Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo I. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mirus pareiškėjo motinai, o po kelių savaičių ir tėvui, abiejų tėvų laidotuvių apeigas organizavo pareiškėjo sesuo I. Č.. Pareiškėjas prisidėjo tik finansiškai, nes gyvena ir dirba Švedijoje, neturėjo galimybės atvykti į tėvų laidotuves dėl visame pasaulyje plintančios COVID-19 ligos ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. vasario 26 d. paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios padėties. Dėl tos pačios priežasties neturėjo galimybės kreiptis per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, dėl palikimo priėmimo, ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Kai Lietuvoje situacija dėl pandemijos gerėjo, Švedijoje vis dar buvo daug sergančiųjų, ir keliaujantiems tarp valstybių asmenims buvo taikomi griežti apribojimai bei reikalavimai, vėliau sekė antroji COVID-19 pandemijos banga ir nauji dar griežtesni suvaržymai. COVID-19 viruso sukelti padariniai ir pasekmės – judėjimo ribojimai, ambasados teikiamų paslaugų ribojimas, notarinių paslaugų atlikimo ribojimas, nuo pareiškėjo valios nepriklausė ir turi svarią teisinę priežastį palikimo priėmimo termino atnaujinimui.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė pilnai palaikė pareiškimą ir prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Ž. V. ir suinteresuotas asmuo I. Č. yra H. V. ir R. V. tėvai. Mirties liudijimai patvirtina, kad R. V. mirė (duomenys neskelbtini), H. V. – (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašų duomenimis R. V. vardu nekilnojamojo turto neregistruota; H. V. vardu registruota (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas įgytas paveldėjimo teisės pagrindu. Po R. V. ir H. V. mirčių dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo į notarų biurą nesikreipta, paveldėjimo bylos neužvestos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nurodydama, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių. Iš kartu su pareiškimu pateiktų priedų matyti, kad pareiškėjas yra Švedijoje įkurtos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) valdybos narys. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo bei suinteresuoto asmens nurodomomis aplinkybėmis, kad pareiškėjo ir jo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Švedijoje. Teismo vertinimu svarbia priežastimi laikytina visuotinai žinoma aplinkybė, kad dėl 2020 m.-2021 m. kilusios pandemijos buvo įvesti fizinių asmenų judėjimo ribojimai. Nagrinėjamu atveju ne tik pareiškėjo gyvenimo individualios aplinkybės (gyvenimas ne Lietuvoje), bet ir susiklosčiusi visuotinė aplinkybė (pandemija) lėmė tai, kad jis neatliko įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų nustatytu terminu. Pareiškėjo kaip palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, nagrinėjamu atveju vertinamas kaip sąžiningas aukščiau aptartų įrodymų pagrindu. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjo prašymui, prašo pareiškimą tenkinti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, pareiškėjo elgesį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas vertina, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po tėvo H. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjui, kad dėl palikimo priėmimo jis turi kreiptis į notarą per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.