Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. L. buvo palikta galioti 2023 metų sausio 31 dienos nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. L. kaltinamas tuo, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. 02.39 val., veikdamas kaip bendrininkų grupė kartu su E. S., su 10 dydžio veržliniu raktu išlaužę MB „B. V.“ priklausančios kebabinės ,,(duomenys neskelbtini)“, 30 eurų vertės tarnybinių durų vidinės spynos širdelę, įsibrovė į vidų ir iš nerakinto kasos aparato pagrobė svetimą - MB „B. V.“ priklausantį turtą -21 eurą.

2. Kauno apylin­kės teismo Kėdainių rūmų 2023-06-27 nutartimi palikta galioti kaltinamajam V. L. 2023 m. sausio 31 d. Kauno apylin­kės teismo Kėdainių rūmų nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir suėmimo terminas nustatytas dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo 2023-06-26.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo V. L. skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo V. L. skundo argumentus, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas patvirtintas, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

7. Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo (palikimo galioti) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. L. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

8. Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tuo tarpu suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti minėtų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

9. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, t. y. kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas/pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

10. Pažymėtina, kad V. L. yra teistas 7 kartus. Teistumas neišnykęs. Vėl padarė apysunkį nusikaltimą. Šioje byloje jam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau kaltinamasis pažeidė kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška. Neigiamai įtariamąjį charakterizuoja ir ta aplinkybė, kad iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas 7 kartus, ir nedirbantis. Esant šių aplinkybių visumai, galima daryti pagrįstą išvadą, jog V. L., suvokdamas bausmės griežtumą ir neišvengiamumą, kadangi padarė apysunkį nusikaltimą esant neišnykusiam teistumui, gali vėl slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir taip trukdyti bylos savalaikį išnagrinėjimą.

11. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamojo V. L. asmenybę apibūdinančius duomenis, nusikalstamos veikos pobūdį, švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų pažeidimą, nėra pagrindo pripažinti, kad šios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Kolegijos vertinimu, tik tokia kardomosios priemonės rūšis, gali užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

kaltinamojo V. L. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.