Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. K. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis J. B., valstybės įmone Turto banku dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. V. L., kuri 2023 m. liepos 27 d. visą jai priklausantį turtą, visas turtines ir neturtines teises paliko pareiškėjai D. K.. Iš Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notaro 2024 m. gruodžio 18 d. liudijime esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja priėmė M. V. L. palikimą. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad įregistruota testatorės asmeninės nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2011 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, bendroji jungtinė palikėjos ir jos sutuoktinio – suinteresuoto asmens J. B., nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2002 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, taip pat įregistruota palikėjos nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie įgyti 1992 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (1991 m. gegužės 28 d. LR Butų privatizavimo įstatymas). Iš VĮ Registro centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su M. V. L., gim. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad testatorė M. V. L. ir M. L. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), todėl M. V. L. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), testatorės įgytas santuokoje su M. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notaro 2025 m. vasario 3 d. pranešimo nustatyta, kad M. L. paveldėjimo byla neužvesta, t. y. M. L. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad testatorė M. V. L. po sutuoktinio M. L. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama.

Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Nustatyta, kad palikimas, dėl kurio priėmimo fakto nustatymo kreipėsi pareiškėja, atsirado 1993 m. lapkričio 17 d. (mirus M. L.), todėl nagrinėjant bylą taikomos iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso (1964 m. įstatymo redakcija) normos. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 587 str. 1 d., palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str. 2, 3 d., 1964 m. įstatymo redakcija).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Pareiškėja palikimo priėmimo faktą grindžia aplinkybe, kad testatorė M. V. L. po sutuoktinio M. L. mirties liko gyventi sutuoktiniams priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir valdė visą likusį turtą. Minėta aplinkybė patvirtinama byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje esančiais duomenimis patvirtinama, kad, (duomenys neskelbtini) mirus M. L., jo sutuoktinė M. V. L. liko gyventi jiems abiem priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir valdė šį turtą.

Pagal VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2025 m. sausio 29 d. pažymoje (Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius duomenis, M. L. nuo 1993 m. gegužės 14 d. iki mirties gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Pažymoje gatvė ir namo numeris nenurodomi, tačiau, atsižvelgus į tai, kad M. L. gyvenamąją vietą deklaravo 1993 m., namas įsigytas 1992 m., ir į tai, kad, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 1395 (2003 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1231 redakcija), kaimų gatvėms buvo suteikiami pavadinimai, vertinama, kad M. L. mirties dieną abu sutuoktiniai gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo gyvenamajame name, kuriam vėliau buvo suteiktas gatvės pavadinimas ir namo numeris – (duomenys neskelbtini), ir kuriame savo gyvenamąją vietą toliau deklaravo ir testatorė M. V. L.

Byloje nustatyta, kad testatorė M. V. L. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. L. mirties aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą – liko gyventi abiem sutuoktiniams priklausiusiame name ir naudojosi visu, tame tarpe ir po sutuoktinio mirties likusiu turtu, jį prižiūrėjo, šiuos veiksmus atliko per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą, po sutuoktinio mirties likusį turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke, iš notaro išduoto liudijimo nustatyta, kad M. L. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl vertinama, kad testatorė M. V. L. priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 443, 444, 445, 448 str., CK 5.50 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.