- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1773-562/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00419-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB „DNB bankas“, UAB „Nordecum“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „4 Finance“, „Bigbank“ AS
- Pareiškėjas
- G. T.
- Kategorijos
- 3.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. T. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: UAB „Nordecum“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „4 Finance“, „Bigbank“ AS filialas, AB „DNB bankas“, UAB „Moment Credit“, AB „BnP Finance“, T. T., J. M., antstolis D. J., antstolė B. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja G. T. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą ir paskirti bankroto administratoriumi UAB „Centrinis bankroto biuras LT“.Pareiškime nurodė, kad kartu su sutuoktiniu T. T. 2011 m. gruodžio 7 d. iš AB DNB banko pagal kreditavimo sutartį pasiskolino 5777,92 EUR su 7 procentų metinių palūkanų norma, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2016 m. gruodžio 30 d. 2012 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėja su UAB „Nordecum“ sudarė vartojimo kredito sutartį 165,99 EUR sumai, šią skolą perėmė UAB „ITM Inkasso“, kreditorinis reikalavimas – 338,35 EUR. 2012 m. spalio 25 d. pareiškėja su Bigbank AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjai buvo suteikta 6532,84 EUR paskola su 26,1459 procentų metinių palūkanų norma, grąžinimo terminas – 2015 m. gegužės 15 d., skolos likutis yra 1161,63 EUR, 307 EUR metinių palūkanų ir 208,30 EUR vykdymo išlaidų, iš viso – 1676,93 EUR. Pareiškėja 2013 m. sausio 7 d. iš UAB „IPF Digital Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „MCB Finance“, dar – Credit24) pagal paskolos sutartį pasiskolino 1178,08 EUR su 98,80 procentų mėnesinių palūkanų, grąžinimo terminas – 2013 m. liepos 6 d. 2013 m. vasario 18 d. pareiškėja ir UAB „4 Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjai buvo suteikta 289,62 EUR dydžio paskola su 198,30 procentų metinių palūkanų norma, kredito grąžinimo terminas – 2013 m. kovo 20 d., likusi išieškoma suma – 293,95 EUR. 2013 m. vasario 14 d. pareiškėja ir UAB „Moment Credit“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 1896,81 EUR vartojimo kreditas su 79,97 procentų dydžio metinių palūkanų norma, grąžinimo terminas – 2016 m. vasario 14 d., nesumokėta skolos dalis 2016 m. gruodžio 8 dienai yra 2533,83 EUR. 2013 m. sausio 18 d. pareiškėja ir AB BnP finance (ankstesnis pavadinimas – „Bobutės paskola“) pasirašė kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjai buvo suteikta 868,86 EUR paskola, grąžinimo terminas 2014 m. sausio 17 d. 2013 m. kovo 13 d. pareiškėja ir AB BnP Finance pasirašė kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjai suteikta 144,81 EUR dydžio paskola, grąžinimo terminas – 2014 m. birželio 16 d. , bendras skolos likutis – 1013,67 EUR. Pareiškėjos skolos, kurių mokėjimo terminai pradelsti – 10 419,49 EUR. Pareiškėja pažymėjo, kad ji gyvena nuomojamame bute, viena augina dukrą, kuriai sutuoktinis išlaikymo neteikė, nurodė, kad gyvena žemiau skurdo ribos – vidutiniškai uždirba 650 EUR per mėnesį, tačiau po antstolių išskaitų jai lieka tik 300 EUR, dėl to ji yra nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję. Transporto priemonių ar nekilnojamojo turto pareiškėja neturi, bankų sąskaitose pinigų nėra, skolininkų neturi, per paskutinius trejus metus nėra sudariusi sutarčių, kurios būtų pakenkusios kreditoriams, bylų teismuose, kuriose jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, nėra. Suinteresuoto asmens UAB „Nordecum“ atstovas atsiliepime nurodė, kad skola pagal 2012 m. rugpjūčio 21 d. vartojimo kredito sutartį yra padengta pilnai. Suinteresuoto asmens UAB „4 Finance“ atstovas prašė pareiškimą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja ir UAB „4 Finance“ 2013 m. vasario 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, įsipareigojimai laiku nebuvo vykdomi, todėl sutartis buvo nutraukta, išieškojimą vykdo antstolis D. J., 2017 m. kovo 3 dienai mokėtina suma yra 497,24 EUR. Taip pat nurodė, jog 2013 m. sausio 7 d. buvo sudaryta kita kredito sutartis, pagal kurią pareiškėjai suteikta 289,62 EUR paskola 6 mėnesių terminui. Įsipareigojimai nebuvo vykdomi, todėl sutartis nutraukta 2013 m. birželio 5 d., 2017 m. kovo 3 d. mokėtina suma yra 10,74 EUR. Suinteresuotas asmuo T. T. atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja bankroto bylos iškėlimui, pažymėjo, jog jo materialinė padėtis sunki, dėl to jis negali prisidėti prie pareiškėjos skolų mažinimo. Suinteresuoto asmens AB BnP Finance atstovas prašė pareiškimo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėja ir AB BnP finance 2013 m. kovo 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 144,81 EUR vartojimo kreditas 6 mėnesių terminui. Pareiškėja įsipareigojimų nevykdė, todėl sutartis buvo nutraukta, teismo sprendimo vykdymas perduotas antstolei R. D.. 2017 m. kovo 14 d. skola buvo 265,60 EUR. Taip pat nurodė, kad pareiškėja yra nesąžininga, nes pradėjo skolintis lėšas iš finansinių įstaigų po to, kai pablogėjo jos finansinė padėtis, suvokdama, kad negalės vykdyti įsipareigojimų, klaidino kreditorius, nesiėmė priemonių savo mokumui gerinti.Suinteresuoto asmens UAB „Moment Credit“ atstovas prašė pareiškimą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad 2013 m. vasario 14 d. pareiškėjai suteikė 1896,86 EUR kreditą, kuris kartu su jo kaina sudarė 4126,84 EUR ir turėjo būti grąžintas iki 2016 m. vasario 14 d. 2014 m. liepos 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo įsakymu priteista 13 813,52 LT skola, kurią išieško antstolis D. J.. 2017 m. kovo 9 d. susidariusi 1519,47 EUR skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Suinteresuoto asmens AB DNB banko atstovas prašė spręsti pareiškimą teismo nuožiūra, netvirtinti pareiškėjos pasiūlyto bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos bei būtinųjų poreikių sąmatos. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu ir kreditoriumi sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią solidariems skolininkams buvo suteiktas 5777,92 EUR vartojimo kreditas terminui iki 2016 m. lapkričio 30 d. 2017 m. kovo 2 d. skola sudarė 3457,52 EUR. Taip pat nurodė, jog pareiškėja nėra įvykdžiusi ir 2012 m. gegužės 24 d. kreditavimo sutarties, pagal kurią jai ir jos sutuoktiniui buvo suteiktas vartojimo kreditas terminui iki 2017 m. gegužės 1 d., kredito likutis 239,63 EUR. Taip pat kreditorius pažymėjo, kad abejotina yra kas mėnesį reikalinga 550 EUR suma pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, kadangi siekiant bankrotu atkurti savo mokumą, pareiškėja turi minimalizuoti savo poreikius ir skirti dalį gaunamų pajamų kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos sutuoktinis T. T. teikia materialinį vaiko išlaikymą. Pabrėžė, kad 1000 EUR sąmata yra neproporcinga paslaugoms, kurias bankroto administratorius suteiktų pareiškėjai. Suinteresuotas asmuo J. M. prašė spręsti pareiškimą teismo nuožiūra, nurodė, jog 2014 m. vasario 5 d. pareiškėjai pagal skolos raštelį paskolino 1737,72 EUR, kuriuos turėjo grąžinti dalimis iki 2017 m. balandžio 1 d., tačiau grąžino 231,70 EUR, likusi skola yra 1506,02 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai G. T. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, patvirtino 1000 EUR lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos ir 550 EUR sumą, reikalingą pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjos skolos kreditoriams yra mažinamos, tačiau vykdant išieškojimus atsirado prievolė sumokėti antstoliams vykdymo išlaidas, kurios pagal antstolių pateiktus duomenis sudaro 550 EUR, nesumokėta skolos dalis J. M. sudaro 1506,02 EUR. Pagal proceso dalyvių pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjos skolų, kurių terminas pasibaigęs, dydis yra 10 901,23 EUR. Atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pareiškime bei atsiliepimuose nurodytas skolų sumas, teismas konstatavo, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai atsisakyti iškelti bankroto bylą, be to, nenustatyta pareiškėjos veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip pažeidžiančius kreditorių interesus, pareiškėja turi pastovų darbą, gauna pajamas, moka skolas, taip mažindama įsiskolinimus kreditoriams, kas rodo, jog ji yra sąžininga kreditoriams. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys AB BnP Finance ir AB DNB bankas nenurodė, kuri UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ pateikta lėšų reikalaujanti pozicija yra nepagrįsta ir kokią bankroto administravimo išlaidų sumą rekomenduojama patvirtinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, teigdama, jog skolininkų neturi, nepagrįstai savo sutuoktinio nelaiko skolininku ir nesiima veiksmų, kad jis teiktų nepilnamečiui vaikui tinkamą išlaikymą, taigi neišnaudojo visų galimybių savo mokumui pagerinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti 2017 m. gegužės 17 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartį toje dalyje, kurioje teismas netenkino kreditoriaus Banko prašymo sumažinti bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatą bei būtinųjų poreikių sąmatą ir šį Banko prašymą tenkinti visiškai. Nurodo, kad administravimo išlaidų sąmata yra neproporcinga paslaugoms, kurias šioje bankroto byloje suteiktų bankroto administratorius. Pažymi, kad atlyginimas bankroto administratoriui turi atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Šiuo atveju, bankroto procesas neturėtų būti sudėtingas – pareiškėja individualios ir/ar ūkinės komercinės veiklos nevykdo, gauna tik darbo užmokestį, neturi debitorių, neturi nekilnojamojo turto, dėl to, apelianto manymu, objektyvi bankroto administravimo išlaidų sąmata turėtų būti 400 EUR. Apeliantas nesutinka, kad 550 EUR būtinųjų išlaidų sąmata yra pagrįsta. Teigia, kad tokia suma neužtikrina, jog Pareiškėjos mokumas bus atkurtas, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėja, siekianti atkurti savo mokumą, apelianto įsitikinimu, privalo minimalizuoti savo poreikius ir skirti dalį pajamų kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti, todėl jos poreikiams tenkinti pagrįsta suma būtų 300 EUR/mėn.Pažymi, kad nėra aišku, iš kokių lėšų bus dengiamos bankroto administravimo ir advokato teisinės pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, pareiškėja gauna didesnes pajamas, negu nurodo pareiškime, taip elgdamasi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Pareiškėja G. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal AB DNB banko atskirąjį skundą arba atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad bankroto iškėlimo stadijoje nėra nagrinėjami suinteresuotų asmenų pasiūlymai dėl administravimo išlaidų sumų pagrįstumo, administravimo išlaidų sąmata tvirtinama ir keičiama kreditorių susirinkime dėl pritarimo mokumo atkūrimo plano projektui. FABĮ ir CPK nuostatos nenumato fizinio asmens bankroto byloje dalyvaujantiems asmenims teisės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies patvirtinti administravimo lėšų sąmatą, todėl atskirasis skundas negalėjo būti priimtas. Pareiškėja nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismo patvirtinta būtinųjų išlaidų sąmata 550 EUR sumai neužtikrina, kad pareiškėjos mokumas bus atkurtas, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ, fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo priemonės teismo vertinamos ne bankroto iškėlimo, o kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje.Pareiškėjos teigimu, nutarties dalis, kuria pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko poreikiams kas mėnesį tenkinti nustatyta reikalinga suma, taip pat negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi įstatyme tokia galimybė nėra numatyta, laikinos fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui sumos patvirtinimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Atskirasis skundas, pareiškėjos įsitikinimu, neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 338 straipsnio reikalavimų, todėl negalėjo būti priimtas nagrinėjimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylai aktualias teises normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis FABĮ 4 straipsnio 6 dalimi, jeigu fizinis asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą iškelti bankroto bylą, pasiūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimas. FABĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 minimalios mėnesinės algos ( MMA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, jog bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139- 421/2015).Pažymėtina, jog pareiškėja, teikdama 2017 m. vasario 9 d. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pasiūlė bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ kandidatūrą. Remiantis bankroto administratorės lėšų sumos pagrindimu, bankroto procedūroms nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos reikalinga suma sudaro 1 000 Eur. Taigi nurodyta bankroto administravimo išlaidų sąmata neviršija teisės aktuose nustatyto dydžio, t. y. 3 (trijų) MMA, yra aiškiai detalizuota, apibrėžiant bankroto administratorės planuojamas atlikti veiksmus bankroto procese, veiksmų įkainius ir atlikimo trukmę. Nors kreditorius teigia, kad administravimo išlaidų sąmata yra neproporcinga paslaugoms, kurias šioje bankroto byloje suteiktų bankroto administratorius, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti bankroto administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumu. Be to, suinteresuoti asmenys kitos pareiškėjų bankroto administratoriaus kandidatūros nepasiūlė. Nagrinėjamu atveju įvertinęs bankrutuojančio asmens kreditorių skaičių, bankroto administratorės numatomas bankroto procedūras ir darbo apimtį, apeliacinės instancijos teismas mano, jog bylą nagrinėjusio teismo patvirtintas bankroto administravimo išlaidų dydis nėra per didelis ir yra pagrįstas tinkamai. Šių išvadų nepaneigia ir apelianto nurodytos teismo nutartys, nes pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką. Analizuojant pareiškėjos būtinųjų išlaidų pagrįstumą, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, joje konstatuojama, jog įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti siekiančio bankrutuoti asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje nuspręsta laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjos būtiniesiems poreikiams skirti 550 Eur sumą mėnesiui. 2017 m. vasario 9 d. pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o taip pat bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pagrindė prašomą paskirti būtinųjų išlaidų sumą (išlaidos maistui, aprangai, būstui, komunaliniams mokesčiams, vaistams, vitaminams, vaiko poreikių tenkinimui). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis apie pareiškėjos gaunamas pajamas, kito turto neturi, kad pareiškėja turi nepilnametę dukrą G. T., gimusią 2007 m. vasario 2 d., pagrįstai konstatavo, jog skiriant lėšų sumą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams reikalinga įvertinti aplinkybę, jog pareiškėja išlaiko nepilnametę dukrą. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išvada dėl patvirtintos 550 Eur lėšų sumos pareiškėjos būtiniesiems poreikiams yra pagrįsta ir teisėta. Be to, ši suma nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7, 8 straipsniai). Pareiškėjo kreditoriai, tarp jų ir apeliantas, spręsdami mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, turės teisę reikšti pareiškėjai pastabas dėl plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių, taip pat ir dėl jos būtiniesiems poreikiams būtinos sumos dydžio (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nesiima jokių veiksmų siekiant, jog nepilnamečio vaiko tėvas teiktų tinkamą išlaikymą, tuo sumažinant jai tenkančių išlaikymo dalį. Taigi nesikeičiant situacijai, minėtos aplinkybės galės būti įvertintos sprendžiant dėl pareiškėjos mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.