- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1600-431/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02321-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- M. B.
- Advokatai
- Zita Vizbarienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės, Alvydo Poškaus
dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovei advokatei Zitai Vizbarienei
atsakovui M. B.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui M. B. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad santuokoje gimusių vaikų nėra. Pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis yra atsakovo besaikis alkoholio vaitojimas, fizinio, psichologinio smurto naudojimas. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai apsigyveno ieškovės tėvų gyvenamajame name, todėl smurtą patyrė net ieškovės tėvai. Prisigėręs atsakovas tampa agresyvus, nevaldomas, puola muštis, išsiblaivęs atseit nieko neprisimena. Ieškovė, būdama nuolatinėje įtampoje, patyrė persileidimą. Iki vestuvių ieškovė taipogi buvo nėščia, tačiau irgi įvyko persileidimas. Po vestuvių ieškovę 2009 m. kovo 11 d. sutuoktinis sumušė, tampė už plaukų, nes su savo tėvu ir broliu, atvažiavusiais aplankyti, prisigėrė. Ieškovei pradėjus atsakovą tramdyti, jis daužė baldus, buvo apgadinta spinta, išmuštas lango stiklas, sulaužytos durys. Atsakovas siautėjo iki kol buvo iškviesti policijos pareigūnai. Maišiagalos policijos nuovados tyrėjas 2009 m. kovo 17 d. nutarimu dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovei padaryto fizinio skausmo, pasiūlė kelti privataus kaltinimo bylą teisme. Galvodama, kad atsakovas pasitaisys, norėdama išlaikyti šeimą, privataus kaltinimo bylos teisme nekėlė. Tačiau atsakovas toliau girtuokliavo, nedirbo, buvo ieškovės išlaikomas, nuolat ieškovę terorizuodavo darbe, siųsdavo telefonu įžeidžiančias žinutes, grasindavo, kad užmuš, įtarinėjo neištikimybe, nors tam jokio pagrindo nebuvo, reikalaudavo nupirkti alaus, atnešti alaus grįžtant iš darbo. Ne kartą buvo smaugiama. Bandė dėl atsakovo netinkamo elgesio aiškintis su jo tėvais, tačiau po konflikto atsakovas išeidavo pas tėvus ir vėliau vėl sugrįždavo. 2010 m. kovo 20 d. atsakovas prisigėręs vėl sukėlė muštynes, sulaužė virtuvėje stovėjusį stalą, kėdes, stalo koja sulaužė virtuvės lubas, buvo pamišimo būsenoje. Ieškovės motinai pareikalavus nusiraminti, ieškovės motina J. J. buvo suspardyta, sumušta dešinės pusės krūtinės ląsta. Atsakovas pripažino, kad sumušė ieškovės motiną, sulaužė baldus, tai nustatyta 2010-04-01 nutarimu dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo pasiūlyta išeiti iš ieškovės tėvų namų, nutraukti santuoką sutuoktinių abiejų bendru sutikimu. Nuo 2010 m. kovo mėn. sutuoktiniai negyvena kartu, neveda bendro ūkio. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė nustatytą sutuoktinio pareigą vienas kitą remti. Ieškovė būdavo baimėje, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, baimę, neteko brangiausios pasaulyje vertybės - vaiko, nes būdama nėščia buvo stumdoma, tampoma už plaukų, nors atsakovas žinojo apie ieškovės nėštumą, todėl ieškovei turi būti priteista neturtinė žala, kurią ieškovė įvertina 3000 Lt. Bendrų kreditorių sutuoktiniai neturi. Ieškovė, kaip sutuoktinė, išlaikymo priteisti nereikalavo. Prašė gražinti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)". Santuokoje dalintino turto nėra.
Atsakovas M. B. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo. Priešieškinio pareiškime nurodė, kad ieškovės išsakyti teiginiai dėl atsakovo girtavimo ir smurto naudojimo jos atžvilgiu interpretuojami jai naudinga prasme. Atsakovas yra profesionalus sunkvežimio vairuotojas ir turi nuolatinį darbą, dar iki santuokos sudarymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju ekspeditoriumi, o dabartiniu metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini) vairuotoju. Todėl visiškai nepagrįstai yra kaltinamas piktnaudžiavimu alkoholiu ir priklausomybe nuo jo, kadangi niekaip negalėtų dirbti ir vairuoti sunkvežimį. Ieškovės namuose nuolat vykdavo baliai ir išgėrinėjimai, iš kurių stengdamasis nusišalinti atsakovas, uošvienės, o taip pat ir ieškovės, nuolat buvo žeminamas. Šalių santuoka iširo būtent dėl sutuoktinės kaltės, nes ji atsakovui - savo vyrui buvo neištikima. Ieškovė, be jokios priežasties išvykdavo apie tai nieko nepranešusi, grįždavo labai vielai arba išvis naktį praleisdavo nežinomoje vietoje, taip pat ieškovė dažnai sulaukdavo skambučių. Ieškovė dažnai keldavo konfliktines situacijas, ko pasekmėje atsakovas buvo sumuštas, ką patvirtina teismo eksperto išvada. Pastaruoju laiku ieškovė su atsakovu pradėjo bendrauti grubiai, akivaizdžiai atsakovui išreikšdama nepagarbą. Dėl bendrai įgyto turto padalijimo nesutiko, nes santuokos laikotarpyje buvo įgiję: krištolinį šviestuvą, kurio vertė - 1600 Lt, šaldytuvą - šaldiklį „Beko" 1500 Lt, kumelę, kurios vertė - 2200 Lt, televizoriaus spintelę, kurios vertė - 340 Lt, minkštasuoliai (foteliai) 4 vnt., kurių vertė 560 Lt, stalą ir staliuką, kurių vertė - 640 Lt, DVD grotuvą „Vido", kurio vertė - 120 Lt, „Samsung" dulkių siurblį, kurio vertė - 170 Lt, elektrinį atsuktuvą, kurio vertė - 140 Lt., metalo elektrinį pjūklą, kurio vertė 80 Lt, bendra turto vertė - 7350 Lt.. Ieškovė sąmoningai yra nutylėjusi apie santuokoje įgytą 2010-04-20 turimą automobilį OPEL Astra, kurį registravo savo motinos vardu, tačiau jis yra įgytas iš bendrų santuokoje lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad minėti įgyti santuokoje daiktai randasi pas ieškovę, todėl iš jos priteistina piniginė kompensaciją ½ dalyje, t. y. 3675 Lt. Atsakovas ieškovės buvo nuolat žeminamas, ilgą laiką apgaudinėjamas dėl jos neištikimybės, to pasekmėje patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, todėl iš ieškovės I. B. prašė priteisti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, kurią vertino 10 000 Lt. Išlaikymo sau nereikalavo, kadangi yra darbingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė nutraukti ieškovės I. B. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)) ir M. B. (M. B.) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei I. B. palikti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui M. B. pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Priteisė ieškovei I. B. krištolinį šviestuvą 1600 Lt vertės. Priteisė atsakovui M. B., minkštasuolius (fotelius) 4 vnt. (keturis vienetus) 560 Lt vertės, DVD grotuvą „Vido" 120 Lt vertės, „Samsung" dulkių siurblį 170 Lt vertės. Priteisė atsakovui M. B. iš ieškovės I. B. 375 Lt kompensaciją.
Šalių paaiškinimais ir bylos medžiaga teismas nustatė, kad ieškovės I. B., gim. 1983-12-07, ir M. B., gim. 1977-11-08, santuoka yra įregistruota 2009-01-10 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Ieškovė ir atsakovas nuosavybės teisėmis nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo vardu 2007-05-08 įregistruota transporto priemonė – Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė 2010-04-20 įregistruota transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) naudotoja. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos tarp šalių sudarytai santuokai nutraukti, nes bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str.). Teismas nustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširo, nes šalys gyvena atskirai, nė vienas šeimos atkurti nenori, todėl nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi normalų santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkys ūkį, taigi šeimos išsaugoti nebėra galimybės (CPK 384 str. 6 d.). Šias aplinkybes šalys pripažino, tačiau skirtingai nurodė, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo.
Šalies argumentai
Ieškovė savo teiginių apie atsakovo smurtą ir piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais grindė Vilniaus rajono policijos komisariato medžiagomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, medicininiais dokumentais, liudytojų parodymais. Atsakovas savo teiginius apie ieškovės neištikimybę grindė medicininiais dokumentais apie jo nevaisingumą bei liudytojų parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas vartodamas psichinį smurtą ir fizinę jėgą prie šeimos narius, žiauriai elgėsi su jais, todėl padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, bei tokiais savo veiksmais prisidėjo prie šeimos iširimo. Teismas taip pat nustatė, kad vien atsakovui negali būti perkelta visą atsakomybė dėl santuokos iširimo, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų matyti, kad ieškovė taipogi nebuvo pakankamai lojali savo sutuoktinio atžvilgiu. Iš byloje esančių atsakovo medicininių dokumentų matyti, kad atsakovas turi sveikatos problemų, 2010-12-16 jam diagnozuotas nevaisingumas. Tačiau jam esant nevaisingam ieškovė du kartus 2008-11-07 (iki santuokos sudarymo) ir 2009-07-21 (santuokos metu) turėjo savaiminius persileidimus. teismas konstatavo, kad ieškovė taip pat kalta dėl santuokos iširimo. Todėl teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, abi šalys pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, tokiu būdu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, t.y. šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas konstatavo kad sutuoktinių dalintino turto balansą sudaro: krištolinis šviestuvas, 1600 Lt vertės, minkštasuoliai (foteliai) 4 vnt., 560 Lt vertės, DVD grotuvas „Vido", 120 Lt vertės, „Samsung" dulkiu siurblys, 170 Lt vertės. Dėl dalintinų daiktų vertės tarp šalių ginčo nebuvo. Teismas padalijo turtą natūra ir, atsižvelgęs į vienam iš sutuoktinių tenkančią mažesnę atidalintino turto vertę, priteisė piniginę kompensaciją kitam.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos rašytinius įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimą – nevaisingumą. Kadangi sutuoktinė turėjo savaiminius persileidimus dar iki santuokos sudarymo ir esant santuokoje, atsakovas, žinodamas apie savo nevaisingumą, pagrįstai manė, kad sutuoktinė jam yra neištikima. Vykusių išgertuvių iniciatorės būdavo ieškovė ir jos motina, būtent jų laikotarpyje kildavo konfliktai, kuomet būdavo priekaištaujama dėl atsakovo negalios turėti vaikų, nepilnavertės šeimos ir pan. Santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, todėl teismas turėjo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės ir atitinkamai priteisti atsakovui neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su sprendimo dalimi dėl įgyto turto padalijimo. Nurodė, kad teismas, priteisdamas atsakovui minkštasuolius (fotelius) 4 vnt. (keturis vienetus) 560 Lt vertės, DVD grotuvą „Vido" 120 Lt vertės, „Samsung" dulkių siurblį 170 Lt vertės, neatsižvelgė į tai, kad minėti daiktai randasi pas sutuoktinės motiną, kurios teismas neįpareigojo šiuos daiktus grąžinti, iš to darytina išvada, kad teismo sprendimo šioje dalyje nebus galima realiai įvykdyti. Prašė pakeisti sprendimo dalį ir už paliktą uošvijoje turtą priteisti piniginę kompensaciją.
Atsakovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytos kumelės, kurios įsigijimui buvo išleista 2000 Lt suma. Uošvis seną arklį pardavė 2005-08-25, o ginčo arklys buvo nupirktas atsakovo 2009 metais. Kadangi arklys buvo pirktas iš fizinio asmens ir mokant grynaisiais, atsakovas neturi galimybės pateikti gyvulio įsigijimo dokumentų.
Šalies argumentai
Apeliantas prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimo dalis, pripažinti, kad santuoka, sudaryta 2009-01-10 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iširo dėl ieškovės I. B. kaltės, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 10 000 Lt neturtinę žalą, padidinti priteistą iš ieškovės atsakovo naudai piniginę kompensaciją už paliekamą turtą iki 3 300 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nesutiko su skundo argumentais, nurodė, kad atsakovas neįrodė jo nurodomų aplinkybių. Atsakovui pateikus pažymą dėl savo tariamo nevaisingumo, kuria patvirtina, kad atsakovas buvo susirgęs, teismas išaiškino atsakovui, jog atsakovas turėtų prašyti skirti ekspertizę, kuri atsakytų į klausimą dėl atsakovo nevaisingumo šalims gyvenant santuokoje. Tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo. Ieškovei patyrus persileidimą, jie buvo pasiųsti genetiniam tyrimui, po apžiūros buvo nustatyta, kad abu yra sveiki ir jokie susirgimai atsakovui nenustatyti. Teismas teisingai įvertino visas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės aplinkybes, kuri pasireiškė atsakovo girtavimu ir smurtu šeimoje, todėl pagrįstai nustatė atsakovo kaltę ir nepriteisė jam neturtinės žalos, kuri nebuvo grindžiama nei vienu svariu argumentu ar įrodymu. Daiktai, teismo sprendimu priteisti atsakovui, yra natūroje ir jokių kliūčių sprendimo įvykdymui nėra. Daiktų vertę nurodė atsakovas, todėl dalintino turto balansas sudarytas pagrįstai. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad kumelė buvo santuokoje įgytas turtas. Prašė apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovės I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka yra įregistruota (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžių metu ieškovo ir atsakovo paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2009-01-10 faktiškai iširo, nes šalys gyvena atskirai, nė vienas šeimos atkurti nenori, todėl nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi normalų santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkys ūkį, taigi šeimos išsaugoti nebėra galimybės (CPK 384 str. 6 d.).
Apelianto skundas grindžiamas aplinkybe, kad santuoka iširo dėl ieškovės I. B. kaltės, nes byloje yra pakankamai surinktų įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybę.
Santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės reglamentuojančios CK normos nustato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str.2-3 d.).
Ieškovės neištikimybės faktą atsakovas grindžia aplinkybe, kad jis turi sveikatos sutrikimą – nevaisingumą, todėl ieškovės turėti persileidimai gali būti vertinami tik kaip neištikimybės įrodymas, kuriuo ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Pagal byloje pateiktą išrašą iš atsakovo medicininių dokumentų matyti, kad 2008-03-20 ir 2008-06-12 atlikti spermos tyrimai leido gydančiam gydytojui daryti išvadą, kad sperma yra nepakankama moters pastojimui, atsakovui konstatuota astenospermija (susilpnėjęs sėklos gyvybingumas), nevaisingumas (b.l.163).
Pirmosios instancijos teismas pirmiau minėtų įrodymų pagrindu bei remdamasis liudytojų parodymais dėl nepakankamo ieškovės lojalumo atsakovo, kaip sutuoktinio atžvilgiu, konstatavo ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė skundo dėl nustatytųjų aplinkybių ir teismo išvadų nepateikė. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė aplinkybes, pagrindžiančias ne tik ieškovės, bet ir atsakovo kaltę, kuri pasireiškė jo žiauriu elgesiu su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais. Pastarųjų teismo nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų apeliantas neginčijo.
Nustačius aplinkybes, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, pasireiškusios jos neištikimybe, kurią savo apeliaciniame skundė akcentuoja atsakovas, dar nereiškia, kad tuo yra apsprendžiamos teismo išvados dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nes teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61str.2d.). Kadangi nebuvo ginčijamos atsakovo kaltę pagrindžiančios aplinkybės ir nepaneigti byloje surinkti įrodymai dėl atsakovo žiauraus elgesio su ieškove ir šeimos nariais, vertintina, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo dėl santuokos pripažinimo iširusia dėl ieškovės kaltės, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas dėl jam natūra priteistų daiktų išieškojimo negalimas, yra grindžiamas tuo, kad minėti daiktai randasi pas sutuoktinės motiną J. J., kurios teismas neįpareigojo šiuos daiktus grąžinti atsakovui. Argumentas yra nepagrįstas, nes teismo sprendimo vykdymo proceso normos numato priverstinio išieškojimo procedūras ir tvarką tuo atveju, jeigu teismo sprendimas nėra vykdomas gera valia. Vien ta aplinkybė, kad daiktai yra pas asmenį, kurio namuose sutuoktiniai gyveno jų santuokos metu, nesudaro pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto sprendimo, atitinkamai jo dalį dėl daiktų priteisimo keičiant į piniginės kompensacijos pagal priteistų daiktų vertę priteisimą.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kumelės neįtraukimo į tarp sutuoktinių dalintino turto balansą, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės motinos J. J. nuosavybės teisę į ginčo kumelę: iš arklio paso Nr.006460 matyti, kad kumelės veisėja nurodyta ieškovės motina J. J., PVM sąskaita-faktūrą už arklio pasą taipogi išrašyta J. J. vardu. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str.). Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Byloje apklaustas liudytoju V. K. negalėjo patvirtinti jokių reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima paneigti oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 200 Lt atstovavimo išlaidų.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti I. B. iš M. B. 200 Lt atstovavimo išlaidų.
Priteisti valstybei (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo M. B. 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.