Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-10-31 · Byla Nr. ATP-438-581/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-08-29Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-31Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
ATP-438-581/2014
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00240-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-438-581/2014Proceso Nr. 4-30-3-00240-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. S. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu V. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 174 straipsnyje ir paskyrė nuobaudą - 100 Lt baudą, už tai, kad jis 2014 m. birželio 26 d., 13.00 val., būdamas A. Ž. sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo, keikė A. Ž., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Šalies argumentai

V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad namo (duomenys neskelbtini), kurio viena dalis priklauso A. Ž., o kita – S. M., kiemas negali būti laikomas vieša vieta. Pašaliniai asmenys, neturėdami namo savininko/-ų sutikimo, čia lankytis negali, o artimiausios sodybos yra už keleto šimtų metrų. Todėl konfliktas šiame kieme, net jei jis ir būtų buvęs, vis viena negalėtų būti laikomas įvykęs viešoje vietoje. Teigia, kad jau gana ilgą laiką nesutaria su A. Ž. dėl jos kieme iškastos duobės. Šie konfliktai yra išimtinai privataus, o ne viešo pobūdžio, dėl šios aplinkybės jį taip pat negali bausti pagal ATPK 174 straipsnį. Nukentėjusios pažįstamas Č. J. nebuvo atsitiktinis asmuo, nes kieme jis buvo A. Ž. sutikimu.

Byla turėjo būti nutraukta ne tik dėl to, kad nurodomas konfliktas įvyko privačioje teritorijoje ir neturėjo viešo pobūdžio, bet ir dėlto, kad jokios konfliktinės situacijos 2014 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme iš viso nebuvo, nes jis nevartojo A. Ž. atžvilgiu necenzūrinius žodžius.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė liudytojos S. M. parodymus. Ši liudytoja aiškiai parodė, kad tariamo konflikto dieną ji buvo išvykusi į Molėtų mieste esančią parduotuvę, dar iki nutarime nurodytos valandos, jis ją sutiko grįžtančią ir padėjo parsigabenti pirkinius. Po to visą dieną praleido kartu, o ji niekur nemačiusi nei A. Ž., nei jos pažįstamo Č. J..

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime iš esmės vadovavosi vien tik prielaidomis ir spėliojimais. A. Ž. pateikė teismui kitomis dienomis darytus vaizdo įrašus ir nuotraukas, rodančius jo netinkamą elgesį, kad jis neva sunkiai valdėsi posėdžio metu ir net tada įžeidžiančiai pavadino nukentėjusiąją. Tačiau asmens elgesys kitu laiku, net ir teismo posėdžio metu, objektyviai negali rodyti jo kaltumo konkretaus pažeidimo padarymu.

A. Ž. yra suinteresuota jį apkalbėti pažeidimų darymu, nes liudytoja S. M. patvirtino jas konfliktuojant dėl žemės. Tokiu būdu jis, kaip S. M. gyvenimo draugas, taip pat tapo A. Ž. „taikiniu“. Atkreiptinas dėmesys, kad jos pareiškimas dėl 2014 m. birželio 26 d. tariamo incidento policijos įstaigoje registruotas tik 2014 m. liepos 3 d., t. y. praėjus savaitei laiko.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo atstovo prašymą priimti atskirąją nutartį dėl A. Ž. veiksmų ir nusiųsti ją prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nurodė, kad ši pilietė prieš jo valią jį filmavo pro jo gyvenamųjų patalpų langą ir šį įrašą kaip „įrodymą“ pateikė teismui. Tokiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio viršininkas T. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareigūnams renkant medžiagą pagal gautą pareiškimą, buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie įrodo V. S. kaltę, įvykdžius administracinės teisės pažeidimą numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad V. S. pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 174 straipsnį už nedidelį chuliganizmą, jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta.

Nors apeliantas teigia, kad namo (duomenys neskelbtini) kaime, kurio viena dalis priklauso A. Ž., o kita – S. M., kiemas negali būti laikomas vieša vieta ir todėl jis jokio pažeidimo nepadarė. Tačiau su tokiu apelianto argumentu aukštesnės instancijos teismas negali sutikti. Visų pirma, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimo būdas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad namo kiemas negali būti laikomas viešąja vieta. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1183/2002, Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų patirs nepatogumų. Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje buvo ir liudytoju apklaustas Č. J..

Nors apeliantas neigia, kad vartojo necenzūrinius žodžius A. Ž. atžvilgiu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą V. S. ir pats iš dalies pripažino savo kaltę, t. y. nurodė, jog rodė A. Ž. špygą (b. l. 27). Nukentėjusioji A. Ž. ir liudytojas Č. J. parodė, kad V. S. konflikto metu vadino A. Ž. necenzūriniais žodžiais. Pažymėtina, kad prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų bei kitos bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos S. M. parodymais, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ši liudytoja parodė, jog įvykio nematė (b. l. 29), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojos S. M. parodymais ir nesivadovavo.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nuotraukas, vaizdo įrašą padarytus ne pažeidimo dieną, taip pat pažeidėjo elgesį teismo posėdžio metu vertino kaip charakterizuojančius pažeidėją, tačiau nepripažino įrodymu, pagrindžiančiu V. S. kaltę, nagrinėjamoje byloje, kaip nepagrįstai teigia apeliaciniame skunde pažeidėjas.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl V. S. kaltės, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė