- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- 2YT-5554-793/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03120-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. N., V. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenimis J. N., V. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastis ir atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo močiutės (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad pareiškėjas A. B. turi seserį J. N. ir brolį V. B.. Jų visų mama – N. B.. N. B. mergautinė pavardė – (duomenys neskelbtini), o santuokinė pavardė buvo suteikta (duomenys neskelbtini) d., t. y. sudarius santuoką. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama. Pareiškėjo močiutė iš mamos pusės – (duomenys neskelbtini) A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) A. M. turėjo tik vieną vaiką – dukrą N. B. (buvusi pavardė „(duomenys neskelbtini)“). Mirus pareiškėjo močiutei, kuri gyveno (duomenys neskelbtini), niekas dėl paveldėjimo nesikreipė. Nurodo, kad nesikreipimo priežastis yra tai, kad įstatyminiai įpėdiniai, t. y. pareiškėjas kartu su savo seserimi J. N. ir broliu V. B. buvo įsitikinę, kad apart asmeninių daiktų, jokio kito registruotino ir kito turto močiutė neturi. Pažymi, kad šį pavasarį pareiškėjas, tvarkydamas senus dokumentus ir daiktus, tarp vienos senos knygos lapų atrado dokumentus, kurie nurodė, kad pastarojo močiutei (duomenys neskelbtini) A. M. yra atkurta nuosavybės teisės į žemę natūra. Susirinkęs visus reikalingus dokumentus nedelsdamas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl šios faktinės aplinkybės patikrinimo. Pareiškėjas gavo Nekilnojamojo turto registrų išrašą, kuriame yra nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) A. M. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sužinojęs šią aplinkybę, pareiškėjas iš karto informavo savo seserį ir brolį, bei nedelsadamas kreipėsį į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tačiau Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarė D. R. nurodė, kad reikia kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo bei išdavė raštą, kad šiame notarų biure nėra užvesta paveldėjimo byla pagal (duomenys neskelbtini) A. M. mirties faktą. Nors nuo pareiškėjo močiutės mirties yra praėję 14 metų, tačiau tiek pačiam pareiškėjui, tiek ir jo seseriai su broliu apie turto egzistavimo faktą nieko nebuvo žinoma. Pažymi, kad šis paveldimas turtas atsirado ne tiesiogiai iš mirusios mamos pusės, bet iš močiutės pusės, kuri tiesiogiai savo anūkams niekada nebuvo užsiminusi apie kažkada atkurtą nuosavybę. Taip pat pažymi, kad žemės sklypas, kuris šiai dienai yra registruotas mirusios močiutės vardu, yra niekieno nenaudojamas ir netgi galima sakyti apleistas, todėl mano, kad atnaujinus terminą palikimui priimti nebus pažeisti jokie kitų asmenų teisės ir interesai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškėjo pareiškimu.
Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškėjo pareiškimu.
Šalies argumentai
Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai, suinteresuoti asmenys J. N., V. B., VĮ „Turto bankas“ į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuoti asmenys J. N. ir V. B. pateikė prašymą, kuriame prašo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
Pareiškėjas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad močiutė gyveno adresu (duomenys neskelbtini), pas jo tėvus, t. y. (duomenys neskelbtini) ir N. B.. Mama (N. B.) mirė ankščiau nei močiutė. Po mamos mirties močiutė toliau liko gyventi su tėčiu. Pažymi, kad visi vaikai buvo išsilakstę po užsienį. Po močiutės mirties tėtis pardavė savo butą, visi daiktai buvo pervežti į naują vietą (tėčio sodybą, (duomenys neskelbtini)) ir susandėliuoti. Su žmona pradėjęs tvarkyti daiktus rado dokumentą, kuriame nurodyta, jog močiutei priklauso žemės sklypas. Iki to laiko apie žemės sklypą nieko nežinojo. Mano, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi apie žemės sklypą nieko nežinojo, mama mirė prieš močiutę, o tėtis tais dalykais nesidomėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjo motina yra N. B.. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas patvirtina, jog N. B. mergautinė pavardė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad N. B. mirė (duomenys neskelbtini) Pateiktas pareiškėjo mamos gimimo liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) A. M. yra N. B. ((duomenys neskelbtini)) mama. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) A. M. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)A. M. priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškimo turinyje nurodytas faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat teismo posėdžio metu išklausius pareiškėjo A. B. duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad pareiškėjas A. B. nei iki močiutės mirties, nei po to apie nekilnojamojo turto buvimą duomenų neturėjo, kol 2021 m. pavasarį, tvarkydamas senus dokumentus ir daiktus, tarp vienos senos knygos lapų atrado dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad pareiškėjo močiutei (duomenys neskelbtini) A. M. yra atkurta nuosavybės teisės į žemę natūra. Kadangi kito paveldimo turto po (duomenys neskelbtini) A. M. mirties nebuvo, todėl pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą, dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas, sužinojęs apie esamą palikėjos palikimą, nedelsdamas kreipėsi į Klaipėdos miesto 14-ąjį notarų biurą, ko pagrindu 2021 m. balandžio 21 d. notarės D. R. pranešimu buvo informuotas apie tai, kad po mirusiosios (duomenys neskelbtini) A. M. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta, ir palikimas nepriimtas. Vertinant pareiškėjo elgesį sužinojus apie palikimo buvimą, pažymėtina, jog pareiškėjas, sužinojęs apie mirusiai močiutei priklausantį turtą, ėmėsi aktyvių veiksmų. Pirmiausia, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl faktinės aplinkybės patikrinimo, tuomet į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, o sužinojęs, jog terminas palikimui priimti praleistas, kreipėsi į teismą dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo iš bylos duomenų nenustatyta, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Vadovaujantis išdėstytu, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos objektyviomis ir svarbiomis, todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl pareiškėjo A. B. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po (duomenys neskelbtini) A. M. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas vieną mėnesį, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini) po palikėjos (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priimti, ir pratęsti terminą palikimui priimti vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.