Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko R. S. ir M. M. atstovo G. R. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas M. M. atstovo G. R. prašymas sutrumpinti 2016 m. vasario 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atskirajame skunde pažymima, jog teismas nenurodė išskirtinų aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Dėl paskirtos nuobaudos M. M. patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, šie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Atskirajame skunde taip pat pažymima, kad M. M. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas neturėtų būti sutrumpintas, nes priešingu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. M. M. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti.

Be to, atskirajame skunde nurodoma, jog 2017 m. sausio 16 d. prašymą tenkindamas, tačiau neatsižvelgdamas į jame išdėstytą reikalavimą, manytina, Klaipėdos miesto apylinkės teismas peržengė prašymo ribas, kadangi apeliantas suformulavo kitokį, nei skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo terminą. Nagrinėjamoje byloje skundžiamą nutartį palikus nepakeistą (esant apelianto prašymui patenkintam), susidarytų tokia situacija, kuomet realiai apelianto prašymas būtų nepatenkintas. Tiksliau, skundžiama nutartis įsiteisėtų vėliau, nei pasibaigtų specialiosios teisės atėmimo terminas. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis iš esmės prieštarautų teisingumo principui, ja būtų įgyvendinamas tik formalus teisingumas, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko R. S. skundas tenkintinas, M. M. atstovo G. R. skundas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Paskyręs nuobaudą organas (pareigūnas) gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Pažymėtina, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos tik formaliai. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus.

Iš bylos medžiagos matyti, jog praėjo daugiau kaip pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, be to, pateiktas vairuotojo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas rodo, kad M. M. atestuotas pagal privalomojo mokymo apie narkotikų ir alkoholio žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 32), paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 37), taigi galimas prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą tenkinimas. Apygardos teismas daro išvadą, kad M. M. formaliai yra įgyvendinęs ATPK 329 straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad M. M., prieš jį nubaudžiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu, buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus ne vieną kartą, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, jog 2008 m. gegužės 6 d. M. M. buvo baustas už analogišką administracinį teisės pažeidimą kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Šios aplinkybės apibūdina M. M. asmenybę, kad jis kritiškai nevertina savo elgesio, nesupranta savo veiksmų galimų pasekmių ir tinkamai neįvertina jų pavojingumo. Taigi apygardos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad M. M. laikosi visuotinių elgesio ir moralės normų, o aptariamas administracinės teisės pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas įvertina taip pat ir prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nurodytas aplinkybes. M. M. prašyme ir atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję su asmeniniame gyvenime susiklosčiusiomis aplinkybėmis, t. y. teisė vairuoti reikalinga dėl nuvykimo į darbo vietą, dėl galimybės pasirūpinti vaikais ir žmona, tačiau tai nesuteikia pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino, ypač įvertinus tai, kad tokios pat aplinkybės buvo ir iki teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi paminėti motyvai nelaikytini tokiomis objektyviomis priežastimis, kurios nebūtų sąlygotos asmens subjektyvių veiksmų. Pažymėtina, jog asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, privalo suvokti ir įvertinti tokio pažeidimo pasekmes. Todėl, padaręs jį, privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nagrinėjamu atveju bus sutrumpintas, pažeidėjas ir ateityje, tikėdamasis švelnių nuobaudų, gali daryti naujus panašaus pobūdžio pažeidimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog aplinkybės, kad asmuo dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, sumokėjo paskirtą baudą, taip pat šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, nuvykimas į darbą) nesuteikia pagrindo administracinei atsakomybei švelninti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. vasario 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6.-809-997/2016 teisė vairuoti transporto priemones M. M. buvo atimta už tai, kad jis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų: nustatyta, jog M. M. administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus – nustatytas 0,62 promilės girtumas. Toks pažeidimas, be jokios abejonės, buvo pavojingas ir tik dėl laimingo atsitiktinumo neatsirado sunkių padarinių pažeidėjo ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Būtina pažymėti ir tai, kad šiuo metu M. M. jau turi teisę vairuoti transporto priemones, t. y. specialiosios teisės atėmimo terminas baigėsi 2017 m. vasario 12 d., taigi tuo labiau nebėra pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino nevisapusiškai ir, tenkindamas M. M. prašymą, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir netenkinti 2017 m. sausio 16 d. M. M. atstovo prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Nutartis neskundžiama.