Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-370-30/2007

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-09-06
Bylos Nr.: 2A-370-30/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Edmundas Jaras (pran.)
Ieškovas: S. Š.
Atsakovas: P. K.
Trečiasis asmuo: D. M.

Kategorijos

121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismoTeisėja Rita Dambrauskaitė Civilinė byla Nr. 2A-370-30/2007

Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Edmundo Jaro (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui S. Š., ieškovo atstovui adv. Algimantui Kolpertui, atsakovui P. K., atsakovo atstovui adv. Ingai Radinienei,

trečiajam asmeniui D. M., Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovei Astai Tvaskienei, Zitai V. J.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. Š. ir B. L. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui P. K. dėl pažeistų teisių gynimo bei atsakovo P. K. priešieškinį S. Š., Panevėžio apskrities viršininko administracijai, B. Š., tretieji asmenys atsakovo pusėje nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų D. M., V. B. dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), metalinę tinklinę tvorą, vonios-tualeto pastatą, šuns voljerą su šuns būda, metalo, padangų, kitų medžiagų laužą, metalinę dėžę, vieną vyšnią, vieną obelį, vieną kriaušę, du agrastų krūmus, aviečių krūmus. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę jam atlikti tuos veiksmus savo lėšomis ir kartu iš atsakovo išieškant reikiamas tam padarytas išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 1980-01-23 Panevėžio hidromelioracijos tarybinio ūkio-technikumo direktoriaus įsakymu Nr. 6/7 jam asmeninei statybai neterminuotam naudojimui buvo paskirtas žemės sklypas, bendro 1500 kv. m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Įsakymu patvirtintas ir žemės sklypo planas. Berniūnų tarybinio ūkio 1990-02-12 įsakymu Nr. 6/9 išdalies papildytas 1980-01-23 įsakymas Nr. 6/7, prie statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esamo 1500 kv. m. žemės sklypo ploto, paskiriant papildomą sklypą – 1000 kv. m. ploto. Minėtus įsakymus patvirtino Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės LDT VK 1990-02-27 sprendimu Nr. 60. 2005-09-12 pirkimo–pardavimo sutartimi iš valstybės jis nusipirko 0,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi jis Panevėžio apskrities viršininko 2005-06-14 įsakymu Nr. Ž-2180 yra pavirtintas asmenų, kuriems parduodami asmeninio ūkio ir namų valdos žemės sklypai sąraše Nr. 1, kuriame jis įrašytas, eilės Nr. 1, kaip turintis 0,25 ha žemės sklypą (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). 2005-09-12 sudarytas valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 93, ir jam sklypas perduotas. Žemės sklypo išorinės ribos pažymėtos sklypo plane, jos paženklintos ir pažymėtos akte. VĮ registrų centras išduotoje pažymoje nurodyta, kad jo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarinius matavimus. Atsakovas yra gretimo sklypo savininkas. Jų abiejų žemės sklypai ribojasi. Jie turi bendrus su atsakovu žemės sklypo riboženklius ir bendrą žemės sklypus skiriančią liniją tarp riboženklių, pažymėtą skaičiais 3, 4. Jų abiejų sklypų matavimai yra atlikti, sklypai suformuoti, įregistruoti registre. Nurodo, kad atsakovas yra užvaldęs dalį ieškovo žemės sklypo, kuriame laiko metalinę dėžę, metalo, padangų, kitų medžiagų laužą, dalį vonios-tualeto, šunidę, jo sklype yra atsakovo metalinė tinklinė tvora, viena vyšnia, viena obelis, viena kriaušė, du agrastų krūmai, aviečių krūmai. Arti ribos, trijų metrų plotyje, yra šunidė, penkios obelys, trys kriaušės, trys trešnės, penkios vyšnios, vienas serbentų krūmas, aviečių krūmai. Dėl šio nuosavybės teisės pažeidimo jis kreipėsi į atsakovą, tačiau jis gera valia pažeidimo nepašalino (CK 4.20 str., 4.37 str. ir CK 4.40 str.) ir toliau neteisėtai naudojasi jam priklausančio sklypo dalimi, todėl savo teises jis gina teisme.

Atsakovas priešieškiniu bei patikslintu priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais 2005-09-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Panevėžio apskrities viršininko administracijos, ir ieškovo, kuria S. S. buvo parduotas 0,25 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2005-09-12 valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo 0,25 ha žemės sklypas perduotas S. S.; panaikinti 2000-03-21 įsakymo Nr. 415ž dalį dėl B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo bei dalyje dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo 0,29 ha, esančio (duomenys neskelbtini); panaikinti 2003-05-02 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-1498 ir Panevėžio apskrities viršininko 2003-05-02 sprendimą Nr. 21-90147-24343 dalyje dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo 0,29 ha, Nr. 203-2, esančio (duomenys neskelbtini); patikslinti Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 415Ž patvirtintą Molainių kadastrinės vietovės, esančios Naujamiesčio sen. Panevėžio rajone žemės reformos žemėtvarkos projektą, atsakovo ir S. Š. namų valdos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą atstatant juos pagal žemės sklypų planą – variantas Nr. 4; P. K. sklypo ribas nustatyti pagal E. Ž. įmonės parengtą 2005-07-25 žemės sklypo planą. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį prašo panaikinti, kadangi minėta sutartis ir žemės perdavimo priėmimo aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarime Nr. 1442 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai" 3 punkto bei 12.4 punkto nuostatoms. Ieškovui parduotos namų valdos dydis (plotas) turėjo būti pamatuotas remiantis kadastro duomenų byloje fiksuotais duomenimis, kuris ieškovui buvo parduotas ne pagal faktiškai naudojamą plotą, nors į tai turėjo būti atsižvelgta. Atsakovas nurodo, kad žemės sklypą su 1/2 dalimi pastatų, esančiais (duomenys neskelbtini), 1984-11-05 jam padovanojo V. B. Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės I-o šaukimo Tarybos 8 sesijos sprendimu 1992-02-27 jam buvo išskirtas papildomas 15,5 arų sklypas prie sodybinio sklypo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojas. Už 0,23 ha žemės sklypą, skirtą 1998-08-28 Panevėžio rajono valdybos potvarkiu Nr. 311v, valstybei reikiamas sumas sumokėjo, tačiau dėl nesutarimo su ieškovu dėl žemės sklypo ribų jo neįsiteisino, negali įteisinti. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis 2005-05-23 buvo sudaryta tik dėl 0,10 ha žemės sklypo. Panevėžio rajono savivaldybės valdyba 2002-07-03 sprendimu Nr. 193v pritarė jo ir ieškovo namų valdos žemės sklypo riboms ir plotui pagal pirminius žemės sklypo suteikimo dokumentus. Jis mano, kad generaliniame gyvenvietės 1980 m. sausio 19 d. žemės sklypo plane techninės apskaitos bei kadastrinių matavimų byloje nesant neatitikimų, ieškovo nurodyti daiktai yra jo, atsakovo, valdomame žemės sklype, todėl ieškovo nuosavybės teisių jis nepažeidžia. Ieškovo žemės sklypo riba yra neteisėtai perkelta tolimiausiame taške septynis metrus į kaimyninį, jo, atsakovo, sklypą, o todėl ieškovo dokumentuose nurodyta žemės sklypo riba praplečia ieškovo valdą, dėl ko atsakovui priklausantys fekalijų šuliniai, dalis sodo atsiduria ieškovo valdoje. Taip, kaip padarė atsakovas, pakoregavus sklypų ribas, nebeišlaikomas minimalus trijų metrų atstumas tarp ieškovui priklausančio pastato ir kaimyninio sklypo ribos. Ieškovo prašymu šalių sklypus skiriančioje riboje, atsakovo sklypo dalyje yra padarytas bendras pravažiavimas-keliukas, dėl ko buvo perkeltas riboženklis į atsakovo sklypo vidinę pusę. Mano, kad pats ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, nes riboženklį įkalė septynis metrus į jo sklypo ribas. 2003-11-27 komisijos, sudarytos iš Panevėžio rajono savivaldybės, žemėtvarkos ir kitų specialistų dėl namų valdų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų ribų nustatymo sudarytas aktas, su kuriuo jis nesutiko, negalėjo būti priimtas kaip pagrįstas ir juo negalima remtis nustatant šių sklypų ribas ir plotus, kuris neatitiko Panevėžio rajono savivaldybės priimto 2002-07-03 sprendimo Nr. 193v dėl minėtų sklypo namų valdų ribų ir ploto nustatymo pagal pirminius žemės sklypų namų valdų suteikimo dokumentus (t. 1, b. l. 72). Nustačius, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, patvirtintos Panevėžio rajono savivaldybės minėtu valdybos sprendimu neatitinka gretimo privatizuoto sklypo Nr. 11, esančio (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo, kaip nurodė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2004-12-21 rašte, komisija turėjo priimti sprendimą dėl pakartotinio sklypų Nr. 7 ir Nr. 9 ribų nustatymo. Tik tiksliai nustačiusi šių abiejų namų valdų naudojamas sklypų ribas, po to turėjo sudaryti Valstybinės žemės su ieškovu žemės pirkimo–pardavimo sutartį. To rajono savivaldybės valdyba nevykdė ir nepadarė, bet sudarė su ieškovu S. Š. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuri yra ydinga. Šią sudarytą Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas prašo panaikinti, kadangi minėta sutartis ir žemės perdavimo priėmimo aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarime Nr. 1442 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ 3 punkto bei 12.4 punkto nuostatoms. Ieškovui parduotos namų valdos dydis turėjo būti pamatuotas remiantis kadastro duomenų byloje fiksuotais duomenimis ir pagal faktiškai naudojamą plotą, tačiau ieškovui buvo parduotas žemės sklypas ne pagal faktiškai naudojamą plotą. Tuo buvo pažeista nustatyta tvarka, sudarant valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį. Nors Panevėžio apskrities viršininko sprendimu buvo patvirtintos ginčo šalių sklypų ribos, tačiau su šiuo patvirtinimu nesutiko atsakovas. Todėl Panevėžio apskrities viršininko administracija turėjo dar kartą tikslinti ribas ir tik tuomet sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį su ieškovu. Panevėžio apskrities viršininko administracija žemės sklypų ribų netikslino, bet sudarė sutartį su ieškovu, kurios negalėjo sudaryti, kol nėra tikslai nustatytos naudojimosi namų valdų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų ribos. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių valstybinės žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartis, sudaryta su ieškovu, turėtų būti pripažįstama negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Atsakovo nuomone, B. L. Š. asmeninio ūkio išpirkimas buvo atliktas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo nuostatas, todėl turi būti panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį patenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiais 2005-09-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir S. Š., kuria S. Š. parduotas 0,25 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 2005-09-12 Valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo 0,25 ha žemės sklypas perduotas S. Š. Panaikino 2000-03-21 įsakymo Nr. 415ž dalį dėl B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypo 203-2 suformavimo Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, panaikino 2003-12-03 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-479, 4 punktą dalyje dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo 0,29 ha, Nr. 203-2, esančio (duomenys neskelbtini). Panaikino 2003-05-02 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-1498 ir Panevėžio apskrities viršininko 2003-05-02 sprendimą Nr. 21-90147-24343 dalyje dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo 0,29 ha, Nr. 203-2, esančio (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Sprendime teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12.4 punktą, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus žemėtvarkos skyriui pateikia naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro bylos, jeigu prašoma pirkti namų valdos žemės sklypą, o kai parduodamas žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje asmenų, pageidaujančių pirkti žemės sklypą lėšomis, pateikia Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. To paties nutarimo 3 punktas nustato, kad namų valdų žemės sklypai parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypo planus. S. Š. pateikė Panevėžio apskrities viršininko administracijai žemės sklypo planą, tačiau šis žemės sklypo planas neatitiko faktiškai S. Š. naudojamos namų valdos ribų, taip pat nesutampa su pirminiais jo žemės sklypo skyrimo dokumentais. Tokią išvadą teismas padarė įvertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, pirminius žemės sklypų suteikimo dokumentus, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu bei vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes. Vertindamas, ar valstybinės žemės pirkimo– pardavimo sutartis yra galiojanti, teismas atsižvelgė į tai, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija, kaip teisinių santykių subjektas ir žemės sklypo pardavėjas, ir kita šalis, S. Š., kaip žemės sklypo pirkėjas, pripažino juos buvus nesąžiningais, kadangi jie žinojo, kad dėl ribos tarp žemės sklypų savininkų, kurie naudojasi sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vyksta ginčas. Nors šio ginčo sprendimui buvo sudaryta komisija iš Žemės tvarkymo departamento atstovo, Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus atstovo, Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos valdybos skyriaus atstovo, Panevėžio rajono savivaldybės architekto, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovo, kuri pasiūlė P. K. ir S. Š. keletą variantų galimam ginčo sprendimui, tačiau su komisijos siūlymais nesutiko atsakovas P. K. Šalims nesusitarus dėl ginčijamos sklypų ribos, ieškovui S. Š. vis vien buvo leista išsipirkti žemės sklypą, tai yra, buvo sudaryta ginčijama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, o P. K. namų valdos išpirkimas buvo sustabdytas. Įvertinęs šias aukščiau minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 2005-09-12 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Nurodė, kad negalima palikti galioti sandorio, kuriuo siekiama pažeisti kito asmens teises apeinant įstatymą ar prieštaraujančio gerai moralei ir priešingo teisingumui. Esant šioms aplinkybėms, teismas 2005-09-12 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir 2005-09-12 jos perdavimo–priėmimo aktą pripažino negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad žemės pardavimas, esant ginčui tarp šalių dėl ribos tarp namų valdų, galimas tik šalims išsprendus ginčą dėl ribos nustatymo. Šalims nesusitarus dėl ginčijamos ribos, ji gali būti nustatoma Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimu, kuris taip pat gali būti skundžiamas. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad B. L. Š. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1498 bei Panevėžio apskrities viršininko 2003-05-02 sprendimu perduota neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,90 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), perduoti žemės sklypai, paženklinti šiais žymėjimais: 203-2 žemės sklypas 0,29 ha, 203-3 žemės sklypas 0,80 ha, 203-4 žemės sklypas 0,81 ha, tačiau iš jų žemės sklypas, pažymėtas 203-2 - 0,29 ha, įsiterpia į namų valdų žemės sklypus. Šią aplinkybę patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir liudytoja – žemėtvarkos specialistė D. P., atlikusi B. L. Š. asmeninio ūkio matavimus. D. P. teismui paaiškino, nurodė, kad asmeninio ūkio žemė buvo matuojama tik pagal S. Š. ir B. L. Š. nurodytas jų asmeninio ūkio ribas, kurių tokiais paaiškinimais jos ir buvo sudarytas planas. Dėl šios priežasties asmeninio ūkio žemė įsiterpė tarp namų valdų ribų. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 1991-07-25 Nr. 1-1607, 2002-11-05 įstatymo Nr. IX-1170 redakcija, 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui iki LR Žemės reformos įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal LR Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalį asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose. 2000 metų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte B. L. Š. asmeninio ūkio žemė, įsiterpusi į namų valdos sklypų ribas, nebuvo numatyta. Remiantis 1993-10-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 816 ,,Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 16 punktu, žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąją tvarką apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui. Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Ši tvarka, perduodant neatlygintinai naudotis asmeninio ūkio žemę B. L. Š., buvo pažeista. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtais ir naikintinais Panevėžio apskrities viršininko įsakymus dalyje dėl 0,29 ha Nr. 203-2 asmeninio ūkio žemės sklypo B. L. Š. suformavimo ir perdavimo, Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl tos pačios asmeninio ūkio žemės perdavimo. Teismas sprendime nurodė, kad apie asmeninio ūkio sklypo suformavimą ir neatlygintiną perdavimą B. L. Š. atsakovui P. K. tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu, todėl nepagrįstas ieškovo atstovo argumentas, jog yra praleistas terminas ginčyti minėtiems aktams. Pirmosios instancijos teismas atmetė P. K. reikalavimą patikslinti Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 415ž patvirtintą Molainių kadastrinės vietovės, esančios Naujamiesčio sen. Panevėžio rajone žemės reformos projektą, dėl P. K. ir S. Š. namų valdos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto nustatant juos pagal žemės sklypų plano variantą Nr. 4 bei nustatyti P. K. naudojamo žemės sklypo ribas pagal E. Ž. įmonės parengtą 2005-07-25 žemės sklypo planą. Nurodė, kad teismui pripažinus, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, žemės sklypų ribos turi būti tikslinamos Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimu, kuris gali būti skundžiamas. E. Ž. įmonės parengtas P. K. žemės sklypo planas nėra suderintas teisės aktų numatyta tvarka.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-05-24 sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas bei patenkintas iš dalies priešieškinis panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – jo ieškinį patenkinti, o ieškovo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimo motyvai, kuriais atmestas ieškinys ir patenkintas priešieškinis yra visiškai nepagrįsti. Apylinkės teismas be jokio pagrindo neatsižvelgė į tai, kad Panevėžio apskrities viršininko 2003-11-26 įsakymu Nr. Ž-3885, dėl komisijos sudarymo, buvo sudaryta sklypų ribų, dėl kurių kaimynai, bylos šalys nesutaria, nustatymo komisija. Ši komisija surašė 2003-11-27 namų valdų ribų nustatymo aktą, kuriuo nustatytos kaimynų sklypų ribos ir pagal šios komisijos akto nustatytas ribas, įstatymų nustatyta tvarka ieškovui suformuotas žemės sklypas, bei sudaryta ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas P. K. valdų ribų nustatymo akto neskundė. Tokiu būdu darytina išvada, kad žemės sklypo ribos, esant ginčui, buvo nustatytos Panevėžio apskrities viršininko sprendimu, ką ir numato LR Žemės įstatymas, poįstatyminiai aktai, kurių nenuginčijus Panevėžio apskrities viršininko sprendimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, negalima ginčyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Panevėžio miesto apylinkės teismas nepripažino negaliojančiais ieškovo namų valdos žemės sklypo detaliojo plano, kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto negaliojančiais, todėl negalėjo pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dėl žemės sklypo ribų nustatymo neteisingumo. Atsakovas neginčijo 2005-06-14 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-2180, kuriuo ieškovui suformuotas parduodamas 0,25 ha dydžio žemės sklypas, nustatytos ribos. Dėl šios priežasties ir panaikinus pirkimo–pardavimo sutartį padėtis iš esmės nėra pasikeitusi, nes ieškovo sklypas yra suformuotas Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Ž-2180 pagrindu ir kol šis įsakymas nepanaikintas, laikytina, kad ieškovo žemės sklypas suformuotos ir sklypas paženklintas 2005-12-28 dienos žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu – teisėtai. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas toje dalyje, kurioje teismas pasisakė dėl ieškovo žemės sklypo privatizuoto pagal pirkimo–pardavimo sutartį atitikimo žemės sklypo planams, pagal kuriuos ieškovui buvo suteikta žemė, visiškai be motyvų. Apeliantas teigia, kad jo privatizuotas žemės sklypas atitinka pirminius žemės suteikimo ir naudojimo dokumentus. Apeliantas skunde nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas visiškai be pagrindo panaikino Panevėžio apskrities viršininko sprendimus, įsakymus dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo ir perdavimo neatlygintinai naudotis B. L. Š. Asmeninio ūkio žemės suteikimas ieškovui visiškai nėra susijęs su atsakovo teisių pažeidimu. Asmeninio ūkio žemė nesiriboja su atsakovo žeme. Atsakovas neturi jokio teisinio intereso šios žemės suteikimo nuginčijimui. Apylinkės teismas nenurodė nei vieno motyvo, dėl ko reikia panaikinti sprendimus dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, kiek tai liečia atsakovo teisių gynimą ir namų valdų ribų nustatymą. Asmeninio ūkio žemė buvo suteikta teisėtai, atsakovo teisių nepažeidė.

Atsiliepimas

Atsakovas P. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-05-24 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantų S. Š. ir B. L. Š. visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo sekančius nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus. Atsakovas mano, kad ieškovui S. Š. žemės sklypas turėjo būti parduotas pagal žemės sklypo planus, sudarytus remiantis pirminiais žemės sklypo suteikimo dokumentais, o būtent pagal Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės, Berčiūnų tarybinio ūkio Molainių gyvenvietės S. Š. sklypo padidinimo iki 2500 kv. m ploto nužymėjimo schemą, pagal kurią S. Š. žemės sklypo plotis 30 m, žemės sklypo riba besiribojanti su (duomenys neskelbtini) sklypu pasvirusi 73°, riba besiribojant su P. K. sklypu pasvirusi 107°. Analogiški duomenys apie S. Š. žemės sklypą yra fiksuoti 1980-01-23 S. S. individualaus gyvenamojo namo statybai skiriamame žemės sklypo plane. Pagal žemės sklypo planą, pridėtą prie 2005-09-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, S. Š. žemės sklypo plotis jau yra 31,99 m, pasvirimo kampai visiškai neatitinka faktiškai naudojamų ir kadastro duomenų bylose fiksuotų žemės valdų ribų. Civilinėje byloje liudytoju apklaustas Panevėžio rajono savivaldybės vyr. architektas S. G. tokias aplinkybes patvirtino ir nurodė, kad parengtas S. Š. žemės sklypo planas, pridėtas prie 2005-09-12 sutarties, neatitinka minėtų pirminių žemės sklypų suteikimo dokumentų, o žemės sklypų Nr. 7 ir Nr. 9 ribas galima nustatyti pagal pirminius žemės sklypų suteikimo dokumentus. Pagal žemės sklypo planą, kuris yra neatsiejama valstybinės žemės sklypo pirkimo–pradavimo sutarties dalis, ieškovo žemės sklypo dalis dėl neteisingų ieškovo sklypo ribų, užima atsakovo sklypo dalį, taip pat ir kiti ieškovui priklausantys daiktai, vaismedžiai, vaiskrūmiai, o atsakovui priklausančios komunikacijos patenka į ieškovo valdas. Sklypai, kurie pagal skyrimo dokumentus buvo lygiagretūs, tampa nelygiagrečiais. Sklypų ribų pakitimo priežastis yra ir tai, kad, į namų valdų sklypus yra įsiterpęs B. L. Š. suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas 203-2, kuris išderina sklypų ribas. Ieškovo žemės sklypo riba, besiribojanti su atsakovo sklypu į atsakovo sklypą įeina net 7 metrus. Galiojant žemės sklypo planui, pridėtam prie Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovas netenka pravažiavimo už ūkinio pastato bei privažiavimo prie fekalijų šulinio, kuris visada priklausė ieškovui, yra ieškovo namų valdoje ir yra prijungtas prie gyvenamojo namo, priklausančio ieškovui. Svarbiausia tai, kad galiojant 2005-09-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsakovas netenka jam priklausančios 23 arų namų valdos žemės sklypo, kuri šiuo metu dar nėra baigta privatizuoti. Šiuo metu atsakovas yra žemės sklypo 0,23 ha, esančio (duomenys neskelbtini) rajone naudotojas, o nenuginčijus ieškovo valstybinės žemė sklypo pirkimo–pardavimo sutarties bei L.B. Š. suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo dokumentų, atsakovas netenka teisės baigti privatizuoti ir iš valstybės nusipirkti jam priklausantį 0,23 ha namų valdos žemės sklypą. Toks žemės sklypo pardavimas, neįvertinus kaimyninio žemės sklypo savininko teisėtų interesų, neatsižvelgiant į faktinį žemės sklypų naudojimą ir žemės sklypų pirminio suteikimo dokumentus, prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Atsakovas mano, kad teismas teisėtai panaikino Panevėžio apskrities viršininko įsakymą ir sprendimus dalyje dėl B. L. Š. asmeninio ūkio žemės, paženklintos indeksu 203-2 0,29 ha suteikimo. 203-2 asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimas B. L. Š. pažeidžia P. K. teises, kadangi asmeninio ūkio žemės sklypui, įsiterpus į namų valdų sklypų zoną, pasislenka gretimo sklypo, S. Š. namų valdos sklypo, ribos ir dėl šios priežasties jis, P. K., negali tinkamai naudotis namų valdos žemės sklypu, išsiderina pagal namų valdos žemės sklypo suteikimo dokumentus suformuotos žemės sklypų Nr. 7, 9, 11 lygiagrečios ribos, kurios faktiškai buvo patvirtintos ir 2000 metų Molainių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000-03-21 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 415Ž. Iš 2000 metų Molainių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto matyti, kad B. L. Š. 2000 m. asmeninio ūkio žemė, įsiterpusi į namų valdų žemė sklypus, nebuvo suteikta ir nebuvo L. B. Š. naudojama. Neteisėtas asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimas turi tiesioginės įtakos neteisingam S. Š. namų valdos žemės sklypo ribų nustatymui, neteisingam Valstybinės žemės sklypo pardavimui, kuris yra ginčijamas šioje civilinėje byloje. Atstatyti žemės sklypų ribas į pradinę padėtį, įtvirtintą sklypų suteikimo dokumentuose, 2000 metų Molainių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, galima tik panaikinus asmeninio ūkio žemės B. L. Š. suteikimo dokumentus.

Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, prašo teismo jį atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-05-24 sprendimą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų pirminius žemės sklypų suteikimo dokumentus ieškovui ir atsakovui, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu bei vietos apžiūros metu nustatė, kad ieškovas S. Š. elgėsi nesąžiningai – pateikė Panevėžio apskrities viršininko administracijai žemės sklypo planą, kuris neatitinka faktiškai jo naudojamos namų valdos ribų ir nesutampa su pirminiais žemės sklypo jam skyrimo dokumentais, žinodamas, kad vyksta ginčas su kaimynu, atsakovu P. K., dėl žemės sklypų ribų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais atitinkamai naudojasi ginčo šalys. Nurodo, kad apylinkės teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendime padarė teisingą išvadą, jog 2005 m. rugsėjo 12 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis tarp S. Š. ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, toks sandoris pažeidžia kito asmens, ieškovo, teises, todėl 2005 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir 2005 m. rugsėjo 12 d. perdavimo–priėmimo aktas pripažinti negaliojančiais remiantis CK 1.81 straipsnio 2 dalimi, yra teisinga. Be to, teismas teisingai konstatavo, kad žemės pardavimas esant ginčui tarp šalių dėl ribos tarp namų valdų galimas tik šalims išsprendus ginčą dėl ribos nustatymo. Panevėžio miesto apylinkės teismas iš dalies patenkino priešieškinį pagrįstai, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1498 bei Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gegužės 2 d. sprendimu B. L. Š. perduoti neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,90 ha ploto žemės sklypai (Nr. 203-2 žemės sklypas 0,29 ha, Nr. 203-3 žemės sklypas 0,80 ha, Nr. 203-4 žemės sklypas 0,81 ha), esantys (duomenys neskelbtini). Tačiau žemės, sklypas pažymėtas Nr. 203-2, įsiterpia į namų valdų žemės sklypus. Asmeninio ūkio žemės sklypų matavimai ir planas buvo atlikti tik pagal S. Š. ir B. L. Š. paaiškinimus ir nurodytas asmeninio ūkio ribas, todėl asmeninio ūkio žemė įsiterpė tarp namų valdų ribų. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintoms Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 16 punkto nuostatoms. Pagal šią tvarką žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąja tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui. Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turėjo būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Ši tvarka, perduodant neatlygintinai naudotis asmeninio ūkio žemę L. B. Š., buvo pažeista. Todėl teismas pagrįstai panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. kovo 21d. įsakymo Nr. 415ž dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 203-2 suformavimo Panevėžio rajono Molainių kadastro vietovėje B. L. Š., Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. Ž-479 4 punkto dalį dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai 0,29 ha asmeninio ūkio, Nr. 203-2, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. Ž-1498 dalį ir Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-90147-24343 dalį dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai 0,29 ha asmeninio ūkio žemės sklypo, Nr. 203-2, esančio (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo ir priešieškinio dalinio tenkinimo ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 176, 185 str., 259-260, 263 str.), kurio naikinti nėra pagrindo ieškovo apeliacinio skunde nurodytais motyvais ir argumentais, jame nurodomomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, sprendime išvardijo objektyvius įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, įstatymus, kitus norminius aktus, patvirtinančias priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal įstatymą kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas byloje savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė, o atsakovo priešieškinio reikalavimų dalis, kuri, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, yra patenkinta, o kitoje dalyje atmesta. Kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendime nurodytais argumentais, motyvais ir nustatytomis bylos aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ieškinį visiškai atmesti, o priešieškinį tenkinti iš dalies. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais 2005-09-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartį, sudarytą tarp Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir S. Š., kuria S. Š. parduotas 0,25 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 2005-09-12 Valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo šis 0,25 ha žemės sklypas perduotas S. Š. Pagrįstai panaikino 2000-03-21 įsakymo Nr. 415ž dalį dėl B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypo 203-2 suformavimo Panevėžio rajono Molainių kadastrinėje vietovėje, kaip ir 2003-12-03 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-479, 4 punktą dalyje dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo 0,29 ha , Nr. 203-2, esančio (duomenys neskelbtini). Pagrįstai panaikino 2003-05-02 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-1498 ir Panevėžio apskrities viršininko 2003-05-02 sprendimą Nr. 21-90147-24343 dalyje dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo 0,29 ha, Nr. 203-2, esančio (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje apylinkės teismas priešieškinį pagrįstai atmetė, nurodydamas tokiai išvadai pagrįsti įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, kurios atitinka tuos klausimus reglamentuojančius įstatymus ir norminius teisės aktus, su kuo kolegija sutinka. Byloje nustatyta, kad žemės sklypą su 1/2 dalimi pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), 1984-11-05 atsakovui dovanojo V. B. Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės I-o šaukimo Tarybos 8-os sesijos sprendimu 1992-02-27 jam buvo išskirtas papildomas 15,5 arų sklypas prie sodybinio sklypo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teisėtas naudotojas. Už 0,23 ha žemės sklypą, skirtą 1998-08-28 Panevėžio rajono valdybos potvarkiu Nr. 311v, valstybei jis reikiamas sumas sumokėjo, tačiau dėl nesutarimo su ieškovu dėl žemės sklypo ribų jo negali įteisinti ir iki šiol neįsiteisino. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis 2005-05-23 buvo sudaryta tik dėl 0,10 ha žemės sklypo. Panevėžio rajono savivaldybės valdyba 2002-07-03 sprendimu Nr. 193v pritarė jo ir ieškovo namų valdos žemės sklypo riboms ir plotui pagal pirminius žemės sklypo suteikimo dokumentus (t. 1. b. l. 72), kuris yra galiojantis, atitinka norminius teisės aktus tuo klausimu ir juo reikia vadovautis sprendžiant šalių nesutarimą dėl sklypų ribų teisingo nustatymo. Į tai teisingai nurodė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (t. 1, b. l. 64-65). Žemės reformos įstatymo (1997-07-02 redakcija Nr. VIII-370) 5 straipsniu nustatyta, kad teisę į privačią žemės nuosavybę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gali žemę įsigyti ją nusiperkant. To paties įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ar statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai (ne didesni 2 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12.4 punktą asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus žemėtvarkos skyriui pateikia naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro bylos, jeigu prašoma pirkti namų valdos žemės sklypą. Kai parduodamas žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje asmenų, pageidaujančių pirkti žemės sklypą, lėšomis, tai Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka, pateikia parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. To paties nutarimo 3 punktas nustato, kad namų valdų žemės sklypai parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypo planus, tai yra, pirminius žemės sklypų suteikimo duomenis .Byloje nustatyta, kad S. Š. pateikė Panevėžio apskrities viršininko administracijai žemės sklypo planą, kuris, kaip jis pats pripažino tiek apylinkės teisme, tiek šiame apygardos teismo posėdyje, buvo sudarytas tik pagal jo vieno parodymus vietoje žemėtvarkos specialistei S. P., kas patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad minėtas planas buvo sudarytas nė kiek neatsižvelgus į gretimo sklypo, atsakovo P. K. teisėtai valdomo namų valdos sklypo ribas (duomenys neskelbtini) ir šis žemės sklypo planas neatitiko tiek formaliai, tiek faktiškai paties S. Š. naudojamos namų valdos ploto ribų, kurie aiškiai nesutampa su pirminiais žemės sklypo skyrimo jam dokumentais. Tai pirmosios instancijos teismui patvirtino ir pripažino sklypo ribų matavimus atlikusi liudytoja, žemėtvarkos inžinierė S. P., teismui pati paaiškindama, kad taip nustatydama ieškovo S. Š. naudojamo sklypo ribas ji net neturėjo pirminių žemės skyrimo dokumentų, kaip ir atmatuodama asmeninio naudojimo žemę L. Š. namų valdos žemės sklype, ji tokiu būdu nustatydama sklypų ribas nesivadovavo Vyriausybės nustatyta galiojančia metodika, Vyriausybės įsakymais. Ji dar paaiškino, kad toks projektas yra netikslus, kurį prieš parduodant žemę reikėjo ir galima patikslinti (t. 2, b. l. 149), pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas). Taigi tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstai, įvertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, pirminius žemės sklypų suteikimo dokumentus, kurie yra byloje, duotus šalių paaiškinimus teismui bei vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes (t. 2, b. l. 151-152, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas). Vertindamas ar valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 2005-09-12, yra galiojanti, teismas atsižvelgė į visumą paminėtų įrodymų ir aplinkybių ir pagrįstai pripažino, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija, kaip šių teisinių santykių subjektas ir žemės sklypo pardavėjas, tai yra sutarties kita šalis, S. Š., kaip žemės sklypo pirkėjas, faktiškai pripažino juos buvus nesąžiningais, kadangi jie gerai žinojo, jog dėl ribos tarp žemės sklypų savininkų (naudotojų), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tebevyksta ginčas, bet vis vien minėtą sutartį sudarė, nors šio ginčo sprendimui buvo sudaryta komisija iš Žemės tvarkymo departamento atstovo, Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus atstovo, Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos valdybos skyriaus atstovo, Panevėžio rajono savivaldybės architekto, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovo, pasiūliusi P. K. ir S. Š. keletą variantų galimam ginčo sprendimui, tačiau su komisijos siūlymais nesutiko atsakovas P. K. Šalims nesusitarus dėl ginčijamos sklypų ribos, komisijos siūlymai netapo privalomi vykdyti atsakovui, bet nežiūrinti to ieškovui S. Š. buvo neteisėtai leista išsipirkti žemės sklypą, t. y. buvo sudaryta ginčijama valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovui P. K. namų valdos išpirkimas buvo sustabdytas. Įvertinęs šias aukščiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad 2005-09-12 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Negali galioti sandoris, kuriuo siekiama pažeisti kito asmens teises apeinant įstatymą ar kuris prieštarauja gerai moralei ir yra priešingas teisingumui. Esant šioms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas 2005-09-12 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį ir 2005-09-12 jos perdavimo priėmimo aktą pripažino negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstai. Teisingai sprendime nurodė ir tai, kad žemės pardavimas, esant ginčui tarp šalių dėl ribų tarp namų valdų, galimas tik šalims išsprendus ginčą dėl ribų nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Šalims nesusitarus dėl ginčijamos sklypų ribos, ji gali ir turi būti nustatoma Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimu, kuris po to taip pat gali būti skundžiamas (tokį ginčą pirma turi išspręsti minėta institucija). Apylinkės teismas sprendime nustatė, kad B. L. Š. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1498 bei Panevėžio apskrities viršininko 2003-05-02 sprendimu yra perduota neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,90 ha ploto žemės sklypai, esantys Molainių kaime, Naujamiesčio sen. Panevėžio rajone, paženklinti šiais žymėjimais: 203-2 žemės sklypas 0,29 ha, 203-3 žemės sklypas 0,80 ha, 203-4 žemės sklypas 0,81 ha, tačiau iš jų žemės sklypas pažymėtas 203-2 - 0,29 ha įsiterpia į namų valdų žemės sklypus. Šią aplinkybę patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie nurodyti sprendime, bet ir liudytoja žemėtvarkos specialistė S. P., atlikusi B. L. Š. asmeninio ūkio matavimus. S. P. pirmosios instancijos teismui paaiškino, nurodė, kad asmeninio ūkio žemė, kurią ji matavo, buvo matuojama tik pagal S. Š. ir B. L. Š. nurodytas asmeninio ūkio ribas vietoje. Taip remiantis tik šiais B. L. Š. ir S. Š. paaiškinimais, parodymais ir buvo padarytas minėto sklypo planas, o dėl šios priežasties asmeninio ūkio žemė įsiterpė tarp namų valdų ribų. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 1991-07-25 Nr. 1-1607, 2002-11-05 įstatymo Nr. IX-1170 redakcija, 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui iki LR Žemės reformos įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal LR Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalį asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose. 2000 m. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte B. L. Š. asmeninio ūkio žemė, įsiterpusi į namų valdos sklypų ribas, nebuvo numatyta. Remiantis 1993-10-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 816 ,,Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 16 punktu, žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąją tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus, numatyta naudoti asmeniniam ūkiui. Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Ši tvarka perduodant neatlygintinai naudotis asmeninio ūkio žemę, B. L. Š. buvo pažeista. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtais ir naikintinais Panevėžio apskrities viršininko įsakymus dalyje dėl 0,29 ha Nr. 203-2 asmeninio ūkio žemės sklypo B. L. Š. suformavimo ir perdavimo, kaip ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl tos pačios asmeninio ūkio žemės perdavimo neatlygintinai pastrajai. Apylinkės teismas sprendime teisingai nurodė, kad apie asmeninio ūkio sklypo suformavimą ir neatlygintiną perdavimą B. L. Š. atsakovui P. K. tapo žinoma tik šios bylos nagrinėjimo metu, todėl pagrįstai atmetė ieškovo atstovo argumentus, jog yra praleistas terminas ginčyti minėtiems aktams ir reikalavimą išsprendė iš esmės. Tuo yra paneigti apeliacinio skundo argumentai, kuris netenkinamas, tarp jų ir argumentas, kad apylinkės teismas be pagrindo panaikino Panevėžio apskrities viršininko sprendimus, įsakymus dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo ir perdavimo neatlygintinai naudotis B. L. Š. Taigi paminėtų įstatymų nuostatomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalinai patenkino atsakovo priešieškinį, o ieškinį atmetė. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalies, pralaimėjusios bylą (CPK 92-94, 98 str.), o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei.

Vadovaujantis CPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

Rezoliucinė dalis

Nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. Š. P. K. naudai 1000,00 Lt (vieną tūkstantį) advokato pagalbos išlaidų ir 23,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėEdmundas JarasLaimutė Sankauskaitė