Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , (šiuo metu laikomas Kauno kalėjime kardomosios priemonės suėmimo pagrindu), teistas:

1) 2023-05-02, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į arešto bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gruodžio 14 d., 23.00 val., iki 2022 m. gruodžio 15 d., 12.53 val., ir nuo 2023 m. vasario 7 d., 22.10 val., iki 2023 m. vasario 8 d., 15.15 val., t. y. dvi dienas, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem arešto paroms.

2) 2023-06-08, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2023 m. gegužės 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės - 40 (keturiasdešimt) parų arešto, pridėta visiškai šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė - 20 (dvidešimt) parų arešto ir galutinė subendrinta bausmė skirta - 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, praleistas laikinai jį sulaikius nuo 2022 m. gruodžio 14 d. 23.00 val. iki 2022 m. gruodžio 15 d. 12.53 val. (1 para) ir nuo 2023 m. vasario 7 d. 22.10 val. iki 2023 m. vasario 8 d. 15.15 val. (1 para), 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai, t. y. viso 2 (dvi) arešto paras. Duomenų apie šios bausmės atlikimą ar neatlikimą nėra.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

A. J., 2022 m. gruodžio 2 d., apie 21 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui V. Š. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) , panaudojo fizinį smurtą prieš V. Š., nes tyčia ranka jam sudavė ne mažiau keturių smūgių į veido sritį, tuo padarydamas V. Š. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose pereinant į paakio sritį, kairiame skruoste ties apatinio žandikaulio kampu, smakro kairėje pereinant į lūpas, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės sinuso priekinės ir išorinės sienelių skeveldrinius lūžius, akytkaulio kairės sienelės lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio sukėlusį smegenų suspaudimą, dėl ko nukentėjusysis V. Š. nuo galvos sumušimo, lydimo muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje su kraujosruvomis audiniuose, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienos, viršutinio žandikaulio sienelių lūžimų, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, susikaupusiu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį su kamieno strigimu, galvos smegenų pusrutulių dislokacija į kairę, ilgalaikiu sąmonės netekimu, koma, pūlingu plaučių uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, 2023 m. sausio 21 d., Viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ mirė,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai

Kaltinamasis A. J. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltu prisipažino (neneigia, kad sudavė smūgius V. Š.) ir parodė, kad jis tą vakarą nebuvo išgėręs alkoholio. Įvykis buvo 2022-12-02. Tą dieną įvyko konfliktas su V. Š. dėl jo smurto prieš savo dukrą D. Š.. Kada tik V. Š. išgerdavo alkoholio pradėdavo nemandagiai elgtis su savo dukra D. , ją keikdavo. Toks V. Š. elgesys jam (A. J.) jau buvo nusibodęs. Kada 2022-12-02, V. Š. vėl pradėjo keikti D., jis (A. J.) jį perspėjo, prašė jo, kad jis apsiramintų, sakė jam, jog negalima taip bendrauti su savo dukra. Į tokias jo pastabas V. Š. jam atsakė, jog jis jam neaiškintų ir užsičiauptų. Dėl to jis (A. J.) susinervino, V. Š. ir toliau keikė D., todėl nesusivaldė ir mušė V. Š.. V. Š. buvo jo draugės D. Š. tėvas. Tuo metu jis (A. J.) gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyveno jis, D. Š. ir jos tėvas V. Š.. Įvykis įvyko apie 21 val. Jis (A. J.) įvykio metu tikrai negėrė alkoholinių gėrimų. Tą dieną vartojo alkoholį, tačiau tai buvo po įvykio, kada grįžo iš ligoninės ir su D. Š. nuėjo pas jos močiutę. Iki įvykio jis alkoholio nebuvo pavartojęs. V. Š. kiekvieną dieną išgerdavo alkoholio. Minėtame bute, kuriame minėtomis aplinkybėmis gyveno jis (A. J.), D. Š. ir V. Š., yra du kambariai. Viename kambaryje gyveno jis su D. Š., o kitame kambaryje gyveno V. Š.. Iki įvykio, A. J. minėtame bute gyveno kažkur apie mėnesį laiko. V. Š. alkoholį vartodavo savo kambaryje. Būdavo atsineša alkoholio, atsigula į lovą ir išgėrinėja, o kada jau apsvaigdavo pradėdavo negražiai kalbėti. Tą vakarą V. Š. paprašė D., kad ši jam padarytų valgyti. Ji jam atsakė, kad eina miegoti, o maisto yra šaldytuve. V. Š. nepatiko toks D. atsakymas ir jis užsipuolė ją. V. Š. pradėjo vadinti D. kekše, kale, prostitute. Jis (A. J.) sakė jam: - Raminkis, tai tavo dukra. V. Š. jam atsakė:- Užsičiaupk ir neaiškink. Paminėjo, jog anksčiau panašių konfliktų tarp jo ir V. Š. nebuvo. Kada V. Š. įžeidinėjo dukrą, jis (A. J.) buvo virtuvėje ir girdėjo tuos įžeidinėjimus. V. Š. tuo metu jau apie du mėnesius iš eilės vartojo alkoholį, nes išsiskyrė su D. motina, ji išvyko gyventi į Vokietiją. Patikslino, kad įvykio metu V. Š. gulėjo lovoje ir keikėsi, jis (A. J.) susinervino ir eidamas link jo kambario perspėjo, kad jis (V. Š.) apsiramintų, o kada jis (V. Š.) jam pasakė, kad jis neaiškintų, tai jis (A. J.) dar labiau susierzino ir tada trenkė V. Š. porą smūgių kaire ranka į veidą. A. J. patikslino, kad jis yra dešiniarankis. Trenkė V. Š. į kairę veido pusę. Sudavė du smūgius. Tada pamatė, kad jam bėga kraujas. Suprato, kad prakirto V. Š. lūpą. Tada D. pasakė, kad ši kviestų greitąją medicinos pagalbą. Patikslino, kad prieš smūgių sudavimą V. Š. gulėjo lovoje kaip ir atsilošęs. Jis (A. J.) smūgius V. Š. sudavė stovėdamas prie jo lovos. Po smūgių sudavimo V. Š. liko gulėti savo lovoje. Jis (A. J.) tualetiniu popieriumi valė kraują nuo V. Š. veido, kvietė greitąją medicinos pagalbą, nes D. jos neiškvietė. Dėl tokio savo poelgio A. J. labai išsigando, jam pradėjo net širdį spausti, todėl išgėrė valerijono. Jis (A. J.) suprato, kad per stipriai sudavė V. Š., kad neapskaičiavo savo smūgių stiprumo, tačiau nesitikėjo, kad jis mirs. Patikslino, kad tuo metu jis buvo susinervinęs, buvo užplūdę emocijos ir nesusitvardė. Suprato, kad per stiprūs buvo smūgiai. Kada jis smūgiavo V. Š., D. Š. buvo savo kambaryje ir to nematė. Paminėjo, jog D. Š. jo (A. J.) anksčiau buvo prašiusi, kad jis pasikalbėtų su jos tėvu ir jo paprašytų, kad jis (V. Š.) nekeiktų D., tačiau mušti V. Š. D. niekada neprašė. To D. jo neprašė ir įvykio vakarą. Teigia, jog tą vakarą jį buvo užvaldę emocijos, todėl jis ir sumušė V. Š.. Patikslino, kad po smūgių sudavimo V. Š. jam pasakė, kad jis (A. J.) jam greitosios medicinos pagalbos nekviestų ir kad jam tuojau viskas praeis. Į tai A. J. jam atsakė, kad šis nejuokautų. Tai pasakęs, A. J. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dar prieš tai jis (A. J.) prašė D. Š., kad ši iškviestų greitąją medicinos pagalbą, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu jis (A. J.) pasakė, kad žmogui prakirsta lūpa ir bėga kraujas. Kas sužalojo nukentėjusįjį jis bendrosios pagalbos operatorei nesakė. Dar prieš atvykstant medikams, jis (A. J.) V. Š. nuvalė kraują ir pasiūlė jam atsigerti vandens, tačiau V. Š. atsisakė jį gerti. Paminėjo, kad atvykę medikai klausė, kas sumušė nukentėjusįjį. Jis (A. J.) su D. Š. jiems nesakė tiesos. Sakė, kad V. Š. sumušė du vyrai. Jis (A. J.) nesakė tiesos apie V. Š. sumušimą, nes buvo labai išsigandęs dėl to, kas įvyko. D. Š. jis neprašė meluoti ir su ja neapsitarė, ką reikės sakyti atvykusiems medikams apie V. Š. sužalojimą. V. Š. taip pat neprašė, kad šis niekam nesakytų kas jį mušė. Atvykę medikai nutarė V. Š. vežti į ligoninę. Kartu su V. Š. į ligoninę važiavo ir jis bei D. Š.. V. Š. medikai pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje prie V. Š. buvo D., o jis laukė koridoriuje. Po kurio laiko į ligoninės koridorių išėjusi D. jam (A. J.) pasakė, kad V. Š. atsisakė medicinos pagalbos ir kad jį reikia nuvežti atgal į namus. Patikslino, kad 2022-12-02, jie visi ligoninėje užtrūko apie 1 val. V. Š. iš ligoninės į namus padėjo atvežti jo (A. J.) pažįstamas V. I.. Būtent jo jis to ir paprašė. V. Š. tuo metu negalėjo eiti, todėl jis (A. J.) jį su vežimėliu atvežė iki pat V. I. automobilio ir padėjo jam į jį įsėsti. Kada nuvažiavo iki V. Š. namų, jis kartu su V. I., jį prilaikydami bandė į juos įvesti, tačiau V. Š. negalėjo eiti, todėl jis kartu su V. V. į namus įnešė ir paguldė į lovą. Į V. Š. namus buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Patikslino, kad V. Š. gyveno daugiabutyje, pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Kada V. Š. atvežė iš priėmimo skyriaus į namus ir paguldė į lovą, jis (A. J.) su D. Š. V. Š. namuose dar pabuvo apie 10 min., nes policijos pareigūnai jiems neleido pasilikti ten visai nakčiai. Policijos pareigūnai jį su D. Š. iš V. Š. namų nuvežė pas D. močiutę. D. močiutei apie įvykį nei jis, nei D. nieko nepasakojo. A. J. patikslino, jog jis V. Š. tikrai nesudavė 4 smūgių. Alkoholio tą vakarą nevartojo ir suduodamas smūgius V. Š. buvo blaivus. Paliekant V. Š. vieną namuose jis (A. J.) pagalvojo, kad jam vienam likti namuose yra negerai. Jis (A. J.) pagalvojo, kad dėl jam jo suduotų smūgių V. Š. gali mirti. Jis (A. J.) pripažįsta, jog padarė kvailystę. Kad V. Š. jo suduoti smūgiai gali būti lemtingi, jis (A. J.) suprato tik juos jam sudavęs. Pajuto, kad V. Š. jis smūgiavo stipriai. Suduodamas smūgius V. Š. jis (A. J.) lūžtančių kaulų garso negirdėjo. Patikslino, kad jis anksčiau sportavo, du metus lankė mišrių kovų treniruotes, dalyvaudavo varžybose. Jis smūgiuoja dešine ranka, nes kairė ranka yra silpnesnė. Į V. Š. butą jis (A. J.) kartu su D. Š. sugrįžo 2022-12-03, kažkur apie 12 val. 45 min., bent jau jam taip atrodo, nors tikslaus laiko ir nežino. D. Š. atrakino buto duris. Įėję į butą pamatė, kad V. Š. visiškai nuogas guli ant grindų. Jo stomos maišelis buvo nuplėštas, ant grindų matėsi daug kraujo. Kraujas jau buvo sukrešėjęs. V. Š. buvo sąmoningas, sakė, kad jie greičiau užkurtų krosnį, nes namuose šalta. Jis (A. J.) išėjo atsinešti malkų. Kada su malkomis grįžo į kambarį, V. Š. pradėjo springti krauju. Tada A. J. vėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medicinos darbuotojai pradėjo klausinėti, kodėl tokios sunkios būklės ligonis yra namuose, o ne ligoninėje. A. J. jiems atsakė, kad vakar V. Š. buvo ligoninėje, tačiau iš jos buvo išleistas į namus. Ir tada atvykusiems medikams A. J. tiksliai nesakė, kaip buvo sumuštas V. Š.. Antrą kartą atvykę medicinos darbuotojai sakė, kad V. Š. bus išvežtas į klinikas. Policijos pareigūnai į V. Š. namus buvo atvykę 2022 m. gruodžio 3 d. Jiems A. J. iš pradžių sakė, kad V. Š. sumušė du vyrai, kad jis gynė jį nuo jų. Bijojo policijos pareigūnams pasakyti tiesą dėl V. Š. sumušimo, nes buvo išsigandęs ir to neišdrįso padaryti. V. Š. mirė praėjus beveik pusantro mėnesio po įvykio. Apie V. Š. mirtį jam pranešė D.. D. tuo metu buvo Vokietijoje, o jis dar buvo laisvėje. Kardomoji priemonė suėmimas jam buvo paskirta po V. Š. mirties. Patikslino, kad dar iki V. Š. mirties jis prisipažino, jog mušė jį. Labai gailisi dėl padaryto. Yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, mokėsi darbo su kompiuteriais, dirbo Vokietijoje. Kada viskas pasibaigs, planuoja išvykti iš Lietuvos ir į ją niekada nebegrįžti.

Dėl civilinių ieškinių A. J. paaiškino, jog su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu nesutinka, nes mano, kad V. Š. gydymo paslaugos buvo suteiktos netinkamai, todėl jis neprivalo ir šių išlaidų atlyginti. Su E. S. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad V. Š. laidojimo išlaidas jis turi atlyginti, tačiau neturtinė žala turėtų būti mažinama. Jis E. S. sutiktų atlyginti 10 000,00 Eur neturtinę žalą, o gal ir dar mažesnę. Jos prašoma atlyginti 20 000,00 Eur neturtinė žala, jo vertinimu, yra per didelė. E. S. nesirūpino savo tėvu V. Š.. Kol tėvas neatsidūrė ligoninėje, nei E. S., nei A. Š. su juo nebendravo. Jiems tėvas visai nerūpėjo. Kol V. Š. buvo ligoninėje juo daugiausia rūpinosi D. Š..

Dar paaiškindamas apie minimą įvykį, A. J. patikslino, kad 2022 m. gruodžio 2 d., jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Juos vartojo tik V. Š.. Po smūgių sudavimo jis (A. J.) nematė jokių sužalojimų ant V. Š. veido. Patikslino, kad V. Š. ranka sudavė du staigius smūgius į tą pačią veido vietą - lūpą. Kaip V. Š. atsirado sužalojimas ties žandikauliu jis nežino. Suduodamas smūgius, į konkrečią veido vietą nesitaikė. Tiksliai atsimena, kad smūgiai tikrai buvo du ir tiksliai žino į kurią V. Š. veido vietą jie buvo suduoti. Tą vakarą V. Š. mušė tik jis. Po smūgių V. Š. sudavimo, jis (A. J.) suprato, jog jam (V. Š.) gali būti kažkas negerai. Suduodamas smūgius V. Š. norėjo jį „apraminti“ ir tuo metu negalvojo, kad taip jį sužalos. Patikslino, kad atsimena savo, kaip įtariamojo, parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Teigia, kad parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, taip pat nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Siekiant patikrinti kaltinamojo A. J. parodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 110-114; 124-128; 133-136).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-12-08, įtariamuoju apklaustas A. J. parodė, kad kaltę dėl V. Š. sužalojimo prisipažįsta visiškai, paaiškino, kad jau maždaug pusantro mėnesio gyvena pas D. jos tėvo namuose, (duomenys neskelbtini). Jis draugauja su D. Š. maždaug pusantro mėnesio. D. pakalbėjo su savo tėvu ir šis jį priėmė laikinai pas juos gyventi. Taip pat kartu su juo pas Š. apsigyveno jo draugas E. J.. Jam (A. J.) gyvenant pas Š., gerai sutarė ir su D. ir su jos tėvu V. Š.. Tiesa ir ankščiau V. kartais D. vadindavo necenzūriniais žodžiais, bet jis ankščiau V. niekad nieko dėl to nesakydavo, tik ramindavo V., prašydavo nesipykti. Tą V. darydavo būdamas neblaivus. 2022-12-02, D. buvo mokykloje, po mokyklos grįžo namo. Visi buvo namuose. Apie 19 val., jau vakare, V. pasiūlė jam kartu su juo išgerti alkoholio. Tuo metu jis (A. J.) buvo neblaivus. Nežino ar V. tuo metu jau buvo taip pat išgėręs. Iš pradžių jis nenorėjo gerti, tačiau vėliau sutiko. V. jau turėjo degtinės, sakė, kad ankščiau buvo pirkęs parduotuvėje. V. turėjo 2 butelius degtinės po 0,5 litro talpos. Taip pat du bambalius alaus. Iš pradžių abu gėrė degtinę. Gėrė sėdėdami prie stalo V. Š. kambaryje. V. sėdėjo ant savo lovos, o jis (A. J.) sėdėjo ant tame pačiame kambaryje esančios kitos lovos. Begeriant, D. tai prie jų prisėsdavo, tai nueidavo. Pagrinde ji sėdėjo prie kompiuterio. Daugiau namuose nieko nebuvo. Tą dieną E. namuose nebuvo, jis buvo kažkur išvykęs. Taip jie dviese gėrė. Pabaigus vieną butelį, gėrė antrą degtinės butelį. Baigiant gerti antrą butelį, V. paprašė D., kad ši padarytų valgyti. D. nesutiko, pasakė, kad jau eis miegoti, sakė, kad jis pats gali pasidaryti valgyti. Dėl to V. supyko, pradėjo vadinti D. negražiais žodžiais: šiukšle, kale, šliundra, padla. V. priekaištavo, kad D. nedarė jam valgyti. Tuo metu buvo apie 21 val. Jis (A. J.) supyko ant V., kad jis jos draugę keikia. Supykęs trenkė V. iš kairės rankos, delno apatine dalimi, ties riešu, sudavė vieną smūgį į veidą, dešinį žandą ties lūpa. Smūgio metu jis sėdėjo toje pačioje vietoje kaip ir prieš tai, tai yra ant lovos. O jis (A. J.) smūgio metu stovėjo. Prieš pat smūgį jis (A. J.) buvo D. kambaryje, išgirdo tuos žodžius, supyko ir atėjęs prie V. sudavė jam. Patikslino, kad supykęs iš pradžių priėjo prie V. paklausė: - Kas tau D.“, o V. atsakė: - Šiukšlė. Po šio jo žodžio trenkė V. į veidą pirmą smūgį. Nuo smūgio V. atsirėmė į lovos atlošą, pusiau atsigulė. Jis V. paklausė: - Ar gana?. V. pasakė: - Ne, ateik čia. Tai pasakęs jis bandė sėstis ant lovos ir ranka sudavė jam (A. J.) į veidą. Pataikė delnu jam į veido dešinę pusę, į žandą. Smūgis buvo visiškai nestiprus. Tada jis (A. J.) kaire ranka, delno viršumi dar sudavė V. 4 smūgius į veidą, į veido dešinę pusę. Nelabai matė, kur sudavė. Šių smūgių metu jis stovėjo, o V. pusiau sėdėjo, pusiau gulėjo ant lovos. Nuo smūgių V. neprarado sąmonės. Po jo suduotų smūgių V. bėgo kraujas iš lūpos. Daugiau kraujo nebuvo. Iš pradžių matėsi tik prakirsta lūpa. O paskui buvo pamėlynavęs dešinysis poakis. Daugiau vizualiai sužalojimų nebuvo. Jis (A. J.) matė, kad V. prakirsta lūpa, tad pats paskambino, iškvietė medikus. Pats V. sveikata nesiskundė, sakė, kad nereikėjo kviesti medikų. Medikai atvažiavo maždaug per 10 minučių. V. paguldė ant neštuvų, nunešė į greitąją ir išvežė į ligoninę. Jis su D. kartu lydėjo V., kartu vyko su greitosios pagalbos automobiliu. Iki atvyko medikai, V. gulėjo lovoje, ten kur jį prieš tai ir sumušė. Po sumušimo V. nebuvo atsikėlęs iš lovos, niekur nevaikščiojo. Ligoninėje užtruko apie 30-40 minučių. Iš D., kuri buvo kartu su tėvu, žino, kad V. medikai norėjo siūti lūpą, bet jis atsisakė. Daugiau sužalojimų nenustatė. Jis (A. J.) išsikvietė dėdę V., pavardės nežino, kuris atvykęs juos paėmė nuo ligoninės ir parvežė namo. Su dėde atvedė V. į kambarį, paguldė į jo lovą. Jis buvo su rūbais. Tada atvyko policijos pareigūnai ir jį (A. J.) su D. išvežė pas D. močiutę. Išvykstant, V. vieną paliko namuose, gulintį savo lovoje. Išeidami užrakino namus. 2022-12-03, apie 12:30 – 13:00 val., su D. grįžo į namus. D. atrakino namus, nes jie buvo užrakinti. Rado V. gulintį kambaryje ant žemės. Stalas buvo nustumtas. V. gulėjo nuogas, visas išsirengęs. Buvo užsiklojęs antklodę. Išsitraukęs maišelį. Šviežio kraujo ant V. nesimatė, gal buvo truputi seno kraujo ant lūpos nuo praėjusios dienos. V. šaukė, kad reikia kurti krosnį, nes šalta. Po kurio laiko V. pradėjo gargaliuoti, springti. Iš gerklės į viršų, į burną pradėjo bėgti kraujas, jis pradėjo gargaliuoti. Jis (A. J.) iškvietė greitąją. Atvykusi greitoji V. išsivežė. Iki atvykstant medikams, V. gulėjo toje pačioje vietoje ant grindų. Ant nugaros. Galvą atrėmęs į lovos apačią. Taip jį ir rado medikai, kurie paguldė V. ant neštuvų, išsivežė. Tada jis (A. J.) pasakė visą tiesą, V. sudavė 5 smūgius, visus smūgius sudavė kaire ranka, rankos delno dalimi ties dilbiu. Smūgiai nelabai buvo stiprūs. Pirmas smūgis kliuvo į V. Š. veido dešinę pusę, į dešinį skuostą. O kiti smūgiai buvo į veido dešinę pusę, tarp poakio ir ausies. Suduodamas smūgius jis (A. J.) nesiekė V. Š. sužaloti. Gerai su juo sutarė. Buvo neblaivus, persistengė, nes jis D. visaip negražiai išvadino. Be jo (A. J.) V. niekas nemušė, prieš jo mušimą V. nebuvo sumuštas. Ar jis buvo parkritęs, jis (A. J.) nežino. Patikslino, kad trečiadienį ar ketvirtadienį, prieš minimus įvykius, V. eidamas kambaryje suklupo. Bet galvos nesusimušė, tik suklupo. Susimušė dešinį šoną. Daugiau prie jo jis (V. Š.) nebuvo nugriuvęs, nebuvo susimušęs. Iš pradžių pareigūnams sakė, kad V. sumušė nepažįstami vyriškiai. Tai išgalvota istorija, nes bijojo pasakyti, kad pats mušė V.. Žinojo, kad padarė negerai. Bijo „atsisėsti“. Bijojo prisipažinti, „atsisėsti“, todėl iš pradžių taip pasakė pareigūnams. Iš tikrųjų, tai nebuvo jokių pašalinių asmenų, įvykio metu buvo tik jis, V. ir D.. Ir V. smūgius sudavė tik jis, mušė tik jis. Mušimo metu, kada sudavė smūgius V., D. buvo savo kambaryje. Ji rengėsi striukę norėjo bėgti pas močiutę dėl tėvo užgauliojimo. Labai gailisi mušęs V.. Dar patikslino, kad 2022-12-03 atvykę medikai, stebėjosi kodėl V. paleido iš ligoninės.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-01-30, įtariamuoju apklaustas A. J. parodė, kad kaltę dėl V. Š. nužudymo pripažįsta iš dalies, nes nenorėjo jo nužudyti. Paaiškino, kad jis jam konflikto metu sudavė smūgius į galvos sritį. Šios apklausos metu pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, kuriuos šiuo metu tvirtina. Kaip ir anksčiau minėjo, jis 2022 metų spalio mėnesio pabaigoje, susipažino su D. Š. ir su ja pradėjo draugauti. Maždaug po savaitės draugystės D. Š. jį pakvietė gyventi kartu, pas jos tėvą V. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Gyveno kartu, tačiau bendro ūkio nevedė, nes buvo dar tik santykių pradžia. Gyvenant pas V. Š., jis nuolatos vartojo alkoholinius gėrimus. Jis siūlydavo ir jam gerti. Jis (A. J.) tokių pasiūlymų neatsisakydavo. D. jam buvo pasakojusi, kad V. Š. visą gyvenimą buvo agresyvus, nuolatos mušdavo jos motiną, todėl jos motina to nebegalėdama pakęsti išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją. Su D. taip pat V. nelabai gražiai elgdavosi, dažnai ant jos šaukdavo, vadindavo įvairiais necenzūriniai žodžiais. Apie V. Š. sumušimą paaiškino, kad viskas įvyko 2022-12-02, vakare, apie 21:00 val. Vakare jis, D. ir V. buvo namuose. Apie 19 val., V. pasiūlė jam kartu su juo išgerti alkoholio. Tuo metu buvo jau neblaivus, nežino ir ar V. buvo išgėręs. Iš pradžių nenorėjo išgerti, tačiau vėliau sutiko. V. turėjo 2 butelius degtinės po 0,5 litro talpos bei du bambalius alaus. Jie gėrė degtinę dviese. Gėrė sėdėdami pas V. kambaryje. Begeriant V. sėdėjo ant savo lovos prie stalo, o jis (A. J.) sėdėjo ant kitos lovos, esančios prie to paties stalo. Begeriant D. tai ateidavo į tėvo kambarį, tai vėl išeidavo. Jis (A. J.) taip pat nueidavo pas D. į kambarį, po to sugrįždavo pas V.. D. savo kambaryje sėdėjo prie kompiuterio. Daugiau namuose nieko nebuvo. Taip jie dviese ir gėrė. Pabaigus vieną butelį, gėrė antrą degtinės butelį. Baigiant gerti antrą degtinės butelį, V. paprašė D., kad ši padarytų valgyti. D. nesutiko, pasakė, kad jau eis miegoti sakė, kad jis pats gali pasidaryti valgyti. V. supyko, pradėjo vadinti D. kale, šliundra. Tuo metu jis (A. J.) ant V. labai supyko, kad jis taip negražiai vadina D.. Supykęs sudavė V. iš kairės rankos, delno apatine dalimi, ties riešu. Sudavė vieną smūgį į veidą, dešinį žandą ties lūpa. Smūgio metu V. sėdėjo toje pačioje vietoje ant lovos. O jis (A. J.) smūgio metu stovėjo. Nuo smūgio V. atsirėmė į lovos atlošą, pusiau atsigulė. Jis V. paklausė: - Ar gana?. V. atsakė: - Ne, ateik čia. Tai pasakęs jis bandė sėstis ant lovos ir ranka sudavė jam (A. J.) į veidą. Pataikė delnu jam į veido dešinę pusę, į žandą, tačiau smūgis buvo nestiprus, todėl žymių ant veido nebuvo. Tada jis (A. J.) kaire ranka, delno viršumi dar sudavė V. apie 4 smūgius į veido dešinę pusę. Šių smūgių sudavimo metu, jis (A. J.) stovėjo, o V. pusiau sėdėjo, pusiau gulėjo ant lovos. Nuo jo suduotų smūgių, V. neprarado sąmonės. Po smūgių sudavimo V. pradėjo bėgti kraujas iš lūpos. Jis (A. J.) V. sudavė, kaip jam atrodo, apie penkis smūgius į veido sritį. Tačiau smūgių neskaičiavo, nes buvo susinervinęs. Po smūgių sudavimo pamatė, kad V. prakirsta lūpa smarkiai kraujuoja, tada pats paskambino ir iškvietė medikus. Medikai atvažiavo maždaug per 10 minučių. V. paguldė ant neštuvų, nunešė į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir išvežė į ligoninę. Jis (A. J.) su D. kartu lydėjo V., kartu vyko greitosios pagalbos automobiliu. Ligoninėje užtruko apie 30-40 minučių. Iš D., kuri buvo kartu su tėvu, žino, kad V. medikai norėjo siūti lūpą, tačiau jis atsisakė, sakė jam viskas gerai, prašė, kad paleistų į namus. Gydytojai daugiau sužalojimų nenustatė. Tuomet jis paskambino dėdei V., kuris juos iš ligoninės parvežė į namus. Su dėde V. atvedė V. į kambarį, paguldė į jo lovą. Jis buvo su rūbais. Po kažkurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį (A. J.) su D. išvežė pas D. močiutę. V. namuose liko vienas. Išeidami jį paliko gulintį lovoje, užrakino namus. 2022-12-03, apie 12:30 - 13:00 val. su D. grįžo į namus. D. atrakino namų duris, nes jos buvo užrakintos. Nuo namų durų raktus turėjo tik D. ir V.. Įėjus į namus, V. rado gulintį kambaryje ant žemės. Stalas buvo nustumtas. V. gulėjo ant grindų nuogas. Jie jį užsiklojo antklode. V. kalbėjo, buvo sąmoningas, jis prašė užkurti krosnį, nes namuose buvo šalta. Po kurio laiko V. pradėjo gargaliuoti ir springti, nes jam iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Jis (A. J.) vėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji V. išsivežė. Iki atvykstant medikams, V. gulėjo toje pačioje vietoje ant grindų, ant nugaros, galvą atrėmęs į lovos apačią. Taip jį ir rado medikai, kurie užkėlė V. ant neštuvų ir išsivežė. Patikslino, kad pirminės apklausos metu jis (A. J.) su D. buvo susitarę meluoti, nes bijojo atsakomybės. Jis (A. J.) sugalvojo istoriją, kad V. sumušė du nepažįstami vyrai, kurie buvo atėję į jo namus. Taip jis sakė, nes bijojo prisipažinti, jog sumušė V.. Po to pagalvojęs, kad bausmės neišvengs, susitaikė su tuo, todėl tyrėjui apie įvykį papasakojo visą tiesą. Dėl V. Š. suduotų smūgių labai gailisi. Smūgius sudavė būdamas neblaivus dėl to, kad jis negražiai pavadino D., supyko ir dėl ankstesnių atvejų, kaip jis D. vadino necenzūriniais žodžiais. Jis (A. J.) pilnai prisipažįsta, kad sudavė smūgius V. Š., tačiau jo nužudyti nenorėjo. Jo suduoti smūgiai buvo spontaniški, neplanavo iš anksto suduoti smūgių V.. Jis (A. J.) šiuo metu gyvena pas močiutę Z. G., adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Žino, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) , tačiau kai V. išvežė į Kauno klinikas, D. pasiėmė jos artimieji, todėl jis jau negalėjo gyventi tuose namuose, todėl apsigyveno pas močiutę anksčiau minėtu adresu. Jis nežinojo, kad turi praneši tyrėjui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tyrėjui skambino, tačiau pamiršo jam pasakyti, kad jau gyvena pas močiutę. Jis pasižada gyventi (duomenys neskelbtini) mieste, į užsienį tikrai nevyks, nes turi pirma atlikti bausmę dėl V. sumušimo. Į psichiatro ar narkologo įskaitas neįrašytas, savo veiksmus suvokia, juos gali valdyti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-05-12, įtariamuoju apklaustas A. J. parodė, kad kaltę dėl V. Š. nužudymo pripažįsta iš dalies, nes jis V. Š. nužudyti nenorėjo, tačiau jam smūgius sudavė. Paaiškino, kad su 2023-05-12 pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, kuo yra įtariamas prisipažįsta iš dalies dėl to, kad jis V. Š. sudavė mažiausiai du smūgius į veido sritį. Smūgius sudavė kaire ranka, delno vidiniu paviršiumi, arčiau riešo. Pats yra dešiniarankis. Į kitas kūno sritis jis smūgių nesudavė. Kodėl pirminių apklausų metu jis nurodė, kad sudavė penkis smūgius, to paaiškinti negali, neprisimena. Ankstesnius parodymus prisimena, bet negali paaiškinti, kodėl ankstesnės apklausos metu sakė, kad sudavė penkis smūgius, o ne du. Šiuo metu jis prisimena, kad V. Š. sudavė du smūgius į veido sritį, taip prakirsdamas jam lūpą. Jo suduoti smūgiai V. Š. buvo spontaniški, konflikto metu, jų neplanavo, nes jis negražiai pavadino D., todėl ir sudavė smūgius. Šios apklausos metu jis prisimena kokius parodymus anksčiau davė, juos šios apklausos metu tvirtina ir pasilieka prie jų, tik nurodo, kad sudavė du smūgius, o ne penkis. Išsamius parodymus duos teisme. Dėl to, kad V. Š. sudavė smūgius labai gailisi.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo kaltinamasis A. J. paaiškino, kad parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu palaiko, tik dėl alkoholio vartojimo nesutinka, nes negėrė. Buvo persigandęs, pareigūnai jį spaudė, nes kada jį vežė automobiliu, vis klausinėjo, kaip viskas vyko. Klausė jo ar jis buvo išgėręs. Policijos pareigūnams jis atsakė, jog nebuvo išgėręs. Klausė kiek smūgių sudavė. Jis (A. J.) jiems sakė, kad sudavė du, gal tris smūgius. Tada policijos pareigūnai jam sakė, jog jis kalba nesąmones, nes tikrai ne du smūgiai buvo suduoti. Jam (A. J.) darė poveikį tyrėjas pavarde Z. ir dar vienas policijos pareigūnas. Jie įrašė protokole 5 smūgius. Kadangi jis (A. J.) buvo išsigandęs, todėl sutiko, jog tariamai jis V. Š. sudavė 5 (penkis) smūgius. Nors policijos pareigūnams sakė, jog sudavė ne daugiau trijų smūgių, tačiau jie įrašė, kad V. Š. buvo suduoti 5 (penki) smūgiai. Jis (A. J.) nežino, kodėl policijos pareigūnai jo apklausų protokoluose įrašė, kad jis įvykio metu buvo neblaivus. Su V. Š. jis negėrė tada. Gali būti, kad jis melavo policijos pareigūnams. Kodėl jis galėjo meluoti policijos pareigūnams, jis (A. J.) nežino. Tuo metu jis visai nevartojo alkoholio. Neatsimena, ar jam buvo perskaitytas jo apklausos protokolas. Jis (A. J.) tuo metu neturėjo gynėjo, policijos pareigūnai jam ir nesiūlė jį turėti. Galvoja, kad jis be gynėjo iš viso negalėjo duoti parodymų. Kada tyrėjai apklausinėja (duomenys neskelbtini) tai advokato nebūna. Apie teisę turėti gynėją kažką minėjo, tačiau jis (A. J.) manė, kad tai bus vėliau. Neprisimena ar jis sakė tyrėjui, kad jam reikia gynėjo, ar nesakė. Policijos pareigūnai jam minėjo, kad jis turi teisę kreiptis į gynėją. Apklausos protokolą skaitė. Matė, kad jame buvo parašyta jog jis V. Š. sudavė 5 smūgius. Nežino, kodėl nerašė pastabų jo apklausos protokoluose. Nežino kodėl policijos pareigūnams neišsakė jokių pastabų dėl to, jog jie jo apklausos protokoluose buvo nurodę, kad jis buvo vartojęs alkoholio. Tuo metu jis (A. J.) buvo labai išsigandęs. Neatsimena ar policijos pareigūnai vertė jį sakyti, jog jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, jog sudavė V. Š. 5 smūgius. 2015 metais jam nustatytas neįgalumas, nes buvo labai hiperaktyvus, nervavosi. Jam stringa atmintis, tačiau jis tiksliai atsimena, kad V. Š. sudavė nemažiau 2 smūgių. Patikslino, kad alkoholį vartojo jau po įvykio, tačiau įvykio metu buvo blaivus. V. Š. sumušimui alkoholis jokios įtakos neturėjo. Alkoholį vartojo, kada sugrįžo iš ligoninės dar kartu su V. Š.. Tą dieną buvo nusipirkęs alkoholio ir jo turėjo. Pareigūnai sakė išvykti iš V. Š. buto. Išgėrė po įvykio gal po valandos ar dviejų, kada nuėjo pas D. močiutę. Išgėrė pusę butelio alaus 0,7 litro talpos, 7,5 proc., stiprumo. Dienos metu nebuvo vartojęs alkoholio. Grįžęs iš ligoninės pavartojo alkoholio su kaimynu. Alkoholį vartojo pas D. močiutę namuose. Iš ligoninės grįžo į V. Š. namus, juose susirinko daiktus, tada atvyko policijos pareigūnai, nuvežė pas D. močiutę ir ten jis išgėrė alkoholio. Nepalaiko savo parodymų, duotų parodymų patikrinimo vietoje metu, toje dalyje, kur jis pasakoje apie V. Š. suduotų smūgių skaičių ir alkoholio vartojimą. Sutinka, kad skiriasi jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau jis norėjo pasakyti visą tiesą teisme. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu viskas buvo nufilmuota.

Išvada dėl A. J. kaltės padarius nusikaltimą numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, be jo paties paaiškinimų grindžiama ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. S. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. parodė, kad ji tik vieną kartą yra mačiusi A. J.. Nužudytasis yra jos tėvas. Iš uošvio sužinojo, kad jos tėvas yra sumuštas ir guli ligoninėje. Žino, kad tėvas pats atsisakė gydymo ir buvo išleistas į namus. Sekančią dieną jos uošvis vėl matė jos tėvą. Sakė, kad tėvas buvo be sąmonės, kraujuotas ir apsivėmęs. Jis buvo ruošiamas vežti į Kauno klinikas. Sužinoję, kad taip atsitiko nuvyko pas juos į namus, kuru gyveno tėvas, D. Š. ir A. J.. D. Š. yra jos sesuo, tačiau iš kitos tėvo santuokos, o A. J. su D. Š. buvo pora ir paskutinius du mėnesius kartu gyveno jos (E. S.) tėvo namuose. Nuvykę bendravo apie tėvo sveikatos būklę, jo galimą sužalojimą ir su D. Š. ir su A. J.. Tiek D. Š., tiek ir A. J. prikūrė istorijų, kad kažkas atėjo, sumušė tėvą, pabėgo, kad A. J. tam asmeniui davė su ranka. E. S. tada nematė, kad A. J. ranka butų ištinusi. Taip pat E. S. bendravo su J policijos pareigūnais ir jie jai pasakė, kad jos tėvą sumušė galimai A. J.. Apie tėvo sutrikdytą sveikatą sužinojo iš savo uošvio V. S., nes jis tuo pačiu metu buvo nuvykęs į ligoninę ir matė kokios sveikatos būklės yra jos tėvas. Su savo tėvu paskutiniu metu ji (E. S.) bendravo, pasikalbėdavo. Anksčiau jai su tėvu bendrauti sekėsi sunkiai, nes tėvas nuolatos vartojo alkoholį. Tėvas gyveno J. Daugiausiai su tėvu ji (E. S.) bendravo ligoninėje. Pas jį į ligoninę ateidavo kiekvieną dieną. Iki įvykio ji su tėvu visada susiskambindavo, tačiau alkoholis trukdė jiems bendrauti. Tėvas gyveno bendrabučio tipo bute. Su juo kartu gyveno D. Š. ir A. J.. E. S. žino, kad tėvo bute nuolatos vyko baliai. Atsimena, kad D. Š. jai melavo, jog tėvą sumušė kažkoks M., kad buvo atėję trys vyrai. Pati E. S. muštynių nematė, tačiau tėvo sumušimus matė. Po sumušimo bendravo su tėvu, jis šiek tiek kalbėjo, bet jis neturėjo pilno suvokimo, jos (E. S.) nepažino, o apie sumušimą jis nieko nepasakojo. D. Š. šiuo metu gyvena Vokietijoje, nes ją pasiėmė jos motina. Kas sužalojo tėvą jai (E. S.) pasakė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jai sakė, kad A. J. prisipažino dėl jos tėvo sumušimo. Policijos pareigūnai jai smulkmenų nepasakojo, tačiau sakė, kad A. J. su ranka galimai 7 kartus davė jos tėvui į galvą. Kauno klinikose jos tėvui buvo susiūta galva, buvo mėlynė, lūpa praskelta, o tėvo kūno ji nežiūrėjo, nes tėvas buvo prijungtas prie aparatų. Prašo priteisti laidojimo išlaidas, kurios yra apie 2 200 Eur. Ši suma nustatyta, remiantis laidojimo rūmų jai išrašytais dokumentais, kurie yra pateikti į šią baudžiamąją bylą. Ji (E. S.) viena rūpinosi tėvo laidotuvėmis. Tėvas buvo palaidotas 2023 m. sausio 25 d. Dėl prašomos priteisti 20 000,00 Eur neturtinės žalos paaiškino, kad ji kiekvieną dieną, kol tėvas buvo ligoninėje, jautė įtampą, nežinią, nerimą, nervavosi. Jos gyvenimas tuo metu buvo chaotiškas. Nuo tėvo sužalojimo iki jo laidotuvių praėjo nemažai laiko. Tas laikas jai buvo įtemptas. Ji rūpinasi ir tėvo kapu. Dėl įvykio ji patyrė emocinius išgyvenimus. Tėvas galėjo dar gyventi. Po tėvo sužalojimo iki jo mirties ji viena tėvu rūpinosi. Patikslino, kad apie tėvo nužudymą jai (E. S.) pasakojo policijos pareigūnas S. L., kuris sakė, kad tėvas D. prašė padaryti vakarienę, ji atsisakė ir tada prasidėjo konfliktas. A. J. gynė D. Š. nuo tėvo ir įvyko muštynės. Mano, kad jie tame bute girtuokliavo. Jos tėvas nuolatos negirtuokliaudavo, jam buvo sunku susitvarkyti su dukra (D. Š.), nes jai reikėjo laisvo gyvenimo. Su A. J. ji (E. S.) nėra bendravusi, tik jau po įvykio išklausė, ką jis su D. Š. jai melavo. Su D. Š. jis (E. S.) nebendravo. Su ja jai teko bendrauti tik vaikystėje. D. Š. liepos 27 dieną sueis 18 metų. I. J. yra D. Š. motina ir tėvas (V. Š.) su ja gyveno apie 20 metų. Su ja (I. J.) jis nebuvo susituokęs. I. J. išvykusi gyventi į Vokietiją. Įvykio metu I. J. nebuvo Lietuvoje. Ji tik rašė jai (E. S.) žinutes, kad kažkoks M. sumušė tėvą. Kodėl ji rašė tas istorijas ji (E. S.) nežino. Iš pradžių E. S. net patikėjo I. J. ir D. Š., tik vėliau pamanė, kad jos tokiu būdu tik bando išsisukti. D. Š. aiškino, kad tuo metu, kada A. J. konfliktavo su tėvu, ji tariamai buvo tualete ar tai miegojo. E. S. palaiko savo civilinio ieškinio reikalavimus, prašo juos tenkinti. Teigia, kad tarp jos ir jos tėvo buvo emocinis ryšys. Jis jai kaip tėvas buvo geras. Dar patikslino, jog kada sužinojo, kad tėvas sužalotas, buvo nuėjusi į jo namus. Žino, kad penktadienį jis nuvyko į ligoninę, tačiau joje atsisakė medikų pagalbos. Ji (E. S.) patikslino, kad po įvykio D. Š. buvo šalta ir pikta. Kada ji (E. S.) po įvykio (šeštadienį) apsilankė tėvo namuose, A. J. jai pasakojo, kaip gynė tėvą nuo to išgalvoto M.. Atsimena, kad A. J. ranka buvo ištinusi ir apibintuota. Tėvo bute buvęs jai nepažįstamas vaikinas buvo labai ramus ir tylus, tik galva linkčiojo, kada A. J. pasakojo „istoriją“ apie tėvo sužalojimą, o D. Š. buvo „įlindusi“ į telefoną. Tas kitas vaikinas jai (E. S.) nėra žinomas, tik iš policijos žino, kad jis paskutiniu metu gyveno tėvo bute. E. S. dar papildė, kad nebuvo kalbų, jog ir tas kitas vaikinas prisidėjo prie jos tėvo sumušimo. Kad tame bute su tėvu gyveno D. Š. ir jau minėtu du vaikinai ji (E. S.) sužinojo iš policijos pareigūnų ir kaimynai yra pasakoję. E. S. yra girdėjusi, kad D. Š. yra grasinusi tėvui fiziniu smurtu, tačiau tokių įvykių nežino, tėvas dėl to jai nesiskundė. Tėvui buvo nustatyta onkologinė liga. Ji (E. S.) nebuvo nuvykusi į J ligoninę aiškintis, kodėl jos tėvas būdamas sunkios būklės buvo išleistas. Patikslino, kad su tėvu jos emocinis ryšys buvo trūkinėjantis. Paminėjo, kad iki įvykio jai yra tekę girdėti, kad A. J. yra linkęs smurtauti asmuo. Tėvo mirties priežastis – nužudymas, kraujo išsiliejimas į smegenis, kvėpavimo takų sutrikimas ir kt. Tėvas mirė 2023 m. sausio 21 d.

Iš nukentėjusiojo A. Š. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. Š. parodė, kad su A. J. nėra bendravęs, nėra jo matęs. Nužudytasis yra jo (A. Š.) tėvas. Jam (A. Š.) paskambino sesuo E. S. ir pasakė, kad tėvas sumuštas, tai buvo praėjusiais metais gruodį. Iš E. S. jis sužinojo, kad tėvas buvo sumuštas. Sesuo jam papasakojo, kaip tėvas buvo sumuštas. E. S. jam papasakojo tai, ką jai, apie tėvo sumušimą, buvo papasakoję D. Š. ir A. J.. Vėliau paaiškėjo, kad tėvo mirties priežastys yra visiškai kitokios. Paaiškėjo, kad D. Š. ir A. J. melavo nurodydami tėvo sužalojimo aplinkybes. Su tėvu jo (A. Š.) ryšys buvo nutrūkęs, telefonu jie susiskambindavo, tačiau labai retai. Šiuo metu A. Š. gyvena Vokietijoje, tačiau kada ir gyveno J su tėvu nebendravo. Vokietijoje A. Š. gyvena trejus metus. Su tėvu nebendravo, nes nebuvo bendrų interesų, jis išgėrinėdavo, turėjo kitą šeimą, todėl jų ryšys ir nutrūko. Su tėvu paskutinį kartą bendravo telefonu likus mėnesiui iki šioje byloje minimo įvykio. Tarėsi susitikti per artėjančias šventes. A. Š. labiau bendravo su D. Š.. Bendraudamas su ja pasiteiraudavo ir apie tėvą. Su D. Š. dažniausiai bendraudavo trumposiomis žinutėmis. A. Š. paminėjo, kad tėvas nevartodavo alkoholio su jaunais žmonėmis. Jis išgerdavo su savo jaunystės draugais. Kas paskutiniu metu gyveno kartu su tėvu jo bute pradėjo aiškėti tik po įvykio, nes kaimynai pradėjo pasakoti. Tėvas gyveno su D. Š. ir ja rūpinosi. A. Š. žinojo, kad D. Š. sunkiai sekasi mokslai, tačiau su ja daug nebendravo. A. Š. žinojo, kad D. Š. turi vaikiną, tačiau jo nepažinojo. Su D. Š. apie jos vaikiną jis nekalbėjo. Tėvas jam nesakė, kad jis buvo sumuštas. Ir apie tėvo mirtį sužinojo iš sesers E. S.. Jam iš karto kilo įtarimas, jog su tėvo sumušimu gali būti susijęs A. J., kada jam (A. Š.) buvo pranešta, jog A. J. ranka subintuota. A. Š. gruodžio mėnesį buvo Lietuvoje ir lankė tėvą ligoninėje. Tėvo sveikatos būklė buvo prasta. Nuo tėvo sumušimo iki jo mirties praėjo beveik mėnuo. Tėvą, A. Š., lankė Kauno klinikose ir matė, kad jo veidas buvo sumuštas, ištinęs. Žino, kad tėvas mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Atsimena, kad tėvas buvo sumuštas 2022 metų gruodį, o mirė 2023 metų sausio mėnesį.

Iš liudytojo V. I. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. I. parodė, kad A. J. yra jo pažįstamas. Bendravo su juo iki suėmimo. V. Š. jis nepažinojo, matė jį tik tą vakarą, kada vežė iš ligoninės. Tiksliai datos šiuo metu nepamena, bet atsimena, kad jau buvo vakaras, kažkur apie 21.30 val. Atsimena, kad A. J. jam paskambino ir paprašė parvežti jo draugės tėvą iš ligoninės. V. J. nuvažiavo, parvežė, padėjo jam įeiti. Jį beveik teko įnešti. V. Š. tada ir matė pirmą kartą. Tuo jo vaidmuo ir baigėsi. A. J. sakė, kad V. Š. buvo sumuštas ir jį išleidžia iš ligoninės, todėl reikia parvežti namo. V. I. nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių. Kada jis atvyko į priėmimo skyrių, V. Š. iš jo išvežė vežimėlyje, įsodino į automobilį ir jis (V. I.) jį atvežė į namus. Kada jį (V. Š.) jis atvežė į namus, jam padėjo nueiti į juos, nes išlipęs iš automobilio V. Š. susmuko. Matėsi sumušimo žymės ant V. Š. veido. Stebino, kad iš ligoninės jis buvo išleistas tokios sunkios būklės. Taip pat stebino ir tai, kad D. Š. veide nebuvo matyti jokio gailesčio. Ligoninėje kartu su V. Š. buvo jo dukra D. Š. ir A. J.. Žino, kad A. J., kurį laiką gyveno V. Š. bute. Jautė, jog V. Š. kažką slepia, nes kada jis (V. I.) jo klausė kas jam nutiko, jis sakė, kad jį sumušė bildukai. V. I. suprato, kad buvo šeimyninis konfliktas. V. Š. iš nosies ir gerklės bėgo kraujas, matėsi veido sumušimai. Kaip jau minėjo, V. Š. lydėjo A. J. ir D. Š.. Juos visus V. I. iš ligoninės parvežė į V. Š. namus. Daugiau tuose namuose jam (V. I.) neteko lankytis. D. Š. ir A. J. sakė, kad jie buvo išėję, o grįžę rado tėvą sumuštą. V. I. tokiu jų pasakojimu netikėjo. Galvojo, kad kažkas dar dalyvavo, nes teko girdėti, kad tame bute vykdavo išgertuvės. Neteko girdėti, kad V. Š. būtų kažkas anksčiau sumušęs. A. J. nėra agresyvus, bet greitai užsidega, nesuvaldo emocijų, yra lankęs kovinių sporto šakų klubą. V. I. dar kartą paminėjo, kad nei dukros, nei buvusios žmonos veiduose nematė jokio gailesčio ir suprato, kad kažkas yra ne taip. Jam (V. I.) susiformavo nuomonė, kad jos ieškojo būdų, kaip atlaisvinti butą. V. Š. tame bute nebuvo pageidaujamas. Tame bute gyveno V. Š., jo dukra D. Š. ir A. J., nes A. J. draugavo su D. Š.. V. I. žino, kad tuo metu A. J. nedirbo. Su A. J. V. I. bendrauja, nes pažįsta jo močiutę, buvo kaimynai. Apie V. Š. mirtį V. I. sužinojo iš A. J.. Būtent A. J. jam pasakė, kad V. Š. mirė. Žinojo, kad V. Š. gulėjo ligoninėje. V. I. teko vežti A. J., D. Š. ir jos motiną į ligoninę lankyti V. Š.. D. Š. motinos vardo ir pavardės nežino. Patikslino, jog kada atvyko į ligoninę paimti V. Š., tam, kad jį parvežti į namus, matė, jog A. J. buvo įsitempęs. Matėsi, kad jis yra vartojęs alkoholio. Ant A. J. kūno sužalojimų nematė. Tačiau vėliau, kai jį (A. J.) porą kartų teko pavėžėti, tai jis sakė, kad jam kažkas su ranka negerai, sakė, kad su kažkuo konfliktavo. Pamena, kad tą vakarą V. Š. buvo neblaivus. D. Š. taip pat atrodė keistai. Kada V. Š. atvežė iš ligoninės ir buvo užėjęs į jo butą, matė, kad bute buvo vartotas alkoholis, matėsi užkandos likučiai. Kraujo bute nesimatė, pakankamai viskas tvarkingai buvo. Dar patikslino, jog kada V. Š. buvo išleistas iš ligoninės priimamojo, jam į jo (V. I.) automobilį padėjo įlipti A. J., nes V. Š. pats negalėjo atsistoti iš vežimėlio. Kada iš priimamojo V. Š. atvežė į jo namus, paguldė ant lovos. Paminėjo, kad A. J. pažįsta nuo mažens ir jį galėtų apibūdinti teigiamai. A. J. jis nėra matęs girto, tačiau buvo įtarimu, kad jis su draugais kai kada pavartoje alkoholio.

Siekiant patikrinti liudytojo V. I. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 170-173).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-12-07, liudytoju apklaustas V. I. parodė, kad maždaug 10 metų pažįsta A. J., nes gyveno netoli jo močiutės namų. A. dažniausiai į jį kreipiasi, kai reikia jį kažkur pavežti. Kiek žino, A. J. gyveno K.. 2022-12-02, vakare, maždaug apie 21.15 val., jam skambino A. J., tačiau į jo skambutį jis neatsiliepė. Tada jis į jo mobiliojo ryšio telefoną atsiuntė SMS žinutę, kurioje rašė, kad jam nutiko nelaimė ir prašė, jog paskambintų. Perskaitęs gautą žinutę, jis A. paskambino. A. J. sakė, kad jo draugės tėvas sumuštas ir šiuo metu yra ligoninėje. Jis prašė, kad atvažiuotų prie VšĮ „J ligoninės“ priėmimo skyriaus ir juos parvežtų į namus. Po kelių minučių su savo automobiliu „M. S. S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie ligoninės priėmimo skyriaus įėjimo. Lauke jo laukė A.. Pamatęs, kad jis atvyko, jis nuėjo į vidų ir netrukus sėdinčiame vežimėlyje atstūmė D. tėvą. Su A. kartu buvo ir jo draugė D.. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo. Jiems atidarė priekines keleivio pusės dureles, įjungė salono apšvietimą. A. su D. sunkiai jį pasodino į priekinę keleivio vietą. Kai pamatė D. tėvą, jis nusigando. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir sumuštu veidu. Ant jo veido kairėje pusėje ties smilkiniu ir skruostikauliu matėsi dideli sutinimai, iš nosies, ar iš burnos bėgo kraujas, nuolatos kraujo bėgimą stabdė dėdamas turimus tamponus. Jis sunkiai sėdėjo, turėjo prilaikyti, nes sviro į kairį šoną. Jį prisegė su apsaugos diržu. A. jam pasiguodė, kad jam yra sužalota kairė ranka kažkur ties delnu ir riešu. Pastebėjo, kad A. yra šiek tiek pavartojęs alkoholio. Automobilyje ant galinės sėdynės atsisėdo A. su D.. Abu buvo išbalę, matėsi, kad jie įsitempę. Pamatęs D. tėvą taip sužalotą, jis jo paklausė, kas nutiko? Jis į užduotą klausimą tiesiogiai neatsakė, juokais pasakė, kad tai „bildukai“. Važiuojant abiejų jaunuolių klausė, kas taip sužalojo jų tėvą? Abu papildydami vienas kito pokalbį jam sakė, kad jie buvo išėję į miestą, grįžę į namus rado du nepažįstamus vyrus ir sumuštą tėvą. A. sakė, kad puolė tėvą ginti ir su nepažįstamais vyrais teko susimušti, tada jie pabėgo. Nuvykus į vietą, D. atrakino buto duris ir įjungė šviesas. A. bandė D. tėvui padėti išlipti. Labai sunkiai sekėsi. Jis iš automobilio iškėlė kojas, bandė atsistoti, žengus vieną žingsnį, D. tėvas susmuko ant žemės. Tada jis išlipo iš automobilio, priėjęs artyn pabandė iš kitos pusės jį pakelti ir pavesti. Jis buvo labai silpnas ir savo kojomis bandė paeiti iki durų slenksčio. Perėjęs durų slenkstį jis susmuko ant žemės. Tada jam iš nugaros abiem rankom jis paėmė už pažastų, o A. už kojų, įnešė į kambarį, paguldė ant sofos. Kiek pamena, ant stalo buvo apverstas dubuo, apie kurį mėtėsi maisto likučiai. Išėjus į kiemą, jis A. vėl klausė, kas D. tėvui atsitiko? Jis pakartojo tą pačią versiją. Rytojaus dieną vėl sulaukė skambučio iš A., prašė, kad jį nuvežtų į ligoninę, nurodė, kad jam skauda ranką, kad ji yra sutinusi. Jis A. kartu su D. nuvežė į ligoninę. Jie jam minėjo, kad D. tėvui pasidarė blogai ir atvykę medikai jį išvežė į Kauno klinikas. Sakė, kad jo būklė yra sunki, kad jį žada operuoti. Prieš tris ar keturias dienas iki šio įvykio, A. jam buvo minėjęs, kad D. tėvas geria ir kada prisigeria kabinėjasi prie D.. Iš ankstesnių A. pokalbių su D., jis (V. I.) suprato, kad D. tėvas yra griežtas ir kontroliuoja jos laisvalaikį.

Po parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pagarsinimo, V. I. teismui pareiškė, jog patvirtina ir palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, jog kada V. Š. atvežė iš ligoninės ir jam padėjo įeiti į namus, matė ant lovos apverstą dubenį su maistu. Į tą lovą ir paguldė V. Š.. Taip pat matė ant stalo pastatytą degtinės butelį. Matėsi, kad bute vyko išgertuvės.

Iš liudytojos D. Š. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta D. Š. parodė, kad pažįsta A. J., su juo šiuo metu nebendrauja, nors prieš tai kartu gyveno. Su juo ji nebendrauja nuo 2023 metų sausio mėnesio ir nepalaiko jokių ryšių. A. Š. yra jos brolis, su juo ji bendrauja mažai. E. S. yra jos sesuo, tačiau su ja nebendrauja. Mirusysis V. Š. yra jos tėvas. 2022 m. gruodžio 2 d., tėvas ir A. J. išgėrinėjo. Tą dieną ji (D. Š.) susipyko su tėvu. Tėvas A. J. gaidžiu pavadino ir A. J. jį sumušė. D. Š. bandė sustabdyti A. J., kada jis ėjo iš jos kambario į tėvo kambarį, tačiau jis ją pastūmė į šoną. A. J. sumušė jos tėvą ir pradėjo šaukti, kad reikia kviesti greitąją. Iškvietė greitąją, gydytojai išvežė tėvą į ligoninę. Į ligoninę važiavo ir ji ir A. J.. Tėvui reikėjo siūti prie lūpos, tačiau jis to atsisakė ir jį jie parsivežė į namus. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, nusifotografavo vietą. Ją išvežė pas močiutę, nes ji negalėjo būti tarp išgėrusių žmonių, nes tuo metu dar buvo nepilnametė. Kitą dieną grįžo į tėvo namus ir jį rado gulintį ant grindų. Virtuvėje buvo išverstas puodas. Vėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį vėl išsivežė. Atvažiavo sesers uošvis, pasakė, kad tėvą išvežė operuoti į Kauną. D. Š. skambino tėvui, jį lankė ligoninėje. Įvykis buvo 2022 m. gruodžio 2 d., adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo metu tėvo bute gyveno ji, jos tėvas ir A. J.. Konfliktas tarp jos tėvo ir A. J. prasidėjo, nes tėvas būdamas neblaivus šaukė ant jos (D. Š.), o A. J. norėjo ją apginti. Tėvas pavadino A. J. gaidžiu ir šis jį užsipuolė. Tėvas su A. nedažnai konfliktuodavo, jų santykiai buvo geri. Įvykio metu jie abu vartojo alkoholį. Tėvas ją (D. Š.) vadino kurva ir kt., žodžiais. A. J. jai buvo sakęs, kad tėvas taip negali su ja elgtis. Ji (D. Š.) A. J. neprašė, kad jis „pamokytų“ tėvą. Ji (D. Š.) nematė, kaip A. J. mušė jos tėvą, nes buvo savo kambaryje. Tik po to išgirdo, kaip A. J. šaukė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ji matė, kaip tėvas gulėjo ir jo lūpa buvo kraujuota. A. J. sakė, kad per stipriai tėvui sudavė. D. Š. suprato, kad buvo suduota tėvui į veidą. Kitą dieną matė, kad tėvui prie akies buvo mėlynė. A. J. sakė, kad reikia greitosios medicinos pagalbos, nes jis buvo išsigandęs. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė pats A. J.. Ji atsimena, kad tėvas buvo sąmoningas, kažkiek kalbėjo. Į ligoninę su tėvu vyko kartu. Tėvo apžiūros metu ligoninėje ji dalyvavo ir girdėjo, kaip jis atsisakė, kad jam prie lūpos susiūtų žaizdą. Tuo metu A. J. buvo koridoriuje. Tėvas nesakė, kad jaučiasi blogai. Prie jo akies mėlynė matėsi jau ligoninėje. Po sumušimo ji matė, kaip tėvas gulėjo savo kambaryje. Pati tėvui smūgių nesudavė, jam netrenkė. Jos motina tuo metu buvo Vokietijoje. Tėvą iš ligoninės išleido 2022 m. gruodžio 2 d. Minėtas konfliktas įvyko apie 21 val., o iš ligoninės grįžo apie 23 val. Iš ligoninės juos atvežė A. J. pažįstamas, kurio vardo ir pavardės nežino. Nuo ligoninės iki jos tėvo namų yra kažkur 2-3 km. Kada tėvas ligoninėje atsisakė, jog jam susiūtų lūpą, jį iš jos išleido. Kada jį išleido iš ligoninės, tėvas niekuo nesiskundė. Tėvui į namus įeiti padėjo A. J. ir jos pažįstamas. Jie jį paguldė į lovą. Tas vyras išvažiavo, o ji su A. liko bute. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, jie fotografavo butą ir ją nuvežė pas močiutę. Tėvas vienas pasiliko bute. Ji su A. į namus grįžo ryte, apie 11 val. Tėvas gulėjo kambaryje ant grindų, virtuvėje buvo nuvirtęs puodas. Ji mano, kad gal tėvas naktį ėjo į tualetą. A. J. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tėvas buvo išvežtas į ligoninę. Jos (D. Š.) sesers uošvis pasakė, kad jos tėvą išvežė į Kauną. D. Š. buvo aplankyti tėvo ligoninėje. Iš Vokietijos grįžo motina, kuri ją pasiėmė gyventi į Vokietiją. D. Š. su motina į Vokietiją išvyko 2023 m. sausio 10 d., o sausio 21 d., tėvo brolis jai parašė, kad jos tėvas mirė. Tėvas mirė dėl galvos sutrenkimų. D. Š. mano, kad tėvas mirė nuo galvos sutrenkimų, kurie jam buvo padaryti 2022 m. gruodžio 2 d. 2022 m. gruodžio 3 d., jos tėvas antrą kartą buvo išvežtas į ligoninę. 2022 m. gruodžio 2 d., buvo atvykę policijos pareigūnai, klausė jos ir A., kaip buvo sužalotas tėvas. A. J. melavo policijos pareigūnams, aiškindamas, jog kada jie (A. J. ir D. Š.) grįžo iš miesto, tėvą užpuolė du vyrai. Tuo metu tėvas nieko policijos pareigūnams neaiškino, nes miegojo. Tėvą policijos pareigūnai apklausė ligoninėje. Žino, kad tėvas jiems sakė, jog jis nukrito. A. J. prašė jos (D. Š.), nesakyti policijos pareigūnams tiesos apie tėvo sužalojimą, nes bijojo atsakomybės. D. Š. iš pradžių taip pat melavo policijos pareigūnams aiškindama aplinkybes dėl tėvo sužalojimo, tačiau vėliau jiems pasakė tiesą. A. J. nesakė kuo trenkė tėvui, tačiau D. Š. matė, kad ant jo rankos yra kraujo, todėl suprato, kad A. tėvą mušė ranka. Tėvas buvo komoje. Pirmą vakarą A. J. jai sakė, kad per stipriai sudavė tėvui. Konfliktas įvyko dėl įžeidžiančių žodžių, kuriuos tėvas išsakė jai (D. Š.). Tėvas būdamas girtas visada ją (D. Š.) įžeidinėdavo be jokios priežasties. Tėvas mėgdavo išgerti. A. J. paskutiniu metu taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. D. Š. mano, jog jeigu A. J. tą vakarą būtų buvęs blaivus, šis įvykis nebūtų įvykęs. Tą vakarą A. J. buvo išgėręs, tačiau stipriai nebuvo apsvaigęs. Ji (D. Š.) žino, jog pavartojęs alkoholio A. J. būna agresyvus. Patikslino, kad tėvo bute trise gyveno apie 4 mėnesius. Tėvas neprieštaravo, kad ji gyvena su vyru. Konfliktų tarp jos tėvo ir A. anksčiau nebuvo. Patikslino, kad A. J. buvo jos kambaryje, kai tėvas iš savo kambario pradėjo ją (D. Š.) įžeidinėti. Tada jis (A. J.) išėjo iš jos kambario ir ėjo į tėvo kambarį. Tuo metu A. J. buvo agresyvus ir D. Š. suprato, kad jis kažką padarys tėvui. Ji nėjo paskui A. į tėvo kambarį, nes jis ją pastūmė ir ji pradėjo verkti. Prašė A. J., kad jis tėvui nieko nedarytų. D. Š. girdėjo smūgius ir suprato, kad A. J. sudavė tėvui. Jos motina bendravo su tėvu kiekvieną dieną telefonu, bet kartu negyveno jau apie metus laiko, nes tėvas smurtavo prieš motiną, išgerdavo. Patikslino, jog mano, kad A. J. jos tėvui ranka galėjo suduoti tris smūgius. Tiek smūgių ji girdėjo. Ant tėvo veido mėlynė matėsi jau vakare gruodžio 2 d. Ją matė ir medikai. Versiją, kad jos tėvą sumušė nepažįstami vyrai, tą patį vakarą sugalvojo A. J.. A. jai pasakė, jog policijos pareigūnams sakys, kad tėvą tariamai sumušė du pas jį atėję vyrai ir vienam iš jų jis (A. J.) dar spėjo suduoti ranka, todėl jo ranka ir kraujuoja. Jos (D. Š.) motina apie įvykį sužinojo sekančią dieną – gruodžio 3 d. Iš pradžių ir motinai sakė, kad tėvą sumušė du vyrai, tačiau po įvykio praėjus kažkur savaitei, ji (D. Š.) jai papasakojo tiesą apie tėvo sumušimą. A. J. fiziškai stiprus, lankė futbolo, muštynių treniruotes. Kada tą vakarą ją išvežė pas močiutę, ji (D. Š.) užrakino tėvo buto duris. Į namus sugrįžusi gruodžio 3 d., buto duris rado taip pat užrakintas. Prieš sumušimą jos tėvas vaikščiojo lengvai. Dar patikslino, kad ji paties tėvo sumušimo momento nematė, nes buvo kitame kambaryje. Į tėvo kambarį atėjo, kada A. pradėjo šaukti, jog reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. A. J. jos tėvą mušė apie kelias minutes. 2022 m. gruodžio 3 d., D. Š. matė, kad jos tėvo stomos maišelyje buvo kraujo. Tėvas likęs bute vienas negalėjo gerti, nes namuose nebebuvo alkoholio, tačiau jis turėjo raktą nuo namų. Nemano, kad tėvas po sumušimo buvo įsileidęs į butą pašalinius asmenis, nes kada ji į butą grįžo gruodžio 3 d., bute nebuvo niekas pasikeitę. Tėvui buvo žarnyno auglys, hepatitas. Rado jį nukritusį, bet jis buvo sąmoningas. Prieš tėvą nėra pakėlusi rankos, tačiau tėvas prieš ją yra smurtavęs, tačiau tik vieną kartą. Jautė jam pyktį dėl jo netinkamo elgesio, tačiau nieko nesakė. A. J. neprašė, kad jis sumuštų jos tėvą. A. J. ieškinių nereikš, tegul teismas jį teisia. Dar patikslino, kad dar prieš įvykį jos tėvas bandė prieš ją užsimoti, tačiau jai išėjus į savo kambarį, jis ją pravardžiavo. Iš pradžių A. J. buvo jos kambaryje, bet kada tėvas bandė pakelti prieš ją ranką, jis (A. J.) išėjo iš jos kambario. Iki įvykio jie (tėvas ir A. J.) alkoholį buvo baigę vartoti prieš 15-20 min. Tėvas prieš ją užsimojo, kada ji buvo virtuvėje. Nežino ar A. J. tai matė, nes jis buvo jos kambaryje. Po smūgių tėvui A. J. buvo tarp jos ir tėvo kambario, ir sakė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis (A. J.) greitąją medicinos pagalbą iškvietė paskambinęs iš savo telefono.

Iš liudytojos I. J. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta I. J. parodė, kad A. J. ji nepažinojo. Buvo priešiškai nusiteikusi, kad jos dukra D. Š. su juo kartu gyveno. V. Š. buvo jos sugyventinis, tačiau kartu jau negyveno apie vienerius metus. Su A. Š. ir E. S. mažai bendravo, jie buvo sugyventinio vaikai. 2022 m. gruodžio 2 d., apie 12 val., paskutinį kartą telefonu kalbėjosi su V. Š.. Su juo ji susiskambindavo kiekvieną dieną. Kitą dieną ji jam negalėjo prisiskambinti ir parašė dukrai D. Š. trumpąją žinutę, paklausdama, kur yra tėvas. D. Š. jai atrašė, kad tėvas ligoninėje. D. Š. jai pradėjo pasakoti istoriją, kad vyrai tėvą sumušė, kada ji su A. J. sugrįžusi į namus, rado tėvą sumuštą. Sakė, kad A. J. vienam iš tų vyrų dar spėjo suduoti. Ji (I. J.) netikėjo tokia D. papasakota istorija, nes žinojo, kad V. Š. jokių priešų neturėjo. Ir D. Š. ir A. J. aiškino, kad V. Š. sumušė nepažįstami vyrai. V. S. yra E. S. uošvis, jis sakė, kad čia bus to jaunuolio darbas. Jai (I. J.) irgi taip atrodė. Nežino kodėl, tačiau pagalvojo, jog V. Š. su aplinkiniais jokių konfliktų neturėjo. Po savaitės sužinojo, kad jis (A. J.) pripažino, kad sumušė V. Š.. Jai apie tai pranešė Vaiko teisių apsaugos darbuotojai. D. Š. pasakė, kad tėvas ją negražiai vadino, o A. J. išgirdo ir įvyko muštynės. Kiek žino jie abu (V. Š. ir A. J.) tą vakarą kartu gėrė. D. Š. jai sakė, kad pati muštynių nematė. Sakė, kad matė tik A. J. kruviną ranką ir suprato, kad jis trenkė V. Š.. Sakė, kad A. J. šaukė, jog reikia greitosios medicinos pagalbos. D. Š. taip pat sakė, kad V. Š. išvežė į ligoninę, kad jis atsisakė, jog jam būtų susiūta lūpa. Sakė, kad iš ligoninės visi kartu (D. Š., V. Š. ir A. J.) grįžo į namus. D. sakė, kad tą vakarą ją ir A. J. nuvežė pas močiutę (I. J. motiną), o sekančią dieną jie (D. Š. ir A. J.) grįžę į V. Š. namus, jį rado ant grindų. Iškvietė greitąją ir jį (V. Š.) išvežė. I. J. žinojo, kad jie visi trys (D. Š., A. J. ir V. Š.) kartu gyvena ir buvau prieš tokį jų gyvenimą. Apie konfliktus tarp V. Š. ir A. J. nėra girdėjusi. Žino, kad jie kartu gamindavo valgį, išgerdavo, abu gerai sutarė. E. S. ir A. Š. bendravo su tėvu, tačiau nedaug, buvo gal kelis kartus pas jį atvykę, tačiau artimai nebendravo. V. Š. vartojo alkoholį, buvo smurtavęs prie ją (I. Š.). Prieš D. Š. jis nesmurtavo, tik gal psichologiškai, bet buvo agresyvus. Žino, kad V. Š. mirčiai turėjo reikšmės smūgiai. D. Š. vėliau papasakojo, kad A. J. sumušė V. Š.. A. Š., E. S. su D. Š. nekonfliktavo, jie visi bendravo. Šiuo metu D. Š. su A. J. nebendrauja. Patikslino, jog žino, kad 2022 m. gruodžio 2 d., V. Š. buvo išvežtas su greitąja. D. Š. jai pasakojo, kad vėliau jį parvežė į butą ir paliko jį bute vieną, nes D. Š. buvo tuo metu nepilnametė ir ją su A. J. policijos pareigūnai išvežė pas jos (I. J.) motiną, nes V. Š. ir A. J. buvo išgėrę. D. Š. pasakojo, kad kitą dieną tėvą rado gulinį ant grindų tarp stalo ir lovos. Sakė, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. I. J. lankė V. Š. ligoninėje. Paminėjo, kad V. Š. žiūrėjo, bet nekalbėjo, bandė kažką pasakyti, bet nesuprato ką jis nori pasakyti. I. J. V. Š. brolis parašė trumpąją žinutę pranešdamas, kad V. Š. mirė. I. J. nedalyvavo V. Š. laidotuvėse. Jį palaidojo jo vaikai iš pirmosios santuokos. Patikslino, kad 2022 m. gruodžio 2 d., su D. Š. bendravo vaizdo skambučiu, Gruodžio 3 d., su D. Š. taip pat kalbėjosi naudodamasi vaizdo skambučiu. Šalia D. Š. buvo A. J.. D. Š. verkė, buvo išsigandusi, bet aiškino, kad V. Š. sumušė du vyrai. Paminėjo, kad V. Š. namuose nesilankydavo pašaliniai asmenys. Jį aplankydavo tik jo geriausi draugai. Kiek ji žino, jog V. Š. bute buvo apsistojęs bendras D. Š. ir A. J. draugas. D. Š. buvo sakiusi, kad buvo priėmę laikinai kažkokį vaikiną gyventi. Dar paminėjo, jog kada V. Š. būdavo blaivus, jis gerai sutardavo su D. Š., tačiau išgėręs ją vadindavo negražiais žodžiais. I. J. nežino, kas po V. Š. mirties paveldėjo jo turtą. Dėl jo turto paveldėjimo ginčų nevyksta, nes jo vaikai iš pirmosios santuokos atsisakė palikimo. Žino, kad visą V. Š. turtą paveldės D. Š., jeigu jis priims palikimą, nes galimai yra labai daug skolų. Teigia, kad tikrai nebuvo suinteresuota V. Š. mirtimi. Su juo gražiai sutarė. Norėjo, kad jis gyventų, tik gero jam linkėjo, bendravo su juo kiekvieną dieną. Ji (I. J.) neprašė A. J., kad jis susidorotų su V. Š., ir su D. Š. negrasino A. J..

Iš liudytojo V. S. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. S. parodė, kad V. Š. pažinojo apie 10 metų. Atsimena, kad gal 2022 m. gruodžio 3 d., jam (V. S.) paskambino V. Š. kaimynas ir pasakė, kad V. Š. iš namų išvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis. V. S. lankosi ligoninėje dėl procedūrų, todėl nuvykęs į ligoninę paklausė ar joje yra V. Š.. Ligoninėje jam atsakė, kad joje V. Š. nėra, nes jis atsisakė procedūrų. Kol jam (V. S.) ligoninėje atlikinėjo procedūras, V. Š. atvežė į ligoninę. V. S. matė V. Š. gulinį ir jį ruošėsi vežti į Kauną. Jis paskambino marčiai ir apie tai jai pasakė. Po procedūrų V. S. nuvažiavo į V. Š. namus. Duris atrakino jo dukra D. Š.. Bute buvo ir A. J. bei dar vienas vyrukas. V. S. pradėjo klausinėti, kas atsitiko V. Š.. D. Š. su A. J. sakė, jog kad jie grįžo iš miesto, tarpduryje sutiko vyrus išbėgančius iš V. Š. buto. Ir D. Š. ir A. J. buvo pasimetę, nervingi. A. J. dešinė ranka buvo subintuota. Tas kitas vyrukas iš viso nesirodė. V. S. atrodė, kad V. Š. mylėjo dukrą D. Š., nepastebėjo, kad jie pyktųsi. D. Š. sakė, kad tą dieną tėvas išgėrinėjo.

Siekiant patikrinti liudytojo V. S. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 9-12).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-12-08, liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad V. Š. pažįsta maždaug penkiolika metų, kadangi jis jo marčios E. S. tėvas. Dažnai nebendraudavo, bet kartas nuo karto susitikdavo, pabendraudavo telefonu. Jis žinojo, kad pastaruoju metu pas V. bute gyveno jo dukra D.. Jis iš savo bendradarbio D. P. 2022-12-03 sužinojo, kad jo marčios tėvą medikai su policija išvežė su neštuvais į ligoninę. 2022-12-03, laikotarpyje nuo 9:30 val. ir 10:30 val., jis vyko dėl savo sveikatos į ligoninės priimamąjį. Žinodamas apie V. situaciją, prisistatė jog yra V. giminaitis, paklausė, ar kas yra žinoma apie V.. Seselė pasakė, kad 2022-12-02 vakare, apie 21:30 val., buvo pristatytas V. Š. su praskelta lūpa, išleistas į namus. Jis su lašeline ligoninėje pragulėjo apie 1,5 val. ir kažkur prieš 13:00 val., jam seselė pasakė, jog vėl atvežė V. Š. į ligoninę. Jis nuėjo į priėmimo skyrių, ten rado ant lovos su ratukais gulintį V.. V. buvo mažai sąmoningas, nieko jam į klausimą ar jį kas sumušė, neatsakė. Matė, kad V. veidas buvo sužalotas, buvo ištinusios lūpos, veidas mėlynas, akis ištinusi, mėlyna. Jeigu gerai atsimena, buvo sužalota V. Š. kairė veido pusė. Pamatęs tokį V., nuvažiavo tiesiai į V. namus ir ten bute rado tris asmenis – V. dukrą D. Š., jos draugą A. ir dar kažkokį vieną jaunuolį. D. stovėjo prie krosnies visa perbalusi, kažkokia persigandusi, A. irgi perbalęs, toks daug kalbėjo apie viską, pasimetęs, kartais pasakojo vienas aplinkybes, po kurio laiko jau kitaip pasakojo, nenustovėjo vietoje, vaikščiojo iš vieno kambario į kitą, gestikuliavo, muistėsi. To trečio jaunuolio paklausė, ką jis čia veikia. Jis jam atsakė, kad ką tik čia atvyko, nieko nežino. Paklausė D., kas čia buvo, kad V. ligoninėje visas galimai sumuštas. D. papasakojo jog jiedu su draugu parėję namo rado kažkokius du vyrukus, kurie galimai sumušė tėvą ir pasišalino. Jiems besiaiškinant aplinkybes, D.i iš Vokietijos paskambino motina. D. įsijungusi vaizdą kalbėjosi su motina, guodėsi motinai, kad tėvas, t. y. V. nuolat geria alkoholį, prageria pinigus, priekaištauja D.i, netgi, kiek suprato, V. neva tai bandė prieš D. kelti ranką, tačiau jos draugas ją apgynė nuo tėvo. Kiek jam yra žinoma, V. nemėgdavo kompanijų, niekas pas jį nevaikščiodavo, kompanijos nesirinkdavo.

Po parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pagarsinimo, V. S. teismui pareiškė, jog patvirtina ir palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, jog nepatikėjo D. Š. ir A. J. pasakojimu apie V. Š. sumušimą. Ligoninėje V. Š. buvo sąmoningas, tik nekalbėjo. Ar buvo tuo metu blaivus, nežino.

Iš liudytojos E. G. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta E. G. parodė, kad reagavo į įvykį, nes A. J. iškvietė pagalbą, kad yra sumuštas žmogus. Ji dirba Marijampolės apskrities VPK Jurbarko r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja. Įvykis buvo gatvėje. Dirbo naktinėje pamainoje, gavo pranešimą, kad gatvėje rastas sumuštas vyras. Jau buvo atvykusi greitoji pagalba, namuose buvo A. J., D. Š. ir sumuštas vyras V. Š.. V. Š. veidas buvo stipriai sumuštas. Jis atsisakė pasakoti, kas jį sumušė. A. J. kalbėjo, kad jam su D. Š. grįžus į namus, juose rado 3 vyrus, kurie mušė V. Š., sakė, kad jis gynė V. Š., parodė ranką, kuri buvo ištinusi. A. J. sakė, kad smūgiavo vienam iš tų asmenų. Policijos pareigūnai vyko į gydymo įtaigą. D. Š. taip pat sakė, kad namuose buvo 3 vyrai, bet nieko tiksliai paaiškinti negalėjo, sakė, kad grįžusi iš karto nuėjo į tualetą, buvo pasimetusi, nieko daugiau neaiškino. Ligoninėje seselė su V. Š. labai atmestinai bendravo. Ji (E. G.) buvo šalia V. Š., nes jo būklė buvo labai sunki, gydytoja net nepriėjo prie jo. E. G. gydytojos klausė ar ji neketina šviesti V. Š. galvos, bet gydytoja nesutiko pilnai jo apžiūrėti ir jį išleido į namus. A. J. ir D. Š. išvyko namo su V. Š., o ji (E. G.) vyko į policijos komisariatą aiškintis, kaip fiksuoti medžiagą, nes asmuo atsisakė pasakoti įvykio aplinkybes ir rašyti pareiškimą. Vėliau ji (E. G.) grįžo į V. Š. namus, tačiau jis atsisakė bendrauti. Tuo metu buvo pasikeitęs A. J. elgesys, jis pasidarė agresyvus, matėsi, kad jis yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nebuvo apklaustas tuo metu. Kadangi D. Š. buvo nepilnametė, o V. Š. ir A. J. buvo neblaivūs, tai policijos pareigūnai D. Š. su A. J. nuvežė pas D. Š. močiutę. V. Š. neblaivumo nepavyko nustatyti, nes jo visas veidas buvo ištinęs. Sekančią dieną atvykus į V. Š. namus, juose nieko nerado. Buvo pradėta A. J. apklausa. Ką jis nurodė tas ir buvo surašyta. Iš pradžių jis buvo apklaustas liudytoju. Tai galėjo būti 2022 m. gruodžio 2 d. Ji (E. G.) klausė V. Š., kas įvyko, bet jis sakė, kad nieko nesakys. Medikai taip pat jo to klausė, tačiau jis sakė, kad nieko nesakys. Minėjo, kad lyg krito ir atsitrenkė į stalo kampą.

Siekiant patikrinti liudytojos E. G. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 15-19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-12-08, liudytoja apklausta E. G. parodė, kad 2022-12-02, nuo 18.00 val. iki 06.00 val., ji dirbo Marijampolės apskrities VPK Jurbarko r. PK Reagavimo skyriuje kartu su vyresniuoju patruliu A. S.. Apie 21 val. 17 min., iš Marijampolės apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ten yra sumuštas žmogus. Jie iš karto nuvyko nurodytu adresu. Kieme stovėjo greitosios pagalbos automobilis. Ji su A. S. iš karto nuėjo į namo vidų. Kambaryje buvo pranešėjas A. J., nepilnametė mergina, du medikai ir lovoje pusiau gulintis vyriškis, kurį tuo metu apžiūrinėjo medikai. Matėsi, kad vyriškis yra sumuštas, jam buvo sumušta kairė veido pusė ir iš burnos labai bėgo kraujas, tuomet medikė, kuri jį apžiūrinėjo, pasakė, kad galbūt jis nusikando liežuvį ir jį reikia kuo skubiau vežti į priėmimo skyrių. Vyras visą laiką kartojo, kad susižeidė pats atsitrenkdamas į stalą, kuris stovėjo prie jo lovos. E. G. apžiūrėjo ten stovėjusį stalą iš visų kampų, tačiau ten nebuvo jokio kraujo, todėl jai kilo įtarimas, kad vyras buvo sumuštas. Ji daug kartų jo klausė, kas nutiko, kas jam taip padarė, klausė su kuo jis vartojo alkoholinius gėrimus, nes akivaizdžiai matėsi, kad jis yra stipriai neblaivus ir be to namuose ant stalo buvo padėtas vienas tuščias degtinės butelis, o kitas tuščias degtinės ir alaus butelis mėtėsi ant grindų prie lovos, kurioje gulėjo sužeistas vyras, tačiau jis vis tiek sakė, kad susižeidė pats, o su kuo vartojo alkoholį nesakė. Nieko nelaukdami policijos pareigūnai kartu su medikais ir pranešėju A. įkėlę jį į neštuvus nešė į greitosios automobilį. Visą laiką kol policijos pareigūnai buvo sutelkę dėmesį į kraujuojantį vyrą, A. J. aiškino, kad pas vyrą, kurį jie rado sumuštą ir kurį, jis vadino tėčiu, namuose buvo du nepažįstami asmenys, kurie jį ir sumušė. A. sakė, kad jis iš namų buvo išėjęs su V. dukra D. Š., o kada į juos grįžo, pamatė du nepažįstamus vyrus, kurie mušė V. Š.. Tuomet A. bandė apginti V. ir vienam iš nepažįstamų vyrų trenkė su ranka tiesiai į veidą ir vyrai iš namų pabėgo, o A. pamatęs, kad V. jaučiasi blogai ir yra sumuštas iš kart ėjo prie jo ir kvietė policiją ir greitąją. Taip pat jis sakė, kad kai iškvietė greitąją jis dar išbėgo į kiemą ieškoti tų vyrų, tačiau nieko neberado. Tai pasakodamas A. buvo labai susijaudinęs ir įpykęs, vis kartojo „Tėte aš surasiu, kas tave sumušė ir jiems atsilyginsiu“. Tačiau V. vis tiek sakė, kad „aš čia pats trenkiausi į stalą“, bet A. vis tiek sakė „kad surasim, išsiaiškinsim“. Taip pat A. atrodė labai rūpestingas, kadangi vyro vadinamo tėčiu niekur nepaliko, visur buvo šalia jo, pats movė jam batus, rengė jį, padėjo medikams nešti į automobilį ir kartu su D. ir tėčiu greitosios pagalbos automobiliu važiavo į priėmimą. D. Š. policijos pareigūnams nieko nepapasakojo, sakė, kad ji pati nieko nematė, viską matė ir gali papasakoti A.. Ji atrodė šiek tiek susijaudinusi, tačiau pati nieko nepasakojo, viską pasakojo A., o ji tik jam pritardavo. Policijos pareigūnai vyko į priėmimo skyrių iš paskos. Jiems nuvykus į priėmimo skyrių, V. Š. iš karto nuvežė į apžiūros palatą, laukti nereikėjo. Į palatą, kur jį apžiūrėjo, atėjo viena gydytoja ir dvi seselės. Liudytoja su kolega taip pat ėjo į apžiūrą, nepaliko V. vieno. A. ir D. taip pat buvo kartu su policijos pareigūnais. Gydytoja nei į policijos pareigūnus, nei į pacientą visiškai nekreipė jokio dėmesio, ji kalbėjosi telefonu, o prie paciento priėjusios dvi seselės jį apžiūrinėjo, suleido vaistų nuo stabligės, valė nuo jo kraują. Seselės jo klausė, kas nutiko, tačiau jis ir joms sakė, kad nukrito ir susižeidė pats. Tuo metu ji (E. G.) trumpam išėjo iš apžiūros kambario į koridorių pakalbėti telefonu su savo viršininku ir paklausti jo, kaip elgtis tokioje situacijoje, tam, kad teisingai viską padaryti. Jai pakalbėjus telefonu ir grįžtant atgal į apžiūros kabinetą, iš jo išėjo A., kuris iš karto atėjo prie jos ir sakė, kad tėtį išleidžia namo, ir nesupranta, kodėl taip greitai ir kodėl jo daugiau neapžiūri. Tuomet jie abu sugrįžo į apžiūros kabinetą, gydytoja jau buvo pradėjusi rašyti išrašą. Ji (E. G.) gydytojos paklausė ar tikrai jį išleis namo ar jam daugiau nieko nėra ar daugiau jo netikrins. Tuomet gydytoja atsisuko į ją ir pasakė: -„Tai ką tu siūlai man jį šviesti?“. Ji (E. G.) atsakė, kad jai tai yra svarbu, nes reikia veiką kvalifikuoti ir spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tuomet gydytoja pasakė: - „Kad asmuo sako, jog krito į stalą ir jam yra išoriniai odos sumušimai“. Gydytoja daugiau su ja nebendravo, nusisuko ir rašė kompiuteriu išrašą. Seselė V. ant dešinės lūpos viršutinio kampučio užklijavo pleistrą, gydytoja padavė surašiusi išrašą ir pasakė, kad galima važiuoti, kad jį išleidžia. Ji (E. G.) matydama, kad V. tikrai yra sumuštas, dar kartą su juo kalbėjosi, klausė, kas jį sumušė, klausė ar tikrai buvo du asmenys, tuomet jis jai pasakė, kad rytoj viską papasakos. Tada ji pasakė, kad rytoj pas jį atvažiuos dar kartą pasikalbėti. A. susirado žmogų, kas juos parveš. Policijos pareigūnai V. už parankių išvedė į koridorių atsisėsti, kadangi jis beveik nepaėjo. Tuomet policijos pareigūnai dar kartą A. pasiteiravo ar tikrai turės su kuo grįžti namo, jis patikino, kad taip. Tada ji su kolega išvažiavo iš ligoninės, grįžo į komisariatą ir pradėjo medžiagą dėl aplinkybių patikslinimo. Buvo dar vienas iškvietimas į kitą įvykį, todėl praėjus kokiai valandai ji su kolega nuvažiavo vėl į V. Š. namus, kadangi reikėjo apsižiūrėti įvykio vietą, padaryti foto nuotraukas, apklausti liudytoju A., D. nuvežti pas močiutę, kadangi ji buvo nepilnametė ir su neblaiviu tėvu namuose negalėjo likti. V. buvo labai piktas, kad policijos pareigūnai nori išvežti D.. Tada ji (E. G.) tuo metu jo dar kartą klausė ar jis nenori papasakoti kas jam nutiko, tačiau jis atsakė: - „Po darbo yra labai pavargęs“. A. apklausti liudytoju negalėjo, kadangi jis buvo visiškai neblaivus ir su juo nebuvo galima susikalbėti. Per tą laiką kol policijos pareigūnai antrą kartą atvyko į V. Š. namus, jis prisigėrė. Policijos pareigūnai nuvežė D. pas močiutę, adresu (duomenys neskelbtini) , ją palydėjo į kambarį, užpildė nepilnamečio perdavimo aktą. Močiutė paklausė D. kas atsitiko, o ji atsakė, kad tėvas vėl su kažkuo susimušė. Dar patikslino, jog kada jie (policijos pareigūnai) V. Š. įkėlė į greitosios automobilį, A. jai parodė savo abi rankas sakydamas, kad jam skauda vieną iš rankų, nepamena kurią. Rankos buvo šiek tiek išteptos krauju. Ji pasakė, kad galės priėmime parodyti ir pasakyti, kad skauda. Tačiau ten jo rankos taip pat niekas neapžiūrėjo, pasiūlė tik nusiplauti ir parodė, kur yra kriauklė. Šeštadienį, kaip ir buvo susitarusi, ji darbo metu nuvyko pas V. Š., tačiau sužinojo, kad jis jau guli reanimacijos skyriuje.

Po parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pagarsinimo, E. G. teismui pareiškė, jog patvirtina ir palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, jog V. Š. nepaėjo. Kodėl jis nepaėjo ji tiksliai nežino. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, gal prie to prisidėjo ir sumušimas. Matėsi, kad jo sužalojimas yra ne nuo kritimo, nes sumušimai buvo stiprūs. Medikams jis irgi sakė, kad susižalojo pats. Nežino ar medikai turėjo žinių, kad galimai jis buvo sumuštas. Medikai turėjo pastebėti, kad sumuštas. Ji (E. G.) pati girdėjo, kaip V. Š. atsisakė gydymo. Patikslino, kad V. Š. buvo stipriai ištinęs veidas, stipriai kraujavo. Dar patikslino, kad jai esant ligoninėje, ji matė, kad prie V. Š. gydytoja nebuvo priėjusi. Galvos jam nešvietė. Ji mano, kad tokios sveikatos būklės jo negalėjo išleisti iš gydymo įstaigos. Iš praktikos žino, kad asmenis su tokiomis traumomis veža šviesti rentgeno aparatu, o šiuo atveju V. Š. buvo išleistas į namus. Ligoninėje ji buvo su uniforma.

Iš liudytojos E. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta E. K. parodė, kad ji yra gydytoja chirurgė. Ji anksčiau yra dirbusi ligoninėje, tačiau šiuo metu joje nebedirba. Žino dėl ko yra pakviesta į šią bylą, tačiau šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Atsimena, kad pacientas buvo atvežtas į ligoninę ir jos manymu, jis buvo sumuštas, tačiau pats pacientas tai neigė, atsisakė gydymo ir pasišalino iš ligoninės. Į ligoninę pacientas grįžo su galvos traumos požymiais ir buvo išsiųstas į Kauno klinikas. Atsimena, kad pacientas buvo apie 50-60 metų amžiaus, jis buvo patyręs galvos traumą. Pacientas buvo su sumušimo požymiais, nes jam nustatyta galvos trauma, prakirsta lūpa iš kurios bėgo kraujas. Jis buvo sąmoningas, sakė, kad nugriuvo. Ji (E. K.) paciento klausė ar jis sumuštas, tačiau jis sakė, jog niekas jo nemušė. Ji (E. K.) norėjo pacientą išsiųsti į aukštesnio lygio ligoninę, nes jam reikėjo atlikti kompiuterinę tomografiją, o J. ligoninėje to nebuvo galima padaryti. Nepamena, kurio vizito metu, tačiau pacientas buvo lydimas kitų asmenų.

Siekiant patikrinti liudytojos E. K. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 15-19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-12-08, liudytoja apklausta E. G. parodė, kad ji yra VšĮ „J ligoninė“, gydytoja-chirurgė. Paaiškino, kad 2022-12-02, apie 22:00 val., į J ligoninę buvo pristatytas pacientas pavarde Š.. Pacientas, kiek prisimena, buvo atvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Š. niekuo nesiskundė, jai asmeniškai jis atrodė sumuštas, tačiau Š. tą neigė ir nuolatos kartojo, kad pats nukrito, kad jo niekas nemušė. Vizualiai Š. buvo nustatyta kairės veido pusės hematoma, sutinimas, dvejose vietose prakirsta lūpa. Š. kategoriškai atsisakė visų intervencijų, neleido net susiūti žaizdų, pavyko tik suklijuoti žaizdas specialiais pleistrais. Kadangi Š. buvo visiškai sąmoningas, tik išgėręs alkoholio, atsisakė visų intervencijų, todėl buvo išleistas gydytis į namus ir tie asmenys, kurie jį atlydėjo, jį išsivežė. Iš kitų personalo darbuotojų ji (E. K.) girdėjo kalbas, kad Š. vartojo alkoholį kartu su dar dviem asmenimis. Š. į ligoninę atlydėjo su juo kartu gyvenanti jo dukra ir dukros sugyventinis. Personalo darbuotojai kalbėjo, kad dukros sugyventinis pasakojo, jog gynė Š. nuo kitų asmenų, todėl pats susižalojo ranką. Su Š. dukra ji nekalbėjo, o su dukros sugyventiniu ji kalbėjo tik apie jo skaudančią ranką, nes jis skundėsi rankos skausmu. 2022-12-03, greitoji medicinos pagalba vėl atvežė Š. į priėmimo skyrių. Buvo pablogėjusi jo sveikatos būklė. Š. pasidarė vangus, buvo atvežtas į priėmimo skyrių apsivėmęs. Vėmė su kraujo priemaišomis. Tai indikavo galvos smegenų traumą. Dėl šių priežasčių ji ir medicinos gydytoja M. nusprendė išsiųsti Š. į Kauno klinikas. Kiek pamena, 2022-12-03, Š. į ligoninę atlydėjo jo kitas žentas. 2022-12-03, jau minėtasis Š. dukros sugyventinis, lydymas Š. dukros, taip pat dar kartą atvyko į J. ligoninę, kadangi jam pradėjo tinti ranka. Buvo padaryta rentgeno nuotrauka, tačiau lūžių nebuvo matyti, nustatyta delno vidinės pusės (kurios rankos nepamena) žaizda ir greičiausiai beprasidedanti infekcija (po traumos praėjus vienai dienai tai nustatyti sunku, tačiau jam buvo išrašyti antibiotikai). Ji norėjo Š. dukros sugyventiniui suleisti vaistų nuo skausmo, tačiau jis jai nurodė, kad tą dieną vartojo alkoholį ir klausė, ar tokiu atveju galima suleisti vaistus.

Po parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pagarsinimo, E. K. teismui pareiškė, jog patvirtina ir palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, jog pacientas Š. į J. ligoninę pirmą kartą galėjo būti pristatytas 2022 m. gruodžio 2 d. Šią dieną pacientas kategoriškai atsisakė gydymo, jis neigė, jog yra sumuštas. Lietuvoje nėra priverstinio gydymo, yra atsižvelgiama į ligonio valią. Atsimena, kad pacientas leido tik užklijuoti prakirstą lūpą, ir neleido su juo atlikti jokių kitų procedūrų. Priėmimo skyriuje pacientas Š. galėjo būti laikomas apie 1-2 val. Kadangi jis atsisakė gydymo, todėl buvo išleistas į namus. Artimieji su juo buvo visą laiką. Vėliau jie jį išsivežė. Kitą dieną Š. vėl buvo pristatytas į J. ligoninę. Jo sveikatos būklė buvo sunki. Matėsi akivaizdūs galvos traumos požymiai. Jis aiškino, kad jo niekas nemušė. Jis buvo sąmoningas, tačiau negalėjo priimti sprendimo dėl jo gydymo. Ji (E. K.) nepamena, kas atlydėjo Š. antrą kartą į ligoninę. Kaip jau minėjo, J. ligoninėje, dėl medicininės įrangos stokos, nebuvo galimybės atlikti kompiuterinės tomografijos, todėl Š. buvo išsiųstas į Kauno klinikas tokiam tyrimui. Ji nežino, kas vėliau nutiko pacientui Š.. Atsimena, kad Š. antrą kartą atvykus į ligoninę, daugiausiai kalbėjo jo žentas, kuris jį ir atlydėjo. Žentas turėjo kažkokių įtarimų, tačiau Š. neigė sumušimą. Gydytoja E. K. matė, jog pacientas Š. yra sumuštas. Kad Š. sumuštas, matėsi iš jo veido sužalojimų. Patikslino, kad pirmo apsilankymo ligoninėje metu buvo įtarta galvos trauma, tačiau Š. nebuvo siųstas tyrimui, nes atsisakė gydymo. Paciento Š. gydymo atsisakymas nebuvo įformintas. Paminėjo, jog gal ir buvo pokalbis tarp jos (E. K.) ir policijos pareigūnės, tačiau to tiksliai nepamena. Kada Š. antrą kartą buvo pristatytas į ligoninę, jis taip pat buvo sąmoningas, tačiau dėl sveikatos būklės pats negalėjo priimti sprendimų dėl gydymo, todėl ji (E. K.) dėl jo gydymo galėjo spręsti ir pati, neatsižvelgdama į jo nuomonę. Pirmo vizito į ligoninę metu su Š. buvo atlikti visi veiksmai, kurie ir priklauso, t. y. iš jo pasakojimo surinkta anamnezė, jis kategoriškai neigė sumušimą ir atsisakė medicininės pagalbos. Be neurologo konsultacijos galvos trauma negali būti atmesta. Reikėjo jį išvežti į Kauno klinikas kompiuterinei tomografijai, tačiau jis nebuvo išvežtas, nes atsisakė gydymo. Paminėjo, kad jos vertinimu, atsižvelgus į Š. galvos traumos pobūdį, pasekmės būtų tokios pačios, net ir tuo atveju, jog jis ir nebūtų buvęs išleistas iš ligoninės į namus po pirmojo jo pristatymo į gydymo įstaigą. Pacientas atsisakė tyrimų ir liepė artimiesiems jį vežti į namus. Masyvi galvos trauma dažniausiai baigiasi mirtimi, nepriklausomai nuo to, kada suteikta medicinos pagalba. Dar patikslino, kad atsisakant medicinos pagalbos, pacientui duodama pasirašyti dokumentuose, tačiau šiuo minimu atveju, pacientas labai norėjo į namus, todėl jam nebuvo duota pasirašyti dokumento, kad jis atsisako gydymo. Vaizdo ir garso įrašai ligoninės priėmimo skyriuje nėra daromi. Ji (E. K.) sutinka ir tai vertina, kaip savo klaidą, jog Š. turėjo duoti pasirašyti dokumentą, kad jis atsisako gydymo, tačiau to nepadarė, nes jis labai skubėjo į namus. Patikslino, kad pacientas Š. iš ligoninės išėjo savarankiškai. Natūralu, kad jo sveikatos būklė galėjo pablogėti per pusę paros. Jeigu yra kraujavimas po smegenų dangalais, tai sveikatos būklė sparčiai prastėja. Nemano, kad būtų buvusios kitokios pasekmės, jeigu jis (Š.) į Kauno klinikas būtų išvežtas pirmą dieną. Iš apžiūros matėsi, kad pacientas intoksikuotas. Jis stipriai buvo neblaivus. Jeigu jis būtų buvęs blaivus, tai jo apžiūra būtų buvusi objektyvesnė. Paminėjo, jog neblaivumo ir galvos traumos požymiai yra panašūs, todėl jeigu Š. būtų buvęs blaivus, tai ji (E. K.) negalėtų supainioti alkoholio vartojimo ir galvos traumos požymių. Tačiau, kad Š. ir buvo neblaivus, tačiau tai nereiškia, jog dėl to jis ligoninėje buvo ignoruojamas kaip pacientas. Kraujo tyrimai nėra reikalingi galvos traumai nustatyti. Mano, kad Š. vėmė krauju nuo praryto kraujo, kuris jam bėgo iš prakirstos lūpos.

Iš liudytojos Z. G. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta Z. G. parodė, kad A. J. yra jos anūkas. Atsimena, kad vieną vakarą jis atsivedė pas ją į namus savo merginą D.. D. papasakojo, kad jos tėvas nukrito, o ji su A. sugrįžę į namus rado jį nukritusį. Sakė, kad D. tėvas yra komoje. D. su A. kelis kartus ėjo į ligoninę jo lankyti. A. J. jai (Z. G.) nepasakojo apie įvykį. A. J. gyveno jos namuose. Kartais jis išvažiuodavo dirbti į užsienį, o sugrįžęs vėl gyvendavo pas ją. Vienu metu jis susirinko savo daiktus ir pasakė, kad eina gyventi pas draugę. Netrukus ir tas įvykis įvyko. A. gyveno pas ją, nes pas jo motiną mažai vietos ir jis nuo mažens nesutaria su patėviu. Žino, kad buvo kažkoks įvykis tarp A. ir patėvio. Patikslino, kad niekas jai nepasakojo, kaip buvo sumuštas D. tėvas. Po to įvykio, ji pirmą kartą ir pamatė D.. Kiek jai metų ji nežino. Anūkas anksčiau užsiėmė futbolu, boksu. Prie jos A. nevartojo alkoholio. Gal porą kartų ir yra mačiusi jį išgėrusį. A. yra impulsyvus, aktyvus. Jis nėra agresyvus, tačiau labai staigus. A. gydėsi pas psichiatrą dėl hiperaktyvumo. Kokia A. liga, ji įvardinti negali.

Iš liudytojos J. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta J. K. parodė, kad A. J. yra jos sūnus. Teigia, jog prie jos akių D. Š. pasakė A., kad jis „atsėdėtų“, o paskui jos jau jam padės. Tai buvo tada, kada D. tėvas gulėjo ligoninėje. Ją (J. K.) į svečius buvo pasikvietusi D. motina, kada buvo sugrįžusi iš užsienio, norėjo su ja susipažinti, jos vartojo alkoholį. Dar D. tėvas gulėjo ligoninėje, o jos motina jau pardavinėjo daiktus. Greitai D. ji išsivežė į Vokietiją. Patikslino, kad ji (J. K.) nežino, ką turėjo omenyje D. ir jos motina, kada jos A. sakė, kad jis tik „atsėdėtų“. A. buvo išsigandęs, pergyveno dėl įvykio, lankė D. tėvą ligoninėje. Apie įvykį, kurio metu buvo sužalotas D. tėvas, jis jai (J. K.) nieko nepasakojo. A. tik jai pasakė jog prisidirbo, tačiau apie įvykį nieko nesakė. A. buvo hiperaktyvus, jis turi grupę. Ji vežiojo jį pas specialistus. Jis lankėsi pas psichiatrus, naudojo vaistus. Jai jis yra geras vaikas. Prieš ją jis niekada nesmurtavo.

Iš eksperto A. J. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Ekspertas A. J. parodė, kad savo išvadą palaiko. Kaip nurodyta išvados 5 punkte, sužalojimai, kurie buvo nustatyti mirusiajam, padaryti mažiausiai dviem smūgiais. Tyrimas atliktas, bet buvo praėjęs ilgas laiko tarpas po galimo įvykio: įvykis buvo 2022-12-02, o tyrimas atliktas tik 2023 m. sausio 25 d., todėl daugelis kitų sužalojimų buvo nematomi ir jų nebuvo galima ištirti. Medicininiuose dokumentuose labai fragmentiškai sužalojimai aprašyti. 2022-12-03, medicininiame dokumente aprašoma, kad mirusiajam po kaire akimi kraujosruva ir prakirsta. Tai susigaudyti dėl kategoriškesnės išvados nėra galimybės. Medicininiuose dokumentuose apie puolimą nenurodyta ir dėl to pasisakyti nėra galimybės. Viskas priklauso nuo to ar yra kvalifikuotai ištiriamas asmuo, kuris patenka į gydymą įstaigą. Tuo metu, kada V. Š. pirmą kartą buvo pristatytas į ligoninę, jam nebuvo konstatuoti galimos traumos požymiai, tačiau jo manymu, jeigu pirminio apžiūrėjimo metu V. Š. būtų apžiūrėjęs neurologas, gal jam būtų buvę nustatyti neurologiniai pakitimai. V. Š. 2022 m. gruodžio 2 d., buvo apžiūrėtas ir jam konstatuotas tik sumušimas. V. Š. atsisakė žaizdos susiuvimo ir medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog jam nustatyta tik kraujosruva ir sužalota dešinė lūpos pusė. Bet kuri, ypač tokio pobūdžio galvos trauma duoda neurologinius išorinius reiškinius - pusiausvyros sutrikimus. Jei patiriama galvos trauma, tai visada į tokią situaciją reikia atidžiai pasižiūrėti, reikalinga neurologo konsultacija. Negali pasakyti, ar V. Š. mirčiai galimai turėjo įtakos blogas medicininės pagalbos suteikimas. 2022 m. gruodžio 2 d., V. Š. nebuvo nenustatyta alkoholinė intoksikacija. 2022 m. gruodžio 3 d., V. Š. jau buvo pristatytas į Kauno klinikas apie 18 val., ir jis jau buvo komoje, nes kraujo krešuliai susikaupė apie galvos smegenis, po to atsiranda sekantys reiškiniai, kurie sukelia tragišką pabaigą. Pirmoji para po traumos yra gyvybiškai reikšminga, nes kraujo krešuliai suspaudžia smegenis, atsiranda jų irimas ir įvyksta koma. Jeigu V. Š. būtų laiku suteikta reikiama medicinos pagalba, jis būtų išvengęs komos. Tokio pobūdžio sužalojimas, kada yra tik kraujo išsiliejimas be galvos smegenų sumušimo yra labai dėkingas, nes padaromos angos, išleidžiamas kraujas ir pacientas sveiksta. Nebuvo susipažinęs su specialisto išvada, kurioje konstatuoti V. Š. sužalojimai dar jam esant gyvam. Teisme susipažindintas su 2023-12-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ž. M. išvada Nr. G 2768/2022 (02) ekspertas A. J. paminėjo, kad jis tyrimą atliko 2023 m. sausio 25 d., o specialisto Ž. M. specialisto išvadoje aprašyti sužalojimai, jo (A. J.) atliekamo tyrimo metu jau buvo išnykę. Specialisto Ž. M. specialisto išvadoje aprašyti V. Š. sužalojimai buvo konstatuoti dar jam (V. Š.) esant gyvam. Specialisto Ž. M. padarytos išvados, neturi įtakos jo (A. J.) padarytoms išvadoms. Atsižvelgus į poveikį kairės akies vokų srityje, akiduobes, vertinant kairės pusės žandikaulio sienelių lūžius, sprendžiama, kad tokie sužalojimai galėjo padaryti didele jėga. 2022 m. gruodžio 15 d., apžiūrint V. Š., jo kairiame skruoste ties apatinio žandikaulio kampu konstatuotas sužalojimas. 2022 m. gruodžio 3 d., V. Š. daryta kompiuterinė tomografija – jos metu buvo matoma masyvi kraujosruva ties akimis. Tokio tyrimo metu kaukolė skanuojama tam tikrais pjūviais. Jei kairio žando srityje būtų kraujosruva, ji būtų konstatuota tuo metu. Kraujosruva, kuri buvo viršutiniame žandikaulyje, nusileido iki apatinio žandikaulio. Tai jo (A. J.) nuomonė - esmės nekeičia. Todėl jo vertinimu, V. Š. veidas buvo sužalotas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Gaunasi prieštaravimas, nes kompiuterinės tomografijos metu to sužalojimo nesimatė, vėliau jau jis matėsi, todėl yra elementaru, kad kraujosruva nusileido. Kraujosruva išoriškai turėjo būti kitaip matoma. Šlaunis, juosmuo galėjo būti sužaloti ir kritimo metu. Jo (A. J.) specialisto išvadoje V. Š. konstatuoti veido sužalojimai negalėjo būti padaryti griuvimo metu. Akių vokų sritis su skeveldriniais lūžimais, tai yra viršutinis žandikaulio sužalojimas - smūgis, bet kai yra griuvimas, sužalojama nosis, antakių lankai ir nosies gumburas, nes griūdamas žmogus dar remiasi plaštakomis, keliais, klubais, pečiais. V. Š. konstatuotiems sužalojimams padaryti galėjo pakakti ir vienos smūgio. Tačiau smūgių gal ir daugiau buvo, bet vieno smūgio lūžimui galėjo užtekti, nes jėgos poveikis nemažas, iš lokalizacijos ir pobūdžio matyti, kad smūgis buvo stiprus. Palaiko savo išvadą. Nereikia papildomų duomenų, kad pateikti išsamesnius paaiškinimus dėl sužalojimo. Yra ankstyvesnė išvada, visa tyrimo eiga aprašyta. Papildymas tik sužalojimai šlaunyje, juosmenyje, kurie galėjo atsirasti kritimo metu, tačiau jie yra kitoje anatomiškoje pusėje ir įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimo kvalifikacija lieka ta pati. Pūlingas plaučių uždegimas išsivystė, esant galvos traumai. Tokios traumos metu sutrinka organizmo trofika, jei nėra aktyvios slaugos, specialaus vartymo, masažų. Tokiu atveju konstatuojami plaučių uždegimo požymiai. Buvo pragulos. Lietuvoje medicina nėra pasiekusi tokio lygio, kad žmogus būtų guldomas į vandens vonias ar specialius patalus, kad būtų galima iš karto užkirsti kelią praguloms. V. Š. mirties priežastis - galvos sumušimas ir po jo sekusios pasekmės - vegetacinė būklė. Išvadoje nurodė, kad V. Š. suduota nemažiau dviejų smūgių. Savo išvadą palaiko. Jei per 6 valandas randami prasidėjusio plaučių uždegimo požymiai, suteikus elementarią pagalbą, aktyvią slaugą - galima išvengti pūlingo plaučių uždegimo, tačiau pacientą reikia žiūrėti, vartyti, masažuoti, naudoti specialius tepalus. Tai slaugos specialistų darbas. Negali kategoriškai teigti, jog jeigu V. Š. būtų laiku apžiūrėtas neurologo, jis būtų likęs gyvas, nes tai priklauso nuo įvairių situacijų, tačiau tokia tikimybė yra. Pagal V. Š. konstatuotus sužalojimus, kada jis 2022 m. gruodžio 2 d., buvo pirmą kartą pristatytas į gydymo įstaigą, jam suteikus skubią medicinos pagalbą, situaciją būtų buvusi visai kitokia. Tuo metu jam reikalinga neurologo konsultacija nebuvo suteikta. Palaiko savo paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus jų dalį dėl kairiojo žando. Teigia, kad V. Š. sužalojimai veide galėjo būti padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Neteko būti įvykio metu, todėl negali tvirtinti, kad galėjo būti keturi trauminiai poveikiai. Sužalojimai padaryti į vieną vietą gali būti ir trys ir keturi. Susipažinus su visa medžiaga, pasilieka prie savo išvados, kad V. Š. veidas buvo sužalotas nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Kitai išvadai nėra objektyvių duomenų. Kitas 2023-05-04 jo paaiškinime nurodytas aplinkybes palaiko. Ne mažiau du smūgiai į V. Š. veidą turėjo įtakos jo mirčiai. Teisme buvo supažindintas su Ž. M. specialisto išvada, o ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jo su šia išvada nebuvo supažindinusi. Tačiau minėta išvada jo pateiktos išvados esmės nekeičia. Jo atlikto tyrimo metu šlaunies, juosmens sužalojimų ant V. Š. kūno jau nebuvo. Mirties priežasčiai tie sužalojimai įtakos neturėjo.

Iš 2022-12-02, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. G. tarnybiniame pranešime „Dėl aplinkybių patikslinimo“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2022 m., gruodžio 2 d., 21 val. 17 min., iš Marijampolės apskrities VPK OVS budėtojo gautas C kategorijos pranešimas adresu (duomenys neskelbtini) , kad pranešėjas A. J. rado sumuštą vyrą, įvykio aplinkybės neaiškios. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje jau buvo atvykusi GMP. Gyvenamojo namo viduje buvo pranešėjas A. J. ir sumušto asmens dukra D. Š.. Šie asmenys paaiškino, kad jiems grįžus į namus apie 21 val., 18 min., įėjus į kambarį, pamatė, kad D. Š. tėvas V. Š. sumuštas. A. J. paaiškino, kad namuose rado du nepažįstamus asmenis. Vienas iš jų trenkė V. Š.. Pamatę, kad namuose yra daugiau žmonių, šie pabėgo iš įvykio vietos. A. J.bandė vytis nepažįstamus asmenis, tačiau nepasivijo. Dėl asmens fizinės būklės įvykio vietoje nepavyko nustatyti asmens neblaivumo, tačiau asmuo pats pasakė, kad alkoholį vartoja jau visą dieną. Įvykio vietoje patikrinus teritoriją aplink gyvenamąjį namą ir šalia esančias teritorijas, apibūdintų ar įtarimą keliančių asmenų nepastebėta. V. Š. dėl sumušimų pristatytas į J priėmimo skyrių. Po apžiūros asmuo paleistas į namus. Pradėtas medžiagos patikslinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Ir iš 2023-05-10, vyriausiosios tyrėjo R. K. tarnybiniame pranešime „Dėl techninės klaidos“ užfiksuotų duomenų, kuriuo buvo patikslinti A. J. anketiniai duomenys (1 t., b. l. 1 – 4; 5-6)

Iš 2022-12-03, įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Protokole aprašytas buto išsidėstymas, kambarys, kuriame buvo rastas sumuštas žmogus. Užfiksuota, kad kambaryje ant medinio stalo padėti tušti alkoholio buteliai, fiksuotas minkštas sėdimas kampas, jo matmenys, ant kurio mėtosi įvairūs rūbai, sulaužyti akinių rėmeliai, mėlynos spalvos pagalvė, ant kurios raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės. Šalia pagalvės taip pat raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės. Apžiūros metu išimtas pagalvės užvalkalas su rausvos spalvos dėmėmis. Įvykio vieta nufotografuota (1 t., b. l. 23-33).

Iš 2022-12-08 – 2022-12-10, papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) . Papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namas Nr. (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis, vieno aukšto, medinis. Teritorija aplink namą neaptverta. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Buto Nr. 7 durys metalinės, rudos spalvos. Apžiūros metu durys uždarytos, neužrakintos (1-6 pav.). Buto koridoriuje, prie sienos priešais įėjimo duris, yra dvi medinės lentynos, šaldytuvas ir medinė spintelė. Lentynose sudėti įvairūs indai, ant šaldytuvo sudėti įvairūs įrankiai, ant spintelės yra polietileninis krepšys su pirkiniais. Ant grindų netvarkingai sumesta avalynė. Kairėje sienoje yra durys. Durys uždarytos, užrakintos. Dešinėje koridoriaus sienoje yra durys į virtuvę ( 7 pav.). Virtuvė yra 365x218 cm dydžio. Virtuvės durų kairėje, kampe, yra koklių viryklė su šildoma sienele. Ant viryklės sudėti plastmasiniai indai, stiklainiai su daržovėmis, netvarkingai sumesti rankšluosčiai. Prie sienos, priešais įėjimo į virtuvę duris, stovi šaldytuvas, medinė spintelė. Ant šaldytuvo ir spintelės sudėti tušti stiklainiai, elektriniai virduliai, peilių rinkinys indai. Ant lentynos, virš spintelės, sudėti indai su prieskoniais. Dešiniame, tolimame kampe, yra plautuvė, kurioje netvarkingai sudėti panaudoti indai, stalo įrankiai. Virš plautuvės yra pakabinama spintelė. Plautuvės dešinėje stovi dujinė Viryklė, ant kurios padėta keptuvė ir du puodai. Prie lango stovi virtuvinis stalas, ant kurio padėta lėkštė ir kompaktinių diskų grotuvas. Virtuvės durų dešinėje, kampe, stovi dujų balionas. Virš dujų baliono, ant lentynos yra mikrobangų krosnelė. Ant grindų, tarp stalo ir dujų baliono, yra penki polietileniniai krepšiai su šiukšlėmis, maisto atliekomis ir įvairiais darbo įrankiais (8 - 12 pav.). Virtuvės kairėje sienoje yra durys į kambarį. Durys atidarytos (13 pav.). Kambarys yra 465x365 cm dydžio. Kambario durų kairėje, kampe, yra koklinis pečius su šildoma sienele. Ant grindų, prie pečiaus, yra krepšys su malkomis. Prie kambario dešinės sienos yra trijų dalių sekcija, dešiniame tolimame kampe stovi dviejų durų spinta. Prie sekcijos stovi supamas fotelis ir rūbų džiovykla, ant kurios sudžiauti įvairūs rūbai. Po džiovykla, ant grindų, numestos dvi pagalvės. Kambario kairiame tolimame kampe yra minkštas baldų komplektas „kampas“. Prie komplekto stovi stalas (14 - 22 pav.). Ant prie sekcijos esančio supamo fotelio, netvarkingai sumesti įvairūs rūbai. Ant rūbų yra pagalvė, ant kurios matosi rausvos spalvos dėmės (23 - 26 pav.). Apžiūros metu buvo paimtas pagalvės užvilkimas su rausvos spalvos dėmėmis. Pagalvės užvilkimas supakuotas į popierinį paketą Nr. 1. Paketas užklijuotas ir užplombuotas mėlynos spalvos plomba „POLICIJA 106622“. Kambario kairiame, tolimame kampe, yra minkštas baldų komplektas, prie kurio stovi stalas (27 pav.). Ant stalo sudėti naudoti indai, stalo įrankiai, du moliniai puodeliai su rudos spalvos skysčiu, nešiojamas kompiuteris (28, 29 pav.). Minkštų baldų komplekto matmenys: prie kambario kairės sienos esančios dalies ilgis - 232 cm, plotis - 73 cm. Prie lango esančios dalies ilgis - 218 cm, plotis - 68 cm. Aukštis, nuo grindų iki sėdimos dalies viršaus - 44 cm. Ant minkštų baldų komplekto netvarkingai sumesti įvairūs rūbai, užtiesimai, patalynė (30 - 32 pav.). Ant komplekto dalies, esančios prie kairės sienos, kairės pusės porankio, 16x10 cm plote, matosi rudos ir rausvos spalvų dėmės (33 - 35 pav.). Apžiūros metu, ant sterilaus medvilninio tampono, buvo padarytos dėmių nuoplovos, tamponas su specialiu konteineriu supakuotas į popierinį voką Nr. 2. Vokas užklijuotas ir užplombuotas mėlynos spalvos plomba „POLICIJA 106623“. Ant komplekto sėdimosios dalies, abiejų dalių susijungime, kampe, 65x33 cm plote, matosi rudos ir rausvos spalvos dėmės (36 - 39 pav.). Apžiūros metu, ant sterilaus medvilninio tampono, buvo padarytos dėmių nuoplovos. Tamponas su specialiu konteineriu supakuotas į popierinį voką Nr. 3. Vokas užklijuotas ir užplombuotas mėlynos spalvos plomba „POLICIJA 106624“. Cheminio preparato „BLUESTAR FORENSIC“ pagalba, ant grindų, 20 cm atstumu nuo minkšto komplekto dalies, esančios prie lango, į kambario centrą, 140x60 cm plote, ir prie pat tos pačios komplekto dalies, 88x20 cm plote, buvo aptikti tikėtina išvalyti kraujo pėdsakai (40, 41 pav.). Apžiūros metu, ant sterilaus medvilninio tampono, buvo padarytos nuoplovos nuo grindų. Tamponas su specialiu konteineriu supakuotas į popierinį voką Nr. 4. Vokas užklijuotas ir užplombuotas mėlynos spalvos plomba „POLICIJA 106625“. Aprašyto kambario kairėje sienoje yra durys į antrą kambarį. Kambaryje, durų dešinėje, prie sienos yra sofa lova. Sofa lova ištiesta, ant jos yra pagalvė ir užtiesimas. Kairiame tolimame kampe yra veidrodis su staliuku ir spintele. Ant staliuko ir spintelės netvarkingai sudėti įvairūs smulkūs daiktai. Veidrodžio kairėje yra kėdė, ant kurios netvarkingai sumesti rūbai. Priešais įėjimo į kambarį duris, prie sienos, stovi sekcija. Prie kairės kambario sienos stovi keturių durų spinta. Kambaryje, ant grindų, netvarkingai išmėtyti įvairūs rūbai, daiktai (42 - 51 pav.). Pildomai apžiūrint įvykio vietą, buvo fotografuojama (1 t., b. l. 34-63; 64-65).

Iš 2023-04-13, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2022-12-13 iš elektroninio pašto adreso bpc.klaipeda@112.lt į el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) gautas raštas ir garso įrašas. 2022-12-13 rašte nurodyta, kad „Bendrojo pagalbos centro“ (toliau-BPC) informacinėje sistemoje 2022-12-02, 21 val. 10 min., užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) BPCIP 95202176592. Teikiame skambučio skaitmeninę garso įrašo kopiją. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei abonento telefono numerį. Atsakymas išsiųstas el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini) (mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) yra A. J.. Įjungus garso įrašą, atsiranda jo pavadinimas 2022_12_02_21-10-05_(duomenys neskelbtini) .mp3. Šio garso įrašo trukmė yra 23 s. Pateikta garso įrašo stenograma: BPC pareigūnė: - 112 klauso. A. J.: - Laba diena, galit sujungti su greitąja?. BPC pareigūnė: - Iškviesti norite greitąją, ar iškviesti norite greitąją, alio, alio. Toliau ryšys nutrūksta. Garso įrašas įrašytas į skaitmeninę laikmeną CD, kuri pridėta prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 t., b. l. 74-76).

Iš BPC rašte policijos įstaigai užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 3 d., BPC informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) . Minėto skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija išsiųsta elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį (1 t., b. l. 79-81).

Iš 2023-05-10, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2022-05-10 iš elektroninio pašto adreso bpc.vilnius@112.lt į el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) gautas raštas ir garso įrašas. 2022-12-13 rašte nurodyta, kad „Bendrojo pagalbos centro“ (toliau-BPC) informacinėje sistemoje 2022-12-03, užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Teikiame skambučio skaitmeninę garso įrašo kopiją. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei abonento telefono numerį. Įjungus garso įrašą, atsiranda jo pavadinimas 2022_12_03_11-32-46_(duomenys neskelbtini). Šio garso įrašo trukmė yra 4.33. Pateikta garso įrašo stenograma: BPC pareigūnė: - 112 klauso. A. J.: - Laba diena. BPC pareigūnė: - Laba diena, aš jus blogai girdžiu, nesuprantu ką sakote. A. J.: - Sakau vakar buvo iškviesta greitoji, nes žmogus čia buvo sumuštas, jam nieko nepadarė, nes jis atsisakė gydytis. Bet jis dabar vėl guli kruvinas, iš burnos jam stipriai bėga kraujas. Pacientas, vyras, jam 66 metai. A. (duomenys neskelbtini) . Įrašas įrašytas į skaitmeninę laikmeną CD, kuri pridėta prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 t., b. l. 82-85).

Iš 2023-05-10, VšĮ „J. rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ raštu pateiktų duomenų, kur nurodyta, jog ikiteisminiam tyrimui buvo pateiktos V. Š., gimusio metais, gyvenančio (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, kuriose užfiksuota, kad greitoji medicinos pagalba V. Š. buvo kviesta 2022-12-02, 21:15 val., dėl stipraus kraujavimo iš burnos, sužalojimo galvoje, ir 2022-12-03, 11:36 val. - diagnozė ūminis hemoraginis gastritas (1 t., b. l. 101-104).

Iš 2022-12-15, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2768/2022 (02) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad V. Š. konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose pereinant į paakio sritį, kairiame skruoste ties apatinio žandikaulio kampu, smakro kairėje pereinanti į lūpas, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nugaroje, juosmens apatinėje dalyje, muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės sinuso priekinės ir išorinės sienelių skeveldriniai lūžiai, akytkaulio kairės sienelės lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio sukėlęs smegenų suspaudimą. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusiu galvos smegenų suspaudimą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktas). Sužalojimai padaryti bukais, riboto paviršiaus daiktais paveikus veidą, kairę šlaunį ir nugaros juosmeninę dalį, mažiausiai 4 (keturiais) trauminiais poveikiais į veidą ir po vieną trauminį poveikį į kairę šlaunį bei nugarą, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-12-02 (1 t., b. l. 130 - 133).

Iš 2023-01-25, Valstybinės teismo medicinos tarnybos J skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 13/2023 (10) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad V. Š. mirė nuo galvos sumušimo, lydimo muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje su kraujosruvomis audiniuose, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienos, viršutinio žandikaulio sienelių lūžimų, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, susikaupusiu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį su kamieno strigimu, galvos smegenų pusrutulių dislokacija į kairę, ilgalaikiu sąmonės netekimu, koma, pūlingu plaučių uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Mirtis įvyko VšĮ J ligoninėje 2023-01-21, 20:00 val. Pomirtinio tyrimo metu nustatyti susirgimai nurodyti teismo medicinos diagnozės punkte „GRETUTINĖS LIGOS“. Šie susirgimai jokios įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai, kurie nurodyti teismo medicinos diagnozės punkte ,,PAGRINDINIS SUŽALOJIMAS“ galėjo būti padaryti užduotyje atlikti objektų tyrimą, medicinos dokumentuose nurodomu laiku (2022-12-02, apie 21.00 val.). Trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą krauju, susikaupusiu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį su kamieno strigimu, galvos smegenų pusrutulių dislokacija į kairę, ilgalaikiu sąmonės netekimu, koma, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktas), o besikomplikavus ir pūlingu plaučių uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu įvyko mirtis. Muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su kraujosruvomis audiniuose, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienos, viršutinio žandikaulio sienelių lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti tiek kumštis, tiek koja ir pan., mažiausia dviem smūgiais, galimai ir tokiu būdu, laiku kaip nurodyta užduotyje atlikti objektų tyrimą. Tokie sužalojimai, kaip nurodyta teismo medicinos diagnozės punkte „PAGRINDINIS SUŽALOJIMAS“, įvertinus jų išsidėstymą, pobūdį, nebuvimas sužalojimų labiau atsikišusiuose anatominiuose veido taškuose, rankose, kojose, nurodo į tai, kad jie negalėjo gautis griuvimo, kritimo metu (1 t., b. l. 139-142).

Iš 2023-05-04, specialisto A. J. paaiškinimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad jis atlikdamas V. Š. kūno tyrimą nebuvo susipažinęs su VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2768/2022 (02). Susipažinęs su minėta išvada paaiškino, kad jis, atlikdamas V. Š. kūno tyrimą ir surašydamas specialisto išvadą, nurodė, kad V. Š. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem smūgiais, tačiau neatmestina galimybė ir keturiais trauminiais poveikiais į veidą ir po vieną trauminį poveikį į kairę šlaunį bei nugarą. Atliekant V. Š. kūno tyrimą, sužalojimai kairės šlaunies ir nugaros srityje nebuvo nurodyti, nes jų jau nebebuvo (1 t., b. l. 146 - 148).

Iš vaiko perdavimo faktą patvirtinančiame dokumente užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad policijos pareigūnai 2022-12-03, 00 val. 05 min., močiutei N. J. perdavė vaiką D. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, gyvenančią (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 160).

Iš 2022-12-08, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 437/2022 (10) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, A. J. nustatyta kairės rankos nykščio pakylos sumušimas su paviršine žaizda. Tokio pobūdžio sužalojimas galėjo būti padarytas medicinos dokumentuose nurodomu ar jam artimu laiku kietu bukabriauniu ar aštriu daiktu, kurių pobūdžio nurodyti nėra galimybės, vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (3 t., b. l. 41).

Iš VšĮ „J ligoninė“ gydytojo įraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2022-12-03 į VšĮ „J ligoninė“ kreipėsi A. J., kuriam diagnozuotas riešo ir plaštakos kiti paviršiniai sužalojimai. Trauma buityje, sumušė kairės plaštakos vidinę dalį. Objektyvi būklė: kairės plaštakos vidiniame nykščio pakyloje sumušimas, nubrozdinimas, patinimas, apie žaizdą kiek paraudę (3 t., b. l. 48).

Iš 2022-12-08, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad A. J. ikiteisminiam tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 64).

Iš 2022-12-08 – 2022-12-12, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėtas A. J. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ ir jame esanti informacija. SMS žinučių kataloge rastas susirašinėjimas su „D.“. Data 2022-12-02 „Friday 21:46 val. A. J. rašo, jog jam reikia pagalbos, prašo pakelti. D. klausia kas nutiko. A. J. atrašo. Data 2022-12-03 „Saturday, 12:13 val. „Vėl dabar tas pats“. D. klausia „Ar jam bloga“, vėliau A. J. atrašo, kad važiuoja namo. E. rado. Sumušimas tik. „Facebook messenger“ rastas susirašinėjimas su vartotoju „A“, kuri klausia ar viskas gerai, ir ar viskas ten su tom nesąmonėm. Toliau „Facebook messenger“ taip pat rastas susirašinėjimas su vartotoju „B“, kuri prašo atsiųsti telefono numerį, kuriuo buvo skambinta dėl tėčio. Susirašinėjimo metu A. J. atsiunčia numerį. Vėliau A. J. klausia kaip tėtis. Vartotojas „B“ atrašo, jog skambino, atjungė nuo aparato, pajudino rankas, bet bendravimo jokio nėra. A. J. nurodo, jog atsigavo vadinasi tėtis. Vėliau asmenys susirašinėja. Vartotojas „B“ nurodo, jog tėtis vis dar komoje ir būklė yra bloga, niekas nepasikeitė. A. J. atrašo „Nu nah negerai“. Aprašytų galimai tyrimui reikšmingų susirašinėjimų informacija fiksuota fotolentelėje prie apžiūros protokolo (3 t., b. l. 65-81).

Iš 2022-12-08 – 2022-12-14, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad A. J. detaliai parodė ir paaiškino, kaip jis 2022-12-02, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė V. Š.. Nurodė, kad V. Š. kaire ranka sudavė 5 smūgius į veidą. Po smūgių sudavimo V. Š. iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą (3 t., b. l. 139-143).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyrus šiuos baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. J. dėl nužudymo, pasitvirtino.

Kaltinamasis A. J. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog jis prisipažįsta, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nužudė V. Š., tik neigia, jog jį norėjo nužudyti, teigia, jog prieš įvykį alkoholio nevartojo, mušdamas V. Š. buvo blaivus, ir jam sudavė ne daugiau, kaip du smūgius į veidą. Daugiau smūgių V. Š. nesudavė ir tiksliai negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju teigė, jog V. Š. sudavė apie penkis smūgius į veidą, ir kad prieš V. Š. sumušimą kartu su juo vartojo alkoholį.

Su tokiomis A. J. nurodytomis aplinkybėmis, teismas nesutinka ir tokius jo paaiškinimus vertina, tik kaip gynybinę poziciją, siekiant kuo švelnesnės bausmės.

Taip pat tik kaip gynybinę poziciją, vertina ir jo 2023-08-23 teisme gautą rašytinį paaiškinimą, kur jis nurodo, jog jis V. Š. sumušė tarimai tik dėl to, jog jam grasino D. Š. ir jos motina I. J. (4 t., b. l. 145-146). Šiame jo paaiškinime nurodytos aplinkybės yra iš esmės prieštaraujančios objektyviems bylos duomenims, ir neturi jokios svarios įrodomosios reikšmės sprendžiant A. J. kaltės ir jo atsakomybės klausimus.

Teismo vertinimu, tokius A. J. paaiškinimus dėl jam pareikšto kaltinimo paneigia byloje esantys objektyvūs įrodymai, kurie buvo ištirti šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu, netrukus po įvykio, įtariamuoju apklaustas A. J. tiksliai nurodė, kad prieš V. Š. sumušimą jis kartu su V. Š. vartojo alkoholinius gėrimus. Iki pat konflikto pradžios kartu buvo jau išgėrę vieną degtinės butelį ir buvo pradėję gerti antrą degtinės butelį. Turėjo nusipirkę alaus. Liudytoja D. Š. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtino, kad konflikto metu A. J. buvo neblaivus. Taip pat ji paminėjo, jog neblaivus A. J. būna agresyvus. Kad konflikto metu buvo neblaivus, A. J. patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu nurodydamas, kad jis kartu su V. Š. vartojo alkoholinius gėrimus. Kad įvykio dieną V. Š. bute buvo vartotas alkoholis, patvirtino ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas V. I., kuris paaiškino, jog kada V. Š. atvežė iš ligoninės ir buvo užėjęs į jo butą, matė, kad bute buvo vartotas alkoholis, matėsi užkandos likučiai. Jis taip pat paminėjo, jog pastebėjo, kad A. J. yra neblaivus. Netikėti liudytojų D. Š. ir V. I. tokiomis nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi jokio teisinio pagrindo, nes šių liudytojų nurodytos aplinkybės tiksliai sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis, realiai atspindi tikrąją tos dienos įvykių eigą bei seką, išliko nekintančios ir nuoseklios tiek ikiteisminio tyrimo eigos metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti ir pirminiais įtariamojo A. J. parodymais dėl jam pareikšto įtarimo susijusio su V. Š. sveikatos sutrikdymu. Teismas pažymi, jog pirmiausia A. J. buvo pareikštas įtarimas dėl sunkaus V. Š. sveikatos sutrikdymo. Reiškiant šį įtarimą dar nebuvo žinoma jog V. Š. dėl jam padarytų sužalojimų mirs. A. J., baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog iš pradžių jis bijojo prisipažinti dėl fizinio smurto prie V. Š., tačiau vėliau supratęs, jog atsakomybė yra neišvengiama, nutarė prisipažinti ir tiksliai paaiškino visas įvykio aplinkybes. Teismo vertinimu, įtariamojo A. J. pirmosios apklausos metu nurodytos aplinkybės labai tiksliai bei objektyviai atspindi įvykio situaciją, tiksliai sutampa su kitais objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis, todėl jas vertinti, kaip neteisingas, nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad dėl įtarimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, A. J. buvo apklaustas 2022-12-08, t. y. praėjus tik 6 dienoms po minimo įvykio. A. J. tuo metu buvo apsisprendęs prisipažinti, tikėjosi jog V. Š. gyvens, todėl neabejojama jog tiksliai ir nuosekliai šios apklausos metu papasakojo apie įvykį siekdamas kuo švelnesnės bausmės. Be to, A. J. yra jaunas žmogus, duomenų apie jo atminties sutrikimus byloje nėra, jį minimas įvykis sukrėtė, dėl jo jis labai išgyveno, todėl sprendžiama, kad tuo metu jis tiksliausiai ir detaliai atsiminė visas įvykio aplinkybes ir jas nurodė policijos pareigūnams. Būtent šios apklausos metu jis tiksliai nurodė, jog V. Š. jis sudavė apie penkis smūgius į veidą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu perklausius 2022-12-08, vykusios A. J., kaip įtariamojo, apklausos garso įrašą, taip pat peržiūrėjus jo parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu darytą vaizdo ir garso įrašą, nustatyta, jog šių procesinių veiksmų atlikimo metu A. J. parodymus davė niekieno neverčiamas, nuosekliai, sklandžiai bei tiksliai paaiškindamas visas V. Š. sužalojimo aplinkybes. Tokias pat V. Š. sužalojimo aplinkybes A. J. nurodė ir 2023-01-30, vykusios įtariamojo apklausos metu, kada jis buvo apklausiamas dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad A. J., kaip jis pats teigia, policijos pareigūnai darė neleistiną poveikį, vertė jį duoti neteisingus parodymus. Todėl atmetama, kaip visiškai nepagrįsta, jo nurodoma aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam policijos pareigūnai darė neleistiną poveikį, vertė duoti neteisingus parodymus. Be to, jog nusikaltimo padarymo dieną jis kartu su V. Š. vartojo alkoholį, A. J. papasakojo ir Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialistei L. A., kada atvyko pas ją dėl psichiatrinio tyrimo. 2023-03-22, specialisto išvadoje Nr. 93TPK-321/2023, yra nurodyta, jog A. J. paprašytas specialistės papasakoti apie įvykį parodė, kad jo draugė su savo tėvu kasdieną pykdavosi, jis gerdavo ir ištisai ją keikdavo. 20 metų mušė jos motiną. Tą vakarą jie abu (V. Š. ir A. J.) gėrė, jis (V. Š.) vėl pradėjo prie jos (D. Š.) kabinėtis, pradėjo prašyti padaryti jam valgyti, bet jo draugė atsisakė, kadangi turėjo eiti miegoti, nes kitos dienos ryte jai reikėjo į mokyklą ir t. t. Teismo vertinimu, A. J., kaip įtariamojo, 2022-12-08 ir 2023-01-30 duoti parodymai apie V. Š. sužalojimą yra nuosekliausi ir teisingiausi bei objektyviausiai atspindintys įvykio aplinkybes, todėl teismas juos vertina, kaip patikimus įrodymus turinčiais reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Sprendžiama, jog V. Š. mirus, A. J. suprasdamas jam gręsiančią atsakomybę, pasikonsultavęs su jį ginančiais gynėjais, pradėjo ieškoti būdu, kaip pašvelninti savo teisinę padėtį ir jau vėlesnėse apklausose nurodė mažesnį suduotų smūgių skaičių V. Š., neigė alkoholio vartojimo ir neblaivumo faktą prieš pat minimą įvykį, alkoholio įtaką jo neteisėtiems veiksmams. Taip pat pažymėtina jog ekspertas A. J. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu nebuvo kategoriškas, jog V. Š. į veidą galėjo būti suduota nemažiau keturių smūgių, nors tokiems sužalojimas padaryti, kokie buvo nustatyti V. Š., pakaktų ir ne mažiau dviejų smūgių.

Pažymima, jog A. J. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, jog jis nužudė kitą žmogų, tai yra 2022-12-02, apie 21:00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, V. Š. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš V. Š., tyčia ranka jam sudavė ne mažiau keturis smūgius į veido sritį, bei po vieną smūgį į kairę šlaunį ir nugarą, tuo padarydamas V. Š.poodines kraujosruvas kairės akies vokuose pereinant į paakio sritį, kairiame skruoste ties apatinio žandikaulio kampu, smakro kairėje pereinant į lūpas, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nugaroje, juosmens apatinėje dalyje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės sinuso priekinės ir išorinės sienelių skeveldrinius lūžimus, akytkaulio kairės sienelės lūžimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, dėl ko nukentėjusysis V. Š.nuo galvos sumušimo, lydimo muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje su kraujosruvomis audiniuose, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienos, viršutinio žandikaulio sienelių lūžimų, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, susikaupusiu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį su kamieno strigimu, galvos smegenų pusrutulių dislokacija į kairę, ilgalaikiu sąmonės netekimu, koma, pūlingu plaučių uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, 2023-01-21 VŠĮ ,,J ligoninė“ mirė.

Kad A. J. V. Š. sudavė po vieną smūgį į kairę šlaunį ir nugarą, objektyvių duomenų byloje nėra, todėl ši aplinkybė yra pašalinta iš kaltinimo pareikšto A. J..

Pažymėtina tai, jog apie smūgių sudavimą V. Š. į nugarą bei kairę šlaunį tiek 2022-12-08, tiek ir 2023-01-30, vykusios įtariamojo apklausos metu, taip pat ir vėliau, nenurodė pats A. J.. Ekspertas A. J. bylos teisminio nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad sužalojimai ant nugaros ir kairės šlaunies V. Š. galėjo atsirasti ir jam nugriuvus. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu A. J. ir D. Š. patvirtino, jog 2022-12-03, sugrįžę į namus, esančius (duomenys neskelbtini), V. Š. rado gulinti ant grindų, buvo išverstas indas su maistu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog naktį iš 2022-12-02 į 2022-12-03, V. Š. paliktas vienas namuose, būdamas stipriai sumuštas galėjo atsikelti iš lovos ir griūti, o griūdamas susimušti nugarą bei kairę šlaunį. Kad šiuos sužalojimus jam galėjo padaryti A. J., kaip jau minėta, objektyvių duomenų byloje nėra.

Be to, pažymėtina ir tai, jog V. Š. 2023-12-02, nebuvo nuodugniai apžiūrėtas VšĮ „J ligoninė“ dirbančių gydytojų, nes jam atsisakius gydymo, buvo išleistas į namus. Naktį iš 2023-12-02 į 2023-12-03, jis praleido būdamas savo namuose. Tik jau po pakartotino jo pristatymo į šią gydymo įstaigą 2023-12-03, jam buvo diagnozuoti tikslūs sužalojimai.

Taip pat pažymėtina, jog kaltinime pareikštame A. J. yra pagrįstai nurodyta, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, nors pats kaltinamasis šią aplinkybę ir neigia.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja D. Š. parodė, jog įvykio metu A. J. buvo neblaivus. Ji taip pat nurodė, jog pavartojęs alkoholio A. J. būna agresyvus. Teismo vertinimu, netikėti šiomis liudytojo D. Š. nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. D. Š. gyveno kartu su A. J., todėl yra natūralu, jog matė jo elgesį, bendravimą tiek jam esant blaiviam, tiek ir jam esant neblaiviam, bei galėjo tokį jo elgesį palyginti. Kad A. J. yra impulsyvaus būdo asmuo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir jo motina bei močiutė. Jos taip pat patvirtino, jog A. J. dėl hiperaktyvumo lankėsi pas gydytojus – psichiatrus. Kad A. J. yra impulsyvus patvirtino ir liudytojas V. I..

Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, taip pat jau anksčiau išanalizuotus paties A. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis tiksliai nurodė, jog prieš minimą įvykį su V. Š. vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo nuo jų apsvaigęs, sprendžiama, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, nes suaktyvino jo agresiją, neleido įvertinti suduodamų smūgių stiprumo, neleido adekvačiai įvertinti susidariusios konfliktinės situacijos ir ieškoti tinkamų, nesmurtinių, jos išsprendimo būdų. Sprendžiama, jog jeigu A. J. įvykio metu būtų buvęs blaivus, tokios pasekmės nebūtų kilusios.

Be to, pažymėtina ir tai, jog A. J. anksčiau yra sportavęs, lankęs kovinių veiksmų, taip pat ir bokso treniruotes. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog A. J. fizinė jėga, jo suduoti smūgiai turėjo žymiai didesnį žalojantį poveikį, negu pavyzdžiui nesitreniravusio žmogaus. A. J. elgesys iš karto po smūgių V. Š. sudavimo (jis liepė D. Š. kviesti greitąją medicinos pagalbą V. Š.), tiksliai įrodo, jog jis sudavęs smūgius V. Š. suprato, kad jo suduoti smūgiai buvo stiprūs, ir kad jie gali sukelti jam sunkias bei negrįžtamas pasekmes.

V. Š. sužalojimų mastas, tiksliai įrodo, kad į jo (V. Š.) veidą buvo smūgiuota stipriai ir intensyviai. A. J. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, tai jau buvo paminėta šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje anksčiau, jog jis įvykio metu V. Š. sudavė apie penkis smūgius į veidą. Kaip jau minėta, netikėti tokiomis A. J. nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo, nes jos sutampa su sužalojimo mastu, kuris buvo nustatytas V. Š., taip pat su medicinos eksperto A. J. nurodytomis aplinkybėmis susijusiomis su V. Š. sužalojimu, taip pat ir su specialisto Ž. M. pateiktomis išvadomis.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu yra tiksliai nustatyta, tai išsamiai ir nuosekliai paaiškino ir pats kaltinamasis, tą patvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys, jog suduodant smūgius V. Š. šis gulėjo lovoje. A. J. patvirtino, jog suduodamas smūgius V. Š. stovėjo. Atsižvelgiant į tai, jog prieš pat konfliktą A. J. su V. Š. jau buvo išgėrę vieną degtinės butelį, bei pradėję buvo gerti ir antrąjį, taip pat vertinant ir tai, jog V. Š. dar prieš konfliktą intensyviai vartojo alkoholį ir turėjo sveikatos sutrikimų, kas jam tikrai sutrukdė gintis bei siekti išvengti jam suduodamų smūgiu, natūralu, kad A. J. galėjo kelis smūgius suduoti į vieną ir tą pačią V. Š. veido sritį. Kad taip galėjo būti patvirtino ir teismo medicinos ekspertas A. J.. Ši nustatyta aplinkybė, taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad A. J. V. Š. sudavė ne mažiau kaip keturių smūgių į veido sritį, kas teisingai nurodyta ir jam pareikštame kaltinime.

Nors A. J. ir nurodo, jog jis nenorėjo nužudyti V. Š., tačiau jo suduotų smūgių jėga, intensyvumas leidžia pagrįstai spręsti, jog veiksmai buvo tikslingi, ypatingai pavojingi. Darytina išvada, jog suduodamas stiprius smūgius į V. Š. veidą, A. J. suvokė, kad jo tokie veiksmai gali sukelti kito žmogaus, šiuo atveju V. Š., mirtį.

Neabejojama, kad A. J. būdamas suaugusiu, sąmoningu, protingu žmogumi, suduodamas stiprius smūgius kitam žmogui į jam gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, tiksliai suprato ir numatė, kad jo elgesys V. Š. gali sukelti net tik fizinį skausmą ar kūno sužalojimus, bet ir jo mirtį.

Toks kaltinamojo elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. J. tiksliai suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir jų pavojingumą, numatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, t. y. jis veikė neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Objektyviai nužudymas galimas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Nužudymas laikomas baigtu nusikaltimu atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiajam. Tarp kaltininko veikos ir nukentėjusiojo mirties turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nužudymo sudėčiai reikšmės neturi, po kiek laiko nuo veikos padarymo nukentėjusysis mirė. Svarbu tai, kad tai įvykio dėl kaltininko veikos.

Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės tyčios atveju, nors ir nesiekia tokių padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Tyčia gali būti ir dažnai būna neapibrėžta, nekonkretizuota (pavyzdžiui mušdamas kitą žmogų kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo iki mirties). Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla tik už faktiškai padarytą žalą. Nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymą.

Nužudymo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 14 metų amžiaus fizinis asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 metų birželio 18 dienos nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ yra išaiškinta, kad jeigu nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai, ar nukentėjusysis mirė tuojau po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Baudžiamojoje byloje esantys, ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai, kurie yra aprašyti šiame nuosprendyje, tiksliai įrodo, kad V. Š. mirė dėl A. J. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų jo atžvilgiu. Tai nustačius yra pagrindas konstatuoti, jog tarp A. J. veikos ir V. Š. mirties yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Šiuo atveju V. Š. mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis A. J. veikos padarinys.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėja teismui pateikė teismo medicinos gydytojo dr. P. P. išvadą, kurioje nurodyta, jog V. Š. konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose pereinant į paakio sritį, kairiame skruoste ties apatinio žandikaulio kampu, smakro kairėje pereinant į lūpas, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nugaroje, juosmens apatinėje dalyje, muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės sinuso priekinės ir išorinės sienelių skeveldriniai lūžiai, akytkaulio kairės sienelės lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio sukėlęs smegenų suspaudimą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai iki medicinos pagalbos suteikimo. V. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, nes kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudė galvos smegenis. V. Š. netinkamai buvo suteikta medicinos pagalba VšĮ „J ligoninė“ 2022-12-02, nes netirta paciento neurologinė būklė bei nenustatyti daugybiniai veido kaulų lūžiai ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. V. Š. tinkamai suteikus pagalbą VšĮ „J ligoninė“ 2022-12-02, labiausiai tikėtina, kad jis būtų išgyvenęs (5 t., b. l. 37-41).

Įvertinus šią dr. P. P. išvadą, matyti, jog jis V. Š. konstatavo tokius pačius sužalojimus kaip ir specialistas Ž. M. bei medicinos ekspertas A. J.. Esminių prieštaravimų dėl V. Š. kūno sužalojimo laipsnio šiose išvadose nėra.

Dr. P. P. savo išvadoje yra nurodęs, kad 2022-12-02, VšĮ „J ligoninė“ V. Š. buvo netinkamai suteikta medicinos pagalba, o jeigu ji būtų buvusi suteikta tinkamai, labiausiai tikėtina, kad jis būtų išgyvenęs.

Teismas pažymi, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo A. J. pareikšto kaltinimo ribose. Kad V. Š. VšĮ „J ligoninė“ galimai netinkamai buvo suteikta medicinos pagalba, tikslių duomenų šioje baudžiamojoje byloje nėra, todėl dėl to teismas plačiau nepasisako ir tokių aplinkybių nevertina. Šioje byloje esantys duomenys bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusios aplinkybės nesuteikia teismui daryti išvados, jog 2022-12-02, VšĮ „J ligoninė“ V. Š. galimai netinkamai buvo suteikta medicinos pagalba ir kad buvo atlikti kokie nors neteisėti su tuo susiję veiksmai. Todėl šiuo atveju, teismas neturi jokio teisinio pagrindo, nes nėra nustatyta ir nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, kurios leistų teismui motyvuota nutartimi pranešti prokurorui, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika, nors to teismo ir prašė kaltinamojo gynėja.

Išanalizavus visus aukščiau aprašytus įrodymus, nekyla abejonių dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, nes byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo A. J. kaltei pagrįsti dėl jam pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių.

Visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikos kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta A. J. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė kaltinamasis A. J.. A. J. inkriminuota nusikalstama veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. J. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Prokuroras siūlė teismui A. J. skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis A. J. nebuvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka.

2023-02-08, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. J. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams, nuo 2023-02-08 iki 2023-05-08 (3 t., b. l. 168-170).

2023-05-04, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, iki 2023-08-05 (3 t., b. l. 185-187).

2023-08-03, Kauno apygardos teismo nutartimi A. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, iki 2023-11-05 (3 t., b. l. 121-124).

2023-10-24, Kauno apygardos teismo nutartimi A. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, iki 2024-02-05 (5 t., b. l. 25-29).

A. J. skirtos kardomosios priemonės - suėmimo taikymo termino pabaiga 2024-02-05.

Ši A. J. taikoma kardomoji priemonė turi būti palikta taikyti iki šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo A. J. nepakaltinamumą.

2023-03-22, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-321/2023 yra konstatuota: kadangi pateiktoje ikiteisminio tyrimo dokumentacijoje bei tyrimo metu nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o įvykio metu buvo neblaivus, todėl A. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 31).

Taip pat A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis V. Š. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta jog V. Š., prieš neteisėtų A. J. veiksmų atlikimą jo atžvilgiu, vadino D. Š. negražiais žodžiais, ją įžeidinėjo, nors žinojo, kad D. Š. draugauja su A. J. ir tai darė A. J. akivaizdoje, turėdamas numanyti, kad toks jo elgesys gali nepatikti A. J.. A. J. paprašius jam taip nebesielgti, jam atsakė, jog jis nesikištų į jo bei jo dukros santykius. A. J. sudavus smūgį jam (V. Š.) į veidą ir paklausus ar jam jau užtenka, jis (V. Š.) atsakė, jog neužtenka, bandė dar pats suduoti smūgį A. J., dėl ko A. J. dar kartą sudavė smūgius jam, taip pat V. Š. siūlė ir prašė A. J. kartu su juo vartoti alkoholį. Teismo vertinimu taip elgdamasis nužudytasis V. Š. provokavo A. J. smurtiniam elgesiui. Todėl sprendžiama, jog yra teisinis pagrindas A. J. atžvilgiu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veika padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl šios aplinkybės pripažinimo sunkinančia teismas jau yra pasisakęs šiame nuosprendyje, todėl nebesikartoja.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, A. J. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl A. J. atžvilgiu nėra taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BPK 273 straipsnio 1 dalis, BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Pagrindo taikyti A. J. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatų nėra.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

A. J. nors anksčiau ir nebuvo teistas, tačiau yra teismo pripažintas kaltu dėl naujų smurtinių nusikaltimų padarymo, kurie buvo padaryti netrukus po šioje baudžiamojoje byloje minimo nusikaltimo padarymo. Nors jis ir yra jauno amžiaus, tačiau būdamas laisvėje piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir jo neblaivumas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, taip pat būdamas neblaivus darė administracinius nusižengimus (baustas administracine tvarka už smulkią vagystę, viešosios tvarkos trikdymą, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (už šį nusižengimą baustas du kartus), bendrojo pagalbos centro trukdymą, žinant, kad pagalba nereikalinga). A. J. yra nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar privalomo registruoti kilnojamojo turto, jo santykiai su artimaisiais nėra tvirti. Jis yra smurtavęs prieš savo patėvį ir už tai buvo nuteistas. Duomenų apie rimtus A. J. sveikatos sutrikimus byloje nėra. Taip pat pažymėtina ir tai, kad A. J. nusikalstamas elgesys buvo intensyvus, jo padarytos naujos nusikalstamos veikos dažnos. A. J. teismo baudžiamaisiais įsakymais skirtos trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie legalų A. J. pragyvenimo šaltinį, nes iki suėmimo taikymo pradžios kaltinamasis niekur nedirbo, gyveno kartu su savo močiute, taip pat su nepilnamete sugyventine, jos tėvo bute, kuriame ir įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą. Jo padarytos nusikalstamos veikos motyvai yra menkaverčiai, nepateisinami, nes jis smurtavo prieš žmogų, kurio namuose gyveno, kuris buvo silpnos sveikatos, senyvo amžiaus, fiziškai silpnesnis už jį.

Teismas, skirdamas bausmę A. J., atsižvelgia į kaltinamojo A. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant neapibrėžtai tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis A. J. darydamas nusikalstamą veiką siekė savanaudiškų tikslų, nes smurtavo kito žmogaus atžvilgiu dėl menkaverčių, tik jam suprantamų motyvų), į nusikalstamos veikos stadiją (A. J. padarytas labai sunkus nusikaltimas yra baigtas), į kaltininko asmenybę (A. J. yra teistas taip pat už smurtinius nusikalstamus veiksmus, kurie buvo atlikti jau po šioje baudžiamojoje byloje minimų smurtinių veiksmų, šioje baudžiamojoje byloje minimą nusikalstamą veiką padarė dėl mažareikšmių ir tik jam vienam atrodančių teisingų motyvų, turėdamas tikslą smurtiniu elgesiu savotiškai „pamokyti“ nužudytąjį, jį „nuraminti“. Smurtaudamas prieš už jį fiziškai silpnesnį nužudytąjį elgėsi grubiai, agresyviai. Tokiam jo elgesiui nėra jokio objektyvaus pateisinimo. Teismo vertinimu A. J. nužudytojo atžvilgiu smurtavo be jokios svarbios priežasties. Akivaizdu, kad taip elgdamasis jis netramdė savo emocijų, elgesio. Toks A. J. elgesys įrodo jo neteisingas moralines nuostatas. Kaip minėta jis yra teistas, baustas administracine tvarka); į nusikalstama veika padarytą žalą (nužudytas žmogus, jam atimta gyvybė ir tuo sukeltos negrįžtamos pasekmės).

Paminėtos aplinkybės, neigiamai apibūdinančios kaltinamąjį, įrodo, kad jo nusikalstamas elgesys buvo įžūlus, nekontroliuojamas ir tuo pavojingas, orientuotas į kito žmogaus gyvybę, jo sveikatą.

Visos šios paminėtos aplinkybės, jo nauji teistumai, minima padaryta nusikalstama veika, įrodo, kad A. J. yra linkęs nusikalsti, negerbti įstatymo saugomų vertybių, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir priežastis, norint, kas jis pasitaisytų, kaltinamajam A. J. parenkama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaip ir yra numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Nustatant bausmės terminą, atsižvelgiama į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir yra trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nustatant skiriamos bausmės terminą taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl kaltinamajam nustatomas mažesnis už vidurkį, bausmės numatytos jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje, terminas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaitytas laikas A. J. išbūtas kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2023-02-08 (imtinai) iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023-12-14.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia A. J. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 14 d.

Dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. J., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 9317,01 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą (duomenys neskelbtini). Kauno teritorinės ligonių kasos įgaliotoji atstovė, kuriai leista dalyvauti procese – R. D. (2 t., b. l. 3-15).

Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Pateikė teismui prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, jog civilinio ieškinio reikalavimus palaiko (5 t., b. l. 8-9).

Baudžiamoji byla išnagrinėta civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant BPK 252 straipsnio 2 dalies pagrindu.

BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė patenkinti visiškai Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Kaltinamasis ir jo gynėja prašė atmesti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, nes V. Š. nebuvo suteikta reikiama medicininė pagalba.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisės taikymo aspektu, motyvuotas todėl jis tenkintinas visiškai.

CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

V. Š. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Kaltinamasis ir jo gynėja prašo nepriteisti iš kaltinamojo A. J. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai prašomos 9317,01 Eur, nes mano, kad V. Š. nebuvo suteiktos kokybiškos gydymo paslaugos. Jeigu V. Š. būtų buvęs suteiktos, jų manymu, kokybiškos medicinos paslaugos, jis būtų išgyvenęs.

Teismas neturi jokio teisinio pagrindo sutikti su tokiais kaltinamojo ir jo gynėjos argumentais.

Pažymėtina tai, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais duomenimis, kurie pripažinti įrodymais, neginčijamai įrodyta, kad V. Š. mirė dėl A. J. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų jo atžvilgiu. Tai nustačius teismui buvo pagrindas konstatuoti, jog tarp A. J. veikos ir V. Š. mirties yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Šiuo atveju V. Š. mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis A. J. veikos padarinys.

Jeigu A. J. nebūtų smurtavęs prieš V. Š., šiam nebūtų reikėję teikti Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinyje nurodytų medicininių paslaugų ir dėl jo gydymo valstybė nebūtų patyrusi minimų V. Š. gydymo išlaidų. Tačiau dėl A. J. atliktų smurtinių pobūdžio veiksmų V. Š. atžvilgiu, pastarajam buvo suteiktos gydymo paslaugos, jis buvo gydomas.

Teismas jau šiame nuosprendyje pasisakė, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusios aplinkybės nesuteikė teismui pagrindo daryti išvados, jog 2022-12-02, VšĮ „J ligoninė“, ar vėliau ir kitose gydymo įstaigose V. Š. galimai netinkamai buvo suteikta medicinos pagalba ir kad buvo atlikti kokie nors neteisėti su tuo susiję veiksmai. Todėl šiuo atveju, teismas neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog V. Š. buvo gydomas netinkamai ir be jokios priežasties ar poreikio.

Tai įvertinus, sprendžiama, kad Kauno teritorinės ligonių kasos reikalavimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, pagrindžia byloje aptarti ir kartu su civiliniu ieškiniu pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu buvo padaryta šio civilinio ieškovo prašoma atlyginti turtinė žala.

Įrodymai, kuriais yra pagrįsta kaltinamojo kaltė, ir kurie jau yra aptarti, įrodo, kad dėl kaltinamojo A. J. neteisėtų veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 9317,01 Eur turinė žala, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo A. J..

Dėl civilinės ieškovės E. S. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu patikslino savo civilinio ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš kaltinamojo A. J. jos (E. S.) naudai 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 2 200,00 Eur turtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 41).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad Marijampolės apskrities VPK atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-45807- 22, pagal nusikalstamos veikos numatytos BK 129 straipsnio 1 dalies požymius. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2022-12-02, apie 21.00 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini) , buvo sumuštas jos tėvas V. Š., gimęs m. Po sumušimo tą pačią dieną V. Š. buvo pristatytas į VšĮ „J ligoninė“ Priėmimo skyrių, kur po apžiūros buvo paleistas į namus. 2022-12-03, pablogėjus sveikatai, V. Š. komos būsenos buvo išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Vėliau iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų buvo pervežtas į VšĮ „J ligoninė“ Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, kur 2023-01-21, mirė. V. Š. buvo jos tėvas iš jo pirmosios santuokos. Tėvo V. Š. laidojimo išlaidomis rūpinosi ji viena, todėl jai yra padaryta turtinė žala. Tėvo V. Š. palaidojimas su visomis paslaugomis, jai kainavo apie 2 200,00 Eur. Dalį laidojimo išlaidų pagrindžiančių dokumentų pateikė su ieškiniu, o kitų dokumentų neišsaugojo. Taip pat dėl šio įvykio ji patyrė ir neturtinę žalą, kadangi buvo nužudytas jos tėvas, pergyveno dėl jo, lankė ligoninėje, jautė dvasinius išgyvenimus, juk buvo atimta artimo šeimos nario gyvybė. Dėl šio įvykio prastai miegojo, pablogėjo sveikata. Dėl to jai padaryta 20 000,00 Eur neturtinė žala.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. S. palaikė savo civilinio ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Teisiamojo posėdžio metu, kiek yra susiję su civilinio ieškinio reikalavimais, dar paaiškino, kad 2 200,00 Eur laidojimo išlaidų suma nustatyta, remiantis laidojimo rūmų jai išrašytais dokumentais, kurie yra pateikti į šią baudžiamąją bylą. Ji (E. S.) viena rūpinosi tėvo laidotuvėmis. Tėvas buvo palaidotas 2023 m. sausio 25 d. Dėl prašomos priteisti 20 000,00 Eur neturtinės žalos paaiškino, kad ji kiekvieną dieną, kol tėvas buvo ligoninėje, jautė įtampą, nežinią, nerimą, nervavosi. Jos gyvenimas tuo metu buvo chaotiškas. Nuo tėvo sužalojimo iki jo laidotuvių praėjęs laikas, buvo kupinas įtampos. Ji rūpinasi ir tėvo kapu. Dėl įvykio ji patyrė emocinius išgyvenimus. Tėvas galėjo dar gyventi. Po tėvo sužalojimo iki jo mirties ji viena tėvu rūpinosi. Pateikti V. Š. laidojimo išlaidas patvirtinantys dokumentai, kurie yra atskirame voke laikomame prie šios baudžiamosios bylos.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė civilinės ieškovės E. S. civilinio ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai. Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog su civilinės ieškovės E. S. civilinio ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Sutinka atlyginti visas laidojimo išlaidas, o neturtinė žala jo manymu turėtų būti mažinama bent iki 10 000,00 Eur. Teigia, kad E. S. nebendravo su savo tėvu ir jis jai visai nerūpėjo. Kaltinamojo A. J. gynėja sutinka, kad civilinės ieškovės E. S. civilinio ieškinio reikalavimai būtų patenkinti iš dalies. Sutinka, kad kaltinamasis atlygintų visas V. Š. laidojimo išlaidas, o neturtinės žalos suma turėtų būti mažinama iki 3 000,00 Eur, nes E. S. nebendravo su V. Š..

Civilinės ieškovės E. S. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Šioje baudžiamojoje byloje minimo įvykio metu buvo nužudytas civilinės ieškovės E. S. tėvas V. Š.. Ji rūpinosi tėvu, kol jis po sužalojimų gulėjo ligoninėje, jam mirus ji pasirūpino jo laidotuvėmis, dėl tėvo sužalojimo ir jo mirties ji patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, rūpestį, sielvartą, netektį. Todėl natūralu, kad tėvo sužalojimas, jo mirtis sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, todėl jai yra padaryta neturtinė žala. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstama veika, kuria padarė A. J. yra numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje ir priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. J. kaltinime nurodytu laiku, smurtavo V. Š. atžvilgiu. Jis tai pripažino ir pats. Dėl A. J. smurtiniu elgesio V. Š. mirė.

Neabejojama, kad dėl savo tėvo netikėtos mirties, dėl jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, jo gulėjimo ligoninėje bejėgiškoje būklėje, su juo atliekamų sudėtingų gydymo procedūrų E. S. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, gėdą.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai (gyvybei) padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reikia paminėti, kad neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems priteisiama iki 30 000,00 Eur.

A. J. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta šioje baudžiamojoje byloje aprašytais ir ištirtais bei įvertintais įrodymais, todėl teismas jų nebekartoja.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismų praktikos aktualijas tokio pobūdžio bylose, manoma, kad ieškovės E. S. prašomas jai priteisti 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Teismas pripažįsta, kad civilinei ieškovei E. S. jos tėvo mirtis tikrai sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, todėl natūralu, kad nukentėjusioji, turi teisę reikalauti iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas pažymi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, jog E. S. ir V. Š. nesiejo stiprus emocinis ryšys. Tai teismui nurodė ir pati E. S.. E. S. duodama paaiškinimus teisme patvirtino, jog anksčiau jai su tėvu bendrauti sekėsi sunkiai, nes tėvas nuolatos vartojo alkoholį. Daugiausiai su tėvu ji (E. S.) bendravo ligoninėje. Pas jį į ligoninę ateidavo kiekvieną dieną. Iki įvykio ji su tėvu visada susiskambindavo, tačiau alkoholis trukdė jiems bendrauti. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės tiksliai įrodo, kad E. S. su V. Š. iki jo sužalojimo artimai nebendravo, vienas kitu ypatingai nesirūpino, kartu neleido laisvalaikio, nesidalino savo išgyvenimais, vienas kito nelankė. E. S. tėvu labiau pradėjo rūpintis tik tada, kada jis dėl šioje byloje minimų sužalojimų buvo paguldytas į ligoninę gydymuisi. Jį lankė iki pat jo mirties. Šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog E. S. savo tėvu rūpinosi labai neilgą laiką ir per jį nesugebėjo atstatyti stipraus emocinio ryšio. Tačiau nepaisant to, ji savo tėvo nebuvo išsižadėjusi, su juo nebuvo nutraukusi bendravimo. Jausdama moralinę pareigą rūpinosi juo jam gulint ligoninėje, o jam mirus pasirūpino jo laidotuvėmis, lanko ir prižiūri jo kapą. Tai įvertinus sprendžiama, kad E. S. prašoma jam priteisti neturtinė 20 000,00 Eur žalos suma yra nepateisinamai didelė ir neadekvati nusikalstamais veiksmais sukeltoms pasekmėms kompensuoti.

Visa tai įvertinęs, ir turėdamas diskrecijos teisę, teismas mano, kad 10 000,00 Eur suma, yra teisinga kompensacija susidariusiai ginčo situacijai stabilizuoti ir apginti nukentėjusiosios E. S. teisėtus interesus. Todėl civilinės ieškovės E. S. reikalaujama priteisti suma mažinama iki 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aplinkybės, jog kaltinamasis A. J. šiuo metu nedirba, neturi jokio turto, yra nepasiturintis, negali būti ta priežastimi dėl kurios jam nereikėtų atlyginti nusikaltimu padarytos žalos ar jos dydį mažinti iki neteisingos sumos. Būdamas jauno, darbingo amžiaus, A. J. galės įsidarbinti bei dirbti ir savo darbu bei iš jo gaunamomis pajamomis atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Tai reiškia, kad neteisėtu elgesiu, sukeliančiu civilinę atsakomybę, laikytinas bet koks žalos padarymas, jeigu jis atitinkamomis sąlygomis negali būti pateisinamas.

CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, įskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad V. Š. laidotuvėmis rūpinosi jo dukra E. S.. E. S. teismui pateikė dokumentus patvirtinančius V. Š. laidojimo išlaidas: 2023-01-26, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 000278, 479,00 Eur (drabužiai, urna, karstas); A. S. ind. veikla pagal pažymą kasos kvitą 200,00 Eur sumai (už gėles); 2023-01-27, pinigų priėmimo kvitą Serija ANC Nr. 423, 80,00 Eur sumai (duobės kasimas, nešimas); 2023-01-25, PVM sąskaitą – faktūrą Serija KDUG23 Nr. 0000210, 391,00 Eur sumai (kremavimas, mirties liudijimas, kapsulė, kremavimas pasirinktu laiku); 2023-01-26, kasos pajamų orderis Nr. 0009935, 360,00 Eur sumai (transportavimas į krematoriumą); 2023-01-26, kasos pajamų orderis Nr. 0009936, 190,00 Eur sumai (salė). Iš viso jos patirtų V. Š. laidojimo išlaidų, kuri patvirtinta finansinės apskaitos dokumentais, suma yra 1 700,00 Eur.

Yra nustatyta, jog A. J. yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu, todėl jis privalo atlyginti E. S. turėtas V. Š. laidojimo išlaidas, kurių suma yra 1 700,00 Eur.

Kad E. S. yra patyrusi 2 200,00 Eur išlaidų, susijusių su V. Š. laidojimu, byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Kadangi E. S. neįrodė, jog ji patyrė 2 200,00 Eur išlaidų susijusių su V. Š. laidotuvėmis, šis jos reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš A. J. jos naudai priteisiama 1 700,00 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje civilinės ieškovės E. S. civilinis ieškinys atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikomas.

Proceso išlaidos susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu A. J.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023-10-24 teismui pateikė 2023-10-24 pažymą Nr. APD-2023-15108, kurioje nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023-09-06 gavo advokatės Eglės Rybelienės prašymą Nr. ATP-2023-40335 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. J. pagal 2023-06-19 sprendimą Nr. KTS-2023-03731. Ikiteisminio tyrimo metu valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikė advokatas M. N.. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 944,41 Eur (5 t., b. l. 19-23).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023-11-07 teismui pateikė 2023-11-07 patikslintą pažymą Nr. APD-2023-15493, kurioje nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023-11-07 gavo advokatės Eglės Rybelienės prašymą Nr. ATP-2023-42113 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. J. pagal 2023-06-19 sprendimą Nr. KTS-2023-03731. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 1001,08 Eur (5 t., b. l. 48-52).

BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam A. J. šioje baudžiamojoje byloje yra taikoma kardomoji priemonė suėmimas, jo laisvė yra suvaržyta, todėl gynėjo dalyvavimas, ginant jo teises ir teisėtus interesus teisme, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Be to, kaltinamasis A. J. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, jis šiuo metu nedirba, yra suimtas, šiuo nuosprendžiu jis yra įpareigotas atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad šio kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąjį A. J., BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas M. N., kuris yra pateikęs 2023-01-30 advokato orderį Serija LA Nr. 883560 (3 t., b. l. 118-119; 120).

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme kaltinamojo A. J. teises ir teisėtus interesus, BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atstovavo advokatė Eglė Rybelienė (4 t., b. l. 76-79; 86-88).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. J. valstybės naudai nepriteisiamos, nes šiuo atveju gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas, tai pat kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera.

Dėl bausmių bendrinimo

Teismas, nuosprendžio priėmimo metu, neturi tikslių duomenų apie A. J. 2023-06-08, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymą, todėl siekdamas išvengti bausmių bendrinimo klaidų šiuo nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrins su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Pažymima, kad bausmių bendrinimo klausimus teismas gali išspręsti ir šio nuosprendžio vykdymo metu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Vokas, kuriame atskiruose 7 vokuose (sunumeruoti numeriais nuo 1 iki 7) yra daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD laikmenos, kuriose įrašyta garso įrašai gauti iš Bendrojo pagalbos centro; 2 CD laikmenos, kuriose įrašyta 2022-12-08 įtariamojo A. J. apklausa ir parodymų patikrinimas vietoje; 1 CD laikmena, kurioje įrašyta 2022-12-08_2022-12-10 papildomos įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašas; 1 CD laikmena, kurioje įrašyta A. J. MRT (duomenys neskelbtini) pokalbių garso įrašai; 1 CD laikmena, kurioje įrašyta vaizdo įrašas gautas iš VšĮ ,,J ligoninė“ ( įrašas nepasileido); 1 CD laikmena, kurioje įrašyta ,,Body“ kameros du vaizdo įrašai; 1 USB laikmena, kurioje 2023-05-03 liudytojos I. J. vaizdo įrašas; nukentėjusiosios E. S. pateikti dokumentai, kaip priedas prie civilinio ieškinio, dėl V. Š. laidojimo išlaidų pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos.

2. 2022-12-08 papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai: 3 vnt. nuoplovų ir pagalvės užvilkimas perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos priimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t., b. l. 64).

Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti šių daiktinių įrodymų likimas turi būti išspręstas taip:

Voką bei jame atskiruose 7 vokuose esančius daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD laikmenas (kompaktines plokšteles), kuriose įrašyti garso įrašai gauti iš Bendrojo pagalbos centro; 2 CD laikmenas (kompaktines plokšteles), kuriose įrašyti 2022-12-08 įtariamojo A. J. apklausa ir parodymų patikrinimas vietoje; 1 CD laikmeną (kompaktinę plokštelę), kurioje įrašytas 2022-12-08_2022-12-10 papildomos įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašas; 1 CD laikmeną (kompaktinę plokštelę), kurioje įrašyti A. J. MRT (duomenys neskelbtini) pokalbių garso įrašai; 1 CD laikmeną (kompaktinę plokštelę), kurioje įrašytas vaizdo įrašas gautas iš VšĮ ,,J ligoninė“ (įrašas nepasileido); 1 CD laikmeną (kompaktinę plokštelę), kurioje įrašyti ,,Body“ kameromis padaryti du vaizdo įrašai; 1 USB laikmeną, kurioje įrašytas 2023-05-03 liudytojos I. J. vaizdo įrašas, laikomus prie šios baudžiamosios bylos ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus toliau laikyti prie šios baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Voke esančius nukentėjusiosios E. S. pateiktus dokumentus (originalus), patvirtinančius V. Š. laidojimo išlaidas, kaip priedus prie jos civilinio ieškinio, laikomus prie šios baudžiamosios bylos, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus pasirašytinai grąžinti E. S., o teismui palikti, jas padarant, minėtų dokumentų kopijas ir jas laikyti prie šios baudžiamosios bylos atskirame voke (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

2022-12-08 papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtus objektus: 3 vnt., nuoplovų ir pagalvės užvilkimą perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos priimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginat vienai laisvės atėmimo parai), į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. J. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2023-02-08 (imtinai) iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023-12-14.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią A. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 14 d.

Kardomąją priemonę suėmimą skirtą A. J. palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinės ieškovės E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. J. 10 000,00 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 1 700,00 Eur turtinės žalos (V. Š. laidojimo išlaidų) atlyginimui E. S. naudai.

Likusioje dalyje civilinės ieškovės E. S. civilinio ieškinio reikalavimus atmesti.

Baudžiamojoje byloje, civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir iš A. J., Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti 9317,01 Eur turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nepriteisti iš A. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Voką bei jame atskiruose vokuose esančius daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD laikmenas (kompaktines plokšteles), kuriose įrašyti garso įrašai gauti iš Bendrojo pagalbos centro (vokas Nr. 1); 2 CD laikmenas (kompaktines plokšteles), kuriose įrašyti 2022-12-08 įtariamojo A. J. apklausa ir parodymų patikrinimas vietoje (vokas Nr. 2); 1 CD laikmeną (kompaktinę plokštelę), kurioje įrašytas 2022-12-08_2022-12-10 papildomos įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašas (vokas Nr. 3); 1 CD laikmeną (kompaktinę plokštelę), kurioje įrašyti A. J. MRT (duomenys neskelbtini) pokalbių garso įrašai (vokas Nr. 4); 1 CD laikmeną (kompaktinę plokštelę), kurioje įrašytas vaizdo įrašas gautas iš VšĮ ,,J ligoninė“ (įrašas nepasileido) (vokas Nr. 5); 1 CD laikmeną (kompaktinę plokštelę), kurioje įrašyti ,,Body“ kameromis padaryti du vaizdo įrašai (vokas Nr. 6); 1 USB laikmeną, kurioje įrašytas 2023-05-03 liudytojos I. J. vaizdo įrašas (vokas Nr. 7), laikomus prie šios baudžiamosios bylos ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus toliau laikyti prie šios baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Voke esančius nukentėjusiosios E. S. pateiktus dokumentus (originalus), patvirtinančius V. Š. laidojimo išlaidas, kaip priedus prie jos civilinio ieškinio, laikomus prie šios baudžiamosios bylos, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus pasirašytinai grąžinti E. S., o teismui palikti, jas padarant, minėtų dokumentų kopijas ir jas laikyti prie šios baudžiamosios bylos atskirame voke (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

2022-12-08 papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtus objektus: 3 vnt., nuoplovų ir pagalvės užvilkimą perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos priimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).