- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-29
- Bylos Nr.
- e2YT-26229-819/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina J. K. po savo sutuoktinio V. K. mirties priėmė V. K., mirusio 2001-06-27, palikimą.
Pareiškėja nurodo, jog V. K. ir J. K. yra jos tėvai. V. K. mirė 2001-06-27, o J. K. – 2007-03-15. Mirties dieną V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis priklausė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, J. K. priėmė sutuoktinio V. K. palikimą, per tris mėnesius pradėdama faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį turtą kaip savo. Ji gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jį prižiūrėjo. Tai nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2005-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-03-03/2005. Pareiškėja nurodo, jog priėmusi palikimą faktiniu valdymu jos motina J. K. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė pas notarą, todėl gauti notarinį liudijimą ir įregistruoti jos paveldėtą dalį nuosavybės teise bus galima tik tada, kai teismas nustatys palikimo priėmimo faktą. Pažymi, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-05-08 nutartimi atnaujino pareiškėjai terminą priimti J. K. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą (b.l. 26-27), kuriame nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo V. K. turto priėmimą valdyti. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. K. priėmė palikėjo V. K. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2001-06-27 mirė V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. 2-3188-827/2009, b.l. 6). Mirties momentu V. K. buvo santuokoje su pareiškėjos motina J. K., turėjo dukrą – pareiškėją N. K., gim. 1990-03-24 (civ. b. Nr. 2-3188-827/2009, b.l. 9), taip pat buvo užauginęs du vaikus A. K., A. K., kurių motina buvo ne J. K. (b.l. 16, 6). Jam mirus Vilniaus m. 42-ajame notaro biure nebuvo pradėta V. K. paveldėjimo byla (civ. b. Nr. 2-3188-827/2009, b.l. 10), byloje nėra duomenų, kad V. K. būtų palikęs testamentą (b.l. 8, CPK 178, 179 str. 3 d.). 2007-03-15 mirė J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. 2-3188-827/2009, b.l. 7). Jai mirus Vilniaus m. 42-ajame notaro biure paveldėjimo byla taip pat nebuvo pradėta (civ. b. Nr. 2-3188-827/2009, b.l. 10), byloje nėra duomenų, kad J. K. būtų palikusi testamentą (b.l. 7, CPK 178 str., 179 str. 3 d.). Kadangi pareiškėja, būdama vienintelė J. K. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), motinos mirties momentu buvo nepilnametė, ji pati palikimo negalėjo priimti ir nepriėmė. Jo pareiškėjos vardu nepriėmė ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-5739-127/2007 pakirtas pareiškėjos rūpintojas LPF „Visos Lietuvos vaikai“, jai nustačius nuolatinę rūpybą (civ. b. Nr. 2-3188-827/2009, b.l. 4-5). Tačiau pareiškėjos prašymu Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-05-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3188-872/2009, atnaujino pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos J. K. mirties (civ. b. Nr. 2-3188-827/2009, b.l. 38-39).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. K. mirties dieną jo vardu nekilnojamojo turto registre buvo registruota nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), - 11/27 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/27 dalį ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 11/27 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/27 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/27 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/27 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/27 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį V. K. turtą buvo registruota 1994-10-26 dovanojimo sutarties Nr. 9-4229 pagrindu (b.l. 17-23).
V. K. mirties dieną galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 568 straipsnis numatė, jog palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 str. nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje nustatyta, kad po V. K. mirties niekas dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Tačiau pareiškėja teigia, kad nepaisant to, jos motina J. K. V. K. turtą iš karto po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę.
Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama pirmos eilės J. K. įpėdine pagal įstatymą, kuriai terminas priimti motinos palikimą yra atnaujintas teismo sprendimu, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 str. 2 p., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str.), pripažintina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina J. K. priėmė V. K. palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 str. 1 d.). Tokiu atveju pareiškėja įgytų teisę paveldėti V. K. iki mirties valdytą turtą, kurį kaip palikimą faktiniu valdymu priėmė J. K., jo mirties momentu būdama įstatymine įpėdine pagal 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Pareiškėja aplinkybę, kad jos motina J. K. priėmė V. K. palikimą iš karto po jo mirties, grindžia tuo, kad ji liko gyventi V. K. mirties dieną priklausiusiame name (duomenys neskelbtini), ir juo rūpinosi, jį prižiūrėjo kaip savo, mokėjo mokesčius. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sutinka, kad šiuos pareiškėjos argumentus pagrindžia byloje surinkta medžiaga (CPK 185 str.): J. K. nuo 2001-04-09 iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2005-12-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-03-03/2005, skola, susidariusi už šiam namui tiektą elektros energiją dar iki V. K. mirties, taip pat buvo priteista iš J. K., argumentuojant tuo, kad po mirties ji, būdama V. K. sutuoktine, toliau liko gyventi šiame name (b.l. 10-11). Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad nei vienas iš kitų V. K. įstatyminių įpėdinių nenurodo pretendavęs ar šiuo metu pretenduojantis į V. K. palikimą. Į bylą pateikti A. K. ir A. K. 2015-03-19 pareiškimai dėl palikimo atsisakymo tik patvirtina, kad tėvo V. K. palikimo jie nepriėmė (b.l. 5, 14). Todėl vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, nebuvimą byloje duomenų apie iškeltas civilines bylas dėl mokesčių už turtui teikiamas paslaugas nemokėjimo po V. K. mirties (CPK 179 str. 3 d.), teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjos motina J. K. atliko aktyvius veiksmus jos sutuoktinio V. K. palikimui priimti pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat V. K. mirties momento (1964 m. CK 587 str., CPK 185 str.). Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 259-260 str., 263-270 str., teismas
nutaria:
pareiškėjos N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2001-06-27 jo palikimą priėmė J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi 2007-03-15, faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį J. K. jos mirties momentu, išduoti pareiškėjai N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.