negalėjimą vykdyti turimų įsipareigojimų. Pareiškėjas nurodo, kad negauna jokių pajamų, todėl nėra žinoma iš kokių pajamų pareiškėjas dengia išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismui patenkinus pareiškėjo pareiškimą, UAB „Būsto paskolų draudimas“ siūlo bankroto administratore paskirti A. S..

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į pareiškimą (1 t., 161–165 b. l.) prašė atsisakyti iškelti bankroto bylą, o teismui nustačius, jog keltina bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirti A. S.. Nurodė, kad pareiškėjas negali būti pripažintas nemokiu FABĮ 2 str. 2 d. prasme, jis nepagrindė, kodėl būdamas darbingo amžiaus negali dirbti ir grąžinti likusių skolų kreditoriams. Pareiškėjui negali būti keliama bankroto byla, nes pareiškėjo finansinė padėtis nevertintina kaip kritinė. Pareiškėjui neturėtų būti iškelta bankroto byla, kadangi jis negali būti laikomas sąžiningu FABĮ nuostatų prasme. Jo skolos susidarė dėl jo paties kaltų ir neteisėtų veiksmų, ką patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendis, kuriuo buvo priteista iš pareiškėjo bauda bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas turėdamas finansinių sunkumų ir nuo 2012-10-31 nevykdydamas įsipareigojimų (nedengdamas kredito grąžinimo įmokų) kreditoriui AB DNB bankui, prisiėmė įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu, 2013-11-27 skolinosi 31000 Lt iš V. P. ir 17500 Lt iš B. P. (P.), kuriems šiai dienai yra skolingas. Skolinimosi metu pareiškėjo finansinė padėtis jau buvo bloga, tačiau jis pats savo veiksmais didino savo įsiskolinimus ir mažino galimybę atsiskaityti su turimais kreditoriais. Asmeniui, kuris negauta pajamų ir faktiškai neketina jų gauti (pareiškėjas darbo neieško), negali būti keliama bankroto byla, nes nebus pajamų, iš kurių būtų galima tenkinti asmens būtinuosius poreikius ir apmokėti administravimo išlaidas, kas reiškia, kad bankroto procedūra apskritai nėra galima.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui A. P. fizinio asmens bankroto bylą (3 t., 11–17 b. l.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš savo tėvo V. P. ir sesers B. P., 2012-2014 m. laikotarpiu pasiskolino 77500 Lt sumą. Pareiškėjas nurodė, kad paimtos paskolos iš artimųjų giminaičių buvo skirtos pragyvenimui, o ne siekiant sumažinti jau turimus kreditorinius įsipareigojimus. Teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmų sąžiningumą, kad turėdamas finansinių įsipareigojimų vieniems kreditoriams, jis prisiėmė dar ir naujus finansinius įsipareigojimus, iš esmės rodo pareiškėjo nepasvertą bei rizikingą elgesį, nes imdamas naujus kreditus, pareiškėjas tik didino savo įsipareigojimų sumą, todėl tokį A. P. elgesį teismas laikė nesąžiningu. Teismas nurodė, kad A. P. šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, neturi jokių pajamų, turi apdailininko specialybę ir yra baigęs virėjo kursus. A. P. darbo biržoje buvo užsiregistravęs nuo 2012-05-28 iki 2012-09-30, per šį laikotarpį baigė virėjo kursus, jam buvo mokama 560- 595 Lt stipendija. 2012-10-01 pareiškėjas įsidarbino virėju UAB „V.“, tačiau dirbo tik iki 2013-04-02.

Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina apie pareiškėjo ilgą vengimą dirbti, nors jis yra sveikas, darbingas, turintis specialybę, todėl gali susirasti bei dirbti daugiau ar mažiau kvalifikuotą darbą, tačiau pareiškėjas nesiekia susirasti nuolatinį darbą. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nededa maksimalių pastangų, kad jo įsipareigojimai kreditoriams būtų kuo greičiau padengti. Pareiškėjas taip pat neišnaudojo visų galimybių parduoti arba išnuomoti turimą būstą, pasirinkdamas mažesnį būstą, už kurį būtų reikėję mokėti mažesnius mokesčius ir bent iš dalies apmokėti įsiskolinimus.

Teismas nurodė, kad A. P. padarė nusikaltimą, numatytą LT BK 284 str. 1 d., o 2014-08-20 – administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 178 str. 1 d., būdamas neblaivus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu (3 t., 34–40 b. l.) pareiškėjas A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-10-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti A. B., patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 1500 Lt sumai, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano parengimui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas pateikė visus LR fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodytus būtinus dokumentus ir įrodymus, kurie privalo būti pateikti kartu su pareiškimu, o pateikti papildomus dokumentus pirmosios instancijos teismas nereikalavo ir neįpareigojo juos pateikti. Visiškai nepagrįstas apylinkės teismo argumentas, kurio pagrindu buvo atmestas prašymas, dėl to, kad pareiškėjas nepateikė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimo. A. P. pateikė nekilnojamojo turto sąrašą ir nurodė jo vertę – 100 000 litų. Tokią vertę nurodė po pokalbio su turto vertintojais ir turto pardavimo agentais. Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registro įstatyme numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (4str.). Todėl nevertindamas su pareiškimu pateiktų dokumentų apie turto vidutinę rinkos, teismas elgėsi netinkamai.Teismas netinkamai aiškino LR CK 6.67 str. nuostatas ir jo taikymą ir aiškinimą ginčo situacijoje. Teisminėje praktikoje LR CK 6.67 str. taikomas tuomet, kai asmuo perleidžia turimą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, jį apsunkina, įkeičia, kai nebelieka galimybės išieškoti skolos iš turimo turto kreditoriams. Tas faktas, kad pareiškėjui pinigus skolino sesuo ir tėvas jokiu būdu nepatvirtina nesąžiningų pareiškėjo veiksmų ar kreditorių teisių pažeidimo.Sesuo B. P. Pėstininkė apmokėdavo skolas, būsto išlaikymo, vaiko išlaikymo išlaidas pagal mokėjimo nurodymus. Todėl visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjas nepateikė, nenurodė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pagal su giminaičiais sudarytus paskolos sandorius gautas pinigines lėšas jis panaudojo įsiskolinimų ankstesniems kreditoriams sumažinti. Iš tėvo pinigus skolinosi dėl to, kad buvo sulaikytas neteisėtai 7 mėnesius. Minėti susitarimai negali būti laikomi pažeidžiančiais kitų kreditorių teises.Pareiškėjas neneigia kelis kartus buvęs neblaiviu, tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti kelti bankroto bylą. Juo labiau, kad pats teismas nurodė, jog dėl to pareiškėjas netapo nemokus. Byloje yra pateiktos medicininės pažymos, patvirtinančios, kad pareiškėjas nėra priklausomas nuo žalingų įpročių.Pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje gynė vien tik suinteresuotų asmenų - kreditorių teises ir interesus, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros. Todėl prioritetiškai apsaugant tik vienos iš teisinio santykio šalių interesus, buvo pažeistas LR CPK 6 str. įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas, bei LR Konstitucijos 29 straipsnis, numatantis, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (3 t., 49–52 b. l.) suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2014-10-22 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pasiūlė pareiškėjui pateikti jam priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą, tačiau pareiškėjas, dėl didelės vertinimo kainos, atsisakė jį pateikti teismui. Teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, negalėjo konstatuoti, jog pareiškėjas yra nemokus, kadangi byloje esantys įrodymai rodė iš esmės skirtingą pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Pareiškėjui nenurodžius duomenų apie turimą banko sąskaitą užsienyje, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nurodė, kad dirba pavienius nelegalius darbus Airijoje, teismas pagrįstai laikė, jog pareiškėjas neatskleidė tikslių duomenų apie gaunamas pajamas, be to, teismui pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo, slepiant pajamas. Pareiškėjas, skolindamasis dideles sumas iš giminaičių, turėjo suvokti, jog taip sąmoningai didina savo įsipareigojimų dydį bei sumažina galimybes grąžinti skolas ankstesniems kreditoriams, ką pirmosios instancijos teismas traktavo kaip pareiškėjo nesąžiningumą. Jeigu pareiškėjas iš tėvo pasiskolintą 60 000 Lt sumą laiko nedidele, visiškai nėra pagrindo pareiškėjo laikyti nemokiu, kadangi tikėtina, kad pareiškėjas turi galimybių susirasti gerai apmokamą darbą bei grąžinti skolas kitiems kreditoriams per protingą terminą. Pareiškėjo argumentai, jog parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra galimybių, yra visiškai nepagrįsti, kadangi dar 2014 m. pavasarį bendrovės darbuotojas telefonu informavo pareiškėją apie galimybę parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, ragino pareiškėją tai daryti, tačiau pareiškėjas jokių veiksmų, kad sumažintų savo įsipareigojimus, neatliko. Teismas turėjo daugybę įrodymų, kurie leidžia abejoti pareiškėjo sąžiningumu, todėl teismas, įvertinęs visus šiuos įrodymus, pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (3 t., 53–55 b. l.) suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2014-10-22 nutartį palikti nepakeistą, priteisti 350,44 EUR (1210 Lt) bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas pagrįstai vadovavosi pareiškėjo turto individualaus vertinimo metu nustatyta turto rinkos verte, byloje esančios individualaus vertinimo ataskaitoje nurodyta (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra nustatyta, išsamiai įvertinus turto lokalizaciją, įrengimo būklę ir kitus vertei įtakos turinčius reikšmingus kriterijus, kurių neatspindi prie atskirojo skundo pridėti duomenys apie vidutinę 62 300 Lt turto vertę. Buvimas registruotu darbo biržoje, išėjimas iš ankstesnės darbovietės UAB „V.“ dėl to, kad jam buvo mokamas esą per mažas atlyginimas, pastangų ieškotis darbo ir dirbti nedėjimas, vertinamas kaip vengimas dirbti ir atsiskaityti su kreditoriais, tai reiškia- pareiškėjo nesąžiningumą. Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti jokių pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Šiuo konkrečiu atveju faktinis pareiškėjo elgesys rodo, kad pareiškėjas ne negali, o nenori vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl jis negali būti pripažintas sąžiningu FABĮ 1 str. 1 d. nuostatų prasme. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie gaunamas pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas turi realių galimybių atkurti savo mokumą. Teismų praktikoje pripažinta, kad asmeniui, kuris negauna pajamų ir faktiškai neketina jų gauti, negali būti keliama bankroto byla, nes nebus pajamų, iš kurių būtų galima tenkinti asmens būtinuosius poreikius ir apmokėti administravimo išlaidas, kas reiškia, kad bankroto procedūra apskritai nėra galima.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (3 t., 60, 61 b. l.) suinteresuoti asmenys V. P. ir B. P. neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų keliama bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria, konstatavus pareiškėjo nesąžiningumą, atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas MMA, kurių terminai yra suėję, tačiau atsižvelgęs į pareiškėjo sudarytus sandorius su artimais giminaičiais, negrąžinus įsiskolinimų kitiems kreditoriams, teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Įvertinęs bylos duomenis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, dėl kurios fizinio asmens bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama. Pareiškėjas su šia teismo nutartimi nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo padarė tinkamai įvertinęs bylos įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai vadovaudamasis LR FABĮ nuostatomis ir teismų praktika.

Pažymėtina, kad LR FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. LR FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad jis pateikė visus LR fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodytus būtinus dokumentus ir įrodymus, kurie privalo būti pateikti kartu su pareiškimu, o pateikti papildomus dokumentus pirmosios instancijos teismas nereikalavo ir neįpareigojo jį pateikti.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 18 100 Lt, o pastato – sodo namo – 62 500 Lt. Vidutinės rinkos vertės nustatymo data: 2009-03-10 (1 t., 47–50 b. l.). Kauno apylinkės teismas 2014-07-22 nutartimi pareiškėjui A. P. nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, įpareigodamas pateikti bankuose ir kituose finansų įstaigose buvusių ir esamų banko sąskaitų išrašus, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis, VĮ „Regitra“ ir Vidaus vandenų laivų registro duomenis apie pareiškėjo nuosavybės teise valdytą turtą (1 t., 68–69 b. l.). Kartu su patikslintu ieškiniu pareiškėjas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta tokia pati nekilnojamojo turto rinkos vertė, atitinkamai 18 100 Lt ir 62 500 Lt (1 t., 95 b. l.).Tuo tarpu UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo liudijime nurodyta, kad prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti įkeičiamo turto sodo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), yra 350 000 Lt (1 t., 33 b. l). Pastatų draudimo liudijime gyvenamojo namo draudimo suma taip pat nurodyta 350 000 Lt (1 t., 34 b. l.). VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-01-14 nekilnojamojo turto ataskaitoje nekilnojamojo turto rinkos vertė nurodyta 350 000 Lt, likvidacinė vertė – 240 000 Lt (1 t., 166–183 b. l.). Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. pateikė nekilnojamojo turto registro vidutines rinkos vertes pagal unikalų numerį, kuriose nurodyta, kad nekilnojamojo turto vertė yra 62 300 Lt. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad visose aukščiau nurodytuose dokumentuose nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė skiriasi.

FABĮ 2 str. 2 d. dalyje numatyta, jog fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Šioje byloje esant iš esmės skirtingiems įrodymams apie pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertę, nėra galimybės įvertinti A. P. turimo turto masės, o taip įvertinti pareiškėjo perspektyvos vykdyti skolinius įsipareigojimus ir atitinkamai konstatuoti pareiškėjo nemokumo. Nenustačius koks yra realiai skirtumas tarp pareiškėjo turimo turto vertės ir įsipareigojimų, nenustačius tikrosios turto apimties, negalima daryti išvados, kad ieškovas negali vykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų. Sutiktina su UAB “Būsto paskolų draudimas“ argumentu, kad turto vertė, nustatyta VĮ Registrų centras, yra atlikta masinio vertinimo būdu, ir kuris atliekamas neindividualizuojant vertinamo turto, nevertinant realaus turto stovio, būklės, statybos užbaigtumo ir kt. Esant kardinaliai skirtingiems nekilnojamojo turto rinkos vertės įvertinimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais įrodymais.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai aiškino LR CK 6.67 straipsnio nuostatas ir jo taikymą bei aiškinimą ginčo situacijoje, teisminėje praktikoje LR CK 6.67 straipsnis taikomas tuomet, kai asmuo perleidžia turimą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, jį apsunkina, įkeičia, kai nebelieka galimybės išieškoti skolos iš turimo turto kreditoriams, tas faktas, kad pareiškėjui pinigus skolino sesuo ir tėvas jokiu būdu nepatvirtina nesąžiningų pareiškėjo veiksmų ar kreditorių teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

Kaip jau minėta, FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Aukščiau paminėtos FABĮ nuostatos suponuoja, jog bankrutuoti gali tik sąžiningas fizinis asmuo. CK 6.67 straipsnyje preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (1 p.). Įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą, tenka pačiai šaliai, šiuo atveju pareiškėjui A. P..

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2009-04-02 su AB DNB NORD banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2511-2009-01, pagal kurią bankas A. P. suteikė 101.367,00 EUR būsto kreditą, būstui, esančiam (duomenys neskelbtini) pirkti. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 38.4 p. pareiškėjas A. P. įsipareigojo po sutarties sudarymo be banko raštiško leidimo neprisiimti jokių įsipareigojimų pagal kredito, lizingo, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar kitokio finansavimo sutartis, sudaromas su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis (1t., 20 b. l.). Nurodyto kredito grąžinimą bankui A. P. 2009 m. balandžio 7 d. apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“ (1 t., 127 b. l.). Kredito gavėjui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas nutraukė kredito sutartį bei 2013 m. balandžio 3 d. kreipėsi į bendrovę su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį bei paraiška draudimo išmokai gauti. 2013-05-13 sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą išmokėti bankui 100 179,56 EUR draudimo išmoką (1 t., 128 b. l.).

2010 m. liepos 12 d. bendrovė ir A. P. bei U. P. sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 047408-1/1958 prie 2009 m. balandžio 7 d. draudimo sutarties, pagal kurį bendrovė įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui, vykdydama būsto kreditavimo sutartimi pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus bankui, grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka ( 1 t., 129–133 b. l.). Minėto susitarimo 20.4. punkte A. P. bei U. P. įsipareigojo be bendrovės raštiško sutikimo neprisiimti daugiau pareigų ir įsipareigojimų kredito institucijoms ar kitiems asmenims pagal kreditų, išperkamosios nuomos ar kitų finansinių įsipareigojimų sutartis, laidavimo ar garantinius raštus (1 t., 131 b. l.). 2011m. liepos 25 d. bendrovė sudarė Grąžinimo grafiką Nr. 1 prie 2010 m. liepos 12 d. Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 047408-1/1958, kuriuo A. P. ir U. P. įsipareigojo grąžinti bendrovei sumokėtas sumas bankui (1 t., 134–137 b. l.). Tačiau A. P. ir U. P. nevykdė Mokėjimų draudimo susitarimu Nr.1 prisiimtų įsipareigojimų, Mokėjimų draudimo susitarimas Nr. 1 buvo nutrauktas, A. P. ir U. P. solidari skola bendrovei – 6 455,52 EUR (1 t., 138–139 b. l.).

2011 m. lapkričio 14 d. bendrovė ir A. P. bei U. P. sudarė

Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 047408-2/2714 prie 2009 m. balandžio 7 d. draudimo

sutarties su priedais, pagal kurį bendrovė įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką

bankui, vykdydama būsto kreditavimo sutartimi pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus bankui,

grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir

tvarka (1 t., 140–144 b. l.). 2012 m. lapkričio 15 d. bendrovė sudarė Grąžinimo grafiką Nr. 1 prie 2011m. lapkričio 14 d. Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 047408-2/2714, kuriuo A. P. ir U. P. įsipareigojo grąžinti bendrovei sumokėtas sumas bankui (1 t., 145–148 b. l.). Tačiau A. P. ir U. P. nevykdė Mokėjimų draudimo susitarimu Nr. 2 prisiimtų įsipareigojimų, Mokėjimų draudimo susitarimas Nr. 2 buvo nutrauktas, A. P. ir U. P. solidari skola bendrovei - 7778,08 EUR (1t., 149–150 b. l.).

Pareiškėjas A. P. iš savo tėvo V. P. pagal 2012-10-19 ir 2013-11-27 skolos raštelius pasiskolino 60 000 Lt sumą, o iš sesers B. P. 2009-2014 m. laikotarpiu iš viso pasiskolino 17 500 Lt sumą (1 t., 41–43 b. l.). Pareiškėjo teigimu paimtos paskolos iš artimųjų giminaičių buvo naudojamos pragyvenimui.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas A. P., turėdamas įsiskolinimus AB DNB bankui ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir jų nemokėdamas, įsipareigodamas šiems kreditoriams neprisiimti jokių įsipareigojimų be raštiško jų sutikimo, 2009-2013 m. iš savo artimų giminaičių pasiskolino 77 500 Lt, taip nevykdydamas susitarimų su kreditoriais ir dar labiau padidindamas savo nemokumą. Nors pareiškėjas nurodė, kad iš tėvų pasiskolintus pinigus naudojo pragyvenimui, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė neatsakingas piniginių lėšų skolinimasis. Pareiškėjas, įsipareigodamas bankui ir artimiesiems giminaičiams, prisiėmė nepamatuotą riziką, nors, įvertinęs tai, kad jis nedirba ir neturi pajamų, privalėjo suvokti, kad savo pareigų kreditoriams įvykdyti negalės. Todėl tokių pareiškėjo sandorių sudarymas negali būti vertinamas kaip sąžiningas elgesys, atitinkantis protingo, rūpestingo bei atidaus asmens elgesio standartus. Pirmos instancijos teismas tokį apelianto elgesį pagrįstai pripažino nesąžiningu kreditorių atžvilgiu.

Pareiškėjo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu rodo ir tai, kad Kreditavimo sutarties 38.4 p. bei Susitarimuose su UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškėjas įsipareigojo neprisiimti jokių įsipareigojimų be raštiško kreditorių sutikimo, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė. Be to, 2012-2013 metais, pasiskolinęs iš savo tėvo V. P. didelę pinigų sumą (60 000 Lt), pareiškėjas jų nepanaudojo net sąlyginai mažiems įsipareigojimas padengti (UAB „Būsto paskolų draudimas“ mėnesinė grąžinamos draudimo išmokos per mėnesį suma sudarė 68,84 EUR) (1 t., 134–137 b. l.). Įmokas kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ mokėjo pareiškėjo sesuo B. P. (2 t., 93, 94, 98, 100, 102, 109, 112, 119, 121, 125, 132, 136, 139, 141, 142, 148, 154, 155, 157, 160).

Byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo ilgą vengimą dirbti, nors jis yra sveikas, darbingas, turintis specialybę, todėl gali susirasti bei dirbti daugiau ar mažiau kvalifikuotą darbą, tačiau pareiškėjas nesiekia susirasti nuolatinio darbo ar verstis individualia veikla. Byloje esantis išrašas iš Sodros duomenų bazės apie asmenį ir jo draudėjus patvirtina, kad pareiškėjas jeigu ir įsidarbindavo, tai vienoje darbovietėje dirbdavo labai neilgai, nuo kelių dienų iki kelių mėnesių (2 t., 18 b. l.). Šiame išraše nurodyti duomenys nuo 2001 m. liepos mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio. Kadangi pareiškėjo elgesys turi būti vertinamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, todėl teismas šių įrodymų nevertina, tačiau pripažįsta, kad jie apibūdina pareiškėją ir patvirtina pareiškėjo nenorą dirbti. Per 3 metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos pareiškėjas A. P. laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-04-02, t. y. 6 mėnesius dirbo tik vienoje įmonėje – UAB „V“, nors turi rinkoje paklausią apdailininko specialybę ir yra baigęs virėjo kursus. Konstatuotina, jog pareiškėjas nesiekia įsidarbinti ir nededa maksimalių pastangų, jog jo įsipareigojimai kreditoriams būtų kuo greičiau padengti. Pagal formuojamą teismų praktiką bankroto bylose, pareiškėjo nesiėmimas jokių veiksmų, kad įsidarbintų ir taip sumažintų savo turimas skolas, rodo pareiškėjo nesąžiningumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis c .b. 2FB-10560-934/2014, Šiaulių apygardos teismo 2014-10-06 nutartis c.b. 2S-962-210/2014).

Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui 2015-01-08 pateikė papildomus rašytinius įrodymus, prašydamas juos prijungti prie bylos. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 4 d. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „W“ montuotoju 0,5 etato. Darbo sutarties 3 punktu darbdavys UAB „W“ įsipareigojo A. P. mokėti ½ LRV nustatytos minimalios mėnesio algos, kuri šiuo metu sudaro 150 EUR (518 Lt) (3 t., 91–92 b. l.). Pažymėtina, kad pareiškėjo gaunamas atlyginimas leidžia tik iš dalies patenkinti jo būtinuosius poreikius, kurie per mėnesį sudaro 451,81 EUR (1560 Lt), tačiau nesudaro pagrindo jo mokumo atkūrimui ir kreditorių įsipareigojimų mažinimui. Pareiškėjas įsidarbino tik po Kauno apylinkės teismo 2014-10-22 nutarties, kuria atsisakyta iškelti jam kaip fiziniam asmeniui bankroto bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad šis įsidarbinimas galimai yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 3 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kt.).

2009-10-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. P. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., būdamas neblaivus (1 t., 44–45 b. l.). Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro matyti, kad 2014-08-20 pareiškėjas administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 178 str. 1 d., padarė būdamas girtas (2 t., 7–11 b. l.). Nors teismo nuosprendžiu priteista 1950 bauda, 5400 Lt (5000 Lt + 100 Lt + 300 Lt) turtinė ir neturtinė žala nesukėlė pareiškėjui nemokumo, bet neigiamai apibūdina pareiškėją, kaip skolininką, nes šis faktas apsunkino atsiskaitymą su kreditoriais ir tai įvyko dėl pareiškėjo netinkamo elgesio ir kaltės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nekeltina LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų LR FABĮ tikslui - atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti 350,44 EUR (1210 Lt) bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, pateikė teismui šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (3 t., 69–71 b. l.). AB DNB banko prašymas tenkintinas iš dalies.

LR CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Suinteresuoto asmens AB DNB bankas prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą yra neproporcingai didelės ir neatitinka LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Rekomendacijų 8.15 punktas numato, kad už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 0,5 MMA, todėl šiuo metu tai sudaro 150 EUR. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą yra nedidelės apimties, jam paruošti nebuvo reikalingos didelės darbo laiko sąnaudos, jame nėra dėstomi nauji teisės klausimai, nereikėjo specialiųjų žinių, todėl suinteresuotam asmeniui AB DNB bankas priteistinos 150 EUR bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. P. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens AB DNB bankas (į. k. 112029270) naudai 150 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė