- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-2106-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07090-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Graneko“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27892-587/2018 pagal ieškovo R. M. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Graneko“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. M. 2018 m. spalio 8 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Graneko“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuotiną nuo 2016 m. lapkričio 28 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo kaip turtinę žalą, vadovaujantis CK 6.263 straipsnio nuostatomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš šalis siejusių darbo teisinių santykių, todėl tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės turi būti sprendžiamas pasinaudojant išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Faktinis reikalavimo pagrindas yra darbo tiesinių santykių nutraukimas, su kurio teisėtumu nesutinka ieškovas. Kadangi ieškovas nesinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.) išaiškindamas, kad jis turi teisę pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir su reikalavimu dėl žalos atlyginimo kreiptis į darbo ginčų komisiją.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį priimti arba ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiai pagrindiniais argumentais:
4.1. Ieškinys kildinamas ne iš darbo teisinių santykių, bet iš Civilinio kodekso 6.263 straipsnio nuostatų – dėl žalos, kildinamos iš delikto, atlyginimo.
4.2. Teismas suvaržė ieškovui teisę apginti savo pažeistas teises teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrino ar nėra absoliučių pirmosios instancijos nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas sprendė, kad faktinis ieškinio reikalavimo pagrindas yra darbo tiesinių santykių nutraukimas, todėl tokiam reikalavimui yra privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
7. Apeliantas savo skunde nurodo, kad ieškinio reikalavimai kildinami ne iš darbo teisinių santykių, o iš delikto, todėl nagrinėtini civilinio proceso tvarka teisme.
8. Iš pateikto teismui ieškinio matyti, kad ieškovo reikalavimai priteisti turtinę žalą grindžiami tuo, kad atsakovė UAB „Graneko“ 2016 m. lapkričio 28 d. neteisėtai, pažeisdama tuo metu galiojusio DK 129 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, nutraukė su ieškovu darbo sutartį.
9. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra DK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos DK normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. DK 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei.
10. Pagal DK 213 straipsnio 1 dalį darbo ginčai – darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. Individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (3 dalis).
11. Pagal DK 216 straipsnio 1 dalį darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija, teismas. DK 217 straipsnis reglamentuoja tiek darbo ginčų komisijos, tiek ir teismo kompetenciją nagrinėjant darbo ginčus dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018). Pažymėtina, kad individualaus darbo ginčo šalimis yra darbdavys, o kita šalis gali būti: esamas darbuotojas, buvęs darbuotojas, teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas turintis asmuo, tačiau visais nurodytais atvejais ginčai turi būti sprendžiami DK nustatyta darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka, t. y. pirmiausia dėl ginčo nagrinėjimo kreipiantis į darbo ginčų komisiją ir tik nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu – į teismą (DK 220 straipsnis).
12. DK 217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę: 1) įpareigoti kitą šalį atkurti dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas teises; 2) priteisti padarytą turtinę ar neturtinę žalą, o darbo teisės normų ar susitarimų nustatytais atvejais – ir baudas ar delspinigius; 3) nutraukti arba pakeisti teisinius santykius; 4) įpareigoti atlikti kitus įstatymuose ar darbo teisės normose nustatytus veiksmus.
13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, abu ieškovo reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių. Todėl, nepriklausomai nuo ieškovo nurodomo teisinio ieškinio pagrindo (CK 6.263 straipsnis), šalių ginčui spręsti, vadovaujantis šios nutarties 9-12 punktuose aptartu teisiniu reguliavimu, taikomos ne CK, bet DK normos, taigi ir DK 220 straipsnyje numatyta išankstinė darbo ginčo sprendimo tvarka darbo ginčų komisijoje.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Remiantis nurodytu, ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.