Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. rugsėjo 25 d. veika, įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. lapkričio 6 d. veika, įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta –1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės 2022 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo iš dalies pridėta švelnesnė bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė atliktą pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis)

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. Bausmė paskirta atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. (BK 65 ir 66 straipsniai).

Kardomoji priemonė suėmimas, palikta iki įsiteisės nuosprendis. Suėmimo terminas nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d., vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaitytas į laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. L., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo E. S. kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia tik jam paskirtų bausmių individualizavimo klausimą, kartu prašydamas iš naujo jas subendrinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam E. S. bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydžius atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas vienuoliktą kartą už du apysunkius nusikaltimus, kuriuos padarė neatlikęs bausmės ir turėdamas neišnykusį teistumą. Įvertino, kad E. S. įvykdytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, pagrobto turto vertė nėra didelė. Apylinkės teismas E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat nustatė jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir viena iš jų buvo įvykdyta bendrininkų grupėje. Atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jis linkęs nusikalsti ir nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinęs visa tai pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. S. parinko laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė mažesnius už šios bausmės rūšies vidurkį. Be to, bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas minimalią 3 mėnesių laisvės atėmimo dalį iš paskirtų 6 mėnesių bei baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis) ir paskyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, pobūdį bei nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšis, tiek jos dydžiai nuteistajam buvo parinkti tinkamai. Akivaizdu, jog E. S. padaryti teisės pažeidimai nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Ir nors susitiktina su skundo argumentais, jog šiais nusikalstamais apelianto veiksmais pavojus niekam nekilo, taip pat padaryta žala nebuvo didelė, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog šios aplinkybės apylinkės teismo jau buvo įvertinos E. S. skiriant žymiai mažesnes už vidurkį laisvės atėmimo bausmes. Tuo tarpu naujų nusikalstamų veikų darymas, kuomet apylinkės teisme buvo baigta nagrinėti baudžiamoji byla dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei būnant recidyvistu nesuponuoja išvados, jog apelianto nusikalstami polinkiai taikius jam švelnesnes bausmes gali būti pakeisti. Vien aplinkybės, kad apeliantas turi mažametę dukrą ir būdamas suimtas Vokietijoje padarė atitinkamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, nesuponuoja išvados, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skyrus jam švelnesnes bausmes. Pažymint, kad BK pakeitimai švelninantys nuteistojo teisinę padėtį buvo pritaikyti ir nagrinėjamu atveju, nustačius, jog E. S. įvykdyta vagystė iš „(duomenys neskelbtini)“ turi būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalies įstatymo redakciją įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d., todėl dar labiau švelninti nuteistojo E. S. teisines padėties ir iš naujo spręsti bausmių bendrinimo klausimą apygardos teismas neturi pagrindo. Tai, kad apeliantui buvo skirta didesnė laisvės atėmimo bausmė nei kitam bendrininkui taip pat nesudaro pagrindo nuteistojo skundą tenkinti, kadangi teisėjų kolegijos vertinimu nuteistajam E. S. laisvės atėmimo bausmės dydžio parinkimą lėmė jo paties veiksmai, tai yra išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas. Tuo tarpu aukštesnysis teismas kvestionuoti nuteistajam V. L. paskirtos bausmės ir dėl jos plačiau pasisakyti neturi pagrindo, kadangi skundas dėl to nėra paduotas, todėl nuteistojo skundą atmeta, kaip nepagrįstą ir skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palieka nepakeistą.

11. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. S. kurią sudaro 75,00 Eur (4 t., b. l. 89-90). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistojo E. S. iniciatyva jo apeliacinį skundą atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis niekur nedirba, turi atlyginti civilinį ieškinį bei ekstradicijos išlaidas, taip pat jis siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį.

Nepriteisti iš nuteistojo E. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.