Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-08-14 · Civilinė byla Nr. e2-23472-631/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-14
Bylos Nr.
e2-23472-631/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17969-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gitana Butrimaitė
Ieškovas
Valstybinio studijų fondo
Atsakovas
I. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23472-631/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17969-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei I. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Valstybinis studijų fondas (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. Z. (toliau – atsakovė) 868,86 Eur skolą, 400,55 Eur palūkanas, 64,93 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti 2020 m. liepos 17 d. viešo paskelbimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jai kyla CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – sprendimo priėmimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2006 m. gegužės 11 d. sudarė paskolos sutartį Nr. G061110083 dėl 3000 LT (868,86 Eur) paskolos sumos suteikimo, sutariant paskolą grąžinti per penkiolika metų. Pagal sudarytą paskolos sutartį, atsakovė pirmąją ketvirtinę įmoką turėjo sumokėti iki 2011 m. birželio 10 d. ir toliau mokėti eilines ketvirtines įmokas kiekvieną ketvirtį pagal paskolų grąžinimo grafikus, tačiau atsakovė nėra sumokėjusi nė vienos įmokos.

Atsakovei nemokant sutartinių įmokų pagal nustatytus mokėjimo grafikus, ieškovas siuntė 2011 m. spalio 17 d. įspėjimą T1-2072, 2013 m. kovo 26 d. įspėjimą T1-1964, 2015 m. gegužės 8 d. įspėjimą T1-2325, 2017 m. gegužės 11 d. įspėjimą T1-2177, 2019 m. birželio 18 d. įspėjimą T3-571. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė nėra grąžinusi ieškinyje nurodytos suteiktos paskolos sumos bei sumokėjusi palūkanų sutartyje nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal CPK 6.217 straipsnio pirmąją dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Pagal sutarties 4.2.1 punktą, Fondas turi teisę pareikalauti grąžinti išduotą paskolą ir sumokėti palūkanas bei delspinigius anksčiau sutartyje nustatyto termino, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų raštu įspėjęs paskolos gavėją, jei paskolos gavėjas pažeidžia šias sutarties sąlygas ir ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina paskolos sutartyje bei sutarties grafike nustatytais terminais numatytos paskolos dalies ir nesumoka priskaičiuotų palūkanų.

Vertinant sutarties sąlygas turinio prasme, bei atsižvelgus į šalių tikruosius ketinimus, laikytina, kad šalys buvo susitarusios, jog savalaikis mokėjimų nevykdymas yra laikomas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, tad yra ir pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti (CK 6.217 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas siuntė penkis įspėjimus atsakovei dėl pradelstos skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė skolos pagal pasirašytą paskolos sutartį ir šalių sutartą mokėjimų grafiką nesumokėjo. Atsižvelgus į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 868,86 Eur negrąžintos paskolos, 400,55 Eur nesumokėtų palūkanų yra pagrįstas, ir šios sumos priteistinos iš atsakovės (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis ir 6.874 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 64,93 Eur delspinigių.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Pagal pasirašytų Sutarčių 1.1.4, 3.3 punktus, atsakovė įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolą ir laiku nesumokėtas palūkanas mokėti 0,04 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai, todėl prašoma priteisti 64,93 Eur delspinigių suma už 180 dienų yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

Ieškovo naudai iš atsakovės iš viso priteistina 1334,34 Eur suma (pagrindinė skola, palūkanos ir delspinigiai).

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1334,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 30 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovo Valstybinio studijų fondo, j. a. k. 191722967, naudai iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 86 ct) skolos.

Priteisti ieškovo Valstybinio studijų fondo, j. a. k. 191722967, naudai iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,55 Eur (keturis šimtus eurus 55 ct) palūkanų.

Priteisti ieškovo Valstybinio studijų fondo, j. a. k. 191722967, naudai iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 64,93 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 93 ct) delspinigių.

Priteisti ieškovo Valstybinio studijų fondo, j. a. k. 191722967, naudai iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1334,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė