- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- II-76-963/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00800-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Rasai Legenzovaitei, Vitai Šimkienei, dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda - R. J., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, atstovui Mariui Pankevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi R. J. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013-12-13 nutarimo administracinėje byloje Nr. ATP3-1761,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-11-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas R. B. surašė R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-8942 už tai, kad 2013-10-05 apie 09.51 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, R. J. palaidas šuo be pavadėlio, be antsnukio, neprižiūrint šeimininkui bėgiojo (duomenys neskelbtini) gatvėje Klaipėdoje. Šuns savininkas R. J. pažeidė Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. AD1-1874, 43 punktą: „Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams“ bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą: „Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio l dalį.
2013-12-13 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1761 R. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.
Šalies argumentai
2014-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas persiųstas R. J. skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013-12-13 nutarimą. Skunde R. J. nurodo, jog jo kaltė padarius ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą neįrodyta, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad nepagrįstai nutarime remtasi kinologės ekspertės S. P. pasakymais ir pažyma, kad B. ir I. V. nuotraukose užfiksuotas šuo yra jo, R. J., šuo ir kad būtent R. J. šuo bėgiojo palaidas, galėjo pabėgti iš voljero, nes iškiša galvą pro voljero apačią, todėl gali išlįsti visas. Skundą padavusio R. J. teigimu, labai panaši į jo šunį laika dažnai bėgioja apie jo namą, ypač kai jo šunys rujoja. Kad tai ne R. J. šuo, buvo konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime byloje Nr. II-47-59-549/2013, nes skiriasi šunų ausų spalvos. Skunde nurodoma, kad nepagrįstas ir kinologės paaiškinimas, jog šuo gali išlįsti pro voljero apačią, nes pro voljero apačią galvą iškišą tik jo jauniausias šuo Fėja, kuri yra gimusi 2013 m. sausio mėnesį, o R. J. kaltinamas tuo, kad palaidas lakstė kitas jo šuo Beta, kuri yra vyriausia, gimusi 2006-08-01, ir stambiausia, todėl jokios galimybės išlįsti pro voljero apačią neturi. Be to R. J. pažymi, kad ekspertės, kuri nėra pripažinta teismo eksperte, liudijimas laikytinas tik spėjimu ar išvada, bet ne objektyviu įrodymu. Dėl B. ir I. V. paaiškinimų R. J. pažymi, kad šie asmenys yra jo kaimynai, kurie pastoviai jo atžvilgiu rašo nepagrįstus skundus dėl lakstančių šunų, nes pyksta, kad tariamai jo šuo 2011-05-18 sukandžiojęs B. šunį, nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-147-639/2011 nustatyta, kad tai nebuvo jo šuo. Dėl šių priežasčių prašo 2013-12-13 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1761 panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, atsiliepime į skundą nurodė, jog bylą nagrinėjusio vyriausiojo specialisto vertinimu byloje nepakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai nuspręsti, ar liudytojų fotonuotraukose užfiksuotas (duomenys neskelbtini) gatvėje be priežiūros lakstantis šuo yra R. J., todėl šiuo klausimu vyriausiasis specialistas pasitelkė kinologijos specialistą, kad specialių žinių pagalba būtų įvertinta byloje esanti medžiaga. Lietuvos kinologų draugijos viešai skelbiamais duomenimis Klaipėdoje yra tik vienas kinologas ekspertas – S. P., kuri pateikė savo specialistės išvadą, kuria abejoti bylą nagrinėjusiam specialistui nebuvo pagrindo. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad pareiškėjas savo teiginių dėl panašaus į jo šunis šuns lakstymo nepateikė. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog fotonuotraukose užfiksuotas yra ne jo šuo ir kad tai buvo konstatuota Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-47-594/2013 priimtame nutarime, kur pasisakyta, jog skiriasi šunų ausų spalvos. Šioje byloje buvo tiriamas 2012-09-24 įvykis ir teismas konstatavo, kad pažeidimas grindžiamas prielaida, o ne objektyviais įrodymais, todėl visas abejones traktavo kaltinamo asmens naudai. Institucijos atstovas pažymėjo, kad skunde nepagrįstai pareiškėjas vadovaujasi minimu nutarimu, nes jis priimtas visai dėl kito įvykio ir kitų aplinkybių, o šioje byloje buvo pasitelktas kinologijos specialistas, kuris įvertinęs liudytojų fotonuotraukose užfiksuotą (duomenys neskelbtini) gatvėje be priežiūros lakstantį šunį ir R. J. kiemo voljere esantį šunį pateikė išvadą, kad „šuo pagal eksterjero sudėtį, spalvų išsidėstymą, uodegos laikyseną ir galvos snukio apimtis yra identiškas“. Dėl pareiškėjo teiginių apie šmeižimą atsiliepime į skundą nurodoma, kad šie pareiškėjo teiginiai taip pat nepagrįsti, nes nėra jokių duomenų apie tai, kad I. V. nuolat rašytų nepagrįstus skundus dėl R. J. šuns, o pareiškėjo konfliktiški santykiai su L. B. nešalina jo atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Prašo skundo netenkinti, 2013-12-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP3-1761 palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu R. J. savo skundą palaikė – prašė bylą nutraukti ne tik todėl, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, bet ir dėl to, kad institucija, kurios veiksmai skundžiami, praleido 3 d. terminą, numatytą ATPK 292 straipsnio 3 dalyje, t.y. praleido terminą jo paduotą skundą persiųsti teismui. Nurodė, kad jis turi tris kales, kurioms rujojant, aplink jo saugiai aptvertą namą laksto nemažai patinų, tarp jų ir panašus į jo laikas šuo, kuris yra ne jo. Jis vežasi savo šunis į medžioklę, kur yra daug šunų, tačiau jo šunys nėra nė karto puolę kito šuns. Specialistės parodymus prašo vertinti kritiškai, nes ji pateikia abejotiną išvadą, kad jei šuo pro voljerą gali iškišti galvą, tai gali išlįsti ir pats, nes praktikoje to negali būti. Taip pat specialistė nepagrįstai šunis identifikuoja pagal spalvą, o ne pagal eksterjerą: R. J. šunys įsitempę, pakėlę galvas, o nufotografuotas lakstantis šuo senesnis, sulinkęs, skirtumai matosi ir iš filmuotos medžiagos. Be to, jis nesutiko su liudytojos S. P. pateikta nuomone, kad jo šuo yra neveislinis ir pateikė šuns kilmės liudijimą. Paaiškino, kad vartai spalio mėnesio 5 d. galėjo būti atidaryti todėl, kad tą dieną pas jį dirbo statybininkai ir jie galimai galėjo atidaryti vartus, specialiai vartai nebuvo palikti atviri. Nurodė, kad su liudytoju L. B. jis jau seniai konfliktuoja, L. B. rašo skundus, yra parašęs net apie 6-8 pareiškimus policijai, o I. V., yra L. B. kaimynas ir teigia, kad R. J. šuo apkandžiojo jo šunį, tačiau nenurodo, kad dėl to padaryta žala. Prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovas teismo posėdyje parodė, kad nesutinka su skundu, palaiko atsiliepimą. Nurodė, kad pažymą pateikusios specialistės kompetencija nekelia abejonių, nes ji yra ne tik Lietuvos kinologų draugijos ekspertė, bet ir tarptautinės kategorijos teisėja bei egzaminuotoja, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra kinologijos srities specialistas. Šiai ekspertei buvo pateiktos spalvotos nuotraukos, iš kurių ji pateikė savo nuomonę apie lauke laksčiusį bei R. J. voljere buvusį šunį.. Dėl termino praleidimo paaiškino, kad pirma gaunami dokumentai į Danės g. 17, specialistė užregistruoja gautą korespondenciją, o tik po to ji yra perduodama į skyrių. Danės g. 17 R. J. skundas buvo gautas sausio 10 d., Viešosios tvarkos skyriuje - sausio 13 d., atsakymą R. J. dėl praleisto termino jie išsiuntė sausio 15 d., todėl mano, kad termino nepraleido, nes skundą jie gavo sausio 13 d.
Liudytoja S. P. parodė, kad dirba kinologe, teisėjauja šunų parodose. Jai pateiktose nuotraukose mato tą patį šunį, kuris yra mišrūnas, jo prigimties pasakyti negali. Voljere uždarytas šuo saugo savo teritoriją, bet kai jis ištrūksta, gali būti grėsmingas, nes būna pasimetęs, veikia savigynos instinktas, todėl gali ir užpulti. Nuotraukose matosi landa voljere, pro kurią stovintis šuo galėtų išlįsti, kadangi tarpas didelis. Būdoje stovintis šuo pro voljero landą negalėtų išlįsti, bet kitas stovintis šuo išlįstų, nors kategoriškai teigti negali. Uodegos laikysena nepatvirtina šuns veislės. Dokumentai turi būti užregistruoti Lietuvos kinologų sąjungoje. Šioje byloje pateikti šuns dokumentai yra negaliojantys, juos reikėjo perregistruoti. Palaidas ir voljere esantis šuo yra tas pats. Kiekvienas šuo turi skirtingą kailio raštą.
Liudytojas I. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Su R. J. jo nesieja jokie santykiai. 2013-10-05 rytą (duomenys neskelbtini) namo kieme jo šunį apkandžiojo į laiką panašus šuo, kuris yra panašus į jo matytą R. J. šunį. Tą pačią dieną, kai jis norėjo vežti pareiškimą policijai, pamatė tą patį šunį, iš (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena 3 tos pačios veislės šunys ir pradėjo jį sekti bei fotografuoti. Per tvorą matė, kad du šunys buvo voljere, o vienas šalia voljero. Tokių šunų rajone daugiau nėra. Palaidų šunų būna, bet ne tos veislės, kaip R. J. šunys.
Liudytojas L. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėda. 2013 m. spalio 5 d. apie 13 val. pastebėjo R. J. šunį palaidą be antsnukio. Pasekė šį šunį, kuris palakstė aplinkui ir nubėgo link R. J. kiemo, atsitūpė šalia voljero. Sekdamas šunį fotografavo jį mobiliuoju telefonu. Nuotraukas padarė būdamas gal 20-30 metrų atstumo nuo R. J. tvoros, pačiame kieme nebuvo, stovėjo prie vartelių. Sutiko, kad 5-6 kartus yra rašęs pareiškimus dėl R. J. ir dėl jo šunų.
Iš 2013-12-12 S. P. pažymos matyti, kad joje nurodyta, ji, S. P., kinologė - ekspertė, iš pristatytų nuotraukų Nr. PA161124(13.10.16) 15 val. 14 min ir IMG 0675 (13.10.05) 09 val. 51 min. šuo pagal eksterjero sudėtį, spalvų išdėstymą, uodegos laikmenas ir gavos-snukio apimtis yra identiškas. Raštas ant snukio yra vienodas. Šuo yra šviesiai rudas su juoda nepilna kauke ant snukio, balta apykakle su baltu uodegos galu. Ant foto Nr. PA 161124 stovintis šuo dešiniau (b.l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamai į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).
ATPK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimus. Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. AD1-1874, 43 punktas nustato, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Nors skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas, liudytojai I. V., L. B. bei S. P. teigia, kad 2013-10-05 apie 09.51 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje Klaipėdoje palaidas be pavadėlio, be antsnukio, neprižiūrint šeimininkui bėgiojo R. J. šuo, tačiau vien šių nuomonių ir parodymų nepakanka konstatuoti, jog liudytojo I. V. nuotraukose užfiksuotas palaidas šuo yra būtent R. J. šuo. Liudytojai I. V. ir L. B. savo nuomonę grindžia tuo, kad palaidas lakstęs šuo ir R. J. šuo yra labai panašūs, rajone kitų panašių šunų nebėgioja, palaidas šuo bėgiojo aplink R. J. kiemą ir buvo įkišęs galvą pro R. J. kiemo pravirus vartus bei, kad vėliau buvo pastebėta ir užfiksuota, jog šuo, labai panašus į palaidą šunį, gulėjo R. J. kieme prie voljero. Pažymėtina, kad šių duomenų visuma leidžia įtarti, kad galimai R. J. kieme prie voljero buvęs šuo lakstė palaidas ir (duomenys neskelbtini) bei Tilžės gatvėse, tačiau šios aplinkybės neleidžia kategoriškai konstatuoti, kad tai tas pats šuo, nes nei liudytojas I. V., nei L. B. nematė ir neužfiksavo fakto, kad palaidas šuo įbėgo į R. J. kiemą ir buvo uždarytas į R. J. šunų voljerą kaip jo šuo. Vaizdo įraše matyti tik, kad kieme prie voljero guli palaidas šuo, bet nėra užfiksuota, kad tas šuo įbėga pro vartelius ir nubėga atsigulti prie voljero. Be to, teismas liudytojų I. V. ir L. B. parodymus vertina kritiškai, atsižvelgdamas į tai, kad tarp liudytojų ir R. J. yra susiklostę gana konfliktiški santykiai, o liudytojas L. B. pats teisme pripažino, kad yra parašęs 5-6 skundus dėl R. J. ir jo šunų.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas išvadą, kad 2013-10-05 apie 09.51 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje Klaipėdoje palaidas bėgiojo R. J. šuo, grindžia 2013-12-12 kinologės-ekspertės S. P. pažyma bei jos paaiškinimais administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, kad I. V. užfiksuotas šuo ir įrodymų tyrimo metu nufotografuotas R. J. voljere buvęs šuo yra identiški. Atkreiptina dėmesį, kad teismui nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių S. P. kompetenciją, todėl jos parodymai duoti teisme vertintini kaip liudytojos parodymai, atsižvelgiant į visus kitus byloje esančius įrodymus. Teismo posėdžio metu liudytoja S. P. patvirtino 2013-12-12 pažymoje nurodytus duomenis, apie tai, kad jai pateiktose nuotraukose mato tą patį šunį. Teismas šią liudytojos išvadą laiko nepakankamai pagrįsta, nes ji padaryta remiantis tik dvejose nuotraukose - Nr. PA161124 ir IMG 0675 užfiksuotais vaizdais. Susipažinus su teismui pateiktame ir prie bylos prijungtame kompaktiniame diske esančiomis nuotraukomis nustatyta, kad 2013-12-12 pažymoje nurodytose nuotraukose palaidas ir R. J. voljere esantys šunys nufotografuoti iš šunų dešiniojo šono. Nuotraukose PA161123 ir IMG 0674 užfiksuoti šunys iš priekio. Ištyrus kompaktiniame diske esančias nuotraukas nustatyta, kad jose nėra užfiksuota vaizdų, kuriuose matytųsi galimai tas pats šuo iš kairiojo šono ir iš viršaus, kas leistų patvirtinti prielaidą, kad S. P. pažymoje nurodytose nuotraukose (su šunimis iš dešiniojo šono) yra tas pats šuo. Pažymėtina, kad nesant objektyvių duomenų, kaip atrodo palaidas ir R. J. voljere esantys šunys, kurių snukis panašus, iš viršaus ir kairiojo šono, negalima remiantis nuotrauka iš dešiniojo šono daryti išvadų, kad palaidas ir voljere esantis šunys yra identiški, nes neatmestina galimybė, kad voljere esančio šuns kailis iš kairiojo šono skiriasi nuo palaido šuns kairiojo šono, taip pat gali skirtis ir palaido šuns bei voljere esančio šuns nugaros raštas. Šios išvados darytinos remiantis diske įrašytomis nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kad palaido šuns viršugalvyje yra balta dėmė, tuo tarpu voljere esantis šuo su juoda nepilna kauke ant snukio, panašus į palaidą šunį, nėra nufotografuotas iš viršaus ir negalima konstatuoti, kad jis taip pat, kaip ir palaidas šuo turi baltą dėmę žemiau viršugalvio nugaros link bei kad jo kairysis šonas yra toks pat, kaip palaido šuns, kuris yra nufotografuotas iš kairiojo šono. Šių objektyvių duomenų nebuvimas kelia pagrįstas abejones dėl S. P. pažymoje nurodytos ir teisme išsakytos nuomonės.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, teismas sprendžia, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad 2013-10-05 apie 9.51 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, palaidas bėgiojo būtent R. J. šuo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktas, kurio padarymu buvo kaltinamas R. J. neįrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl R. J. skundas tenkintinas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013-12-13 nutarimas Nr. ATP3-1761 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismo posėdžio metu R. J. prašė administracinę bylą nutraukti ir tuo pagrindu, kad buvo praleistas ATPK 292 straipsnio 3 dalyje nurodytas 3 dienų terminas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinė byla yra nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl skundo dėl šito pagrindo nebenagrinėja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² , 302⁴ straipsniais, teismas
nutaria:
R. J. skundą patenkinti.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013-12-13 nutarimą administracinėje byloje Nr. ARP3-1761 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.