Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2014-10-01 · Byla Nr. P2-1180-512/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. P2-1180-512/2014Nutartis · 2014-10-01Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-01
Bylos Nr.
P2-1180-512/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09378-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Suinteresuotas asmuo
A. P., R. P.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. P2-1180-512/2014(Proceso Nr. 2-06-3-09378-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija: 129.1.; 129.23.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant V. P., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. P., suinteresuoto asmens A. P. atstovui adv. K. G., suinteresuoto asmens R. P. atstovei adv. pad. E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolės S. S. prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) R. P., (skolininkė) A. P., Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolė S. S. perdavė teismui 2014-08-13 sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, prašo išspręsti klausimą dėl 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties nevykdymo. Nurodo, kad 2014-08-11 apie 14-14.30 val. skolininkės surasti nepavyko, mobiliuoju telefonu neatsiliepė. 2014 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu Nr. Sl-2602 išieškotojas R. P. įpareigotas nurodyti kada/ kiek kartų, vykdant 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartį buvo kreiptasi į skolininkę, įskaitant bet neapsiribojant vykta pas skolininkę su prašymu sudaryti sąlygas bendrauti su nepilnamečiu vaiku ar tokios sąlygos buvo sudarytos. 2014 m rugpjūčio 13 d. antstolių kontoroje buvo gautas išieškotojo R. P. paaiškinimas dėl susitikimų su vaikais, kuriame nurodoma, kad išieškotojas ne kartą bandė su skolininke susisiekti mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (telefonas išjungtas), teismo nutartyje nurodytu bendravimo su vaiku laiku buvo atvykęs A. P. gyvenamosios vietos adresu, tačiau susitikti su vaikais jam nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. nevykdo 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. N2- 5299-611/2014 reikalavimų ir nesilaiko nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos, spręstinas klausimas dėl sprendimo nevykdymo. Klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra (b.l. 2-3).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. P. pateiktu atsiliepimu su prašymu nesutinka, nurodo, kad dukra S. su R. P. nebendrauja jau kuris laikas ir nerodo visiško noro matytis su tėvu, išgirdusi apie jį pasidaro nervinga, suirzusi. Dėl vaikystėje patirto griežto R. P. auklėjimo ir sukelto streso mergaitė yra uždara, nelinkusi bendrauti, mėgsta ramybę. Dėl patirto streso ir neigiamų emocijų dėl tėvo elgesio S. nuo 2014 08 19 iki 2014 08 29 buvo gydoma Klaipėdos vaikų ligoninėje, neurologijos skyriuje, o dabar tęs reabilitaciją sanatorijoje. Atsižvelgiant į S. būklę, jai reikalinga visiška ramybė, buvimas jai pažįstamoje ir jaukioje aplinkoje, bet kokio streso vengimas. Atsižvelgusi į S. psichologinę būseną bei galimą žalą jos interesams, nevertė vaiko susitikti su tėvu teismo nustatytu laiku. Mano, kad vaiko nenoras ir baimė bendrauti su tėvu yra svarbesni nei R. P. norai. Faktas, jog tiek Vilniaus apygardos teismas 2014 09 04 nutartyje konstatuodamas netinka­mą R. P. elgesį su dukterimis ir tuo pagrindu atmesdamas R. P. pareiškimą, tiek Šilutės rajono apy­linkės teismas 2014 08 19 nutartimi, taip pat remdamasis R. P. netinkamu elgesiu su dukterimis ir panai­kindamas taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino R. P. elgesį su dukterimis ir padarė pagrįstas išvadas. Tai, jog net du skirtingi teismai sprendė, jog R. P. faktinis bendravimas su dukterimis gali joms padaryti psichinės ar fizinės žalos, rodo, jog vaiko nenoras bendrauti su savo tėvu yra pagrįstas ir suinteresuotas asmuo A. P., versdama dukterį prieš jos valią bendrauti su tėvu tik sukeltų pavojų dukters sveikatai, o tai, neabejotinai, būtų netoleruotinos laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo pasekmė. 2014-08-04 nutartyje R. P. ir S. P. bendravimo laikas nurodytas nuo 10.00 iki 18.00 val. 2014-08-11 10.00 val. R. P. neatvykus pasimatyti su dukra, pagrįstai išvyko iš savo gyvenamosios vietos užsiimti kitais reikalais. R. P. laukimas visą dieną neatitiktų protingumo kriterijų, be to, tai akivaizdžiai pažeistų vaiko interesus, nes vaikas turi savo režimą, kurio privalu laikytis (b.l. 8-9).

Suinteresuotas asmuo R. P. pateiktu atsiliepimu prašo už sprendimo nevykdymą skirti maksimalią baudą. Nurodo, kad ne kartą buvo atvykęs susitikti su vaiku, tačiau susitikti nepavykdavo, A. P. telefonas išjungtas, skolininkė piktybiškai nenorėjo leisti susitikti su vaiku. Mano, kad šiuo metu vaikui pasireiškia tėvo atstūmimo sindromas, nes A. P. manipuliuoja, šmeižia tėvą. Vaiko nenoras bendrauti yra A. P. nuteikinėjimų prieš tėvą pasekmė (b.l. 19-22).

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens R. P. atstovė antstolės prašymą palaikė, prašė jį tenkinti, skirti suinteresuotam asmeniui A. P. maksimalią baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną suinteresuoto asmens R. P. naudai. Iš esmės paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes, R. P. vyko susitikti su vaikais, tačiau skolininkė sąmoningai, žinodama, kad yra teismo nutartis, jos nevykdė, nesudarė sąlygų vaikui bendrauti su tėvu, mano, kad priešiškumas, nenoras bendrauti nepilnamečio vaiko su tėvu kyla dėl skolininkės įtakos, vaikai praktiškai nuteikinėjami prieš tėvą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. P. paaiškino, kad S. buvo tėvo skriaudžiama, vaikas nenori bendrauti su tėvu, abi dukros tiesiog tėvo bijo, bendrauti vaikams su R. P. leidžia, bet per prievartą vaiko versti bendrauti negali.

Suinteresuoto asmens A. P. atstovas prašė prašymą atmesti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad pats R. P. netinkamai elgiasi su vaikais, vaikai nenori bendrauti su tėvu, A. P. negali būti laikoma kalta dėl to, kad vaikai nenori bendrauti su R. P.. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 00184/14/00280 medžiagos nustatyta, kad antstolės S. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 00184/14/00280, pradėta pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-08-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina R. P. bendravimo su dukra S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarka: R. P. iki 2014-08-11 dienos ir vėliau jam grįžus iš Švedijos į Lietuvą kasdien nuo 10 val. iki 18 val. pasiimti dukrą S. P. iš A. P. gyvenamosios vietos ir bendrauti vaikui pritaikytoje ir saugioje vietoje, o taip pat kasdien, po valandą, bendrauti su dukra S. P. elektroninėmis ryšio priemonėmis – Skype programa ir telefonu (v.b.l. 3-4). Vykdomojoje byloje Nr. 00184/14/00280 skolininkė yra A. P., išieškotojas R. P.. 2014-08-08 priimtas patvarkymas dėl 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties vykdymo, kuris įteiktas pasirašytinai A. P. motinai J. J. (v.b.l. 14-15). 2014-08-13 antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodyta, kad A. P. nevykdo 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties, nesilaiko nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos (b.l. 2-3).

Antstolė kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina R. P. bendravimo su dukra S. P. tvarka, neįvykdymo klausimą.

Pagal CPK 152 straipsnio 6 dalį nutartys dėl laikinųjų priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK LVII skyrius nustato nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus, t. y. nepiniginio pobūdžio sprendimai vykdomi laikantis bendrųjų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kad šis išspręstų sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz. CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (LAT 2009 m. spalio 22 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-454/2009, 2012-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-513/2012).

Taigi sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nuraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-08-04 nutartis, kuria nustatyta laikina R. P. bendravimo su dukra S. P. tvarka, antstolių A. S. ir S. S. kontoroje gauta 2014-08-07. 2014-08-08 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2014-08-08 priimtas patvarkymas dėl 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties vykdymo, kuriuo A. P. įpareigota laikytis 2014-08-04 nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Patvarkymas įteiktas 2014-08-08 pasirašytinai A. P. mamai J. J..

Byloje kilo ginčas dėl 2014-08-04 teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo. Suinteresuotas asmuo R. P. nurodo, kad A. P. piktybiškai nevykdė teismo nutarties, nesudarė sąlygų bendrauti su dukra, nuteikinėja dukrą prieš jį. Suinteresuotas asmuo A. P. teigia, kad nepilnametis vaikas pats nenori bendrauti su tėvu.

Nagrinėjamu atveju antstolė, surašydama 2014-08-13 sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, nurodė, kad A. P. nevykdo 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties reikalavimų ir nesilaiko nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos. 2014-08-13 antstolės sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, nurodyta, kad 2014-08-11 apie 14.00-14.30 val. nuvykus su išieškotoju ir jo mama prisistačiusia moterimi adresu (duomenys neskelbtini), skolininkės surasti nepavyko, mobiliuoju telefonu neatsiliepė. Kitų aplinkybių kada, kokiomis dienomis ir kaip A. P. nevykdė 2014-08-04 nutarties, akte nenurodyta. Surašant 2014-08-13 aktą remtasi išieškotojo R. P. rašytiniu paaiškinimu dėl susitikimo su vaiku.

Bylos duomenimis nustatyta, kad rugpjūčio 15 ir 17 dienomis R. P. nuvykus A. P. gyvenamos vietos adresu, susitikimo metu pats vaikas savo elgesiu parodė nenorą bendrauti su tėvu. Pirmo susitikimo metu vaikas buvo prisispaudęs prie mamos, antro susitikimo metu S. įbėgusi į namus pasislėpė. Byloje nėra duomenų, kad R. P. negalėjo bendrauti su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis – Skype programa.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad skolininkė piktybiškai būtų atsisakiusi vykdyti teismo nutartį. Pagrindinė nutarties tinkamo nevykdymo priežastis buvo pačio nepilnamečio vaiko atsisakymas bendrauti su tėvu. Išieškotojo reikalavimo teisė nėra materiali, ji susijusi su kito asmens valia ir nuomone, todėl nei išieškotojas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti vaiko bendrauti su tėvu, kuris, būdamas rūpestingu tėvu, negali piktnaudžiauti savo teise bendrauti su vaiku, turi atsižvelgti į vaiko norus ir nuomonę bei juos gerbti. Nutrūkus bet kokiems tėvo ir vaiko tarpusavio ryšiams, visų pirma, reikia tuos ryšius atkurti, padedant specialistui neutralioje aplinkoje. Pažymėtina, kad 2014-08-04 nutartimi buvo nustatyta tik laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Priimant 2014-08-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo vertinimas mergaitės nenoras bendrauti su tėvu, tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametė S. P. turi sveikatos sutrikimų. Iš 2014-08-26 VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės išrašo matyti, kad S. P. buvo gydoma vaikų ligoninėje nuo 2014-08-19, S. P. diagnozuotas potrauminis streso sutrikimas, vaikas konsultuotas psichiatro, psichologo. Pažymėtina, kad mergaitė gydyta ligoninėje po R. P. bandymų pasimatyti su dukra. LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama byla pagal pareiškėjo R. P. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką S. P. į jos kilmės šalį, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas R. P. prašymą atmetė kaip nepagrįstą (civilinė byla Nr. N2-5299-611/2014). 2014-09-04 nutartyje, be kita ko, konstatuota, jog R. P. bendravimas su vaikais yra netinkamas. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog pareiškėjo naudojama bendravimo forma su savo dukterimis yra netoleruotina ir visiškai neleistina (...). (...) pareiškėjas yra linkęs smurtauti tiek fiziškai, tiek psichologiškai (...).

Kaip minėta, nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, todėl ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens R. P. atsiliepime nurodytu argumentu, jog įsiteisėję teismo sprendimai (nutartys) yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.), tačiau turi būti atsižvelgiama į labiausiai pažeidžiamo, nepilnamečio vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, pati dukra nepageidavo bendrauti su tėvu. A. P. nurodė, jog mergaitė tėvo bijo, dėl to kaip praeityje buvo elgiamasi su ja. Vykdant tokio pobūdžio teismo nutartį prievarta prieš vaiką negali būti taikoma. Byloje nėra pagrįstų duomenų, jog A. P. nuteikinėjo dukrą prieš tėvą, savo veiksmais darė įtaką nepilnametei dukrai, kad ši nebendrautų su tėvu, piktybiškai trukdytų dukros ir tėvo bendravimui.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalis, kuria buvo nustatyta laikina pareiškėjo R. P. bendravimo su vaiku S. P. tvarka panaikinta, ir klausimas išspręsti iš esmės- atmestas pareiškėjo R. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartis panaikinta, motyvuojant tuo, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo nustatyta laikina pareiškėjo bendravimo su vaiku tvarka, nebuvo susijusios su šioje byloje pareikšto reikalavimo užtikrinimu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos kaip neužtikrinančios galutinio galimai pareiškėjui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, išanalizavus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-08-04 nutartis, dėl kurios nevykdymo antstolė kreipėsi į teismą, yra panaikinta, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nėra pagrindo antstolės prašymo tenkinti ir suinteresuotam asmeniui A. P. skirti CPK 771 str. 5 d. numatytą baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuotas asmuo A. P. prašo priteisti iš R. P. bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra įrodymai apie A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas- 500,00 Lt už advokato pagalbą.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje A. P. ir R. P. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, jų interesai priešingi.

Esant tokiam teisinam reglamenatvimui, įvertinus byloje esančius duomenis, esant A. P. ir R. P. ginčui dėl nutarties vykdymo, jų interesų priešingumui, atsižvelgiant į tai, kad A. P. atsisakyta skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio nuostatas, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti tenkintinas, iš R. P. priteistina 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. P. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 00184/14/00280 grąžinti antstolei S. S..

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suinteresuotam asmeniui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius