- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- 1-89-827/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24790-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv., (duomenys neskelbtini)s, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2023-06-24 apie 20.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju V. K. metu rankomis ir kojomis sudavė tyrimo tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau nei 37 smūgius stovinčiam ir nuo smūgių suklupus nugriuvusiam ant grindų nukentėjusiajam V. K. į įvairias kūno vietas, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. K. sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų abiejų ausų srityse, pakaušyje, kaktoje, nosies srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, krūtinėje, abiejų pečių srityje, nugaroje, rankose ir kojose, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje su muštine žaizdele lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimų nugaroje, rankose ir kojose, žaizdelių kairės plaštakos III, IV ir V pirštuose, nosikaulių lūžio. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta, dėl to nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad įvyko konfliktas dėl kaltinamojo nelietuviškos pavardės. Viskas įvyko labai greitai, dabar jau nelabai ką gali pasakyti. Atvažiavo į svečius. Jam vis buvo primenama apie jo nelietuvišką prigimtį. Viskas išsirutuliojo į konfliktą, įvyko muštynės ir viskas. Teigė, kad jis nėra oratorius, nemoka kalbėti, atsakys į klausimus.
Jonių dieną atvažiavo į svečius, gėrė, ėjo pasivaikščioti, grįžo, sėdėjo prie televizoriaus. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, jis sudavė kaltinamajam. Jis išbėgo į lauką, kad toliau nesimuštų. Sėdėjo kruvinas. Pro šalį ėjo merginos. Jos atnešė ledo. Jį išvežė į Santariškių ligoninę. Buvo jau vakaras. Laukė apžiūros, bet nesulaukę daktarų, išėjo. Kitą dieną išvažiavo namo. 2023-06-24 veiksmas vyko Vilniuje bute pas draugės L. M. seserį L. M. Kartu buvo ir nukentėjusysis V. K., kurį kaltinamasis buvo matęs 1-2 kartus. Seserys norėjo susitikti, todėl atvažiavo į svečius. Gėrė viskį ir degtinę. Nežino, kiek išgėrė. Kaltinamasis buvo smarkiai išgėręs. Atvažiavo apie 14 val. Įvykis buvo 18-19 val. Alkoholį vartojo su pertraukomis. Kaip žodinis konfliktas perėjo į fizinį, neprisimena. Kas trenkė pirmas, neprisimena. Buvo stipriai apgirtęs. Mano, kad nukentėjusysis ir draugės taip pat buvo apgirtę. Kiek buvo smūgių, nežino. Kaip jau sakė, buvo stipriai apgirtę. Smūgius sudavė greičiausiai kumščiais. Nukentėjusysis stovėjo, po to buvo priklupęs, neprisimena to momento. Neprisimena, kaip konkrečiai viskas įvyko. Nemano, kad ir nukentėjusysis galės papasakoti. Muštynės vyko svetainėje. Nežino, kiek laiko, mano, kad 1-2 min. Jam trenkė, jis atgal. Norėjo išvengti tolimesnių muštynių, todėl išbėgo į lauką. Kraujo buvo jų abiejų. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Kaltinamajam kraujas bėgo iš nosies.
Dėl specialisto išvados nurodė, jog abejoja, kad galėjo suduoti tiek smūgių, bet jeigu taip parašyta, gal galėjo. Susipažinęs su išvada. Mano, kad dalis sužalojimų atsirado, kai nukentėjusysis mušė kaltinamąjį, nes jis gynėsi. Pirštus galėjo susižaloti, kai buvo sukišęs kaltinamajam į burną, plėšė žandikaulį, paslydo, griuvo ant kraujo, nes buvo girtas.
Pareikštas civilinis ieškinys yra neadekvatus. Nebandė tartis. Vilniaus teritorinei ligonių kasai sumokėjo civilinį ieškinį, nukentėjusiajam nesumokėjo.
Sugyventinės buvo išėjusios. Grįžo, kai vyko konfliktas. Kaltinamajam buvo padarytos kraujosruvos. Jis buvo praradęs sąmonę, atsigavo nuo smūgių. Jam buvo padarytos kraujosruvos, V. kando į galvą. Nosis lūžo gal tada, kai kaltinamasis gynėsi nuo kandimo. Kaltinamasis klausiau nukentėjusiojo dėl taikos. Sakė, kad net nesileis į kalbas. Yra dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl kaltinamojo sužalojimo. Jis kreipėsi dėl sužalojimų, kai sužinojo, kad V. kreipėsi. Negalvojo, kad jis kreipsis. Sužalojimai buvo padaryti ir kaltinamajam. Mano, kad galėjome tarpusavyje tartis. Anksčiau nežinojo, kad jis kreipėsi į policiją. Jis į gydytojus dėl sužalojimų nesikreipė, tik nuvežė į Santariškes. Buvau praradęs sąmonę, kritau ir atsitrenkiau į fotelį, gal paslydo. Pabudo nuo smūgio. Kaltinamasis į gydytojus nesikreipė. Yra tik pirminės išvados greitosios medicinos pagalbos. Akyse buvo kraujosruvos. Ant pakaušio buvo kastinė žaizda. Su pareiškimu kreipėsi rudenį, gal po pusės metų po įvykio. Teigė, kad nosį nukentėjusiajam sulaužė jis, smūgiuojant ranka, o gal galva, neprisimena, buvo apgirtę. Su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, kiek priteis, nežino teismų praktikos. Uždirba maždaug 1000 per mėnesį. Kitų pajamų neturi. Turi vartojimo paskolą 5 metams. Sutinka su 47,41 eurų civiliniu ieškiniu turtinei žalai atlyginti. 24 952,59 eurų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati suma. Nėra kompetentingas pasakyti, su kokia suma sutinku, kiek priteis teismas, pats negaliu įvertinti, yra teismų praktika. Daugiausiai galėčiau sumokėti 1000 eurų. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 141 eurų civilinį ieškinį atlygino (t. 2, b. l. 37-39).
Papildomai į klausimus atsakė, jog jis sportuoja tik dėl sveikatos. Boksu užsiėmė iki 20 metų amžiaus, bet tik sau, jokiose varžybose nedalyvavo. Bendraujant, apie tai kažką kalbėjo (t. 2, b. l. 69).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis R. S. parodė, kad įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltės nepripažįsta. 2023-06-24, kelintą tiksliai valandą neprisimena, pietų metu, kartu su sugyventine L. M. atvyko pas jos seserį L., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Atvykus į svečius, pas L. buvo V., buvo tik jie keturiese. Prieš tai V. yra matęs vieną kartą, jis su savo sugyventine L. buvo atvykę pas juos į (duomenys neskelbtini) į svečius. Visi keturi buvo namuose, sėdėjo, šnekėjosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Atsimena, kad gėrė viskį, bet kiek jo išgėrė, pasakyti negali, gali pasakyti tik tiek, kad vakare jau visi buvo stipriai išgėrę. Pasėdėję sugalvojo išeiti pasivaikščioti. Po pasivaikščiojimo grįžo atgal pas L. į namus, kiek tuo metu buvo valandų, neprisimena, pasakyti negali, bet žino, kad tamsu lauke dar nebuvo. Grįžę namo toliau sėdėjo, šnekėjosi ir vartojo alkoholį. Sėdint ir kalbantis tarp jo ir V. įvyko žodinis konfliktas, V. jį pradėjo vadinti negražiais žodžiais, kokius tiksliai žodžius sakė, pasakyti negali, neprisimena. Tada jie atsistojo ir susistumdė vienas su kitu, bet pačio momento neatsimena, garantuoja, kad ir jis neprisimena, nes jie buvo stipriai apgirtę. Tada prasidėjo smūgiai, V. jam smūgiavo ne vieną kartą į įvairias kūno vietas, bet daugiausia smūgių gavo į galvą, tiksliai pasakyti kiek smūgių ir kur gavo, negali, nebeprisimena. Jis buvo nuvirtęs, nežino, nuo ko nuvirto, nuo smūgio ar ko, nuvirto ant žemės ir tuo metu V. jį kandžiojo. Vienu momentu jis atsijungė, prarado sąmonę ir nebelabai jautė, ką V. jam daro. Sąmonę atgavo iš skausmo, kai V. jam kando į galvą. V. jam ruošėsi ir ausį nukąsti, ant peties buvo likusios V. dantų žymės. Kiek prisimena, kai vyko konfliktas, L. balkone rūkė, o L. kažkur buvo nuėjusi, tiksliai neprisimena kur. Paskui jos, išgirdusios triukšmą, atėjo ir L. bandė jį ginti, pas ją pačią buvo mėlynė ant peties, V. taip pat jai buvo įkandęs į pirštą. Bet kas buvo po to, tiksliai nebegali pasakyti, nes, kaip sakė, vienu momentu buvo atsijungęs, nieko net nejautė. Taip pat V. jam buvo sukišęs pirštus į akis, akys ašarojo, buvo pasruvusios krauju, jis vos kažką matė. Visą laiką bandė nuo V. gintis, pajautęs stiprų skausmą ir atgavęs sąmonę išsivadavo iš V. gniaužtų ir išbėgo į lauką. Išbėgo į lauką ir atsisėdo ant bordiūro kieme, nežino, kiek laiko sėdėjo. Po to kažkokios merginos, kurių nepažįsta, buvo šalia, ar gyvena ten, pasakyti negali, jos jį pamatė, atnešė jam ledo, iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, vienas nuėjo pas V. į namus, o kitas bendravo su juo. Neprisimena, ką jo pareigūnas klausinėjo, buvo šoko būsenoje. Policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą, vieną greitąją iškvietė jam, kiek atsimena, ir po to iškvietė V. Jį greitoji išvežė į Santariškių ligoninę, atvykus jis laukė, bet jo niekas ilgą laiką nepriėmė, o tuo metu L. laukė lauke su šuniuku, prie ligoninės, todėl jis išėjo ir nebelaukė, kol apžiūrės medikai. Jie nuvažiavo į viešbutį, nes nebeturėjo, ką daryti, grįžti pas L. ir V. nebegalėjo. Ryte jie grįžo prie L. namų, kadangi ten buvo palikę savo automobilį, L. išnešė jų paliktus daiktus ir jie išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Po įvykio su V. nebendravo ir jo nematė, nebuvo sutikęs. Kadangi jis pats sau darbdavys, jam nereikia biuletenių, dirbo iš namų, todėl gydėsi iš namų ir niekur nesikreipė. Turi nuotrauką, kaip atrodė kitos dienos rytą po sumušimų. Nuotrauką atsiųs paštu (duomenys neskelbtini). Daugiau šiuo metu parodyti neturi ką (t. 1, b. l. 145).
Papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. S. 2024-02-20ir 2024-02-23 kaltu pagal pareikštą įtarimą prisipažino visiškai, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 174-175, 184-185).
Apklaustas kaip nukentėjusysis teismo posėdyje V. K. parodė, kad jo mano draugė pakvietė juos ir nukentėjusįjį į svečius, pabūti kartu. Sėdėjo, bendravo, įvyko konfliktas, pasipylė smūgiai į galvą. Kalbėjo apie R. S. Jis sakė, kad tėvas yra ukrainietis. Nukentėjusysis pasakė, kad tai reiškia, kad ir R. yra ukrainietis. Pasakė, kad ne, ginčų nebuvo. R. nuėjo į koridorių, nukentėjęs liko salone. Jis sugrįžo iš koridoriaus, pasipylė smūgiai. Nukentėjęs dengėsi galvą, suklupo, R. jį užvertė ant ventiliatoriaus, o pats užgriuvo ant jo. Grįžo moterys ir atplėšė R. nuo jo.
Smūgiai jam buvo netikėti. Net nesuprato nieko. Iš pradžių nebuvo jokio konflikto, normaliai šnekėjo, R. užpuolė netikėtai. Smūgiai užtruko gal 5 min. R. nieko nesakė. Nukentėjusiajam buvo neaišku, už ką užpuolė. Tik šiandien išgirdo, kad įsižeidė, jog pavadino ukrainiečiu. Po muštynių R. išbėgo iš buto, greitai atsirado policija. Nukentėjusysis taip pat bandė skambinti policijai, bet buvo užimta. Jau visko neprisimenu, buvo stresas. Policija paskambino į duris. Apklausė L. M. Paėmė R. batus iš kambario. Į ligoninę pirmiau išvežė R., po to nukentėjusįjį. Policija iškvietė medikus. Jam nustatė nosies lūžį. Buvo atlikta ekspertizė. Mušė rankomis ir kojomis į galvą. Pirmiausiai buvo smūgis į galvą, nukentėjęs suklupo, dengėsi galvą, toliau mušė, nukentėjęs stojosi, vėl buvo smūgiai, parkrito. R. mušė toliau. Užkrito ant ventiliatoriaus, jis užgriuvo ant nukentėjusiojo. Vyko grumtynės, gynėsi, stūmė kiek galėjo R. nuo savęs. Kaip galėjo, taip gynėsi. Tarp mūsų buvo fizinis kontaktas. Gynėsi, stumdamas R. nuo savęs. Pasirodo, kad jis buvo praradęs sąmonę. Ar gindamasis sudaviau smūgių, neprisimena. Nematė, kad R. būtų praradęs sąmonę. Negali pasakyti, ar jis krito ant fotelio. Nematė, kad būtų praradęs sąmonę.
Moterys atitraukė R. ir jis išbėgo iš buto. Jo draugė L. M. buvo visiškai girta. L. M. buvo adekvati. Visi vartojo alkoholį. L. gal vartojo daugiau. Nukentėjęs vartojo alkoholį tik simboliškai. Jie kažkokio alkoholio atsivežė su savimi.
Nurodė, jog buvau pareiškęs 25 000 eurų civilinį ieškinį, iš kurio atėmiau turtinės žalos dydį. Prašė priteisti neturtinę žalą, nes užpuolimas buvo netikėtas, sapnuodavau smūgius, kad dengiasi nuo jų, prarado saugumą, pasitikėjimą žmonėmis, nesitikėjo, kad taip netikėtai gali būti sužalotas, baisu kalbėti apie žmogaus tautybę, sutriko santykiai su L. M., buvo gėda pasirodyti, planavau eiti į renginį, susirgo depresija. Jeigu prašytų priteisti mažesnę sumą, prarastų savigarbą, kad už centus gali parsiduoti. Dėl šių sutrikimų į psichologą nesikreipė. Reikėjo vaistų, buvo prasta savijauta, nesinorėjo nieko daryti. Ar vartojo vaistus, neprisimenu. Buvo šokas. Depresijos požymius konstatavo pats, į medikus nesikreipė. Nežino, per kiek laiko praėjo sužalojimai. Nosis užgijo gal po mėnesio. Gydėsi tik namie. Reikėjo iš nosies traukti tamponus, spjaudė kraują. Nedirba ir tada nedirbo. Nuolatinio darbo neturėjo. Veidas buvo užklijuotas, ausys mėlynos, lūpos praskeltos, nugara sukapota nuo ventiliatoriaus. Buvo sutrikdytas kvėpavimas. Mėlynės vėliau sugijo. Teko eiti į ekspertizę, į parduotuvę. Nesinori to prisiminti. Nebuvo noro kalbėti apie sužalojimus. Nenori kaltinamojo daugiau matyti, su juo kalbėti.
Tikriausiai buvo šūksnių. Kaltinamasis užpuolė jį netikėtai. Šūksniai buvo po konflikto, bet galėjo girdėtis ir konflikto metu. Konfliktas prasidėjo, kai nukentėjęs gavo pirmą smūgį į galvą. Jis gynėsi, dengėsi galvą. Nepasakys, ar sudavė. Buvo parverstas. Vėl buvo smūgiai į galvą. Klupo, stojosi, ant jo užgriuvo R. Ar sužalojimai buvo nuo griuvimo, ar nuo R. smūgių, gali pasakyti specialistas. Ant nugaros sužalojimai buvo nuo ventiliatoriaus. Prasidėjo nuo smūgio į galvą. Į kojas, į kelius sudavė, vieną kartą spyrė. Detaliai negali pasakyti dėl visų smūgių. Ant žemės buvo grumtynės. Nespėlios, ar galėjo susižaloti, krisdamas ant kelių. Sužalojimai ant pirštų gal galėjo atsirasti nuo ventiliatoriaus. Ant rankų sužalojimai atsirado, nes dengėsi. Prakirtimai atsirado gal nuo ventiliatoriaus. Nežino, nuo ko atsirado sužalojimas ant pakaušio, bet visi sužalojimai atsirado įvykio metu. Prakirtimai galėjo atsirasti nuo ventiliatoriaus.
Nurodė, kad alkoholį vartojo tik simboliškai. Tai R. reikalas, ką sakė liudytojai. Gal toks įspūdis susidarė M. Visi buvo skirtingo blaivumo. Nukentėjęs gal tik alų gėrė. Viskį gėrė gal tik L. M. Jos parodymai neteisingi. Apie konfliktą ji meluoja, nes gina R. L. M. nukentėjusiojo negina. Jis jai uždavė klausimus, kaip buvo, norėjo įsitikinti, kaip buvo iš tikrųjų. Kaip kaimynai galėjo girdėti. Bute buvo abi moterys. L. M. buvo girta, klykė. Nosis nukentėjusiajam lūžo nuo smūgio į galvą. Nosis lūžo konflikto pradžioje. Kraujas taškėsi pradžioje. Konfliktas tęsėsi ne 15-20 min. Gal po to šūkavo, o gal prarado laiko nuovoką. Žodinio konflikto nebuvo. R. išėjo į koridorių, bet grįžo, buvo jau su batais. Po sumušimo jau buvo be batų. Nuo nukentėjusiojo jis negalėjo bėgti, nes nukentėjęs gulėjo (t. 2, b. l. 39-41).
Apklausta kaip liudytoja L. M. teismo posėdyje paaiškino, kad V. K. žino iš matymo. Jis sesers draugas ar sugyventinis. Žino, kad nagrinėjama byla dėl pernai įvykusių muštynių. Su R. apie 12 val. atvažiavo į svečius pas seserį. V. buvo bute. Pasidarė stalą, juos vaišino. Apie 13-14 val. ėjo pasivaikščioti į mišką. Grįžę vėl sėdo prie stalo. V. susiginčijo su R. V. užpuolė R., kad jis yra ukrainietis. Jie susimušė. Muštynių pradžios ji nematė, nes tuo metu buvo tualete. Kai grįžo, jie mušėsi, stumdėsi. Vienu metu R. buvo be sąmonės. Ji gynė jį. V. jai įkando į pirštą, po to kando R. R. su vienu batu išbėgo į kiemą. Bute V. grasino. Kažkas paskambino į duris, V. griebė peilį, supratęs, kad policija, numetė peilį. Liudytoja išėjo į kiemą, R. jau sėdėjo greitosios medicinos pagalbos automobilyje.
R. išbėgo kruvinas. Jis atsikėlė be sąmonės. Ji taip pat išbėgo, nes V. grasino. Ji laikė šuniuką. Jie išvažiavome į ligoninę. R. aprišo galvą, veidas buvo mėlynas. V. jam įkando į petį ir į galvą, ant pakaušio matėsi dantų žymės.
Kai ji atėjo iš tualeto, vyko grumtynės, stumdymasis, griuvinėjo tai vienas, tai kitas, juos gynė vieną nuo kito. Kambaryje stovėjo lova. Ji traukė V. nuo R., tada V. kando jai į pirštą. R. tuo metu gulėjo ant žemės ant nugaros. V. kišo jam pirštus į akis, buvo užšokęs ant jo. V. sukiojo R. galvą, įkando į pakaušį. Kai R. gulėjo, kišo pirštus į akis. Reiškia, R. gulėjo ir ant pilvo. Visų įvykių tiksliai neprisimena, bet šį momentą prisimena. Gal dėl alkoholio vartojimo neprisimena. Manau, kad ji buvo vidutinio girtumo, kad visi buvo vidutinio girtumo.
Smūgių buvo vienas kitam. Jeigu nebūtų smūgių, nebūtų sužalojimų. Abu griuvinėjo, abu traukė vieną nuo kito. Smūgiai buvo rankomis. Muštynės liovėsi, nes R. pabėgo. V. grasino, kad užmuš. Jie abu buvo kruvini. V. iš nosies bėgo kraujas. Matė, kad R. ėjo į vonią, valėsi kraują. Ant grindų buvo kraujo. Kai valėsi kraują, R. dar buvo bute, o po to vėl mušėsi. Muštynės kilo spontaniškai, vyko 5-10 min. Ji ir sesuo juos gynė vieną nuo kito. Viskas vyko viena kambaryje. V. ir R. griuvinėjo ant baldų. Butas sesers. Nurodė, kad ji bute nebuvo nugriuvusi. Dvi valandas įžeidinėjimų nebuvo. Sėdėjo, bendravo. R. rankinukas buvo ant stalo tame pačiame kambaryje. Kambaryje buvo du stalai, nepasakysiu, nuo kurio R. svyruodamas paėmė rankinuką, paliko vieną batą ir išbėgo į kiemą. Tai buvo greitas bėgimas. Koridoriuje stalo nėra. Taip, kai nukentėjęs buvo ant R., kišo pirštus į akis. R. tuo metu gulėjo ant grindų, V. K. sėdėjo ant jo. Nežino, iš kur pas V. K. pjautinės žaizdos ant nugaros, gal nuo šakų, kai buvo miške. Dėl trauminių poveikių negali nieko pasakyti.
Sesuo turėjo alkoholio ir jie atsivežė viskio. Sesė turėjo gal alaus. Ne visą laiką vartojo alkoholį, ėjo į mišką pasivaikščioti. V. dar pirko degtinės. Prieš tai gėrė viskį. V. ėjo į parduotuvę ir pirko degtinės, kurią gėrė. R. negėrė degtinės. Ji ir sesė gėrė tokius pačius gėrimus, viskį, kolą su ledu. Negali pasakyti, kelintą valandą vyko konfliktas, kai grįžo pasivaikščioję. R. su V. ginčijosi dėl R. tautybės. Jai tai buvo neįdomu, buvo išėjusi. Abu ginčijosi gal valandą, įžeidinėjo vienas kitą. Muštynės vyko labai greitai, užtruko 10-15 min. Su sese abi matė muštynes, gynė abu. Sesė neturi psichinių ligų. Nežino, ar V. tada gyveno pas sesę. Dabar, kiek žino, gyvena. Po šio įvykio su sese nebendrauja. Tada atvažiavo tiesiog į svečius pabendrauti. R. išbėgo į lauką su vienu batu-su basute, su kuriomis atvažiavo. Ji liko bute. V. jai grasino visokiais žodžiais, kad išeitų, kad jų ten nebūtų. Nežino, ar V. važiavo į policiją. Žadėjo kreiptis į policiją. Negali pasakyti, kiek smūgių R. sudavė V., abu stumdėsi, ne po vieną smūgį sudavė abu. Kojomis smūgių nebuvo. Bute buvo daug kraujo, sesuo valė. Policiją iškvietė gal kaimynai, kai R. sėdėjo kruvinas. R. atsistojo apspangęs, t. y. gulėjo be sąmonės, atsibudo, nesiorientavo aplinkoje. R. buvo matęs V. po mamos laidotuvių. Jie nebuvo draugai. Ji V. buvo mačiusi gal 2 kartus. Sesuo sakė, kad V. ją įžeidinėja, skundėsi, kad su juo blogai. V. buvo be nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbo. Kai atvažiavo policija, ji buvo kambaryje su sese. Pasakė, kad buvo muštynės. R. gulėjo be sąmonės. Atsikėlė ir ėjo nieko nematydamas, t. y. atsikėlė su sąmone. Buvo be sąmonės, kai gulėjo ant žemės. Gali būti, kad trenkėsi į lovos kampą. Ji matė, kad buvo be sąmonės gal minutę, daužė per veidą, nereagavo. Nematė, nuo ko buvo be sąmonės. Žaizda ant pakaušio buvo ne nuo griuvimo. Negali pasakyti, kuriuo metu V. kando. Jis kandžiojo juos abu. Su sese traukė juos vieną nuo kito. Ventiliatoriaus bute nematė (t. 2, b. l. 64-66).
Apklaustas kaip liudytojas G. G. teismo posėdyje parodė, kad policiją kvietė praeiviai, kad kieme sėdi kruvinas vyras. Kažkas jam atnešė vandens. Išsiaiškino, kad kitas muštynių dalyvis liko bute. Kolega pakilo į butą, liudytojas liko kieme. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Paaiškėjo, kad medikų pagalbos reikia ir kitam vyrui. Juos abu išvežė į ligoninę. To vyro, kuris sėdėjo kieme, veidas buvo kruvinas. Jį išvežė į ligoninę. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, bet bendravo adekvačiai. Jo drabužiai buvo kruvini. Kitą vyrą liudytojas matė, bet jo neįsiminė. Visi ten buvę asmenys buvo neblaivūs. Blaivumo, atrodo, netikrino, abu vyrus išvežė medikai. Ką sakė apklausoje, taip ir buvo, praėjo metai. Siūlė rašyti pareiškimus, bet abu vyrai išvažiavo su greitąja medicinos pagalba. Abu žadėjo rašyti pareiškimus policijai. Atrodo, kad jų neklausinėjo, kuris ką sakė, neprisimena. Nebuvo taip, kad kažkas griuvinėtų, nereikėjo nieko kelti, matėsi, kad buvo neblaivūs. Liudytojui pasirodė, kad tas, kuris buvo lauke, buvo labiau sumuštas, veidas buvo kruvinas. Agresyvių žmonių nebuvo. Aš bendravau su tuo, kuris buvo lauke. Su moterimis bute bendravo kolega (t. 2, b. l. 66).
Apklaustas kaip liudytojas O. A. teismo posėdyje paaiškino, kad pernai vasarą dirbo su G. G.. Gavo iškvietimą į Santariškių gatvę. Kai atvyko, lauke sėdėjo vyras. Bute buvo kitas vyras ir dvi moterys. Sakė, kad atvažiavo į svečius, bendravo, vartojo alkoholį ir susimušė. Vienam ir kitam vyrui iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Juos abu išvežė į ligoninę. Jie surašė tarnybinius pranešimus. Bute buvo nemažai kraujo. Tas, kuris sėdėjo lauke, atrodo, labiau buvo sumuštas. Tas, kuris buvo bute, taip pat buvo sumuštas. Mano, kad abu buvo nukentėję. Juos išvežė į ligoninę. Bute buvo dar dvi moterys, žmonos ar draugės. Buto savininkė buvo blaivesnė. Kita moteris negalėjo surasti savo daiktų. Nukentėjęs negriuvinėjo. Ta moteris, kuri buvo svečiuose, mano, kad buvo girtesnė. Neatsimena, ar ji buvo nugriuvusi. Su kaltinamuoju bendravo kolega, nežino, ar jis griuvinėjo. Kiek pamena, sakė, kad vyrai susiginčijo dėl politikos (t. 2, b. l. 66-67).
Apklausta kaip liudytoja L. M. teismo posėdyje paaiškino, kad sesė su draugu atvažiavo į svečius. Sėdėjo, bendravo, konfliktų nebuvo. Apie pietus ėjo pasivaikščioti į mišką, parodė šalia Santariškių esančius vandens telkinius. Labai gražiai bendravo. Kai sugrįžo, vėl sėdo prie stalo. Pokalbis pasisuko apie Ukrainą. V. paklausė R., kas jo tėtis. R. atsakė, kad ukrainietis, o jis pats lietuvis, ne ukrainietis. Po to pamatė daug smūgių. R. įsiplieskė, sakė „įžeidinėsi mano tėtį“ ir puolė V. V. dangstėsi. R. jį mušė rankomis ir kojomis. V. buvo paguldytas ant besisukančio ventiliatoriaus. R. užgriuvo ant jo. Man buvo šokas ir stresas. V. su R. mušėsi, raitėsi. V. gynėsi, kažkiek smūgių sudavė R. R. išbėgo iš buto, nesimatė, kad būtų sužalotas. V. rėkė, keikėsi, nes gavo laviną smūgių rankomis ir kojomis. Ji netoleruoja smurto, nes išsiskyrė su vyru dėl smurto. Sesuo yra šeimos bėda, mėgsta išgerti viena. Kai prasidėjo konfliktas, ji buvo išėjusi, pradžios nematė. V. gėrė alų. Liudytoja gėrė kokteilį su cola. Sesuo taip pat gėrė kokteilius, bet gali būti, kad dar gėrė viena miegamajame. R. gėrė kokteilius. Liudytoja jautėsi normaliai. Sesuo nesusigaudė aplinkoje. R. atrodė normaliai. V. nebuvo girtas, nes gėrė alų. R. buvo tik parklupęs ant kelių, negulėjo ant žemės, nebuvo praradęs sąmonės. Niekas negulėjo ant žemės. Po to jis tiesiog pabėgo. V. pradėjo keiktis. Jai irgi buvo šokas. Galėjo grįžti sūnus, būtų gėda prieš vaiką. Sesuo sėdėjo. Paskui atvažiavo policija. Dėl to buvo gėda prieš kaimynus, nes name gyvena inteligentiški žmonės. Ji viską papasakojo policijos pareigūnams. Seserį išvedė policija. Ant R. kraujo nematė. V. pasipylė kraujas, net ją aptaškė. Ieškojo R. basučių, nes bute visi buvo nusiavę. Ji nerado, V. atnešė jo batą. Medukus kvietė policininkai. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba. V. davė rankšluostį nusivalyti kraują. Pirmiau išvežė R., po to V. Sesuo išvažiavo su R.
Anksčiau ji nežinojo R. pavardės. Facebook-e rado pavardę M., galvojo, kad čia R. pavardė. Apie jį girdėjo gerą nuomonę, kad padeda seseriai. Vieną R. batą rado kambaryje po televizoriumi, antrą batą atnešė V. V. buvo parverstas ant ventiliatoriaus, ant nugaros liko randai nuo kirčių. V. bandė atstumti nuo savęs R. Jiems besistumdant, nukrito R. batai. V. sakė, kad R. išėjo į koridorių, apsiavė batus, norėjo išeiti, bet grįžo į kambarį. Matė, kaip jis ėjo link V., sakė „tu įžeidinėsi mano tėtį“. Jos santykiai su V. yra geri. Yra susitarę, kad jeigu kažkas negerai, išsiskiria. Gyvena Santariškėse, jai svarbi kaimynų ir vaikų nuomonė. Tą kartą gražiai bendravo, konflikto nebuvo. Nežino, kas nepatiko R. Po konflikto sugriauti santykiai su V., su sese nebendrauja. Kai vyko muštynės, tuo metu L. kambaryje nebuvo, gal gėrė miegamajame. Kai V. gynėsi, dangstėsi nuo smūgių, L. atbėgo prie R. V. buvo užpultas. Jis bandė stotis, bet vėl buvo smūgiai. R. iš pradžių buvo palinkęs, o vėliau priklupęs ant kelių mušė V., parvertė ant ventiliatoriaus. Iki muštynių tarp V. ir R. nieko nebuvo. Kai pradėjo muštis, bandėme atplėšti vieną nuo kito. Dėl to, kad V. šūkavo po konflikto, jo kaltės nėra. Iki muštynių tarp jų konfliktų nebuvo. Šiuo metu V. gyvena pas liudytoją. Tuo metu negyveno. Iki tol dėl jų konfliktų kaimynai policijos nekvietė. Su sese bandė juos atplėšti vieną nuo kito. V. irgi trenkė R., gynėsi. Buvo tirada R. smūgių V., spardė V. V. dangstėsi nuo smūgių. Spardė muštynių pradžioje, kai buvo smūgių lavina. Butas trijų kambarių. Mano, kad sesuo gėrė kitame kambaryje. Jai reikia daugiau alkoholio. Anksčiau su mama drausdavo seseriai gerti. Peilio pas V. nematė. Jis bandė kojomis nustumti R. nuo savęs. Apie Ukrainą kalbėjo labai mažai, buvo gal keli sakiniai. R. išėjo į koridorių, grįžo ir trenkė V. Jo smūgiai V. buvo netikėti, nes iki tol konflikto nebuvo. Kaimynai gal girdėjo muštynes, ne konfliktą. Nežinau, ar V. gali atleisti dėl sulaužytos nosies, sugriautų santykių. V. minėjo, kad reikalaus 25000 eurų žalos atlyginimo. V. gulėjo konflikto pradžioje, buvo sulaužytas ventiliatorius. Anksčiau gal nesuprato klausimo, ar buvo kas nors nugriuvęs. Ventiliatorius buvo pramoninis, pirktas Maksimoje, plastmasinis. Butelį su alkoholiu ryte atidavė seseriai. Nematė, kad L. viena gėrė, bet buvo įtarimas, nes buvo tokio stovio (t. 2, b. l. 67-69).
Apklausta kaip galima laiduotoja I. B. teismo posėdyje, parodė, kad prašo skirti ją brolio laiduotoja. Ji yra (duomenys neskelbtini) mokytoja virš 20 metų. Su broliu labai artimi, kartu augo, užstoja vienas kitą. Dabar dvejus metus ji yra našlė, todėl jis jai daug padeda. Brolis yra ramaus būdo, geras tėtis vaikams, sūnus mamai. Brolio vaikai jau suaugę, sūnui (duomenys neskelbtini) metai, dukrai (duomenys neskelbtini) metų. Po šio įvykio brolis atvažiavo po kelių dienų. Iš karto gal nedrįso atvažiuoti. Pamatė, kad akys pasruvusios krauju, galvoje plėštinė žaizda. Veidas atrodė kvadratinis, sutinęs. Brolis pasakė, kad įvyko konfliktas. Nežino, kas išprovokavo. Pasirodė keista, kad brolis prieš kažką pakėlė ranką, nes jis yra ramaus būdo. Su broliu kas antrą dieną tikrai bendrauja. Jis pas ją dažnai apsilanko, nes netoliese dirba. Brolis gyvena (duomenys neskelbtini), aš (duomenys neskelbtini) rajone. Jie dažnai pasikalba apie tai, kas įvyko, visur eina kartu, dažnai bendrauja gyvai ir telefonu. Kadangi ji našlė, gyvena viena name, brolis labai daug padeda. Jie yra pusiau ukrainiečiai. Kaip suprantu ponas (nukentėjusysis V. K.) nepagarbiai kalbėjo apie jų tėtį. Kaip konkrečiai galiu prižiūrėti brolį, sunku pasakyti. jie gimė ir augo Lietuvoje. Brolis alkoholį vartoja nedažnai. Jis yra išsiskyręs. Ta moteris, su kuria važiavo į (duomenys neskelbtini), yra jo draugė. Jeigu brolis kažkiek išgeria, agresijos nebūna. Nežino, kas jį išprovokavo šį kartą. Brolis turi logistikos įmonę. Dėl laidavimo laiko ir užstato nežino, ką pasakyti, palieka spręsti teismo nuožiūra (t. 2, b. l. 95-96).
Iš 2023-07-05 protokolo pareiškimo matyti, jog jame V. K. nurodė, kad 2023-06-24 12:00 jis atvyko į svečius pas L. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną apie 13:00 val. pas ją į svečius atvyko R. (daugiau duomenų neturi). Su R. mes kalbėjo apie Ukrainą ir staiga jų pokalbis pasibaigė ir iš niekur nieko iš jo sulaukė daug smūgių, iš asmens abiejų rankų ir kojų į įvairias kūno vietas (kurių visų tiksliai nurodyti negali), tikslaus smūgių skaičiaus nurodyti negali. Jis tik bandė apsiginti nuo smūgių (gynybos veiksmais ir tiksliai negali pasakyti ar asmeniui netrenkė). Dėl šių veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, ant viso kūno buvo ir dar dabar yra įvairiausių kraujosruvų, taip pat jam buvo sulaužyta nosis. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 9).
Analogiškos tik detalesnės aplinkybės yra nurodytos 2023-07-05 nukentėjusiojo V. K. pranešime dėl užpuolimo ir sumušimo, prie šio pranešimo pridėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados kopija Nr. G 1960/2023 (01) ir fotonuotraukos (t. 1, b. l. 13-39).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2024-06-24 20:42, 20:53, 20:58 val. bendrajame pagalbos centre gautas pranešimai telefonu iš privataus fizinio asmens, kuriuose nurodoma, kad 3 a. (nurodytas durų kodas), bute girdisi vyro ir moters konfliktas, riksmai. Durys kairėje, tolimiausios. Kas bute gyvena nežino (20:42 val.). Vyras iš buto išėjo kruvinas, moteris liko namuose su kitu vyru, jos būklė nėra žinoma GMP informuota (20:53 val.). Girdi kaip garsiai rėkia vyras (20:58 val.). (t. 1, b. l. 48).
Iš 2023-08-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. ikiteisminiam tyrimui pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1960/2023 (01) (t. 1, b. l. 50-54).
Iš 2023-06-27 13:30 val. specialisto išvados Nr. G 1960/2023(01) matyti, kad joje nurodoma, jog remiantis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kūno apžiūros duomenimis V. K. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų ausų srityse, pakaušyje, kaktoje, nosies srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, krūtinėje, abiejų pečių srityje, nugaroje, rankose ir kojose, poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje su muštine žaizdele lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai nugaroje, rankose ir kojose, žaizdelės kairės plaštakos III, IV ir V pirštuose, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais-bukais daiktais. Sužalojimai atitinka 3-5 parų laikotarpį. Nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 53-54).
Iš 2023-08-01 tyrėjos G. J. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2023-08-01 liudytoja L. M. elektroniniu paštu ikiteisminiam tyrimui pateikė R. S. veido fotonuotrauką, kurioje matosi sužalojimai (t. 1, b. l. 97-98).
2023-08-17 Bendrasis pagalbos centras ikiteisminiam tyrimui pateikė 2023-06-24 BPC užregistruotus tris skambučius dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Pateikti garso įrašai buvo apžiūrėti surašant 2023-08-17 apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad išklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu "BPC skambučio įrašas (ID 92200599786, skambučio pradžia 2023-06-24 20-42-41)", kuris trunka 0 val. 2 min. 08 sek. Garso įrašas bendrojo pagalbos centro informacijos sistemoje užregistruotas 2023-06-24 20:42:37. Viso garso įrašo metu girdimas pranešėjo (toliau – P) ir bendrojo pagalbos centro operatorės balsas (toliau – BPC).
BPC – 112. P - laba diena, galima būtų su policija sujungt. BPC - o kas nutiko? P - kaimynai ten mušasi, girdisi triukšmauja, tai tiesiog. BPC - mhm, adresas kur? P - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini). P – jo. BPC - o butas? P - butas, trečias aukštas, dabar žinokit neatsakysiu, tiek kad balkone sėdim su kolegom, taip kad, triukšmauja, mušasi. BPC - tai trečias aukštas, o kiek laiptinių ten pas jus? P – trys. BPC – trys. P - tai nu iš trečio aukšto, trečias aukštas. BPC - o laiptinių kiek, viena? P - jo jo jo, viena, taip taip. BPC - durų kodas? P - durų kodas, koks ten, sekundėlę tuoj pasakysiu (girdisi, kaip vyras kalba, bet ne su operatore: L., koks durų kodas). BPC – taip. P - kaip toliau (girdisi, kaip vyras kalba, bet ne su operatore: kaip toliau, (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini)? P - tuoj pasitikslinsiu (girdisi, kaip vyras kalba, bet ne su operatore: L., ten (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). BPC - tai dabar ten kaip jie balkone sėdi, triukšmauja? P - ne, jie namie, ten mušasi, ten moteris (sunku suprasti žodį ). BPC - o kaip rasti jų tada tas duris, į trečia aukštą užkylam ir kaip, kur ten į kairę, į dešinę, tiesiai eiti, kaip ten? P - iš karto užkilsit, laiptais užkilsit, į kairę ir tolimiausios durys bus. BPC - tai kairėje tolimiausios. P - jo jo, nu čia turėtų išgirsti turbūt pareigūnai. BPC - o tai ten girdisi kaip smurtas. P - smurtas girdisi. BPC - o gyvena šeima, ar nežinot? P - šito neatsakysiu, bet bent jau girdisi du vyrai ir moteris. BPC - du vyrai ir moteris. P – jo. BPC - vaikų nesigirdi? P - negirdėjau bent jau. BPC - jūsų vardas? P – J. BPC - galbūt ten išeisit pabendraut su policiją jeigu ką, jeigu reikėtų. P - nu mes čia, kaip pasakyti, butu žemiau tiesiog esam. BPC - supratau, gerai informuoju tada, ačiū kad pranešėt. P - aha, ačiū, viso.
Išklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu "BPC skambučio įrašas (ID 92200599786, skambučio pradžia 2023-06-24 20-58-14)", kuris trunka 0 val. 0 min. 47 sek.. Garso įrašas bendrojo pagalbos centro informacijos sistemoje užregistruotas 2023-06-24 20:57:07. Viso garso įrašo metu girdimas pranešėjo (toliau – P) ir bendrojo pagalbos centro operatorės balsas (toliau – BPC).
BPC - 11, klausau. P - laba diena. BPC - laba diena. P - čia skambina iš Vilniaus iš (duomenys neskelbtini) rajono. BPC – taip. P - tai va name (duomenys neskelbtini), kažkoks matyt labai agresyvus vyriškis, labai šūkauja ir ir ir kažkaip nenusiramina jisai. BPC - o kuriam bute gal žinot? P - bute nežinau, bet nu čia vat, visi aplink kaimynai, čia vat trečiam aukšte visas veiksmas vyksta. BPC - trečiam aukšte, supratau. P – jo. BPC - ten durų kodas, ai yra yra pranešimas, matau jau perduotas. P - ai matot, skambino kažkas ane, supratau. BPC – ačiū, kad paskambinot ir jum. P - gerai gerai, iki.
Išklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu "2023-06-24 20-48-43 (duomenys neskelbtini)", kuris trunka 0 val. 5 min. 08 sek.. Garso įrašas bendrojo pagalbos centro informacijos sistemoje užregistruotas 2023-06-24 20:48:43. Viso garso įrašo metu girdimas pranešėjo (toliau – P) ir bendrojo pagalbos centro operatorės balsas (toliau – BPC).
BPC – 112. P - laba diena. BPC – sveiki. P - čia buvau skambinęs dėl (duomenys neskelbtini), neseniai, kad policija iškviest. BPC – taip. P - gal prie to pačio galėtumėt ir greitąją paimt, nes vienas jau žmogus išėjo iš buto lauke stipriai sumuštas, o viršuj moteris lyg sumušta, o dėl kito vyro negaliu atsakyt. BPC - ir moteris, tai palaukit moteris liko bute? P - jo, moteris su kitu vyru yra bute, o kitas vyras yra šiuo metu lauke irgi stipriai sumuštas. BPC - sekundėlę palaukite, prašau. P – gerai. BPC – moteris, sakėt, likusi namuose su kitu vyru ane? (sunku suprasti žodžius). P - taip taip. P - taip, bent jau kiti kaimynai šone, sakė, matė moterį sumuštą, mes esame butu žemiau, tai nematom. BPC - daugmaž plius minus negalit vaikino amžiaus pasakyt? P – nu, sakykim ne jaunas, nu 40, nuo 35 iki virš ten kažkur iki 60, tokio amžiaus gal, negaliu tiksliai pasakyt. BPC - supratau, aš tada perduodu greitajai pagalbai. O tas vyras dabar kur, jis yra prie tu namų, kur sakėt (duomenys neskelbtini). P - jo jo, prie tų namų tarp mašinų čia sėdi, aikštelėj. BPC - aš jus dabar sujungsiu su greitąja pagalba, su jais pratęsite pokalbį ar gerai? P - gerai, gerai tinka.
03:10 min. toliau vyksta pokalbis tarp greitosios medicinos pagalbos medikų (toliau – GMP) ir pranešėjo (toliau – ): GMP – klausau. P - laba diena. GMP - laba diena, greitoji, pakartokite adresą. P - (duomenys neskelbtini), Vilnius. GMP - tai čia lauke ar namuose? P - ir lauke, ir namuose. Vienas žmogus šiuo metu yra lauke, kitas yra. GMP - o kas blogiau jaučiasi, apie vieną kažkurį tai, kuris blogiau jaučiasi. P - neatsakysiu, bent jau tas kuris lauke sėdi, kiti du namie, negaliu jų atsakyt būklės. GMP - tai ką matote, tai tas kur lauke, kas ten vyras moteris? P - vyras su sumuštu veidu. GMP - kiek jam metų? P - nuo 35 iki 60 grubiai tame tarpe. GMP - 25 ar 35. P – 35. GMP - o jūs kas esate jam? P - aš jam niekas, aš buto gyventojas šone. GMP - kaip kaimynas, taip? P - nu sakykim taip. GMP - sumuštas sąmoningas kraujuoja iš kažkur? P - kraujuoja, bet žinokit aš dabar matau jisai tarp mašinų ten sėdi. Sako stipriai kraujuoja. GMP - tai reikia užspausti žaizdą, iš kur ten kraujuoja nežinot? P - iš veido bent jau. GMP - tai reikia žaizdą, pasakykit, kad pats užsispaustų jeigu iš kažkur tai kraujuoja. Jį kažkas sumušė? P - jo, bent jau tas bute gyvenantis viršuj žmogus, pas kurį jį lankė. GMP - o dar kas ten bute, kas kitas ligonis sakėt? P - ten yra šiuo metu moteris ir kitas vyras, kuris girdim rėkauja, moteris irgi sumušta, bent jau kaimynai iš šono taip sakė, iš veido. GMP - gerai, mes atvykstame, jeigu matysite, kad kažkam blogai, tai perskambinkite jeigu kažkas blogėtų. P – gerai. GMP - o jeigu kažkas iš kažkur kraujuoja, pasakykit, kad žaizdas užspaustų arba jūs tiesiog užspauskite ir laikykite, gerai. P - gerai. GMP - pasitikite greitąją. P - gerai, laukiam. GMP - gerai, ačiū. P - aha. Pokalbis baigiasi.
Garso įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (t, 1, b. l. 100-103).
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialas pateikė ikiteisminiam tyrimui pateikė GMP kvietimo kortelių kopijas, kurios prijungtos prie bylos. Iš GMP kvietimo kortelės Nr. 2308159991 (R. S.) matyti, kad joje nurodoma, jog 2023-06-24 20:53 val. priėmimo laikas, atvykimo į vietą laikas 21:19 val. Įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini), kvietimo priežastis lauke stipriai sumuštas vyras 35-40 m., moteris likusi namie galimai irgi sumušta, kompleksinis, sumuštas, kvietėjas: kaimynas. Kortelėje nurodyta sužalojimo/ skausmo vieta: kraujavimas – galva, veidas, minkštųjų audinių sužalojimas galva, veidas; skausmas – galva, veidas, sutinimas – galva veidas. Papildomos informacijos skiltyje nurodyta, kad teigia, jog susimušė giminaitės bute su pažįstamu vyru, Stebima ties akimis hematomos ir kairės akies obuolio žaizda, kraujosruva, taip pas stebima pakaušio kąstinė žaizda, kraujavimas iš nosies landų, rega nesutrikusi, iš burnos sklinda lengvas alkoholio kvapas, sąmonės praradimą neigia, ūmios neurologinės klinikos šiuo metu nestebima (t. 1, b. l. 105-106).
Iš GMP kvietimo kortelės Nr. 2308160053 (V. K.) matyti, kad joje nurodoma, jog 2023-06-24 21:37 val. priėmimo laikas, atvykimo į vietą laikas 21:50 val. Įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini), kvietimo priežastis: vyras, 50 m., policija vietoje, reikalinga antra brigada, nes jeigu jie vėl susitiks, tai vėl susimuš, galvos trauma. Kortelėje nurodyta sužalojimo/ skausmo vieta: skausmas – galva, veidas, dubuo. Papildomos informacijos skiltyje nurodyta, kad teigia, jog vyko konfliktas namie, mušėsi, pasientui skauda visą kūną, stipriai kraujuoja iš nosies, skauda nosies pertvarą, skauda galvą, šonus, iš burnos jaučiasi alkoholio kvapas. Preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/simptomas: kraujavimas iš nosies (t. 1, b. l. 106-107).
VšĮ Respublikinė universitetinė ligoninė pateikė V. K. med. dokumentus dėl 2023-06-24 22:26 val. apsilankymų pas otorinolaringologą, ortopedą traumatologą. Pateikti dokumentai prijungti prie bylos (t. 1, b. l. 108-114).
Iš specialistės J. B. 2023-08-11 paaiškinimų protokolo matyti, jog papildomai prie specialisto išvados Nr. G 1960/2023 (01) ji pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus: 1. Keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti kūno sužalojimai? 2. Koks kūno sužalojimo padarymo būdas: kokiu įrankiu, daiktu jie padaryti? Ar galėjo atsirasti esant konkrečioms aplinkybėmis: smūgiuojant, kritimo, griovimo metu, susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus ( pvz. krentant, griūnant )? 3. Ar sužalojimai būdingi smūgių sudavimui ar galėjo būti padaryti, pvz., griūnant ( jei taip, kurie sužalojimai )? 4. Ar minėti sužalojimai galėjo atsirasti smūgiuojant kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus?
Specialistės J. B. paaiškini, kad:
1. Sužalojimai galėjo būti padaryti 37-51 trauminiu poveikiu.
2. Odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III-io piršto nugariniame paviršiuje galėjo būti padarytas pačiam V. K. suduodant smūgį savo kumščiu. Visi kiti sužalojimai ir žaizdelės pirštuose galėjo būti padarytos ventiliatoriaus sparnais, kaip nurodė nukentėjusysis. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos kontaktuojant su bet kokiais kietais-bukais daiktais, tiek suduodant smūgius, tiek ir pačiam griūvant ir/ar kur nors atsitrenkiant.
3. Poodinėse kraujosruvose nėra specifinių požymių, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti traumavusį objektą, todėl nėra galimybės nurodyti, kokiu traumuojančiu objektu jos buvo padarytos.
4. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos kontaktuojant su bet kokiais kietais-bukais daiktais, tiek suduodant smūgius kumščiais ar kojomis, ar kitu buku daiktu, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant ir/ar kur nors atsitrenkiant.
Prie paaiškinimų pateikta sužalojimų schema (t. 1, b. l. 115-118).
Iš 2023-12-27 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Vilniaus apskrities VPK pateiki vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra 2023-06-24 dienos Body kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai filmuojami policijos pareigūno O. A. ( toliau – P1 ) kūno kamera. Vaizdo įrašai yra apžiūrimi naudojant WINDOWS operacinę sistemą, įrašai paleidžiami VLC Media Player – leistuvu.
Apžiūrimas pirmasis pareigūno vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20230624-210111UTC+0300". Įrašo trukmė 30.00 min.. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, išlipa iš automobilio. Matoma stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobiliai, tarp automobilių nueina P1 kolega, kitas policijos pareigūnas. 00:27 sek. P1 priėjus prie minėtų automobilių, prie jų stovi dvi merginos, kurios pasako, kad nieko nematė, tik iškvietė pagalbą, P1 pasako, kad jei ką, jie paskambins joms, ir merginos išeina. 01:07 min. P1 eina į namo laiptinę ir eina į butą Nr. 9. 01:56 min. paskambinus į duris, jų niekas neatidaro, 02:42 min. duris atrakina ir atidaro vyras, kuris dėvi juodos spalvos maikę, yra plikas, be plaukų. Šalia matoma stovinti moteris su žalios spalvos marškinėliais, ant jos veido matomos raudonos spalvos, galimai, kraujo dėmės, suvelti plaukai (toliau – M1). Tuomet vaizdo įraše matoma dar viena moteris šviesiais trumpais plaukais, šviesios spalvos palaidine (toliau – M2). M2 ir vyras ateina į kambarį ir policijos pareigūnui pasakoja, kas atsitiko. Kambaryje ant stalo matomi buteliai, bendra netvarka. Vyras vaizdo įraše kalba agresyviai, šaukia, keikiasi. 09:31 min. P1 užsirašinėja M1 asmens duomenys, ant M1 marškinėlių matomos raudonos spalvos, galimai, kraujo dėmės. 15:08 min. ant V1 veido po nosimi matomos raudonos spalvos, galimai, kraujo dėmės. 16:22 min. M1 ir P1 išeina iš buto ir eina į apačią. Lauke stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis. 27:47 min. greitosios pagalbos medikė, atidariusi automobilio duris, sako - "aš tą vyruką vešiu į ligoninę, nes akis pažiūrės". P1 nueina atgal į butą surasti batų. Daugiau vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.
Apžiūrimas antrasis pareigūno vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20230624-213112UTC+0300". Įrašo trukmė 30.00 min. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kaip P1 stovi anksčiau minėtame bute, V1 stovi priešais jį, jam iš nosies bėga kraujas: "čia iš mano nosies bėga, kurią sudaužė šitas boksininkas. Gerai einam, pakalbam", "jūs filmuokit, kad man bėga kraujai iš nosies". P1 prašo surasti batus kito vyriškio ir P1 sako vyrui: "Jūs paimkit kokį rankšluostį, prispauskit. Kodėl pas jumis dabar pradėjo tas kraujas bėgt, prieš tai gi nebuvo". V - man sudaužė nosį. P1 - prieš tai kiek bendravom, pas jumis nieko nebėgo, kas atsitiko? V - ne, bėgo, nes aš išsisnypščiau ką tik. P1 - gerai, bet ne taip stipriai. V – kaip? P1 - užspauskit, užkelkit galvą.
Toliau vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. M1 įsėda į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir kartu išvažiuoja. 19:45 min. atvyksta kitas GMP automobilis. GMP medikai ir policijos pareigūnai nueina į butą.
Apžiūrimas antrasis pareigūno vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20230624-220112UTC+0300". Įrašo trukmė 03.20 min.. Vaizdo įraše matoma, kaip M2 pasakoja apie įvykį, tuomet GMP medikai, V2 ir policijos pareigūnai išeina iš buto, eina į lauką. V2 išsiveža GMP medikai. Daugiau vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.
Vaizdo įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (t. 1, b. l. 128-129).
VšĮ Respublikinė universitetinė ligoninė Santaros klinikos 2023-08-03 rašte Nr. SK-5045 nurodoma, kad R. S., gim. (duomenys neskelbtini), medicininėms paslaugoms į VšĮ VUL Santaros klinikas nuo 2023-06-24 nesikreipė (t. 1, b. l. 132).
Iš 2023-09-20 specialisto išvados Nr. 2961/2023(1) matyti, kad remiantis R. S., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis R. S. nustatyta kairės akies sumušimas, pasireiškęs aplinkine poodine kraujosruva ir žaizda kairės akies obuolyje su pakraujavimu į junginę, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, pakaušio žaizda. Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (-ais), nesant detalaus žaizdų makromorfologinio aprašymo, detaliau pasisakyti nėra galimybės. Sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023-06-24. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 3-imis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 139).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir kaltinamojo R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo iš esmės pripažino. Teismo posėdyje paaiškino veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo V. K., liudytojų L. M., L. M., taip pat G. G., O. A. parodymai, duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, taip pat į bylą pateikta specialisto išvada, fotonuotraukos, garso ir vaizdo įrašai, išreikalauti medicininiai dokumentai, specialisto išvada ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Kaltinamasis pripažino, kad 2024-06-24 apie 14 val. atvyko pasisvečiuoti pas sugyventinės seserį L. M. į Vilnių, (duomenys neskelbtini), kur buvo ir jos draugas V. K. Viešnagės metu visi vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant namuose apie 18-19 val. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kuris baigėsi tarpusavio muštynėmis. Kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam rankomis, greičiausiai kumščiais, nukentėjusysis stovėjo, vėliau buvo priklaupęs. Grumtynių metu jie buvo nuvirtę. Nukentėjusysis taip pat smūgiavo jam, jie abu grūmėsi, buvo nuvirtę. Kai kaltinamasis buvo nuvirtęs, nukentėjusysis jį kandžiojo, kišo pirštus į akis. Išsivadavęs iš nukentėjusiojo, kaltinamasis išbėgo į lauką, kad toliau nesimuštų.
Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojos L. M. parodymai. Ji taip pat patvirtino, kad viešnagės metu tarp jos sugyventinio R. S. ir sesers draugo V. K. kilo konfliktas ir jie susimušė. Ji konflikto pradžios nematė, kai atėjo, jie jau stumdėsi ir mušėsi, vyko grumtynės, stumdymasis, griuvinėjo tai vienas, tai kitas. Ji ir jos sesuo juos gynė vieną nuo kito. Ji traukė V. nuo R., tada V. kando jai į pirštą. R. tuo metu gulėjo ant žemės ant nugaros. V. kišo jam pirštus į akis, buvo užšokęs ant jo. V. sukiojo R. galvą, įkando į pakaušį. Smūgių buvo vienas kitam. Abu griuvinėjo, abu traukė vieną nuo kito. Smūgiai buvo rankomis. Muštynės liovėsi, nes R. pabėgo. V. grasino, kad užmuš. Jie abu buvo kruvini. V. iš nosies bėgo kraujas. Matė, kad R. ėjo į vonią, valėsi kraują. Ant grindų buvo kraujo. Kai valėsi kraują, R. dar buvo bute, o po to vėl mušėsi. V. įkando R. į petį ir į galvą.
L. M. taip pat patvirtino, kad konfliktas tarp kaltinamoji ir nukentėjusiojo kilo dėl tautybės. Po to pamatė daug smūgių. R. įsiplieskė, sakė „įžeidinėsi mano tėtį“ ir puolė V. V. dangstėsi. R. jį mušė rankomis ir kojomis. V. buvo paguldytas ant besisukančio ventiliatoriaus. R. užgriuvo ant jo. V. su R. mušėsi, raitėsi. V. gynėsi, kažkiek smūgių sudavė R. R.išbėgo iš buto, nesimatė, kad būtų sužalotas. V. rėkė, keikėsi, nes gavo laviną smūgių rankomis ir kojomis.
Nukentėjusysis V. K. taip pat nurodė, jog įvyko konfliktas, pasipylė smūgiai į galvą. Kalbėjo apie R. S. Jis sakė, kad tėvas yra ukrainietis. Nukentėjusysis pasakė, kad tai reiškia, kad ir R. yra ukrainietis. Tada R. nuėjo į koridorių, nukentėjęs liko salone. Jis sugrįžo iš koridoriaus ir pasipylė smūgiai. Nukentėjęs dengėsi galvą, suklupo, R. jį užvertė ant ventiliatoriaus, o pats užgriuvo ant jo. Grįžo moterys ir atplėšė R. nuo jo. Smūgiai užtruko gal 5 min. R. nieko nesakė. Nukentėjusiajam buvo neaišku, už ką užpuolė, jis nieko nesuprato. Po muštynių R. išbėgo iš buto, greitai atsirado policija. R. S. jį mušė rankomis ir kojomis į galvą. Pirmiausiai buvo smūgis į galvą, nukentėjęs suklupo, dengėsi galvą, toliau mušė, nukentėjęs stojosi, vėl buvo smūgiai, parkrito. R. mušė toliau. Užkrito ant ventiliatoriaus, jis užgriuvo ant nukentėjusiojo. Vyko grumtynės, gynėsi, stūmė kiek galėjo R. nuo savęs. Kaip galėjo, taip gynėsi. Tarp jų buvo fizinis kontaktas. Gynėsi, stumdamas R. nuo savęs. Ar gindamasis sudavė smūgių, neprisimena. Nematė, kad R. būtų praradęs sąmonę. Negali pasakyti, ar jis krito ant fotelio. Moterys atitraukė R. ir jis išbėgo iš buto.
Liudytojas apklaustų policijos pareigūnų parodymai neprieštaravo šiems aukščiau aptarties įrodymams. G. G. nurodė, kad atvyko į iškvietimą, nes praeiviai nurodė, kad kieme sėdi kruvinas vyras. Atvykus rado vyrą sėdintį kieme, jo veidas buvo kruvinas, vyras buvo neblaivus, bendravo adekvačiai, jo drabužiai buvo kruvini. Visi ten buvę asmenys buvo neblaivūs. Liudytojui atrodė, kad tas vyras, kur buvo lauke, buvo labiau sumuštas, jo veidas buvo kruvinas. O. A. nurodė, kad atvykus į iškvietimą viena vyras sėdėjo lauke, kitas buvo bute. Abu vyrus išvežė greitoji medicinos pagalba. Bute buvo nemažai kraujo. Tas kur sėdėjo lauke, atrodė labiau sumuštas. Abu buvo nukentėję.
Specialisto išvados, esančios byloje taip pat patvirtina, kad V. K. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų ausų srityse, pakaušyje, kaktoje, nosies srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, krūtinėje, abiejų pečių srityje, nugaroje, rankose ir kojose, poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje su muštine žaizdele lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai nugaroje, rankose ir kojose, žaizdelės kairės plaštakos III, IV ir V pirštuose, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais-bukais daiktais. Sužalojimai atitinka 3-5 parų laikotarpį. Nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. R. S. nustatyta kairės akies sumušimas, pasireiškęs aplinkine poodine kraujosruva ir žaizda kairės akies obuolyje su pakraujavimu į junginę, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, pakaušio žaizda. Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (-ais), nesant detalaus žaizdų makromorfologinio aprašymo, detaliau pasisakyti nėra galimybės. Sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023-06-24. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 3-imis trauminiais poveikiais.
Taigi, byloje esantys įrodymai yra nuoseklūs, jie patvirtina vieni kitus, todėl remiantis jais neabejotinai nustatyta, kad R. S. 2023-06-24 apie 20.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju V. K. metu rankomis ir kojomis sudavė tyrimo tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau nei 37 smūgius stovinčiam ir nuo smūgių suklupus nugriuvusiam ant grindų nukentėjusiajam V. K. į įvairias kūno vietas, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. K. sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų abiejų ausų srityse, pakaušyje, kaktoje, nosies srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, krūtinėje, abiejų pečių srityje, nugaroje, rankose ir kojose, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje su muštine žaizdele lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimų nugaroje, rankose ir kojose, žaizdelių kairės plaštakos III, IV ir V pirštuose, nosikaulių lūžio. Šie kaltinamoji veiksmais atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.
Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jo laiduotoja paskiriant kaltinamojo seserį I. B. Prokurorė taip pat prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą numato BK 40 straipsnis, kurio 1 dalis teigia, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Vertinant R. S. situaciją darytina išvada, kad jis atitinka visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas – jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, R. S. nusikalto pirmą kartą, pripažino kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino dalį padarytos žalos, t. y. teritorinės ligonių kasos ieškinį, taip pat įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam priteistą žalos atlyginimą. Kaltinamasis dirbantis, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), psichiatrine tvarka negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Pagal byloje esančius duomenis administracine tvarka kaltinamasis baustas, bet pažeidimai nėra grubūs. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Veika padaryta spontaniškai, byloje nėra kitų duomenų, kad kaltinamasis būtų linkęs į smurtą. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis sunkiai pasakojo įvykio aplinkybes, tačiau iš bylos duomenų metu, jog tuo metu buvo neblaivus. Įvykis buvo spontaniškas, muštynės ir grumtynės vyko vienas kito atžvilgiu, taigi tiek nukentėjęs, tiek kaltinamasis patyrė sužalojimus ir stresą, todėl esant tokioms aplinkybėms detaliai ir nuosekliai prisiminti ir papasakoti visas įvykio aplinkybes yra pakankamai sunku. Be to, pateisinti savo elgesį, akcentuoti aplinkybes, kurios lengvina jo padėtį, vengti kalbėti apie tas aplinkybes, kurios yra itin nemalonios, yra gana natūralus žmogiškas pasirinkimas, savaime jis nereiškia, kad kaltinamasis linkęs daryti nusikalstamas veikas ir ypatingai smurtines veikas. Įvertintinus visa tai, taip pat atsižvelgiant ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai, kad iš esmės tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko tarpusavio grumtynės ir buvo vartojamas smurtas vienas kito atžvilgiu, įvertinus veiksmų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals.
I. B. kaip galima laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebaustas (nubaudimas išnykęs), dirbanti mokytoja, charakterizuojamas teigiamai, turi teigiamą įtaką kaltinamajam R. S., kadangi jos ir jos brolio santykiai yra artimi, jie gerai sutaria, bendrauja, vienas kitam padeda, palaiko vienas kitą sunkiais gyvenimo momentais, todėl jų kaip artimų giminaičių ryšys stiprus, jie vertina vienas kitą ir gerbia. Įvertinus tai teismas mano, kad laiduotoja gali teigiamai veikti kaltinamąjį. I. B. sutinka prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį R. S., nurodė, kad stengsis, jog brolis daugiau nenusikalstų, be to, ji iš esmės neprieštaravo įmokėti užstatą kaip laiduotoja. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad I. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą I. B. bei nustatant 2 metų laidavimo terminą.
Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, baustumą administracine tvarka, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laiduotojos turtinę padėtį ir tai, kad ji iš esmės sutinka, kad laiduojant būtų įmokamas užstatas, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju turi būti taikomas su 700 eurų užstatu.
Dėl uždraudimo artintis
Nukentėjusysis prašė uždrausti kaltinamajam artintis prie nukentėjusiojo 10 kilometrų spindulius. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 72¹ straipsnis numato, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.
Visų pirma pažymėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra skirta užkirti kelią ar apriboti galimybes pasikartoti smurtui artimoje aplinkoje. Kaltinamasis ir nukentėjusysis negyvena kartu, jų nesieja joks šeimos ir giminystės ryšis. Apskritai, faktiškai jie gyvena skirtinguose Lietuvos miestuose ir neturi jokio poreikio bendrauti. Įvykio metu buvo susitikę pirmą kartą. Taigi, tokio draudimo numatytas nėra nei pagrįstas, nei tikslingas. Be to, pažymėtina, kad reikalavimas uždrausti artintis prie nukentėjusiojo 10 kilometrų spinduliu iš principo yra ne tik deklaratyvus, nepagrįstas jokiu realiu poreikiu, bet ir neadekvatus, išreiškiantis ne nukentėjusiojo realų ir pagrįstą poreikį į saugumą, kiek jo neigiamą nuostatą kaltinamojo atžvilgiu. Todėl teismas tokį nukentėjusiojo reikalavimą skirti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą artinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 10 kilo merų spinduliu atmeta kaip niekaip nepagrįstą ir netikslingą.
Civilinis ieškinys.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti 142,68 eurų žalos atlyginimą, susijusį su medicinos paslaugų teikimu nukentėjusiajam V. K. (t. 1, b. l. 121-123). Kaltinamasis ieškinį atlygino, ieškovas pateikė atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo, nurodė, kad ieškovui yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos civilinio ieškinio atsikasymo teisinės pasekmės (t. 2, b. l. 17).
Kadangi Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys buvo atlygintas, ieškovas atsisakė ieškinio šioje byloje, nurodė, kad jam žinomos civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl turi būti priimtas, o byla šioje dalyje nutraukta (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį (2025-01-13 patikslino ieškinį), prašydamas priteisti 47,41 eurą turtinės žalos atlyginimą, 82 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
47,41 eurą turtinės žalos sudaro 23,30 eurų už teismo medicinos specialisto tyrimą, 12 eurų kelionė išlaidos iš lazdynų ligoninės, 12,11 eurų vaistinėje pirkti vaistai.
Neturtinę žalą sudaro 51 000 eurų už kiekvieną patirtą trauminį poveikį, 20 000 eurų už kaltinamosios pusės neadekvačias patyčias bylą nagrinėjat teise, 11 000 eurų už savo atliktą teisinį darbą rengiantis bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 147-150).
47,41 eurų turtinė žala yra pagrįsta į bylą pateiktas įrodymais, ji yra susijusi su nukentėjusiojo patirtu sužalojimu, kurį sukėlė kaltinamojo veiksmai, todėl šis reikalavimas yra tenkinamas ir iš kaltinamojo priteistina 47,41 euras turtinės žalos atlyginimo V. K. naudai.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų V. K. patyrė neturtinę žalą. Prieš jį buvo panaudotas intensyvus fizinis smurtas, tyčia suduota daugybė smūgių į veidą, liemenį, rankas, kojas, galvą, padarytos poodinės kraujosruvos abiejų ausų srityse, pakaušyje, kaktoje, nosies srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, krūtinėje, abiejų pečių srityje, nugaroje, rankose ir kojose, poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje su muštine žaizdele lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai nugaroje, rankose ir kojose, žaizdelės kairės plaštakos III, IV ir V pirštuose, nosikaulių lūžis, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai V. K. kūne galėjo būti padaryti 37-51 trauminiu poveikiu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad trauminius poveikiu šiuo atveju buvo ne tik kaltinamojo suduoti smūgiai, stumdymas ir grūmimasis, bet ir nukentėjusiojo aktyvus dalyvavimas fiziniame konflikte, grumtynėse ir tarpusavio muštynėse. Taigi, trauminius poveikius jis patyrė ir dėl to, kad pats mušėsi, pats grūmėsi, stumdėsi ir pan. Nukentėjusysis aktyviai dalyvavo tarpusavio muštynėse ir pats, iš liudytojų parodymų ir medicininių dokumentų matyti, kad sužalojimai buvo padaryti ir kaltinamajam R. S. Todėl vertinant padarytos fizinės žalos, tuo pačiu ir neturtinės žalos dydį, tai būtina įvertinti, ir tai yra pagrindu mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas sutinka, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvų, žaizdų, nubrozdinimų ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosie kaulų lūžio. Įvykio metu nuketėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo šokiruotas ir išgąsdintas. Vėliau turėjo gydytis sužalojimus, patirti nepatogumus dėl jų – mėlynes, skausmą, patogumus dėl to, kad negalėjo išeiti iš namų, pasirodyti viešumoje. Nukentėjusysis nurodė, kad patyrė depresiją ir sunkius išgyvenimus, tačiau dėl to niekur nesigydė, vaistų nevartojo ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusysis akcentavo, kad po įvykio liko randas ant nugaros, dėl ko jis stipriai išgyvena, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog randa nėra matomoje vietoje, veide ar kitoje atviroje vietoje. Įvertinus visa tai manytina, kad šiuo atveju nuketėjusiojo reikalavimas priteisti 51 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą už patirtus sužalojimus yra neadekvatu, neatitinkantis sužalojimų laipsnio ir pobūdžio, taip pat neadekvati ir įvykio aplinkybėms, ji visiškai neatitinka nusistovėjusios teismų praktikos. Įvertinus visa tai, teismas mano kad pagrįsta ir atitinkanti padarytų sužalojimą mąstą ir pobūdį neturtinės žalos atlygimo suma šiuo atveju yra 2 500 eurų. Šioje dalyje teismas ir tenkina nukentėjusiojo ieškinį.
Dėl reikalavimo priteisti 20 000 eurų už kaltinamosios pusės neadekvačias patyčias bylą nagrinėjat teise, 11 000 eurų už savo atliktą teisinį darbą rengiantis bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, teismas pažymi, kad šie ieškinio reikalavimai nėra niekaip susiję su 2023-06-24 įvykio metu kaltinamojo padarytais veiksmais, kuriuos teismas įvertino kaip nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl šie reikalavimai apskritai nėra nagrinėtini tokiam procese ir ši ieškinio dalis paliekama nenagrinėta.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstas ir tinkintinas yra Vilniaus teritorinės ligonių kasis reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, jas skaičiuojant nuo priteistos 2 547,41 eurų sumos. Palūkanos baudžiamojoje byloje gali būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento arba vėliau. Šiuo atveju, palūkanos skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsitiesėjimo momento iki teismo nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 866,67 euro, kurios buvo patirtos dėl to, kad nukentėjusiajam V. K. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė (t. 2, b. l. 52-54, 154-158). Kadangi procese nukentėjusiosios interesus atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė, tarnyba dėl to patyrė išlaidų, kadangi apmokėjo jos teisinę pagalbą, kaltinamasis pripažintinas kaltu, padaręs nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl 866,67 euro proceso išlaidos priteistinos iš R. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.
1 kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
R. S. pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, perduodant pagal laidavimą I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) su 700 eurų užstatu 2 (dviejų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti laiduotojai I. B., kad 700 eurų užstatą ji turi įmokėti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, esančią AB Swedbank banke. Mokant paskirtyje nurodyti bylos numerį. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Laidavimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti R. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 9 dalis).
Išaiškinti laiduotojai I. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Nukentėjusiojo V. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. S. 47,41 eurų turtinės žalos atlyginimą, 2500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimą, bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo įvykdymo šioje dalyje dienos V. K. naudai. Kitoje dalyje V. K. civilinį ieškinį atmesti (dėl neturtinės žalos atlyginimo), o dalyje dėl reikalavimų priteisti 20 000 eurų ir 11 000 eurų palikti nenagrinėtu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo R. S. 866,67 eurų proceso išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.
Netenkinti nukentėjusiojo V. K. prašymo dėl baudžiamojo poveikio priemonės numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo R. S.
1 kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.