Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, bei atsakovo M. B. priešieškinį ieškovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą dėl santuokos, sudarytos 2009-01-10 Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 9), nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad santuoką su M. B. sudarė 2009 m. sausio 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civiliniame metrikacijos skyriuje įrašu Nr. 9. Santuokoje gimusių vaikų nėra. Pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis yra atsakovo besaikis alkoholio vaitojimas, fizinio, psichologinio smurto naudojimas. Po santuokos sudarymo apsigyveno ieškovės tėvų gyvenamajame name, todėl smurtą patyrė net ieškovės tėvai. Prisigėręs atsakovas tampa agresyvus, nevaldomas, puola muštis, išsiblaivęs atseit nieko neprisimena. Ieškovė, būdama nuolatinėje įtampoje, patyrė persileidimą. Iki vestuvių ieškovė taipogi buvo nėščia, tačiau irgi įvyko persileidimas. Po vestuvių ieškovę sutuoktinis jau 2009 m. kovo 11 d. sumušė, tampė už plaukų, nes su savo tėvu ir broliu, atvažiavusiais aplankyti, prisigėrė. Ieškovei pradėjus atsakovą tramdyti, jis daužė baldus, buvo apgadinta spinta, išmuštas lango stiklas, sulaužytos durys. Atsakovas siautėjo iki kol buvo iškviesti policijos pareigūnai. Maišiagalos policijos nuovados tyrėjas 2009 m. kovo 17 d. nutarimu dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovei padaryto fizinio skausmo, pasiūlė kelti privataus kaltinimo bylą teisme. Galvodama, kad atsakovas pasitaisys, norėdama išlaikyti šeimą, privataus kaltinimo bylos teisme nekėlė. Tačiau atsakovas toliau girtuokliavo, nedirbo, buvo ieškovės išlaikomas, nuolat ieškovę terorizuodavo darbe, siųsdavo telefonu įžeidžiančias žinutes, grasindavo, kad užmuš, įtarinėjo neištikimybe, nors tam jokio pagrindo nebuvo, reikalaudavo nupirkti alaus, atnešti alaus grįžtant iš darbo. Ne kartą buvo smaugiama. Bandė dėl atsakovo netinkamo elgesio aiškintis su jo tėvais, tačiau po konflikto atsakovas išeidavo pas tėvus ir vėliau vėl sugrįždavo. 2010 m. kovo 20 d. atsakovas prisigėręs vėl sukėlė muštynes, sulaužė virtuvėje stovėjusį stalą, kėdes, stalo koja net sulaužė virtuvės lubas, buvo pamišimo būsenoje. Ieškovės motinai pareikalavus nusiraminti, ieškovės motina J. J. buvo suspardyta, sumušta dešinės pusės krūtinės ląsta, tai patvirtina išduotas paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas. Atsakovas pripažino, kad sumušė ieškovės motiną, sulaužė baldus, tai nustatyta 2010-04-01 nutarimu dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-At-00242-10. Atsakovui buvo pasiūlyta išeiti iš ieškovės tėvų namų., nutraukti santuoką sutuoktinių abiejų bendru sutikimu, tačiau atsakovas pareikalavo 20 000 Lt., atiduoti jam vestuvines dovanas, pinigus už muzikantus. Atsakovas buvo išlaikomas, nes nedirbo. Nuo 2010 m. kovo mėn. sutuoktiniai negyvena kartu, neveda bendro ūkio. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė LR Civilinio kodekso 3.27 str. nustatytą sutuoktinio pareigą vienas kitą remti. Kaip sutuoktinis atsakovas ieškovės negerbė, nerėmė nei moraliai, nei materialiai, priešingai, būdamas girtas, agresyvus, padarė nuostolius, sulaužė ieškovės ir jos tėvų turtą, ieškovė ir jos motina buvo sumuštos. Ieškovė būdavo nuolat žeminama, koneveikiama necenzūriniais žodžiais, grasinama, kad ieškovę užmušti, sudeginti namą. Ieškovė būdavo baimėje, todėl patyrė persileidimus, tai patvirtina išduota medicininė pažyma, todėl ieškovei turi būti priteista neturtinė žala, ją ieškovė įvertina 3000 Lt. Nes ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, baimę, neteko brangiausios pasaulyje vertybės - vaiko, taip įvyko, nes būdama nėščia buvo stumdoma, tampoma už plaukų, nors atsakovas žinojo apie ieškovės nėštumą. Ji, kaip sutuoktinė, tinkamai vykdė pareigas, rūpinosi šeima, gamino valgyti. Bendrų kreditorių neturi. Ieškovė, kaip sutuoktinė, išlaikymo priteisti nereikalauja. Prašo gražinti ikisantuokinę pavardę „J.". Santuokoje dalintino turto nėra. Atsakovas pasiėmė sau televizorių. Nurodo, kad ieškovė I. B. nėra automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, o tik naudotoja, šio automobilio savininkė yra jos motina J. J.; atsakovas M. B. automobilį Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsigijęs iki santuokos sudarymo 2007 m. gegužės 9 d., šis automobilis yra jo asmeninė nuosavybė, todėl santuokoje įgyto bendro dalintino turto sutuoktiniai neturi. Prašo nutraukti santuoką, sudarytą 2009 m. sausio 10d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civiliniame metrikacijos skyriuje tarp M. B. ir I. B. dėl atsakovo kaltės; neskirti termino susitaikymui; po santuokos nutraukimo sutuoktinei I. B. grąžinti ikisantuokinę pavardę „J"; priteisti iš atsakovo M. B. neturtinę 3000 Lt žalą ieškovei.

Atsakovas M. B. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo (b.l.55-58). Priešieškinėje nurodė, kad ieškovės išsakyti teiginiai dėl atsakovo girtavimo ir smurto naudojimo jos atžvilgiu interpretuojami jai naudinga prasme. Yra profesionalus sunkvežimio vairuotojas ir turi nuolatinį darbą, dar iki santuokos sudarymo dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju ekspeditoriumi, o dabartiniu metu dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Todėl visiškai nepagrįstai yra kaltinamas piktnaudžiavimu alkoholiu ir priklausomybe nuo jo, kadangi niekaip negalėtų dirbti ir vairuoti sunkvežimį. Ieškovė būdama savo šeimoje dukra labai buvo įtakojama savos motinos, kuri nuolat kišosi į jų šeimyninio gyvenimo reikalus. Ieškovės namuose nuolat vykdavo baliai ir išgėrinėjimai, iš kurių stengdamasis nusišalinti, uošvienės, o taip pat ir ieškovės, nuolat buvo žeminamas. Žmona savais veiksmais pritardavo savo motinai, viešai atsakovą užgauliodama. Visi ieškovės minimi konfliktai yra kilę tik dėl ieškovės ir jos motinos kaltės, kadangi buvo psichologiškai žeminamas, jo atžvilgiu taip pat buvo vartojamas ir fizinis smurtas. Remdamasis CK 3.61 str. l d. prieštarauja, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės nurodo, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Šalių santuoka iširo būtent dėl sutuoktinės kaltės, nes ji atsakovui - savo vyrui buvo neištikima. Ieškovė, be jokios priežasties išvykdavo apie tai nieko nepranešusi, grįždavo labai vielai arba išvis naktį praleisdavo nežinomoje vietoje; taip pat, ieškovė dažnai sulaukdavo skambučių. Atsakovo turimos trumposios sms žinutės įrodo, jog jo žmona neištikima bei turi meilužį. Taip pat ieškovė keldavo konfliktines situacijas, ko pasekmėje atsakovas buvo sumuštas, ką patvirtina teismo eksperto išvada. Pastaruoju laiku ieškovė su atsakovu pradėjo bendrauti grubiai, akivaizdžiai atsakovui išreikšdama nepagarbą. Mano, kad jos neištikimybė išsėmė visas jų šeimoje buvusias moralines vertybes ir tarpusavio pagarbą. Šeimoje susiformavusi situacija atsakovą veikia neigiamai, jis yra nerviškai išsekęs. Ieškovės neištikimybė, grubus elgesys ir aiškus meilės bei pagarbos nebuvimo demonstravimas galutinai sužlugdė jų santuoką. Ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas civiliniame kodekse, pagal kurias sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendro šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Dėl bendrai įgyto turto padalijimo nesutinka, nes santuokos laikotarpyje buvo įgiję: 1) krištolinį šviestuvą, kurio vertė - 1600 Lt (tūkstantis šeši šimtai litu); 2) Šaldytuvą - šaldiklį „Beko" 1500 Lt (tūkstantis penki šimtai litu); 3) kumelę, kurios vertė - 2200 Lt (du tūkstančiai du šimtai litu); 4) televizoriaus spintelę, kurios vertė - 340 Lt (trys šimtai keturiasdešimt litu); 5) minkštasuoliai (foteliai) 4 vnt., kuriu vertė 560 Lt (penki šimtai šešiasdešimt litu); 6) stalą ir staliuką, kurių vertė - 640 Lt (šeši šimtai keturiasdešimt litų); 7) DVD grotuvą „Vido", kurio vertė - 120 Lt (šimtas dvidešimt litų); 8) „Samsung" dulkiu siurblį, kurio vertė - 170 Lt (šimtą septyniasdešimt litų); 9) elektrinį atsuktuvą, kurio vertė - 140 Lt. (šimtas keturiasdešimt litų); 10) Metalo elektrinį pjūklą, kurio vertė 80 Lt (aštuoniasdešimt litu), bendra turto vertė - 7350 Lt (septyni tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt litų). Ieškovė sąmoningai yra nutylėjusi apie santuokoje įgytą 2010-04-20 turimą automobilį OPEL Astra, vin kodas (duomenys neskelbtini), kurį registravo savo motinos vardu, tačiau jis yra įgytas iš bendrų santuokoje lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad minėti daiktai įgyti santuokoje randasi pas ieškovę, todėl iš jos priteistina piniginė kompensaciją ½ dalyje, t. y. 3675 Lt. Kartu su atsakove neturi jokių bendrų prievolių pagal sutartis ar pagal kitokius sandorius. Apie ieškovei tenkančias prievoles informacijos neturi. Kadangi ieškovės buvo nuolat žeminamas, ilgą laiką apgaudinėjamas dėl jos neištikimybės, to pasekmėje patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, todėl iš ieškovės I. B. prašo priteisti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, kurią vertina 10 000 Lt. Išlaikymo sau nereikalauja, kadangi yra darbingas. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, todėl nesutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, paliktina mergautinė pavardė - J. Prašo nutraukti santuoką tarp M. B. ir I. B. dėl ieškovės I. B. kaltės; priteisti iš ieškovės I. B., atsakovo M. B. naudai, 10000 Lt neturtinę žalą, 3675 Lt piniginę kompensaciją už paliekamą turtą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo priešieškinį (b.l.86-87) nurodo, kad norėjo išsituokti su atsakovu M. B. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau M. B. reikalavo iš jos pinigų apie 20000 Lt, nes manė, kad buvo gauta tokios vertės vestuvinių dovanų, tačiau tai yra netiesa. Susipažinusi su priešieškiniu, kuriame atsakovas reiškia pretenzijas dėl turto pasidalinimo, ir prie dalinamo turto įvardina krištolinį šviestuvą 1600 Lt vertės, pasisako, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir šį krištolinį šviestuvą jai vestuvių proga padovanojo įmonės darbuotojai, tai jie galės patvirtinti apklausti liudytojais. Tai yra dovana ieškovei vestuvių proga ir atsakovas negali pretenduoti į šį turtą. Civilinio kodekso 3.70 str. 4 d. numato, kad abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, kai santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas M. B. teismui pateikė darbo sutartis, kad šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), ir darbo sutartį Nr. 164, sudarytą 2005 m. balandžio 6 d. su (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, kada su šia įmone nutraukė darbo sutartį, nes jiems su atsakovu gyvenant santuokoje, jis niekur nedirbo, kiek yra žinoma, buvo atleistas iš darbo dėl vagystės. (duomenys neskelbtini) atsakovas pradėjo dirbti tik 2010 m. liepos 2 d., kai jie kartu negyveno. Gyvenant santuokoje atsakovas buvo ieškovės išlaikomas. Atsakovas priešieškinyje į dalintiną turtą įtraukė ir turtą, priklausantį atsakovės motinai J., kuri yra ūkininkė, jos vardu yra įregistruota žemė, gauna Europos Sąjungos paramą. Į dalintiną turtą įtrauktos kumelės priklausymą šalims paneigia 2010 m. birželio l d. išduotas arklio pasas, patvirtinantis, kad kumelė priklausė J. J.. Įtraukti į dalintiną turtą daiktai priklausė ir ieškovės tėvui, kaip metalo elektrinis pjūklas, atsuktuvas, arba buvo įsigyti ieškovės iki santuokos. Ieškovės motina turi invalidumą, todėl norint prižiūrėti ūkį, tvarkyti dokumentus, reikia važinėti į Vilnių, todėl buvo nupirktas automobilis. Automobilį motina pirko iš asmeninių lėšų, gautų iš ūkininkavimo, gyvulių pardavimo. Ieškovės gaunamos į rankas pajamos buvo 1100 Lt, turėjo išlaikyti atsakovą, kuris nedirbo, girtavo, naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovas prie priešieškinio pateikė teismo medicinos specialisto išvadą, neva jis buvo sumuštas, tačiau nurodo, kad atsakovas, būdamas girtas, 2010 m. kovo 11 d, namuose triukšmavo, tampė ieškovę už plaukų ir girtas išdaužė lango stiklą, dėl šių priežasčių susipjaustė ranką. Atsakovo teiginiams, kad jis yra pažemintas ieškovės neištikimybe, nors teigti, kad ji turėjo kitą vyriškį nebuvo jokio pagrindo, nėra jokių įrodymų. Įvykusių persileidimų priežastimi buvo vien tai, kad ji buvo nuolatinėje streso būsenoje, baimėje, buvo spardoma, stumdoma, tampoma už plaukų. Atsakovas turėjo sveikatos problemų, gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikoje pas gydytoją E. Š., jam buvo kokie tai uždegiminiai procesai, jam buvo atliekami spermos tyrimai, tačiau atsakovas galėjo apvaisinti, priešingi teiginiai yra atsakovo prisigalvojimai, ieškovės žeminimas. Atsakovo nemigą, darbingumo sumažėjimą, jo grubų elgesį, ieškovės motinos sumušimą lėmė atsakovo besaikis alkoholio vartojimas, kas paveikė atsakovo nervinę sistemą. Išgėręs atsakovas tapdavo nevaldomu, daužydavo baldus, po to išsiblaivęs neatsimindavo savo elgesio. Prašo atsakovo priešieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovas vedė amoralų gyvenimo būdą, psichologiškai ir fiziškai ieškovę terorizavo, tokiu būdu pažeidė CK 3.27 str. nuostatas. Kai šalys gyveno kartu atsakovas niekur nedirbo. Visi daiktai nurodyti ieškinyje yra šalių dalintinas turtas, jie yra ieškovės motinos namuose. Automobilį pirko ieškovės motina, ji yra automobilio savininkė, ieškovė yra tik šio automobilio naudotoja. Krištolinį šviestuvą padovanojo vestuvių proga ieškovės bendradarbiai, jis kainuoja 1600 Lt; šaldytuvas-šaldiklis „Beko“ kainuojantis 1500 Lt, kumelė 2200 Lt vertės yra pirkti ieškovės motinos; televizoriaus spintelė 340 Lt vertės bei stalas ir staliukas 640 Lt vertės yra ieškovės pirkti iki santuokos; minkštasuoliai (foteliai) 560 Lt, DVD grotuvas „Vido“ 120 Lt vertės ir „Samsung“ dulkių siurblys 170 Lt vertės yra bendras šalių turtas; elektrinis atsuktuvas 140 Lt vertės ir metalo elektrinis pjūklas 80 Lt vertės yra ieškovės tėvo (b.l.158).

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas priešieškinį palaikė priešieškinyje nurodytais pagrindais, ieškinį prašė atmesti, tenkinti ieškinį tik dėl ieškovės mergautinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo. Papildomai paaiškino, kad dėl ieškovės neištikimybės atsirado nepasitikėjimas ir konfliktai šeimoje. Nepasitikėdamas žmona atsakovas išgerdavo, ko pasekoje kildavo konfliktai.

Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai iš ieškovės pusės – J. J., Č. V., R. S. (b.l. 132-136) ir liudytojais iš atsakovo pusės – J. B. (b.l. 132-136), V. K., V. G., S. B., M. B. (b.l. 155-162).

Liudytoja J. J. parodė, kad yra ieškovės motina, atsakovas yra jos žentas. 2009-01-10 šalys susituokė ir visą laiką gyveno pas ją; jų santykiai iš pradžių buvo neblogi, bet po to pasikeitė į blogąją pusę. Atsakovas išgėręs daužydavo baldus, negražiai vadindavo dukrą. 2009 m. kovo mėnesį atsakovas būdamas girtas išdaužė baldus. Matė kaip atsakovas kelis kartus stumdė dukrą; nuolat prašydavo jos nupirkti jam išgerti. 2010 m. išgėręs atsakovas sudaužė stalą, kėdes, spardė sienas. Kumelę turėjo dar jos vyrui gyvam būnant, visi daiktai-pjūklas ir kiti-jos ir vyro sugyventi; šviestuvą ieškovei padovanojo iš darbovietės. Jos vyras mirė 2006 metais. Automobilis, kuriuo važinėja ieškovė yra pirktas už jos pinigus; kainavo 8000 Lt. Dukra gyvenimo draugo neturi.

Liudytoja Č. V. parodė, kad atsakovas yra jos pusbrolis, o ieškovė yra jos vyro sesuo. Su žmona atsakovas elgėsi blogai, prie stalo ją negražiai vadindavo, ją įtardavo neištikimybe. Atsakovas niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. 2009 metais ieškovės motinai paprašius jos vyras buvo atvažiavęs į šalių namus pataisyti duris, nes jos buvo sudaužytos, kambaryje buvo išdaužtas stiklas. Pjūklai, kumelė ne šalių, o ieškovės tėvų. Ieškovė jokio draugo neturi, nors jau puse metų negyvena su vyru. Dalyvavo per šalių vestuves, žino, kad iš ieškovės darbovietės jauniesiems padovanojo šviestuvą, ką kiti svečiai padovanojo pasakyti negali. Atsakovo buvo tik televizorius ir video aparatūra, kuriuos atsakovas vėliau pasiėmė namo. Atsakovas savo daiktų nedaužydavo, tik ieškovės. Automobilį ieškovei nupirko jos mama, nes su atsakovu ji jau pusę metų negyveno.

Liudytojas R.(R) S parodė, kad ieškovės sesuo yra jo draugė, ieškovės šeimą pažįsta penkis metus. Atsakovas mėgdavo vartoti alkoholį, prašydavo jį atvežti jam išgerti; su ieškove elgdavosi grubiai, vadindavo negražiais žodžiais visiems girdint. Iš ieškovės sesers sužinojo, kad 2009, 2010 metais atsakovas sudaužęs kambario ir virtuvės baldus. Atsakovas niekur nedirbo, buvo namie. Kumelė buvo ieškovės motinos. Atsakovas padėdavo uošvienei dirbti ūkio darbus. Nežino ar ieškovė turi draugą.

Liudytojas J (J) B parodė, kad atsakovas yra jo brolis. Atsakovas uošvienei padėdavo ūkyje, medžius kirti, malkas kapojo. Šalių kambaryje po vestuvių buvo šie baldai: televizorius, spinta, stalas, foteliai; visi baldai įsigyti už atsakovo pinigus. Girdėjo, kad kumelę pirko prie (duomenys neskelbtini) už 2000 Lt; kumelei apie dešimt metų; atsakovas jam sakė, kad kumelę pirko kartu su uošviene padėti žemės ūkio darbuose. Automobilis buvo pirktas, kai atsakovas jau nebegyveno su ieškove. Atsakovas turėjo televizorių, kurį buvo nusinešęs pas ieškovę.2009 metais buvo atvažiavęs pasiimti brolį, nematė, kad kas nors būtų sudaužyta. Atsakovas prekiaudavo turgelyje obuoliais, bulvėmis, ir buvo užregistruotas darbo biržoje. Žino, kad ieškovė jau aštuonis mėnesius turi meilužį, matė jį.

Liudytojas V. G. (V. G.) parodė, kad yra tolimas atsakovo giminaitis. 2010 m. gegužės mėnesį matė Jeruzalės turguje ieškovę su kitu vyru, vėliau sužinojo, kad ieškovė nebegyvena su atsakovu. Šalių namuose po vestuvių nebuvo.

Liudytojas V. K. (V. K.) parodė, kad yra šalis pažįsta, nes yra ieškovės motinos kaimynas. Kas įsigijo kumelę ir kieno ji yra nežino. Žino, kad atsakovas buvo užsiregistravęs darbo biržoje bei kartu su ieškove dirbo turguje. Apie ieškovės neištikimybę nieko nežino; apie muštynes nieko negirdėjo.

Liudytoja M. B. parodė, kad yra atsakovo teta. Atsakovas stovėjo darbo biržoje, turguje prekiaudavo daržovėmis užaugintomis uošvienės žemėje. Jos sūnus ir ieškovė krikštijo vaiką prieš dešimt metų; matė kaip 2010 m. vasarą ieškovė buvo atvažiavusi aplankyti savo krikštasūnį su savo nauju draugu.

Liudytoja S. B. parodė, kad yra atsakovo motina. Atsakovas pirko staliuką, fotelius, iš namų paėmė naują dulkių siurblį, televizorių, arklį. 2010m. vasarą turguje parduodant uogas matė ieškovę su kitu vyru, matė juos bučiuojantis. Atsakovas grįžo namo pas ją nutraukęs santykius su ieškove 2010 m. kovo 21 dieną. Atsakovas sveikatos problemų neturi. Kumelę pirko atsakovas. Pas šalis buvo po vestuvių 2009-02-26 per vardines.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka yra įregistruota 2009-01-10 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 9 (b.l. 4). Ieškovė ir atsakovas nuosavybės teisėmis nekilnojamojo turto neturi (b.l. 10). Atsakovo vardu 2007-05-08 įregistruota transporto priemonė – Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7); ieškovė 2010-04-20 įregistruota transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) naudotoja (b.l.8-9).

Dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos tarp šalių sudarytai santuokai nutraukti, nes bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str.).

Teismo posėdžių metu ieškovo ir atsakovo paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2009-01-10 faktiškai iširo, nes šalys gyvena atskirai, nė vienas šeimos atkurti nenori, todėl nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi normalų santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkys ūkį, taigi šeimos išsaugoti nebėra galimybės (CPK 384 str. 6 d.). Šias aplinkybes šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – lojalumo, pagarbos, moralinio ir materialinio rėmimo, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, naudojo prieš ieškovę ir jos motiną, tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas – lojalumo, pagarbos, moralinio ir materialinio rėmimo, nes buvo atsakovui neištikima.

LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, o CK 3.60 straipsnio 3 dalyje – aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 str. nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir kt.

Ieškovė savo teiginių apie atsakovo smurtą ir piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais grindžia Vilniaus rajono policijos komisariato medžiagomis Nr.57-At-53613-09 ir Nr.57-At-00242-10, kuriomis atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus (b.l.11-15,29-53, priedai prie bylos) medicininiais dokumentais (b.l.16,17-18), liudytojų parodymais; atsakovas savo teiginius apie ieškovės neištikimybę-medicininiais dokumentais apie jo nevaisingumą (b.l.163) bei liudytojų parodymais.

Iš pateiktų medžiagų atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus matyti, kad 2009-03-11 atsakovas būdamas neblaivus puolė ieškovę, tampė ją už plaukų, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą bei sudaužė ir sugadino šalių kambaryje esančius daiktus; 2010-03-24 būdamas neblaivus sumušė ieškovės motiną J. J., sudaužė šalių namų virtuvės daiktus. Aplinkybes, kad atsakovas nurodytu metu buvo sumušęs ieškovės motiną J. J. patvirtina ir byloje esantis Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas, kuriame nurodyta, kad J. J. namie sumušė žentas (b.l.16). Liudytojai J. J., Č. V., R. S. patvirtino, kad atsakovas mėgdavo išgerti, su ieškove elgdavosi grubiai, visiems girdint ją vadindavo negražiais žodžiais.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus konstatuojama, kad atsakovas vartodamas psichinį smurtą ir fizinę jėgą prie šeimos narius, žiauriai elgėsi su jais, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvadą, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, bei tokiais savo veiksmais prisidėjo prie šeimos iširimo. Tačiau nagrinėjamu atveju vien atsakovui negali būti perkelta visą atsakomybė dėl santuokos iširimo, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų matyti, kad ieškovė taipogi nebuvo pakankamai lojali savo sutuoktinio atžvilgiu. Taip iš byloje esančių atsakovo medicininių dokumentų (b.l.88-90,150,163) matyti, kad atsakovas turi sveikatos problemų, 2010-12-16 jam diagnozuotas nevaisingumas. Tačiau jam esant nevaisingam ieškovė du kartus 2008-11-07 (iki santuokos sudarymo) ir 2009-07-21 (santuokos metu) turėjo savaiminius persileidimus; šias aplinkybes patvirtina byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų (b.l.17-18). Liudytojai J. B., V. G., M. B. patvirtino, kad būdama santuokoje ieškovė palaiko santykius su kitu vyru. Vertinant šias nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad tik sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja Civiliniame kodekse numatytas teises ir pareigas (CK 3.26 str.), todėl nustačius ieškovės iki santuokos sudarymo neištikimybės faktą negali būti preziumuojama ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo. Iš medicininių išrašų matyti, kad antras ieškovės persileidimas įvyko santuokos metu, todėl įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus konstatuojama, kad ieškovė taip pat kalta dėl santuokos iširimo.

Kas liečia šeimos materialinį rėmimą pažymėtina, kad nors iš atsakovo pateiktos darbo sutarties (b.l.60) ir matyti, kad atsakovas įsidarbino tik 2010-07-02, t.y. jau nebegyvenant kartu su ieškove, tačiau byloje esantys atsakovo sąskaitos išrašai (b.l.128), mokėjimo nurodymai dėl vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti (b.l.142-144), 2005-04-06 darbo sutartis (b.l.59), pažymos (b.l.147-149), patvirtina, kad atsakovas iki 2008-12-31 dirbo (duomenys neskelbtini), 2008-12 mėnesį atsakovui buvo išmokėta 6961,26 Lt išeitinė išmoka; atleidus atsakovą dėl etatų mažinimo iš (duomenys neskelbtini) jis buvo užsiregistravęs darbo biržoje ir jam buvo mokamos nedarbo draudimo išmokos, laikotarpyje nuo 2009-01-09 iki 2009-07-08 atsakovui buvo išmokėta 5158,24 Lt (b.l.148). Be to liudytojas R. S. parodė, kad atsakovas padėdavo uošvienei dirbti ūkio darbus; liudytojai J. B., V. K., M. B. parodė, kad atsakovas prekiaudavo turgelyje savo užaugintomis daržovėmis, kas patvirtina, kad atsakovas pagal savo galimybes prisidėdavo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, darytina išvadą, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, abi šalys pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, tokiu būdu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, t.y. šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Konstatavus šią aplinkybę, atmetami ieškovės (3000 Lt) ir atsakovo (10 000 Lt) reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tokios žalos atlyginimo galimybė numatyta tik tokiu atveju, jeigu būtų buvęs konstatuotas santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės ( CK 3.70 str.2 d.).

Šalys pareiškė, jog abu yra darbingi, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja, todėl išlaikymo klausimas nesprendžiamas (CK 3.72 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliktina ikisantuokinė pavardė -„J“, atsakovui – „B“ (LR CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl turto padalijimo.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G. L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto sudėties. Ieškovė teigia, kad santuokoje dalintino turto nėra. Atsakovas nurodo, kad santuokoje įgyto turto balansą sudaro:1) krištolinis šviestuvas, 1600 Lt vertės; 2) šaldytuvas - šaldiklis „Beko" 1500 Lt vertės; 3) kumelė, 2200 Lt vertės; 4) televizoriaus spintelė, 340 Lt vertės; 5) minkštasuoliai (foteliai) 4 vnt., 560 Lt vertės; 6) stalas ir staliukas, 640 Lt vertės; 7) DVD grotuvas „Vido", 120 Lt vertės; 8) „Samsung" dulkiu siurblys, 170 Lt vertės; 9) elektrinis atsuktuvas, 140 Lt vertės; 10) Metalo elektrinis pjūklas, 80 Lt vertės.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko, kad minkštasuoliai (foteliai) 4 vnt., 560 Lt vertės, DVD grotuvas „Vido", 120 Lt vertės, „Samsung" dulkiu siurblys, 170 Lt vertės yra bendras sutuoktinių turtas (b.l.158), todėl dėl šių daiktų priskyrimo prie bendro dalintino turto tarp šalių ginčo neliko.

Byloje esantis 2010-10-01 rašytinis liudijimas (b.l.114), liudytojų J. J. Č. V. parodymai patvirtina, kad atsakovo nurodomas 1600 Lt vertės krištolinis šviestuvas abiems sutuoktiniams vestuvių proga padovanojo ieškovės bendradarbiai, kas patvirtina, kad krištolinis šviestuvas negali būti laikomas vien ieškovės asmenine nuosavybe, bei atsakovas turi teisę pretenduoti į krištolinio šviestuvo dalį.

Ieškovė nesutiko, kad atsakovo nurodoma 2200 Lt vertės kumelė yra bendras dalintinas turtas, nes ją pirko jos motina. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad ieškovės motinai J. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (b.l.107-110), iš arklio paso Nr.006460 matyti, kad kumelės veisėja nurodyta ieškovės motina J. J. (b.l. 92-102), PVM sąskaita-faktūrą už arklio pasą taipogi išrašyta J. J. vardu (b.l.114); kas patvirtina, kad atsakovo nurodoma kumelė nuosavybės teise priklauso ne šalims, o ieškovės motinai J. J., todėl negali būti įtraukta į sutuoktinių dalintino turto balansą.

Televizoriaus staliukas ir staliukas pirkti 2008-12-19 (b.l.113), t.y. iki santuokos sudarymo, todėl šie daiktai taipogi negali būti įtraukti į dalintino turto balansą.

Atsakovo nurodomų daiktų: šaldytuvo - šaldiklio „Beko" 1500 Lt vertės, elektrinio atsuktuvo, 140 Lt vertės, metalo elektrinio pjūklo, 80 Lt vertės, televizoriaus spintelės, 340 Lt vertės, įsigijimą patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta, tačiau bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja- ieškovės motina J. J., pas kurią gyveno sutuoktiniai, patvirtino, kad šie daiktai įsigyti iki santuokos sudarymo; elektrinis atsuktuvas ir metalo elektrinis pjūklas įsigyti dar jos vyrui, kuris mirė 2006 metais, esant gyvam. Abejoti liudytojos J. J. duotais parodymais, nesant rašytinių daiktų įsigijimo dokumentų, nėra pagrindo, todėl konstatuojama, kad šie daiktai įsigyti iki santuokos sudarymo, todėl negali būti įtraukti į sutuoktinių dalintino turto balansą.

Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad santuokos metu, apart visų išvardytų daiktų, buvo įsigytas ir automobilis Opel Astra, vin kodas (duomenys neskelbtini), tačiau šio turto į dalintino turto sudėtį neįtraukė; be to iš byloje esančios pažymos iš VĮ „Regitra“ bei transporto priemonės registracijos liudijimo (b.l.8-9,25) matyti, kad minimas automobilis nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai J. J., ieškovė tik įregistruota šios transporto priemonės, naudotoja, todėl šis turtas negali būti laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe. Be to atsakovas yra pateikęs UAB „Senukų prekybos centras“ kvitą dėl paklodžių įsigijimo (b.l.151), tačiau šis turtas taipogi nėra įtrauktas į dalintino turto sudėtį, todėl dėl šių daiktų padalijimo teismas nepasisako.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus konstatuojama, kad sutuoktinių dalintino turto balansą sudaro: krištolinis šviestuvas, 1600 Lt vertės, minkštasuoliai (foteliai) 4 vnt., 560 Lt vertės, DVD grotuvas „Vido", 120 Lt vertės, „Samsung" dulkiu siurblys, 170 Lt vertės.

CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalintinų daiktų vertės tarp šalių nėra ginčo. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.) bei į tai, kad dalintino turto balansą sudaro kilnojamieji daiktai, turtas sutuoktiniams padalijamas natūra, mažesnę turto dalį tenkančiam natūra sutuoktiniam priteisiant kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad krištolinis šviestuvas yra ieškovės namuose, padovanotas ieškovės bendradarbių, jo nuėmimas sukeltų sutuoktiniams tam tikrų papildomų rūpesčių, 1600 Lt vertės krištolinis šviestuvas priteistinas ieškovei; atsakovui priteisiami minkštasuoliai (foteliai) 4 vnt., 560 Lt vertės, DVD grotuvas „Vido", 120 Lt vertės, „Samsung" dulkiu siurblys, 170 Lt vertės.

Kadangi sutuoktinių turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.), atsižvelgiant į didesnę ieškovei tenkančią natūra turto dalį (ieškovei 1600 Lt vertės, atsakovui-850 Lt vertės) iš ieškovės atsakovui priteisiama 375 Lt dydžio kompensaciją pinigais.

Ieškovė I. B. bylinėjimosi išlaidas sudaro: 224 Lt žyminis mokestis (134 Lt už santuokos nutraukimą ir 90 Lt už neturtinės žalos atlyginimą) (b.l. 1,24), 500 Lt išlaidų advokato pagalbai (b.l.139).

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 543 Lt žyminis mokestis (111 Lt už turto padalijimą 132 Lt už santuokos nutraukimą, 300 Lt už neturtinės žalos atlyginimą) (b.l.64,65), 500 Lt išlaidų advokato pagalbai (b.l.138).

Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atmetus šalių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, tiek ieškovei, tiek ir atsakovui jų turėtos bylinėjimosi išlaidos už sumokėtus žyminius mokesčius, iš kitos šalies nepriteistinos (CPK 93 str.).

Iš dalies patenkinus atsakovo reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, proporcingai patenkinto reikalavimo daliai, iš ieškovės atsakovui priteistinas 67 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str.).

Iš šalių lygiomis dalimis priteistinos 7,54 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 93 str., 96 str. 1 d).

Šalių turėtos išlaidos už advokatų suteiktas teisines paslaugas priskiriamos kiekvienai iš šalių, kadangi ir ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies, bei santuoka yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė J) ir M. B. (M. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2009-01-10 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr.9), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. B. palikti ikisantuokinę pavardę „J“, atsakovui M. B. pavardę „B“.

Priteisti ieškovei I. B., a.k(duomenys neskelbtini) krištolinį šviestuvą 1600 Lt (vieno tūkstančio šešių šimtų litų) vertės.

Priteisti atsakovui M. B., a.k(duomenys neskelbtini), minkštasuolius (fotelius) 4 vnt. (keturis vienetus) 560 Lt (penkių šimtų šešiasdešimties litų) vertės, DVD grotuvą „Vido" 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) vertės, „Samsung" dulkių siurblį 170 Lt (vieno šimto septyniasdešimties litų) vertės.

Priteisti atsakovui M. B., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. B., a.k(duomenys neskelbtini) 375 Lt (trijų šimtų septyniasdešimt penkių litų) kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės I. B., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui M. B., a.k(duomenys neskelbtini), 67 Lt (šešiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. B. 3,77 Lt (tris litus 77 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. B. 3,77 Lt (tris litus 77 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.