- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-483-651/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00800-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-11-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas R. B. surašė R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-8942 už tai, kad 2013-10-05, apie 09.51 val., adresu (duomenys neskelbtini), R. J. palaidas šuo be pavadėlio, be antsnukio, neprižiūrint šeimininkui, bėgiojo (duomenys neskelbtini). Šuns savininkas R. J. pažeidė Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. AD1-1874, 43 punktą: „Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams“ bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą: „Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 110 str. l d.
2013-12-13 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1761 R. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 1 d., paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. pateikė skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013-12-13 nutarimą. Teigė, jog jo kaltė padarius ATPK 110 str. 1 d. numatytą pažeidimą neįrodyta, nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad nepagrįstai nutarime remtasi kinologės ekspertės S. P. pasakymais ir pažyma, kad B. ir I. V. nuotraukose užfiksuotas šuo yra jo, R. J., šuo ir kad būtent R. J. šuo bėgiojo palaidas, galėjo pabėgti iš voljero, nes iškiša galvą pro voljero apačią, todėl gali išlįsti visas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymėjo, jog labai panašus į jo šunį laiką dažnai bėgioja apie jo namą, ypač kai jo šunys rujoja. Kad tai ne jo šuo, buvo konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime byloje Nr. II-47-59-549/2013, nes skiriasi šunų ausų spalvos. Taip pat nurodė, kad nepagrįstas kinologės paaiškinimas, jog šuo gali išlįsti pro voljero apačią, nes pro voljero apačią galvą iškiša tik jo jauniausias šuo Fėja, kuri yra gimusi 2013 m. sausio mėnesį, o jis kaltinamas tuo, kad palaidas lakstė kitas jo šuo Beta, kuri yra vyriausia, gimusi 2006-08-01, ir stambiausia, todėl jokios galimybės išlįsti pro voljero apačią neturi. Be to, teigė, kad ekspertės, kuri nėra pripažinta teismo eksperte, liudijimas laikytinas tik spėjimu ar išvada, bet ne objektyviu įrodymu. Dėl B. ir I. V. paaiškinimų R. J. pažymėjo, kad šie asmenys yra jo kaimynai, kurie nuolat prieš jį rašo nepagrįstus skundus dėl lakstančių šunų, nes pyksta, kad tariamai jo šuo 2011-05-18 sukandžiojęs B. šunį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-16 nutartimi R. J. skundą patenkino. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad 2013-10-05, apie 9.51 val., adresu (duomenys neskelbtini), palaidas bėgiojo būtent R. J. šuo, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013-12-13 nutarimą administracinėje byloje Nr. ARP3-1761 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. J. nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-16 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatytos įvertinus tik atskirus įrodymus, o ne įrodymų visumą, nepašalinus prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad nei liudytojas I. V., nei L. B. nematė ir neužfiksavo fakto, kad palaidas šuo įbėgo į R. J. kiemą ir buvo uždarytas į R. J. šunų voljerą kaip jo šuo, nes abu šie liudytojai dar bylos tyrimo Institucijoje metu parodė, kad šuo įbėgo į R. J. kiemą pro pravirus vartus, be to, šį momentą užfiksavo. Neaišku, kodėl teismas neatsižvelgė į liudytojų nurodytą aplinkybę, kad tuo metu voljere buvo du šunys, o trečias, kuris palaidas bėgiojo (duomenys neskelbtini) ir įbėgęs atsitūpė, vėliau ir atsigulė prie voljero. Taip pat, apelianto manymu, neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė išvadą, jog tarp R. J. ir I. V. yra susiklostę gana konfliktiški santykiai. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu iš R. J. verbalinės ir neverbalinės kalbos buvo akivaizdu, kad būtent R. J. yra priešiškai nusistatęs prieš liudytojus, o ne jie pastarojo. Todėl neaišku, kodėl teismas vienų parodymus vertina kritiškai, o kito, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ne. Be to, liudytojai savo pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą patvirtino savo parašu teisme, todėl atsižvelgiant į nuoseklius liudytojų parodymus, į tai, kad esminės detalės yra sutampančios, neaišku, kodėl liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai suabejojo S. P. kvalifikacija ir jos parodymus vertino kaip liudytojos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas teismo posėdžio metu apklausiant S. P. tik paklausė, ar pastaroji turi kokį nors kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, o ši atsakė, kad ji buvo tik kviesta į posėdį, nebuvo prašyta į teismo posėdį atsinešti kokių nors dokumentų, išskyrus asmenybę patvirtinančius. Taip pat nurodė, kad jeigu reikia, ji gali pateikti kinologo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, bet teismas į tokį pasisakymą nesureagavo. Apeliantas nurodo, kad viešai skelbiamame tinklalapyje S. P. yra nurodyta, jog yra Lietuvos kinologų draugijos kinologė ekspertė.
Apeliantas teigia, kad teismas nenagrinėjo tų aplinkybių, kurios yra akivaizdžios, o vadovavosi prielaidomis ir spėlionėmis. Teismas, nepripažindamas S. P. išvados kaip kinologo specialisto išvados, turėjo skirti ekspertą ar specialistą, tačiau to nepadarė.
Apeliantas mano, jog teismas byloje nepašalino prieštaravimų, netinkamai įvertino esamus įrodymus, todėl nutartis turėtų būti pripažinta neteisėta ir byla perduota nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. J. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, todėl su apeliacinio skundo motyvais nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. J. kaltė padarius ATPK 110 str. 1 d. numatytą pažeidimą neįrodyta.
ATPK 110 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimus. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013-10-05 jo šuo bėgiojo palaidas, be pavadėlio, be antsnukio, neprižiūrint šeimininkui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog būtent R. J. šuo bėgiojo palaidas, be pavadėlio, be antsnukio, neprižiūrint šeimininkui. Iš bylos duomenų nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas remiantis liudytojų L. B. bei I. V. paaiškinimais.
Liudytojas I. V. 2013-10-05 pareiškime nurodė, jog 2013-10-05, apie 9.20 val., (duomenys neskelbtini) namų kieme jo šunį užpuolė ir sukandžiojo į laikos veislės šunį panašus mišrūnas, šį mišrūną jis ne kartą yra matęs (duomenys neskelbtini) namo aptvertame kieme (b. l. 21). 2013-11-07 papildomame pareiškime I. V. nurodė, kad 2013-10-05, apie 9.20 val., jo šunį perkando R. J. šuo. Apie 9.45 val. jis su žmona vėl pastebėjo tą patį šunį, pradėjo jį stebėti ir fotografuoti. R. J. šuo įbėgo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą pro pravertus vartus iš pietvakarių pusės. Tą pačią dieną, apie 12.45 val., jam paskambino kaimynas L. B., kuris pasakė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme laksto R. J. šuo, tai buvo tas pats šuo, kuris sukandžiojo jo (I. V.) šunį. Jis nusekė R. J. šunį, šuo bėgiojo (duomenys neskelbtini) gatve, taip pat bėgiojo priešais (duomenys neskelbtini) namą. L. B. žmona A. B. išvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, R. J. šuo įbėgo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą pro vartus. Apie 13 val. atvyko policijos pareigūnai, vartai į (duomenys neskelbtini) namo kiemą buvo praverti (b. l. 22–24). Teismo posėdyje liudytojas I. V. parodė, jog 2013-10-05 ryte jo šunį apkandžiojo šuo, panašus į R. J. šunį. Kai norėjo vežti pareiškimą policijai, pamatė tą patį šunį, jis buvo iš (duomenys neskelbtini) namo. Tame gyvena 3 tos pačios veislės šunys, per tvorą matė, kad voljere buvo 2 šunys, o tas nuėjo ir atsigulė šalia voljero (b. l. 60).
Liudytojas L. B. 2013-10-05 pareiškime policijai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme pastebėjo palaidą šunį, jį su mašina nusivijo iki (duomenys neskelbtini). Žmona A. B. iškvietė policiją, kadangi įtarė, kad tai vėl ne pirmą kartą pabėgantis R. J. šuo. Šuo bėgiojo be pavadėlio ir be antsnukio. Priėjęs prie R. J. namo pamatė praviras vartų duris, pro kurias šuo grįžo į savo teritoriją (b. l. 25). Papildomame pareiškime L. B. patikslino, kad 2013-10-05, apie 13 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme pastebėjo R. J. šunį. Šuo įbėgo į R. J. valdos teritoriją, nubėgo prie voljero ir atsigulė (b. l. 26). Teismo posėdyje liudytojas L. B. parodė, kad R. J. šuo bėgiojo be pavadėlio, pasekė jį, jis pabėgiojo aplinkui ir nubėgo link jo kiemo, atsitūpė šalia voljero (b. l. 60).
Kaip matyti iš liudytojų parodymų, jų manymų, 2013-10-05 po gatvę palaidas bėgiojo R. J. šuo, jie teigia, kad šuo įbėgo į R. J. namo (duomenys neskelbtini) kiemą pro pravirus vartelius ir atsigulė šalia voljero, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tai, kad šuo įbėgo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir atsigulė prie voljero, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog tai buvo tikrai R. J. šuo. Kaip minėta, liudytojai tik nurodė, kad šuo įbėgo į kiemą, bet nėra jokių duomenų, kad šuns šeimininkas jį uždarė į kieme esantį voljerą, kas patvirtintų, jog tai tikrai jo šuo. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog liudytojai pateikė fotonuotraukas bei filmuotą medžiagą, kur užfiksuotas bėgiojantis po gatvę šuo, kuris vėliau įbėgo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Nors pateiktoje medžiagoje užfiksuotas šuo, panašus į laikos veislės, panašus į vieną iš R. J. laikomų šunų, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų neginčytinai nustatyti, jog tai tikrai vienas iš R. J. šunų. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad šuns, bėgiojusio po gatvę, ir R. J. šuns tapatumą patvirtino S. P., kuri yra kinologė ir turi tam pakankamai žinių. Nors S. P. nurodė, kad pagal pateiktas nuotraukas šuo, bėgiojęs palaidas, ir šuo, esantis užfiksuotas voljere, yra tas pats, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikta S. P. kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, pagrįstai jos parodymai buvo vertinami tik kaip liudytojos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šuns tapatumą liudytoja vertino vos iš kelių nuotraukų, kurios negali būti pakankamas pagrindas daryti kategorišką išvadą, kad tai tas pats šuo, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šunų nuotraukos darytos iš skirtingų pusių, todėl nėra galimybių įvertinti, ar tai identiški šunys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal pateiktas nuotraukas liudytoja negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad šuo, esantis voljere, galėtų išlįsti pro landą, esančią voljere.
Remiantis bylos duomenimis taip pat matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kontrolės ir prevencijos poskyrio specialistas 2013-10-16 tikrino kaip (duomenys neskelbtini) laikomi šunys, tačiau jokių pažeidimų nebuvo užfiksuota. Patikrinimo akte nurodama, jog 3 šunys buvo uždaryti voljere sklypo gilumoje.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog byloje nėra patikimų ir neginčytinų įrodymų, jog 2013-10-05 (duomenys neskelbtini) palaidas bėgiojo būtent R. J. šuo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų I. V. ir L. B. parodymus, nes tarp jų ir R. J. yra susiklostę konfliktiški santykiai, pažymėtina, kad liudytojas L. B. patvirtino, jog yra rašęs ne vieną pareiškimą dėl R. J., dėl jo šunų, todėl pagrįstai darytina išvada, jog esant konfliktiškiems santykiams liudytojų parodymai teismo vertinti kritiškai.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas prašo grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas iš esmės pažeidė procesines teisės normas, tačiau apeliantas nenurodo, kokios aplinkybės nebuvo ištirtos. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priimdamas procesinį sprendimą, teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, todėl nėra jokio pagrindo grąžinti bylos nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutarties naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.