- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- e2-1029-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-300608-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos medija“
- Kategorijos
- 3.1.14.8Atsisakymas priimti ieškinį
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos medija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3155-912/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos medija“ ieškinį atsakovams antstoliams Ramūnui Kamarauskui ir Donatui Kisieliui, uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos medija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstoliams Ramūnui Kamarauskui ir Donatui Kisieliui, UAB „Emilė“, prašydama :
1.1. pripažinti ieškovę UAB „Baltijos medija“ atsakovės UAB „Emilė“ kreditore;
1.2. pripažinti ieškovę UAB „Baltijos medija“ išieškotoja antstolio Ramūno Kamarausko vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01124 ir įpareigoti atsakovą antstolį Ramūną Kamarauską vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01124 pakeisti pradinę išieškotoją UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ į naująjį išieškotoją UAB „Baltijos medija“;
1.3. pripažinti ieškovę UAB „Baltijos medija“ išieškotoja antstolio Donato Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir Nr. 0174/17/03142;
1.4. pripažinti ieškovei UAB „Baltijos medija“ pirmenybės teisę antstolio Donato Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141, Nr. 0174/17/03142 perimti UAB „Emilė“ priklausantį gamybinį pastatą su vaistinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 1 760 000 Eur;
1.5. pripažinti ieškovei UAB „Baltijos medija“ nuosavybės teisę į atsakovės UAB „Emilė“ gamybinį pastatą su vaistinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o iš ieškovės UAB „Baltijos medija“ priteisti į antstolio Donato Kisieliaus depozitinę sąskaitą 1 760 000 Eur;
1.6. nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas ieškovės UAB „Baltijos medija“ ieškinys, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti vykdyti atsakovės UAB „Emilė“ priklausančio gamybinio pastato su vaistinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išieškojimo veiksmus, tame tarpe ir varžytynes;
1.7. atidėti ieškovei UAB „Baltijos medija“ 11 250 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, darė išvadą, kad ieškinys pareikštas nesilaikant įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atsisakė jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas nustatė, kad ieškovė prašė antstolio pakeisti išieškotoją vykdymo procese, nors antstoliai neatliko jokių veiksmų. Ieškovė prašė pripažinti jai pirmumo teisę vykdymo procese įgyti skolininkei UAB „Emilė“ priklausantį turtą ir pripažinti jį jos nuosavybe, tačiau ieškovė turėtų pareikšti tokį reikalavimą vykdymo procese. Ieškovė, nesutikdama su antstolių veiksmais ar jų neveikimu, turi teisę juos skųsti CPK nustatyta tvarka. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė negavo tinkamo prievolės įvykdymo, t. y. ji nesutinka, kad vykdomoji byla būtų nutraukta, todėl ieškovė turi teisę skųsti antstolio veiksmus, o būtent, patvarkymą, kuriuo vykdomoji byla buvo užbaigta.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė UAB „Baltijos medija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nei antstolis Donatas Kisielius, nei antstolis Ramūnas Kamarauskas ieškovės nepripažino kreditore antstolio Ramūno Kamarausko vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01124 ir antstolio Donato Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir Nr. 0174/17/03142. CPK 759 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju, ieškovė antstolių vykdomosiose bylose nebuvo pripažinta nei kreditore, nei išieškotoja, nei turi kitokį kitą procesinį statusą, todėl dėl šios priežasties antstoliai nenagrinėjo ieškovės prašymo dėl išieškotojo pakeitimo bei pripažinimo išieškotoju.
4.2. Taip pat pateiktame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą, tačiau antstolių įsitikinimu ieškovė nėra ir nebuvo vykdomųjų bylų dalyve. Taigi, nebūdama vykdomųjų bylų dalyve ir neturėdama procesinio statuso vykdomosiose bylose, ieškovė neturi galimybės skųsti antstolių veiksmus.
4.3. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovė nepasinaudojo įstatymų numatyta išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir neskundė antstolio patvarkymų, yra nepagrįsti, nes antstoliai ieškovės net nepripažino suinteresuotu asmeniu vykdomojoje byloje, o neturint suinteresuoto asmens statuso nei prašymų, nei skundų nei kitų procesinių dokumentų pateikimas yra negalimas.
4.4. Be to, ieškovė ieškiniu taip pat prašė pripažinti jai nuosavybės teisę. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytina CPK 602 straipsnio analogija, kadangi nesant galimybės savo teisių apginti skundžiant antstolio veiksmus ar neveikimą, įstatymas suteikia teisę suinteresuotam asmeniui ginčo teisena kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto perdavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Atitinkamai ieškovei nesant galimybės skųsti antstolio veiksmus (patvarkymus), ji turi galimybę pasinaudoti CK 1.138 straipsnio 1 dalyje numatyta teise pareikšti ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
6. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
7. Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).
8. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Nr. 5613/04).
9. Teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tik pasinaudojus nustatyta tvarka ir nepavykus išspręsti kilusio ginčo, šalims suteikiama teisė ginčo nagrinėjimą perkelti į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-701/2016).
10. Ieškovė UAB „Baltijos medija“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovę UAB „Baltijos medija“ atsakovės UAB „Emilė“ kreditore; 2) pripažinti ieškovę UAB „Baltijos medija“ išieškotoja antstolio Ramūno Kamarausko vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01124 ir įpareigoti atsakovą antstolį Ramūną Kamarauską vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01124 pakeisti pradinę išieškotoją UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ į naują išieškotoją UAB „Baltijos medija“; 3) pripažinti ieškovę UAB „Baltijos medija“ išieškotoja antstolio Donato Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir Nr. 0174/17/03142; 4) pripažinti ieškovei UAB „Baltijos medija“ pirmenybės teisę antstolio Donato Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141, Nr. 0174/17/03142 perimti UAB „Emilė“ priklausantį gamybinį pastatą su vaistinės patalpomis; 5) pripažinti ieškovei UAB „Baltijos medija“ nuosavybės teisę į atsakovės UAB „Emilė“ gamybinį pastatą su vaistinės patalpomis, o iš ieškovės UAB „Baltijos medija“ priteisti į antstolio Donato Kisieliaus depozitinę sąskaitą 1 760 000 Eur.
11. CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
12. CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, inter alia procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnio 2, 3, 4 dalyse. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnio nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
13. Privaloma ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Įstatymo nustatytos išankstinės antstolių veiksmų apskundimo tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti priimti skundą vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašė antstolių Ramūno Kamarausko ir Donato Kisieliaus pakeisti išieškotoją vykdymo procese, bet antstoliai neatliko jokių veiksmų. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl tokių antstolių veiksmų ji būtų teikusi skundus įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi vykdymo proceso šalių procesinių teisių užtikrinimą vykdomajame procese garantuoja CPK 510 straipsnio 1 dalis, pagal kurią antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka, apeliantė turėjo pasinaudoti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka ir apskųsti antstoliui jo atliktus veiksmus. Tik juos apskundus būtų galima konstatuoti, kad buvo laikytasi išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir kad teismas turi kompetenciją nagrinėti bylą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).
15. Be to, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad remiantis CPK bylų dėl antstolių veiksmų ir vykdymo nuostatomis, apeliantės ieškinio reikalavimų dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese priskirtinas apylinkės teismų kompetencijai.
16. Apeliantė ieškiniu taip pat reiškė reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į atsakovės UAB „Emilė“ gamybinį pastatą su vaistinės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), o iš ieškovės UAB „Baltijos medija“ priteisti į antstolio Donato Kisieliaus depozitinę sąskaitą 1 760 000 Eur. Skunde apeliantė nurodo, kad pagal CPK 602 straipsnio analogiją, kuomet nesant galimybės savo teisių apginti skundžiant antstolio veiksmus ar neveikimą (apeliantė nebuvo pripažinta suinteresuotu asmeniu vykdomosiose bylose), įstatymas suteikia teisę suinteresuotam asmeniui ginčo teisena kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, kuomet apeliantė nebuvo pripažinta išieškotoja vykdomosiose bylose, t. y. neturėdama suinteresuoto asmens statuso vykdomosiose bylose, reikalavimus dėl nuosavybės teisių pripažinimo ji turi teisę reikšti CPK 603 straipsnyje, reglamentuojančiame kitų asmenų teisių gynimą vykdant sprendimą, nustatyta tvarka.
17. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavimo ginčo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ieškinio priėmimą ir bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.