- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-25
- Bylos Nr.
- I-6233-171/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. B., S. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir S. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti 2015 m. lapkričio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą Nr. ISS-3183-(9.5); 2) įpareigoti Tarnybą pareiškėjų skundą išnagrinėti iš naujo; 3) panaikinti 2016 m. vasario 4 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. R-45 (AG-21/05-2016).
Pareiškėjai paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Ministerija) prašydami išnagrinėti jų skundą, įvertinti pateiktus dokumentus, išreikalauti dokumentus ir atlikti visų ginčo žemės sklypų privatizavimo auditą ir valstybinę ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų ekspertizę bei atitiktį Panevėžio apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Administracija) 2000 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 415 ž patvirtintam Molainių kadastrinės vietovės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – ir Žemėtvarkos projektas). Ministerija skundą įvertino formaliai, nusprendė, kad keliami klausimai yra pakartotiniai. Nesutikdami su sprendimu pareiškėjai kreipėsi į Komisiją. Teigia, kad kai kurios Komisijos nustatytos aplinkybės faktiškai neegzistuoja, o reikšmingos aplinkybės (skunde įvardytos 1–18 punktais) liko nepastebėtos ir neįvertintos.
Nurodo, kad atsakovei pateikė pakankamai dokumentų, visiškai patvirtinančių skundo teiginius. Komisija skyrė per mažai dėmesio įrodymams tirti ir vertinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas jai teikė net penkis prašymus, kuriuose buvo nurodomi tapatūs reikalavimai, todėl ji pagrįstai skundą paliko nenagrinėtą.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai teiktuose skunduose kelia klausimus, kurie jau buvo išnagrinėti įsiteisėjusiame teismo sprendime. O pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kaip matyti, šioje teisės normoje yra įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyti faktai ir aplinkybės, kurias pareiškėjas ginčija 2016 m. vasario 15 d. skunde.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti vadovaudamasi atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ginčas yra kilęs dėl ribų, kurias nustatė teismas, tačiau nustatytos ribos pareiškėjų netenkina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija persiuntė atsakovei nagrinėti S. Š. prašymą, kuriame nurodyta, jog 1980 m. sausio 23 d. direktoriaus įsakymu Nr. 6/7 Panevėžio hidromelioracijos tarybinis ūkis-technikumas Molainių kaime jam skyrė 15 arų žemės sklypą gyvenamojo namo statybai / namų valdą 30 x 50 m. 1990 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 6/9 papildomai skyrė 10 arų sklypui padidinti. Sklypas suformuotas ir atmatuotas, jo kadastrinis (duomenys neskelbtini).
Nuo jo sklypo į šiaurę, adresu: (duomenys neskelbtini), Molainių kaime, buvo skirtas 15 arų (29 x 52 m) sklypas V. B., kuris 1984 m. ½ gyvenamo sklypo už ūkinio pastato padovanojo P. K.. Sklypą pasidalijo taip, kad 14 m pločio pietinė dalis teko P. K., o 15 m pločio šiaurinė – V. B.. Sklypas nesuformuotas ir neįregistruotas. Sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), 2003 m. privatizavo D. M.. Privatizuojant įvykdyta afera dėl dvejopos pietinės ribos: viena riba pagal planą M 1:500, o kita riba suprantama tik specialistams, turintiems atitinkamą įrangą. Šis sklypas įregistruotas Registrų centre ir laikomas baziniu.
Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. kovo 21 d. įsakymu buvo patvirtintas Molainių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Atlikęs pastatų inventorizaciją ir registraciją 2001 m. antroje pusėje S. Š. pradėjo privatizuoti jam priklausantį sklypą. 2002 m. liepos 29 d. Panevėžio raj. žemėtvarkos skyriui pateikė kadastrinę bylą žemės sklypui privatizuoti su UAB „Geodeziniai darbai“ 2002 m. paruoštu geodeziniu planu. Geodezinis planas atliktas tiksliai laikantis pirminių sklypo skyrimo dokumentų (projekto) reikalavimų, tačiau sklypas nebuvo privatizuotas. 2003 m. lapkričio 26 d. pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rekomendacijas Savivaldybės administracijos viršininkas sudarė komisiją, kuri 2003 m. lapkričio 27 d. nustatė rekomenduojamas sklypo ribas, nevisiškai atitinkančias pirminius sklypo skyrimo dokumentus (projektą). 2004 m. kovo 3 d. Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui pareiškėjas pateikė dokumentus sklypui privatizuoti, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. 2005 m. rugsėjo 26 d. sklypas buvo privatizuotas, tačiau, kaimynui P. K. neatlaisvinus S. Š. priklausančios sklypo dalies, 2005 m. lapkričio 17 d. jis buvo priverstas kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą. P. K. su priešieškiniu irgi kreipėsi į šį teismą. Po bylinėjimosi namų valdos sklypo privatizacija galutine 2007 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta, nes sklypo planas ir ribos nevisiškai atitiko pirminius sklypo skyrimo dokumentus (projektą). Vadovaudamasi minėtų teismų sprendimu ir nutartimi, Panevėžio apskrities administracijos viršininkė 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu pakeitė sklypo ribas, tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. sprendimu šį įsakymą panaikino. P. K., pareiškėjo manymu, suklastojęs pirminius V. B. dokumentus, dirbtinai sudarė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribų neatitiktį ir teismo keliu nutarė pasisavinti dalį pareiškėjo sklypo. Tai sudaro didelius nepatogumus naudojant sklypą, privažiuojant prie pastatų (vietoj 5 m nuo ribos kai kur liko tik 1,4 m). Geodezininkas E. Ž. 2012 m. vasario 22 d. pagal P. K. nurodymus, nesivadovaudamas pirminiais sklypo skyrimo dokumentais, atliko sklypo (duomenys neskelbtini) geodezinius matavimus ir juos pateikė teismui. Pareiškėjas pateikė priešieškinį privatizuoti jiems priklausantį sklypą pagal D. R. 2011 m. vasario 21 d. geodezinių matavimų planą, kuris tiksliai atitiko pareiškėjo sklypo pirminius dokumentus (projektą). 2010 m. pietinėje pareiškėjo sklypo pusėje, adresu: (duomenys neskelbtini), 0,80 ha ploto sklypą privatizavo J. K., sąmoningai palikdamas prie pareiškėjo sklypo apie 2 arų ploto neprivatizuotos valstybinės žemės kylį, esantį po J. K. lazdynais. VĮ Registrų centro Panevėžio skyrius sugebėjo tą kylį be pareiškėjo žinios įkelti į kadastrinį žemėlapį, pakeičiant sklypo konfigūraciją. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi P. K. ieškinys patenkintas, o pareiškėjo priešieškinys – atmestas. Teismo sprendimas ir nutartis buvo šališki, tenkinantys P. K. interesus, kad būtų kaip savavališkai įteisinti pastatus. Teismų motyvai, kad pareiškėjui prieiti prie pastatų užteks vietos, o privažiuoti galima iš kitos sklypo pusės, jų netenkina. Teiginys, kad sklypo plotas nepasikeistų prijungus iš pietų pusės trikampį žemės kylį, esantį po lazdynais, pareiškėjo netenkina taip pat. Teiginys, kad geodezininkas D. R., 2011 m. vasario 21 d. atlikdamas pareiškėjo sklypo geodezinius matavimus, nesivadovavo Žemėtvarkos projektu, nepagrįstas (planas atitinka Žemėtvarkos projektą). Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jo sklypo privatizavimo procesas yra neskaidrus. 2007 m. Panevėžio miesto apylinkės ir apygardos teismai pareiškėjo 2005 m. atliktą privatizavimą panaikino, nes neatitiko pirminių sklypo skyrimo dokumentų, o 2012 ir 2013 m. teismai atmetė D. R. parengtą geodezinį planą, kuris tiksliai atitiko pirminius sklypo skyrimo dokumentus. Teismai nepateikė, kas yra negerai ir ką pareiškėjas turi taisyti. 2007 m. Panevėžio m. apylinkės ir apygardos teismai P. K. pateiktą E. Ž. paruoštą geodezinį planą atmetė, o 2012 ir 2013 m. teismai tokį pat E. Ž. paruoštą planą pripažino kaip optimaliausią. Pažymėjo, kad iš sklypų ((duomenys neskelbtini)) teisingiausias yra jo, atitinkantis pirminius dokumentus, likę turi nukrypimų. Lietuvos Respublikos Prezidentės pareiškėjas prašė stabdyti minėtų teismų veikimą, kad kompetentingos institucijos ištirtų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neprivatizavimo skaidrumą ir teisingumą, sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privatizavimo skaidrumą ir teisingumą, sklypo (duomenys neskelbtini) pirminių sklypo skyrimo dokumentų klastojimo faktą, sklypų privatizavimą vykdančių institucijų darbo skaidrumą (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 29–33).
2013 m. spalio 23 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-2259, kuriame buvo atsakyta S. Š., atsakovė paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-76-252-2013 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-113-755/2012 paliko nepakeistą. Teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu patenkino P. K. ieškinį nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal E. Ž. įmonės 2012 m. vasario 22 d. parengtą minėto žemės sklypo planą. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjus teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimui, tiek Tarnyba, tiek kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, fiziniai bei juridiniai asmenys privalo jį vykdyti. Dėl pareiškėjui namų valdos žemės sklypo Nr. 203, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo Tarnyba nustatė, kad pareiškėjui 0,25 ha ploto minėtas žemės sklypas suprojektuotas Žemėtvarkos projekte. Vėliau šį sklypą pagal Administracijos ir pareiškėjo 2005 m. rugsėjo 12 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 7004 pareiškėjas įsigijo privačion nuosavybėn. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-589/2007 pripažino negaliojančia 2005 m. rugsėjo 12 d. sutartį Nr. 7004 ir 2005 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą Nr. 393, kuriuo buvo perduotas 0,25 ha ploto žemės sklypas Nr. 203. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-370-30/2007 atmetė apeliacinį skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kol vyko teisminiai ginčai dėl namų valdos žemės sklypo Nr. 191, esančio (duomenys neskelbtini), ribų, kuris ribojasi su pareiškėjo naudojamu žemės sklypu Nr. 203, nebuvo galimybės Žemėtvarkos projekte patikslinti žemės sklypo Nr. 203 ribas. Jeigu pareiškėjas pageidauja pirkti naudojamą sklypą, jis turi teisę kreiptis į Tarnybos Panevėžio skyrių su prašymu parduoti minėtą žemės sklypą. Skyrius, atsižvelgdamas į prašymą ir pirmiau minėtų teismų sprendimus, teisės aktų nustatyta tvarka Žemėtvarkos projekte patikslins suprojektuoto žemės sklypo Nr. 203 ribas. Pažymėjo, kad pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.5 p., teritorijų planavimo dokumentas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškino, kad Žemėtvarkos projekte patikslinus žemės sklypo ribas ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka atlikus sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bei jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre, galės būti rengiama valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Dėl J. K. 0,8268 ha ploto namų valdos žemės sklypo Nr. 187, esančio (duomenys neskelbtini), ir D. M. 0,2539 ha ploto namų valdos žemės sklypo Nr. 61-1), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo nuosavybėn teisėtumo. Informavo, kad, išnagrinėjus dokumentus, susijusius su žemės sklypo Nr. 187 pardavimu, ir dokumentus, susijusius su D. M. nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, grąžinant natūra žemės sklypą Nr. 61-1, teisės aktų pažeidimų nenustatyta (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 34–36).
2013 m. lapkričio 15 d. S. Š. pateikė Tarnybai naują prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su teiginiais, jog sklypas (duomenys neskelbtini) privatizuotas teisingai (nes paliktas laisvos valstybinės žemės plotas), sklypas (duomenys neskelbtini) privatizuotas teisingai, nes J. A. geodeziniame plane nurodytos dvi pietinės ribos viena pagal planą, kita – pagal koordinates (pagal sklypų lygiagretumą, teisinga riba pagal planą). Paprašė pagrįsti ar paneigti įtariamą sklypo (duomenys neskelbtini) pirminio skyrimo dokumento ištaisymo faktą; paaiškinti E. Ž. atlikto (duomenys neskelbtini) sklypo plano teisingumą ir pagrįstumą, jo viršenybę prieš geodezinius planus, atliktus pagal pirminius sklypo skyrimo dokumentus (projektą) 2011 m. kovo 21 d. D. R. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „Attera“; paaiškinti ir pagrįsti sklypo (duomenys neskelbtini) žemės planų ir geodezinių planų (ne)teisingumą (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 37).
2013 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-2629 Tarnyba nurodė išnagrinėjusi prašymą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribų teisingumo. Priminė apie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą. Atsakydama į prašyme nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 61-1) (duomenys neskelbtini) pietinės ribos teisingumo, paaiškino, kad bendra riba tarp žemės sklypo (projektinis Nr. 191) (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. 61-1 yra nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Pagal Tarnybos pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „Geodera“ matininkas D. R. atliko žemės sklypo Nr. 191 kadastrinius matavimus, nustatė ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, parengė šio žemės sklypo plano kadastro duomenų bylą ir pateikė tikrinti Tarnybos skyriui. Skyrius 2013 m. liepos 19 d. patikrino minėto sklypo kadastro duomenų bylą ir suderino žemės sklypo planą. Žemės sklypas Nr. 191 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
Žemesnės instancijos teismas
Rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad sklypo ribos paženklintos bei žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta vadovaujantis Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu. Dėl prašyme nurodyto fakto, susijusio su galimai atliktu taisymu žemės sklypo Nr. 191 pirminio skyrimo dokumentuose, tyrimas nepriskirtas Tarnybos kompetencijai. Tokį tyrimą turėtų atlikti teisėsaugos institucijos. Dėl prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su bendra riba tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad minėti sklypai yra suprojektuoti Žemėtvarkos projekte. Žemės sklypas Nr. 187 ribojasi su žemės sklypu Nr. 203, t. y. tarp minėtų žemės sklypų nėra įsiterpusios laisvos valstybinės žemės (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 38–40).
2014 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 3IN-Š-1313-918 Ministerija persiuntė Tarnybai pagal kompetenciją nagrinėti S. Š. skundą. Skunde nurodyta, jog pareiškėjas statybą atliko tiksliai pagal projektą. Projektas galiojantis, nenuginčytas, todėl pareiškėjo priešieškinio atmetimo motyvai neaiškūs. Paprašė ištirti ir nustatyti: 1) sklypo (duomenys neskelbtini) pirminių skyrimo dokumentų teisingumą; 2) patvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) pastatų statymo teisingumą, derinant sklypo ribų ir pastatų sienų lygiagretumą (papildant 2008 m. kovo 4 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos raštą Nr. 20-852-(l ,38)- 70, teismo pripažintą nepakankamu); 3) patikrinti sklypų (ir juose esančių pastatų), išdėstytų kampu į Tvenkinio gatvę, suvestinį išplanavimą pagal pirminius sklypų skyrimo dokumentus ir Molainių gyvenvietės generalinį planą ((duomenys neskelbtini) Nr. 38, (duomenys neskelbtini) Nr. 39, (duomenys neskelbtini) Nr. 40 ir (duomenys neskelbtini) Nr. 41 ir Nr. 42) įvertinant ribų ir pastatų lygiagretumą ir pateikti raštu ir grafine forma; 4) patikrinti E. Ž. 2011 m. balandžio 12 d. sudaryto geodezinio plano teisingumą, nes pagal V. B. (duomenys neskelbtini) pirminį dokumentą sklypo plotis – 29,0 m (fiksuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prie Tvenkinio gatvės taškai, statmuo 29 m), o sklypo pasidalinimo plane, teismo pripažintame oficialiu dokumentu, P. K. sklypo plotis yra 14 m, pastatų plotis 13,58 m, iki šiaurinės ribos lieka 0,42 m (ūkinio pastato durų vidurio), todėl neaišku, iš kur į pietinę pusę susidaro 4,11–5,16 m atstumas; 5) paneigti arba patvirtinti P. K. teiginius apie pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini) savavališką ribų keitimą ir pirminių dokumentų neatitikimą (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 41–44).
2014 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-2262 Tarnyba nurodė, jog pagal kompetenciją išnagrinėjo skundą. Dėl prašymo įvertinti namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirminio skyrimo dokumentų teisingumą informavo, kad šį klausimą nagrinėjo Panevėžio miesto apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2-25-589/2007) bei apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2A-370-30/2007) ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Panevėžio miesto apylinkės teismas pripažino negaliojančiais 2005 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir pareiškėjo, kuria jam parduotas 0,25 ha namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 2005 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo 0,25 ha namų valdos žemės sklypas perduotas pareiškėjui.
Teismas, nagrinėdamas (civilinė byla Nr. 2A-370-30/2007) skundą, vertino pirminius namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Molainių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r. sav., skyrimo dokumentus ir juos lygino su šio žemės sklypo plane nurodytomis ribomis, taip pat atsižvelgė į vietoje apžiūros metu nustatytas aplinkybes ir nustatė, kad „šis žemės sklypo planas neatitinka faktiškai S. Š. naudojamos namų valdos ribų, taip pat nesutampa su pirminiais žemės sklypo skyrimo dokumentais“.
Informavo, kad, pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas, prašymas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, prašymo dalis dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirminio skyrimo dokumentų teisingumo nebus nagrinėjama. Dėl skunde nurodyto prašymo įvertinti statinių lygiagretumą su šių žemės sklypų ribomis paaiškino, kad Tarnyba pagal kompetenciją išduoda geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, tačiau nėra subjektas, galintis atlikti geodezijos ir kartografijos darbus. Asmenys, turintys teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra nurodyti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, paaiškino, kad statinių lygiagretumo šių žemės sklypų riboms nustatymo darbus turėtų atlikti geodezininkas arba asmuo, kurio kvalifikacija atitinka užsakovo nustatytus reikalavimus.
Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano priminė apie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą. Tarnyba nėra tas subjektas, kuris galėtų vertinti teismų priimtus sprendimus, taip pat priimti kokius nors aktus ar atlikti kokius nors veiksmus, kurie darytų įtaką teisėjų priimtiems sprendimams. Teismų sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 47–49).
2014 m. rugsėjo 15 d. prašyme Tarnybai S. Š. prašė atsakyti į šiuos klausimus: ar A. R. 2002 m. atlikti sklypo (duomenys neskelbtini) ir A. R. (D. R. įmonė) atlikti geodeziniai planai atitinka pirminius sklypo skyrimo dokumentus; ar A. R. 2002 ir 2011 m. atlikti sklypo (duomenys neskelbtini) geodeziniai planai atitinka Žemėtvarkos projektą; ar pakankama D. R. ir A. R. kvalifikacija geodeziniams darbams atlikti; ar pagrįstai 2002 m. atsisakyta įteisinti namų valdą, adresu: (duomenys neskelbtini); kokie yra motyvai atmesti sklypo (duomenys neskelbtini) įteisinimą pagal 2002 ir 2011 m. atliktus geodezinius matavimus; ar E. Ž. 2011 m. atliktas sklypo (duomenys neskelbtini) geodezinis planas atitinka pirminius sklypo skyrimo dokumentus ir Žemėtvarkos projektą (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 144).
2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-2446 Tarnyba atsakė pareiškėjui ir nurodė, jog prašyme keliamus klausimus dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 9, ribų ir privatizavimo Tarnyba nagrinėjo ir pateikė atsakymus 2013 m. spalio 23 d. raštu Nr. 1SS-(10.5.)-2259, 2013 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 1SS-(10.5.)-2629 ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 1SS-(10.5.)-2262. Rėmėsi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 12 punktu, ir nurodė, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, todėl prašyme keliami klausimai dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 9, Molainių k., Panevėžio r. sav., ribų ir privatizavimo nebus nagrinėjami. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pateikus dokumentus, patvirtinančius naujų aplinkybių atsiradimą, Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka turėtų galimybę pakartotinai išnagrinėti prašymuose keliamus klausimus (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 50–51).
Su 2015 m. rugsėjo 23 d. skundu S. Š. ir V. B. kreipėsi į Ministeriją. Paaiškino, kaip buvo formuotas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 1980 m. sausio 29 d. įsakymu asmeninei statybai neterminuotam naudojimui buvo paskirtas žemės sklypas (15 a).
Naujamiesčio apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1980 m. vasario 26 d. sprendimu patvirtino šį įsakymą; V. B. 1984 m. lapkričio 5 d. dovanojimo sutartimi ½ gyvenamojo pastato perleido P. K.; tarybinio ūkio 1990 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 6/35 V. B. paskirta papildomai 16,3 arų prie žemės sklypo ploto 7,5 arų žemės sklypo ploto; įsakymas patvirtintas 1992 m. vasario 27 d. Panevėžio raj. Naujamiesčio apylinkės tarybos sprendimu ir patvirtintas naujai suformuotas sklypo planas; Panevėžio raj. valdybos 1992 m. rugpjūčio 28 d. potvarkiu Nr. 311 v leista V. B. išsipirkti 0,24 ha žemės sklypą; V. B. 1992 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo už perkamą žemę. Pagal pirminius žemės sklypo suteikimo dokumentus sklypas sudaro keturkampį su lygiagrečiomis kraštinėmis. Tačiau, remiantis faktiniais sklypo pločio matavimais, 2002 m. sklypo planas buvo ištaisytas – sklypo plotis – 29 m, o ilgis – 52 m; esant faktinei žemės sklypo pločio neatitikčiai pirminiams žemės sklypo planams, pastatai buvo statomi šiek tiek nukrypstant nuo projekto. Pagal sklypo (duomenys neskelbtini) buvusių savininkų prašymą, AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ sudarė šio namų valdos žemės sklypo ribų planą M1:500. 2000 m. spalio mėnesį J. A. IĮ jau pagal naujo savininko D. M. prašymą sudarė žemės sklypo planą, sklypo plotas 2 539 m², pagal jame esančius spaudus galima teigti, kad planas 2003 m. balandžio 11 d. buvo patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko administracijos Panevėžio raj. žemėtvarkos skyriaus, o 2003 m. birželio 13 d. šio sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. J. A. jokių matavimų neatliko, juos atliko jo samdytas asmuo, nors neturėjo teisės atlikti matavimų (neturėjo reikiamų leidimų verstis tokia veikla). Derinant šį planą, kaimynas D. M. sklypo ribas suderino ir su V. B., tačiau namų valdos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba buvo nustatoma pagal pirminius šių žemės sklypų statybai suteikimo dokumentus, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų vietos pritaikymo projektus ir pagal faktinį šiuose sklypuose esančių pastatų išdėstymą. Taigi, ši riba buvo nustatyta taip: 2,05 m nuo pietvakarinio svirno (ūkinio pastato) kampo ir 3,50 m pietrytinio svirno (ūkinio pastato) kampo, esančio sklype (duomenys neskelbtini). Tokia 2002 m. nustatyta gretimų namų valdos žemės sklypų ribos lokalizacija atitiko 1981 m. balandžio 22 d. individualaus gyvenamojo namo statybai skirto žemės sklypo plane esančiai tų pačių gretimų sklypų ribos lokalizacijai.
Šiuo metu (duomenys neskelbtini) esantis svirnas (ūkinis pastatas) ir daržinė-tvartas yra teisėtai nugriauti, dėl to yra tik sunkiau nustatyti ribą tarp namų valdos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir 11. Minėtų ir jau nugriautų pastatų faktiniam išsidėstymui nustatyti buvo pasitelktas antstolis. Jis 2010 m. gegužės 4 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0025/10/00015, kad sklype (duomenys neskelbtini) yra senų akmeninių pamatų, kurie lygiagrečiai išsidėstę su išilgine sklypo riba, ribojančia (duomenys neskelbtini) ir 11 esančius sklypus, nuo senų akmeninių pamatų kampo (duomenys neskelbtini) iki ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) yra 4,20 m atstumas. Žemės sklype maždaug už 10 m nuo akmeninių pamatų yra seno medinio pastato išsimėčiusios liekanos bei žemės paviršiuje aptikti medinių pamatų (sienos) likučiai. Antstolio nustatytas faktinis objektų išsidėstymas visiškai atitinka pastatų lokalizacijai, nustatytai ištaisytuose pirminiuose sklypų įsigijimo dokumentuose bei vėlesniuose, sudarytuose iki 2002 m. liepos mėnesio, sklypų planuose. Be to, riba tarp namų valdos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir 11 atitinka faktiškai esamą ribą.
2011 m. sausio 6 d. rašte Nr. 23SS-(14.23.45.)-6 Žemėtvarkos skyrius paaiškino, kad namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir Nekilnojamojo turto registre neregistruotas, o gretimas D. M. žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje. Valstybės institucija nurodė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas kadastro žemėlapyje pagal visų šalių suderintą ir išsidėstymo koordinatėmis atitinkantį pirminius žemės sklypų įsigijimo dokumentus. Archyve esančioje nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje gretimo žemės sklypo savininkas V. B. ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo plane yra pasirašęs, taip patvirtindamas savo sutikimą dėl bendros žemės sklypų ribos.
Pareiškėjas mano, kad nors parašas yra, bet ne dėl tokių sklypo koordinačių, kurios buvo natūroje, nes jokių riboženklių nebuvo ir jie J. A. pavedimu atlikusiam asmeniui nebuvo sukalti atliekant preliminarius žemės sklypo matavimus. Nėra aišku, kokiais dokumentais remiantis yra suformuota nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla. Tai verčia abejoti D. M. namų valdos žemės sklypo teisėtu įregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir teisingu jo pažymėjimu kadastro žemėlapyje. Pagal sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus sklypų (duomenys neskelbtini) ir 11 riba yra pasislinkusi į V. B. sklypą apie 2 metrus. (duomenys neskelbtini) esančio sklypo plano suderinimas su žemėtvarkos skyriumi neeliminuoja prieš tai padaryto sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo procedūros pažeidimo. Šiame prašyme nurodomi būtent institucijų (Žemėtvarkos skyriaus ir valstybės įmonės Registrų centro) veiksmai ir jų teisėtumas, nes tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei tik tada gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai ir turi būti atsižvelgta į pirminius dokumentus, kuriuose užfiksuotos žemės sklypo Nr. 9 ribos.
Grąžinant žemę D. M., nebuvo laikomasi žemėnaudos projektavimui keliamų reikalavimų, nes į jo plotą pateko žemės sklypo dalis, kurią apeliantas ne vieną dešimtmetį yra išsipirkęs, faktiškai ja naudojasi ir dėl užsitęsusių ginčų negali užbaigti nuosavybės įregistravimo savo vardu procedūros.
Taigi, reikia ištirti, ar, vykdant D. M. nuosavybės atkūrimo procedūrą ir atliekant žemės sklypo Nr. 11 kadastrinius matavimus bei koordinuojant taškus 2 ir 3, pietinė sklypo riba per klaidą, ar valingai buvo pastumta į V. B. žemės sklypo pusę. J. A. IĮ žemės sklypo plane pažymėta pietinė sklypo Nr. 11 riba (sklypo Nr. 9 riba) prieštarauja teismo sprendime naujai nustatytai sklypo Nr. 9 šiaurinei ribai, o nuo jos esami atstumai iki išlikusių D. M. sklypo pamatų yra klaidingi. 2000 m. lapkričio 8 d. abrisas, kuriame yra pažymėti koordinuoti 1-2-3 taškai, V. B. nepasirašytas. Tai patvirtina, jog V. B. galimai pasirašė minėtus aktus aiškiai matydamas sklypo ribas J. A. IĮ plane, jų atitiktį pirminiams dokumentams bei faktiniam sklypo ribų naudojimui. Didelė tikimybė, kad pasirašymui minėti aktai V. B. buvo pateikti vienu metu. Aplinkybė, jog ant 2000 m. lapkričio 8 d. abriso ir akto V. B. nepasirašė, verčia pagrįstai abejoti riboženklių sukalimo bei taškų koordinavimo procedūros teisėtumu. Pažymėjo, kad skunde keliamas klausimas dėl Panevėžio apskrities viršininko sprendimo ir įsakymo, kurių pagrindu D. M. atkurtos nuosavybės teisės, taip pat ir į ginčijamą žemę galiojimo. Siekiant keisti D. M. sklypo ribą ir dėl to šis sklypas sumažėtų apie 1 arą, turėtų būti ginčijamas teisinis D. M. nuosavybės pagrindas. Panevėžio apskrities viršininko priimti aktai (2003-05-05 įsakymas Nr. Ž-1509, 2003-05-05 sprendimas Nr. 21-90168-24364), kurių pagrindu D. M. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, yra ydingi, nes jo įsigyto žemės sklypo kadastrinės ribos skiriasi nuo projektinių ir faktinių ribų. V. B. prašo nustatyti, t. y. patvirtinti ribų teisingumą pagal pirminius ir nuosavybės atkūrimo bylos projektus (UAB „Aterra“ ir J. A.).
Skunde nurodyta, kaip buvo formuojamas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklausantis S. Š.. Pažymėta, kad Žemėtvarkos projekto reikalavimus atitinka tiek S. Š., tiek ir V. B. pirminiai žemės sklypų dokumentai ir vėliau atlikti matavimai. Atlikus pareiškėjų pastatų inventorizaciją ir registraciją išskirtuose žemės sklypuose atitiko projektų reikalavimus, o žemės sklypai – Žemėtvarkos projektą. Panevėžio miesto apylinkės teismas dar 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu S. Š. ir Administracijos 2005 m. rugsėjo 12 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia. Kartu teismas atmetė P. K. reikalavimą patikslinti Žemėtvarkos projektą, P. K. ir S. Š. namų valdos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą bei nustatyti P. K. naudojamo žemės sklypo ribas pagal E. Ž. įmonės parengtą 2005 m. liepos 25 d. žemės sklypo planą. Taip teismas dar 2007 metais išsprendė tapatų P. K. reikalavimą nustatyti jo valdomo žemės sklypo ribas pagal E. Ž. parengtą žemės sklypo planą. Pažymėjo, kad 2012 m. vasario 22 d. E. Ž. parengtas planas nesiskiria nuo 2005 m. liepos 25 d. to paties E. Ž. parengto plano (kurį vėliau patvirtino Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu). Vėlesniais teismų sprendimais yra sankcionuoti įstatymų pažeidimai, šiurkščiai pažeidžiantys V. B. teises (neteisėtai atimant dalį žemės sklypo). Pareiškėjų manymu, P. K. galimai yra suklastojęs V. B. pirminius žemės sklypo dokumentus, dirbtinai sudarė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ribų neatitikimą, kad įteisintų savo nelegalias statybas. Teismai 2007 m. sprendimais nustatė, kad ginčas turi būti sprendžiamas pagal pirminius žemės sklypo dokumentus, vėliau nukrypo nuo šių sprendimų ir išsprendė ginčą pagal faktinį naudojimąsi žemės sklypais. Pažymėjo, kad teismams įvertinti buvo pateiktos dokumentų kopijos, buvo prašoma išreikalauti iš Panevėžio žemėtvarkos skyriaus reikalingus dokumentus, kad būtų galima išspręsti klausimą dėl V. B., S. Š., D. M. žemės sklypų ribų atitikties pirminiams dokumentams ir Žemėtvarkos projektui, bei procedūrų pagrįstumą, atkuriant nuosavybės teises D. M. (Panevėžio apskrities viršininko priimti aktai (2003 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. Ž-1509, 2003 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. 21-90168-24364), kurių pagrindu buvo įregistruotas D. M. žemės sklypas. Tačiau niekas klausimo nesprendė.
Pažymėjo, kad, pagal E. Ž. paruoštą žemės sklypo planą, P. K. sklypo plotis vakarinėje dalyje ties pastatu siekia 19,16 m (vietoje 14 m), todėl atstumas nuo S. Š. pastatų yra 2,24 - 1,4 m, 3,14 - 2,3 m, 2,76 - 2,62 m; kai kur neišlaikytas minimalus 3,0 m atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos (vietoje 5,0 m pagal projektą). Be to, P. K. nesilaikė projekto reikalavimų 1988 m. statydamas priestatą, pastatė per ilgą ir nepaliko pagal projektą numatyto 3,0 m atstumo. V. B. suteikė P. K. 14 m savo žemės sklypo dalies (ištaisius dokumentus sklypo dalis tapo 14,6 m), kuriame jis pastatė 13,58 m pločio pastatą 1211b, todėl iki sklypo ribos šiaurinėje pusėje liko tik 0,42 m, o pietinėje pusėje – 0 m. Pagal E. Ž. parengtą žemės sklypo planą nebelieka pravažiavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) prie esančių pastatų, o pastatų durys yra šiaurinėje pastatų pusėje ir patekimas į juos nebeįmanomas. Pagal Molainių gyvenvietės generalinį planą yra specialiai suformuotas 2 arų ploto laisvos žemės plotas (kylis) pietinėje sklypo dalyje priklauso Sklypui Nr. 41. Šis plotas 2003 m. buvo privatizuotas kaip asmeninio ūkio žemė, tačiau 2007 m. Panevėžio teismų privatizacija buvo nepagrįstai panaikinta. Kadangi S. Š. vienintelis iš penkių sklypų ((duomenys neskelbtini)) sklypas atitinka pirminius žemės sklypo skyrimo dokumentus, pastatai pastatyti tiksliai pagal projektą. Tik dėl prasto kai kurių institucijų darbo žemės sklypo privatizacija trunka jau daugiau kaip 14 metų. Nurodė, jog teismai darė faktinėms aplinkybėms neatitinkančią, nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad „kadastro žemėlapyje pažymėtas D. M. žemės sklypo koordinatės atitinka pirminius žemės sklypo įsigijimo dokumentus bei J. A. IĮ parengtą žemės sklypo planą“. Norint patvirtinti šį teiginį, tereikėjo visus minėtus planus sulyginti (analizuojant E. Ž. suvestinių sklypų (duomenys neskelbtini), 7, 9, 11 planą matyti, kad S. Š. žemės sklypo planas numatomas pagal P. K. pageidavimą (siūlymą), kurio visos keturios ribos neatitinka projekto (pirminio dokumento). Analogiškai žemės sklypo ribos parodytos ir 2012 m. kovo 29 d. VĮ Registrų centro Panevėžio filialo kadastro žemėlapio ištraukoje M1-1000, parengtoje teismui. Nors teismai tvirtino, kad „D. M. 2001-01-29 Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 297ž esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad ginčo šalys yra pasirašiusios ir suderinusios 2000-10-05 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, <...> D. M. žemės sklypo planą M1:500, kuris yra atliktas pagal J. A. IĮ preliminaraus plano duomenis“, bet lyginant visus minėtus planus akivaizdu, kad E. Ž. planas nėra atliktas pagal J. A. įmonės 2000 m. spalio mėn. paruoštą planą. Teismas pats patvirtino faktą dėl D. M. sklypo pietinės ribos atstumų iki sklype esančių pamatų, kurie buvo pirminiuose dokumentuose ir J. A. įmonės plane „atstumas nuo D. M. sklype esančių, bet jau neišlikusių pastatų pamatų buvo 2,05-3,5 m., t. y. sklypo riba „traukėsi“ nuo V. B. statinio“, tačiau čia pat padarė nepaaiškinamą išvadą, kad „<...> atlikus matavimus matyti, jog geodeziškai pamatuota sklypo riba eina toliau nuo pamatų likučių 3,57-3,60 m, t. y. beveik lygiagrečiai. Tokiu būdu, galėjo būti tik nurodyti klaidingi atstumai, o natūroje riba nurodyta (riboženkliai sukalti) tiksliai, nes dėl jų įkalimo vietos pretenzijų nereikšta“. Apeliacinės instancijos teismas toliau darė šališkas ir nepaaiškinamas išvadas: „labiau tikėtina, kad sklypas buvo užstatytas iki D. M. sklypo pietinės ribos. Tuometiniai sklypų naudotojai susitarė, jog statoma bus iki pat sklypo ribos, <...> buvo nuspręsta, jog praėjimo, (pravažiavimo) pro tą pusę nebeliks, o bus naudojamasi pravažiavimu pro P. K. pastatų pusę. Tokia tvarka yra nusistovėjusi ir šiuo metu“. Taigi, pasak pareiškėjų, egzistuoja dvigubi standartai dėl jų žemės sklypų ir P. K. bei D. M. žemės sklypų ir statinių.
Pareiškėjai paprašė išnagrinėti skundą, įvertinti pateiktus dokumentus, išreikalauti dokumentus ir atlikti visų ginčo žemės sklypų privatizavimo auditą ir valstybinę ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų ekspertizę bei atitiktį Žemėtvarkos projektui (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 149–156).
2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. 3IN-B,Š-1795-1230 Ministerija persiuntė pareiškėjų skundą nagrinėti Tarnybai (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 148).
2015 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 1SS-3183-(9.5) Tarnyba pareiškėjams nurodė gavusi Ministerijos persiųstą skundą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Molainių k., Panevėžio r. sav., ribų. Pažymėjo, kad skunde keliamus klausimus dėl minėtų žemės sklypų ribų ir privatizavimo Tarnyba nagrinėjo ir atsakymus pateikė 2013 m. spalio 23 d. rašte Nr. 1SS-(10.5.)-2259, 2013 m. gruodžio 10 d. rašte, 2014 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 1SS-(10.5.)-2262 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-2446.
Paaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad prašymas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo prašyme nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki prašymo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.
Pareiškėjai nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių Tarnybos atsakymų pagrįstumu, todėl skundas paliekamas nenagrinėtas. Tarnyba taip pat priminė, kad teismas tenkino P. K. ieškinį nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Molainių k., ribas pagal E. Ž. įmonės 2012 m. vasario 22 d. parengtą šio žemės sklypo planą. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir Tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Tarnyba nėra tas subjektas, kuris galėtų vertinti teismų priimtus sprendimus, taip pat priimti kokius nors aktus ar atlikti kokius nors veiksmus, kurie darytų įtaką teismų priimtiems sprendimams. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi vykdyti visiems, taip pat ir Tarnybai. Taigi, bendros žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Molainių k., Panevėžio r. sav., ribos turi būti nustatomos vadovaujantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-113-755/2012 (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 6).
Pareiškėjai kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame prašė panaikinti Tarnybos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-3183-(9.5.) ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti jų skundą ir patenkinti skundo reikalavimus (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 1–4). Komisija 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. R-45 (AG-21/05-2016) pareiškėjų skundą atmetė (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016, b. l. 1–4).
Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 1SS-3183-(9.5.) ir Komisijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. R-45 (AG-21/05-2016), kuriuo pareiškėjų skundas buvo patiktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Komisijos sprendime nustatytas rašymo apsirikimas – sprendime vietoje Tarnybos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 1SS-3183-(9.5.) yra įrašytas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 1SS-2998-(9.5.). Tarnyba 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 1SS-2998-(9.5.) pareiškėjo skundo nenagrinėjo, o tik pratęsė skundo nagrinėjimo terminą (Komisijos byla Nr. AG-21/05-2016 b. l. 5). 2015 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. 1SS-3183-(9.5.) Tarnyba, įvertinusi pareiškėjų 2015 m. rugsėjo 23 d. skundą, jį paliko nenagrinėtą.
Su ankstesniais skundais ir prašymais į Tarnybą kreipėsi tik pareiškėjas S. Š. dėl šalia jo ir V. B. esančių sklypų (duomenys neskelbtini) ir 11 privatizavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų, sklypų ribų. Pateikti skundai ir prašymai buvo išnagrinėti Tarnyboje. Taigi, šiuo atveju Tarnyba 2015 m. rugsėjo 23 d. iškeltais klausimais jau anksčiau buvo priėmusi sprendimus. Sutiktina su Komisijos išvada, kad nors su nauju skundu į Tarnybą kreipėsi ir kitas asmuo (V. B.), Tarnyba turėjo pagrindą atsisakyti nagrinėti skundą.
Išnagrinėjus pareiškėjų 2016 m. rugsėjo 23 d. skundo turinį ir palyginus su jų keltais klausimais ir atsakymais 2013 m. spalio 23 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-2259 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2013 m. gruodžio 10 d. rašte Nr.1SS-(10.5)-2629 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2014 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr.1SS-(10.5)-2262 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2014 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr.1SS-(10.5)-2446 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, matyti, kad keliami tie patys klausimai, kurie yra nagrinėti ir įsiteisėjusiame teismo sprendime.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu patenkino P. K. ieškinį ir nustatė P. K. ir V. B. naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Molainių k., Panevėžio r., ribas pagal E. Ž. įmonės 2012 m. vasario 22 d. (pasirašytas 2012 m. vasario 24 d.) parengtą žemės sklypo ribų planą.
V. B. ieškinį, kuriame jis prašė panaikinti atsakovui D. M. nuosavybės teise valdomos namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Molainių k., Panevėžio r., kadastro duomenų registraciją, šio žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktą ir žemės sklypo planą bei nustatyti V. B. ir P. K. bendrąja nuosavybės teise valdomo namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Molainių k., šiaurinę ribą pagal 6-7-1 koordinates, o pietinę ribą pagal 4-3-2 koordinates, pažymėtas 2011 m. spalio mėnesį UAB „Aterra“ parengtame plane, ir S. Š. priešieškinį, kuriame prašė nustatyti jo naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Molainių k., Panevėžio r., ribas pagal Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 415Ž patvirtintą Molainių kadastrinės vietovės, esančios Naujamiesčio sen., Panevėžio r., žemės reformos žemėtvarkos projektą ir D. R. įmonės sudarytą žemės sklypo planą, teismas atmetė.
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-76-252-2013 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sutinka su Komisijos išvadomis, kad skunde keliami klausimai yra išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjų nurodomi ginčijamo sprendimo neteisėtumo motyvai yra susiję išimtinai su faktų nustatymu ir jų vertinimu, kurie jau yra įvertinti minėtame teismo sprendime. Peržiūrėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių viešojo administravimo subjektas neturi įgalinimų, todėl Tarnyba pagrįstai skundą paliko nenagrinėtą. Tačiau Tarnyba nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytų terminų. Apie sprendimą nenagrinėti skundo turėjo būti pranešta asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. To nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. 2015 m. spalio 1 d. Ministerijos raštas Nr. 3IN-B,Š-1795-1230, prie kurio buvo pridėtas pareiškėjų skundas, Tarnyboje gautas 2015 m. spalio 5 d. Tarnyba 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 1SS-2998-(9.5.) skundo nagrinėjimo terminą pratęsė iki 2015 m. lapkričio 16 d. Vis dėlto ginčijamas sprendimas Nr. 1SS-3183-(9.5.) buvo priimtas 2015 m. lapkričio 18 d., t. y. pažeidus ir pratęstą skundo nagrinėjimo terminą, tačiau teismas mano, kad termino praleidimas šiuo atveju nelaikytinas esminiu, dėl kurio būtų galima panaikinti ginčijamą sprendimą.
Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
nusprendžia:
Pareiškėjų V. B. ir S. Š. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.