Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Timeda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo L. D. prevencinį ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Timeda“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas jokiais įrodymais, nemotyvuotas, neteisėtas, paremtas vien prielaidomis (CPK 178 str.), neproporcingai suvaržantis apelianto teises ir suteikiantis galimybes ieškovui piktnaudžiauti procesine padėtimi. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad turtas galimai bus parduotas už nepagrįstai mažą kainą, tačiau nepasisakė kuo pasireiškė turto pardavimo kainos nustatymo nepagrįstumas. Ieškovas jokių įrodymų dėl neskaidraus turto įkainojimo proceso nepateikė. Turto pardavimų iš varžytinių kiekis bei trukmė patvirtina, kad kreditorių susirinkimas siekė turtą parduoti kuo didesne kaina, kas atitinka ĮBĮ 33 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1702/2010, konstatavo, kad vien ta aplinkybė, kad ginčo turtas nebuvo parduotas varžytinėse šioms neįvykus, neleidžia spręsti, kad parduodamo turto kaina galėjo būti nustatyta neskaidriai.Ieškovas nepagrįstai teigia, kad hipotekos kreditorius AB SEB bankas, nepasiimdamas turto, kurio vertė galimai padengtų BUAB „Timeda“ įsipareigojimus pagal kredito sutartį bei leistų ieškovui išvengti prievolės įvykdymo laidavimo sutarties pagrindu, veikia nesąžiningai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turto kaina nepagrįstai dirbtinai mažinama bei, kad šiuo metu turto kaina yra 5 621 901 Lt. Jo pateiktas turto vidutinės rinkos vertės nustatymas yra atliktas 2008-05-10, dabartinė turto vertė, atsižvelgiant į ekonominius pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, yra ženkliai sumažėjusi. Ieškovas iš esmės neprieštaravo pradinei turto pardavimo kainai – 3 697 876 Lt, tačiau nesutinka su jos mažinimu neįvykus varžytinėms.Teisės aktai nenustato pareigos kreditorių susirinkimui pasitelkti turto vertintoją įkainojant turtą.Ieškovas, būdamas apelianto kreditoriumi bei nesutikdamas su kreditorių susirinkimo sprendimais, galėjo juos skųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalėjo nustatyti bei įvertinti visas turinčias reikšmės šiam klausimui aplinkybes bei, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų siekiamam tikslui.

Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovo L. D. prevencinio ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovo BUAB „Timeda“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių sustabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad turto kompleksas iš varžytinių gali būti parduodamas už nepagrįstai mažą kainą bei nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebus užkirstas kelias galimai žalai bei naujiems teisminiams ginčams tarp šalių atsirasti. Teismas šią išvadą padarė įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, nevertinęs jokių įrodymų, nepasisakydamas, kuo galėjo pasireikšti per mažos ar aiškiai netinkamos turto pardavimo kainos nustatymas.

Byloje nustatyta, kad BUAB ,,Timeda“ administratorius, įgyvendindamas 2009 m. balandžio 20 d. priimtą kreditorių sprendimą parduoti ginčo turtą už 3 697 876 Lt, paskelbė apie ginčo turto pardavimą iš varžytynių, tačiau turto varžytynės neįvyko, nes neužsiregistravo ir neatvyko nei vienas pirkėjas. Nekilnojamojo turto varžytinės neįvyko dar keturis kartus iš eilės, juose turto kaina, pritarus kreditoriams, kiekvieną kartą buvo mažinama 20 procentų nuo pirminės turto kainos. Pradinės turto pardavimo kainos ieškovas neginčija, iš prevencinio ieškinio matyti, kad jis su tokia turto kaina iš esmės sutiko, nes 2010-01-15 AB SEB bankui pateiktame pasiūlyme dėl AB SEB banko iš dalies finansuojamo projekto įgyvendinimo nurodė, kad tai dienai reali turto kaina turėtų būti 3 489 161,97 Lt. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta netinkamai, neskaidriai ar, kad turtas buvo įkainotas per maža kaina (CPK 178 str.). Todėl darytina išvada, kad ieškovas neprieštaravo pradinei turto pardavimo kainai, tačiau jis nesutiko su kainos mažinimu neįvykus varžytynėms (CPK 185 str.). Jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kad varžytynės vyko nesilaikant įstatymų reikalavimų, ieškovas nepateikė. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais buvo nustatoma 20 procentų mažesnė turto pardavimo kaina, ieškovas neskundė, nors tokią teisę turėjo (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Aplinkybė, jog ginčo turtas nebuvo parduotas varžytynėse šioms neįvykus, neleidžia daryti išvados, nesant kitiems įrodymams, kad parduodamo turto kaina galėjo būti nustatyta neskaidriai. Kreditoriaus AB SEB banko atsisakydamas perimti jam įkeistą turtą nepatvirtina jo nesąžiningo elgesio, nes teisės aktai numato kreditoriaus teisę, o ne pareigą perimti neparduotą įkeistą turtą. Aplinkybė, kad bankas, turi patvirtintą ir galiojantį reikalavimą BUAB „Timeda“ bankroto byloje, nepaneigia jo teisės reikšti ieškinį laiduotojams ir taip pat nereiškia jo nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo jam suteiktomis teisėmis, nes esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams (CK 6.14 str. 3 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str.). Todėl laiduotojui, įvykdžiusiam prievolę už pagrindinį skolininką, pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Kreditoriui gavus dvigubą prievolės įvykdymą, įstatymas numato laiduotojui jo teisių gynimo būdą – teisę reikalauti iš kreditoriaus grąžinti šio be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str.). Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog civilinė pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovams A. Š. , V. Š. , A. K. , R. K. , L. D. ir K. D. dėl skolos, palūkanų bei delspinigių priteisimo Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi yra sustabdyta iki bus užbaigtas išieškojimas kreditoriaus AB SEB banko naudai iš BUAB ,,Timeda“ įkeisto turto.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas iš esmės, netenkinant ieškovo prašymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo L. D. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.