Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas kaltinamajam M. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 5 straipsnį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2015 metų lapkričio mėnesį, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vykdyti jų įgijimą, laikymą, gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę, tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas ir gauti neteisėtas pajamas, subūrė organizuotą grupę susidedančią iš J. M., kuris, vadovaujantis Monpeljė apeliacinio teismo Perpinjano apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. priimta nutartimi, pripažintas kaltu dėl 2015 m. lapkričio 21 d. padarytų nusikalstamų veikų Le Pertiuse, Prancūzijoje, t. y. dėl neteisėto 26 kg narkotinės medžiagos kanapių dervos laikymo, gabenimo, importo-prekybos narkotikais ir visuomenės sveikatai pavojingos medžiagos (narkotikų) importo kontrabandos, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Ispanijos Karalystėje ir Norvegijos Karalystėje, parengė nusikalstamos veiklos planą ir tarp grupės narių paskirstė nusikalstamus vaidmenis.Vykdydamas nusikalstamą sumanymą, M. B. 2015 m. lapkričio 9 d. surado transporto priemonę „Peugeot 5008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią 2015 m. lapkričio 13 d. įregistravo VĮ „Regitra“, bei 2015 m. lapkričio 16 d. šią transporto priemonę apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu organizuotos grupės nario J. M. vardu. Tęsdamas parengiamuosius nusikalstamus veiksmus neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui, organizavo specialios, narkotinių medžiagų gabenimui pritaikytos slėptuvės, automobilyje įrengimą, t. y. 2015 m. lapkričio 9 d. automobilį nugabeno V. M., (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kuris, vykdydamas M. B. nurodymus, automobilyje įrengė slėptuvę, skirtą narkotikams gabenti, M. B. 2015 m. lapkričio 11 d. įgijo navigacijos įrenginį su jame esančiais instaliuotais, narkotinių medžiagų gabenimo, valstybių kelių žemėlapiais.Vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, M. B. 2015 metų lapkričio mėnesį, ne vėliau, kaip 17 d., susitarė su užsienyje veikiančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos– kanapių dervos įgijimo. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, M. B. nurodė J. M. automobiliu „Peugeot 5008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis, nuvykti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, esančią Ispanijos Karalystėje, ir nugabenti automobilį su jame įrengtose slėptuvėse paslėptomis, M. B. neteisėtai įgytomis, labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis į Norvegijos Karalystę, tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas.J. M., vykdydamas M. B. nurodymą, 2015 m. lapkričio 17 d. kartu su M. B. minėtu automobiliu išvyko į ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytą vietą, esančią Ispanijos Karalystėje, kur iš tyrimo metu nenustatytų užsienyje veikiančių organizuotos grupės narių neteisėtai įgijo ir kartu su M. B. paslėpdami J. M. automobilyje „Peugeot 5008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 21 d. M. B. neteisėtai įgytą labai didelį narkotinių medžiagų – kanapių dervos (hašišo) kiekį– 26 kg, kuriose narkotinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18-19 %, šią medžiagą automobilyje laikė. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, M. B. nurodė J. M. minėtą automobilį nugabenti iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę, po ko, J. M., vykdydamas M. B. nurodymą, vairuodamas lengvąjį automobilį „Peugeot 5008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jame neteisėtai laikė ir gabeno minėtas narkotines medžiagas iki 2015 m. lapkričio 21 d. apie 18.45 val., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ir labai didelis narkotinių medžiagų kiekis nebuvo nugabentas į Norvegijos Karalystėje tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams, nes važiuojant autostrados A9 kryptimi Ispanija– Prancūzija, Le Pertiuso savivaldybėje minėtu laiku buvo sulaikytas Prancūzijos pareigūnų, kurie surado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį – 26 kg, narkotinės medžiagos kanapių dervos.Taip pat M. B. pagal BK 5 straipsnį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015 metų birželio mėnesį, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vykdyti jų įgijimą, laikymą, gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę, tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas ir gauti neteisėtas pajamas, subūrė organizuotą grupę iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Ispanijos Karalystėje ir Norvegijos Karalystėje, į šią grupę ne vėliau kaip 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje įtraukė K. L. ir M. S., kuris, vadovaujantis Besancon apeliacinio teismo Montbéliard didžiosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. priimta nutartimi, pripažintas kaltu, dėl 2015 m. gruodžio 3 d. padarytų nusikalstamų veikų Montbéliard didžiosios instancijos teismo jurisdikcijoje, Prancūzijoje, t. y. dėl neteisėto 33,981 kg narkotinės medžiagos kanapių dervos gabenimo, laikymo, sveikatai pavojingų medžiagų (narkotikų) laikymo be tinkamų dokumentų, kontrabandos, bei parengė nusikalstamos veiklos planą ir tarp grupės narių paskirstė nusikalstamus vaidmenis.Vykdydamas nusikalstamą sumanymą M. B., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, surado transporto priemonę „Peugeot 5008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią 2015 m. birželio 5 d. įregistravo VĮ „Regitra“ J. M. vardu. Tęsdamas parengiamuosius nusikalstamus veiksmus neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui, organizavo specialios, narkotinių medžiagų gabenimui pritaikytos slėptuvės, automobilyje įrengimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, minėtą automobilį nugabeno V. M., (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kuris, vykdydamas M. B. nurodymus, automobilyje įrengė slėptuvę skirtą narkotikams gabenti.Vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, M. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nugabeno transporto priemonę „Peugeot 5008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, esančią Ispanijos Karalystėje.Po ko, M. B. 2015 metų gruodžio mėnesį, ne vėliau, kaip 1 d. susitarė su užsienyje veikiančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos, įgijimo, kurie šiame automobilyje įrengtose slėptuvėse iki 2015 m. gruodžio 2 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, esančioje Ispanijos Karalystėje, laikė M. B. neteisėtai įgytą labai didelį kiekį – 33,981 kg, narkotinių medžiagų – kanapių dervos.Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2015 metų lapkričio mėnesį, ne vėliau, kaip 27 d., M. B. į šią organizuotą grupę įtraukė K. L., nurodė jam surasti asmenį, kuris už piniginį atlygį nugabentų lengvąjį automobilį „Peugeot 5008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtose slėptuvėse, esančiomis narkotinėmis medžiagomis iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę, tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas. K. L., vykdydamas M. B. nurodymą ir veikdamas kartu su M. B., 2015 m. lapkričio 27 d. pasiūlė M. S. už 500,00 € atlygį nugabenti lengvąjį automobilį „Peugeot 5008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę, tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas.Vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas kartu su organizuotos grupės nariu K. L., M. B. 2015 m. gruodžio 1 d. lengvuoju automobiliu „Renault“ nuvežė M. S. iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos degalinės, esančios Kaune, Vilniaus – Kaunas kelyje, kur organizuotos grupės narys K. L., vykdydamas M. B. nurodymą, M. S. perdavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 105”, skirtą konspiratyvaus tarpusavio ryšio palaikymui, 100,00 € kelionės išlaidoms ir kelionės, nuo Kauno iki Varšuvos ir nuo Varšuvos iki Malagos Ispanijos Karalystės oro uosto, bilietus, įgytus M. B., veikiant kartu su organizuotos grupės nariu K. L., laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.M. S., vykdydamas M. B. ir K. L. paskirtą užduotį, 2015 m. gruodžio 1 d. tolimųjų reisų autobusu išvyko iš Kauno į Varšuvą ir iš Varšuvos lėktuvu nuskrido į Malagos miestą, esantį Ispanijos Karalystėje, kur oro uoste jį pasitiko užsienyje veikiantis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys, kuris, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, M. S. 2015 m. gruodžio 2 d. nurodė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, esančios Ispanijos Karalystėje, paimti automobilį „Peugeot 5008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtose slėptuvėse paslėptomis, M. B. įgytomis ir jame laikomomis, labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis ir nugabenti jas iš anksto, navigacijoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nustatytu maršrutu Ispanijos Karalystė – Norvegijos Karalystė.Po ko, M. S., vykdydamas M. B., K. L. ir užsienyje veikiančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizuotos grupės nario nurodymą, vairuodamas lengvąjį automobilį „Peugeot 5008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jame laikė ir gabeno labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kiekį – 33,981 kg, kuriose narkotinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai yra 25-28 %, iki 2015 m. gruodžio 3 d. 7.45 val., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ir labai didelis narkotinių medžiagų kiekis nebuvo nugabentas į Norvegijos Karalystę tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams, nes minėtu laiku A36 greitkelio „Ecot“ poilsio aikštelės, važiuojant kryptimi Prancūzija – Vokietija, Besancon Prancūzijoje buvo sulaikytas Prancūzijos muitinės pareigūnų, kurie surado ir paėmė nurodytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos.Taip pat, M. B. pagal BK 5 straipsnį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2016 metų vasario mėnesį, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vykdyti jų įgijimą, laikymą, gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę, tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas ir gauti neteisėtas pajamas, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš A. K. (A. K.), kuris, vadovaujantis Monpeljė apeliacinio teismo Narbonne didžiosios instancijos teismo 2016 m. liepos 18 d. priimta nutartimi, pripažintas kaltu dėl 2016 m. liepos 1 d. padarytų nusikalstamų veikų Narbonne, Prancūzijoje, t. y. dėl neteisėto 18 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ir 2,28 kg narkotinės medžiagos – kokaino, įvežimo-prekybos, gabenimo, laikymo, įgijimo, laikymo be tinkamų dokumentų, kontrabandos, gabenimo be tinkamų dokumentų, kontrabandos ir sveikatai pavojingų medžiagų (narkotikų) įvežimo kontrabandos, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų esančių Ispanijos Karalystėje ir Norvegijos Karalystėje, parengė nusikalstamos veiklos planą ir tarp grupės narių paskirstė nusikalstamus vaidmenis.Vykdydamas nusikalstamą sumanymą M. B., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. vasario 29 d., pasiūlė Baltarusijos Respublikos piliečiui A. K. už tyrimo metu nenustatytą atlygį nugabenti A. K. naudojamą lengvąjį automobilį „Mercedes Benz S320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiomis narkotinėmis medžiagomis iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę, tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas.Tęsdamas parengiamuosius veiksmus neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui, M. B. organizavo specialios, narkotinių medžiagų gabenimui pritaikytos slėptuvės minėtame automobilyje įrengimą, t. y. 2016 m. vasario 29 d. automobilį nugabeno V. M., (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kuris, vykdydamas M. B. nurodymus, iki 2016 m. kovo 7 d. automobilyje įrengė slėptuvę, skirtą narkotikams laikyti bei gabenti.Vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, M. B. 2016 metais, ne vėliau kaip iki liepos 1 d., susitarė su užsienyje veikiančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir kokaino, įgijimo.Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, M. B. nurodė A. K. automobiliu „Mercedes Benz S320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis nuvykti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, esančią Ispanijos Karalystėje, ir nugabenti automobilį su jame įrengtose slėptuvėse paslėptomis, M. B. neteisėtai įgytomis labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis į Norvegijos Karalystę, tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės teritorijas.A. K., vykdydamas M. B. nurodymą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. liepos 1 d., minėtu automobiliu išvyko į ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytą vietą, esančią Ispanijos Karalystėje, kur iš tyrimo metu nenustatytų užsienyje veikiančių organizuotos grupės narių neteisėtai įgijo ir kartu su M. B. paslėpdami A. K. automobilyje „Mercedes Benz S320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse ne vėliau kaip 2016 m. liepos 1 d. M. B. neteisėtai įgytą labai didelį narkotinių medžiagų – kanapių dervos, kiekį – 18 kg, kuriose narkotinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 24 %., ir labai didelį narkotinės medžiagos– kokaino, kiekį – 2 280 g, kuriame gryno kokaino (bazės pavidalu) koncentracija – 81%, šias narkotines medžiagas automobilyje laikė. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, M. B. nurodė A. K. minėtą automobilį su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis nugabenti iš Ispanijos Karalystės į Norvegijos Karalystę, po ko, A. K., vykdydamas M. B. nurodymą, vairuodamas lengvąjį automobilį „Mercedes Benz S320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jame neteisėtai laikė ir gabeno minėtas narkotines medžiagas iki 2016 m. liepos 1 d., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ir labai didelis narkotinių medžiagų kiekis nebuvo nugabentas į Norvegijos Karalystėje tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams, nes minėtu laiku jam važiuojant Narbonne mieste Prancūzijoje jis buvo sulaikytas Prancūzijos muitinės pareigūnų, kurie surado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. B. laikinai sulaikytas 2018 m. sausio 16 d. 10.20 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d nutartimi kardomosios priemonės terminas pratęstas trims mėnesiams. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi kaltinamajam M. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 16 d. Suėmimo terminas pratęstas nustačius du iš įstatyme nustatytų suėmimo pagrindų – būdamas laisvėje kaltinamasis M. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kaltinamojo M. B. gynėjas advokatas Vytenis Dziegoraitis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį. Skunde gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina, nes yra nepagrįsta, priimta nesant pakankamų, suėmimui taikyti reikalingų sąlygų bei pagrindų. Gynėjas pažymi, kad kitam kaltinamajam šioje byloje – K. L. griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas- netaikyta, nors jis taip pat kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau M. B. suimtas jau beveik šešis mėnesius, tokiu būdu pažeidžiant proporcingumo principą. Juo labiau kad kaltinamojo motina R. B. užstatui surinko 30 000,00 Eur ir juos įnešė į atitinkamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą banke. Nesutikdamas su žemesnės instancijos teismo išvada, kad tik suėmimas gali padėti užtikrinti M. B. dalyvavimą baudžiamajame procese ir apriboti jo galimybes veikti nusikalstamai, gynėjas pažymi, kad sumokėta pinigų suma užstato davėjai yra itin didelė, atsižvelgiant į jos materialinę padėtį. Taigi, užstato dydis leidžia manyti, kad užstato sumos praradimo grėsmė užtikrintų M. B. dalyvavimą bylos procese. Gynėjas nurodo, jog kitas kaltinamasis viso bylos proceso metu yra laisvėje nesumokęs jokio užstato. Tai leidžia daryti išvadą, kad dėl užstato skundžiamoje nutartyje pasisakyta pernelyg lakoniškai, plačiau neanalizuojant jo paskyrimo galimybės. Skunde nurodoma, jog iki M. B. sulaikymo ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas beveik pusantrų metų, tačiau nenustatyti jokie M. B. veiksmai, leidžiantys spręsti apie jo pastangas pasislėpti. Priešingai, didesnę šio netrumpo laikotarpio laiko dalį jis gyveno toje pačioje vietoje Lietuvoje. Jis anksčiau neteistas, o tikimybę, kad jis gali bėgti ar slėptis nuo teismo taip pat mažina pakankamai ilgas – pusės metų trukmės kaltinamojo suėmime išbūtas laikas. Spręsdamos dėl asmens suėmimo, institucijos privalo apsvarstyti alternatyvias priemones jo atvykimui į teismą užtikrinti Atsisakymas taikyti tokias priemones turėtų būti motyvuojamas nurodant, dėl kokių priežasčių jų nepakaktų kardomųjų priemonių tikslams pasiekti (Bolech prieš Šveicariją, Khodorkovskiy prieš Rusiją). Gynėjo vertinimu, skundžiamoje nutartyje tokios alternatyvios priemonės, t. y. užstato, nepaskyrimas motyvuotas nepakankamai.Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl kaltinamojo tamprių socialinių ryšių su Lietuva nebuvimo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimo, jo tėvo slapstymosi nuo teisėsaugos institucijų faktu bei kaltinamojo ryšių užsienyje. Gynėjas nurodo, jog teismui buvo pateikta UAB „F.“ 2018 m. balandžio 9 d. pažyma, patvirtinanti, jog M. B. šioje įmonėje būtų įdarbintas transporto vadybininko pareigose. Būdamas laisvėje jis gautų atlyginimą, o tai, pasak gynėjo, eliminuoja argumentą dėl legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje nebuvimo. Be to, socialinių bei ekonominių ryšių su Lietuva nebuvimą paneigia ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys, kurie įrodo, kad ilgiau nei metus iki sulaikymo kaltinamasis byloje nurodytu adresu gyveno kartu su sugyventine. Bylos medžiagoje taip pat yra kaltinamojo motinos R. B. sutikimas dėl gyvenamosios vietos suteikimo sūnui jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Nepaisant to, kad kaltinamasis ilgą laikotarpį iki sulaikymo buvo sekamas bei fiksuojamas jo bendravimas su kitais asmenimis telekomunikaciniais ryšiais, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad jis buvo susitikęs, telefonu ar kitokiu būdu bendravo su savo tėvu. Todėl M. B. tėvo, kuris prieš daugelį metų buvo nuteistas kitoje byloje, slapstymosi nuo teisėsaugos aplinkybė neturi būti vertinama prieš kaltinamąjį, nes tam, gynėjo nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Skunde taip pat nurodoma, jog su visomis, nutartyje išvardintomis užsienio valstybėmis Lietuva turi sudariusi teisinės pagalbos sutartis, kurios palengvina ekstradicijos procedūras asmens pasislėpimo nuo teisėsaugos kitoje šalyje atveju. Ši aplinkybė, gynėjo teigimu, mažina M. B. pabėgimo tikimybę.Gynėjo vertinimu, už kaltinamąjį sumokėtas užstatas, rašytiniai patvirtinimai dėl gyvenamosios vietos užtikrinimo bei įdarbinimo, ankstesnio teistumo nebuvimas ir suėmime išbūtas laikas mažina tikimybę, kad M. B. gali imtis negatyvių veiksmų, kuriems užkirsti kelią siekiama taikant kardomąsias priemones. Taigi, BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai gali būti pasiekti M. B. paskyrus mažesnius procesinius apribojimus.Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Kaltinamojo M. B. gynėjo Vytenio Dziegoraičio skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti K. L. parodymuose, asmens atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, dokumentuose, gautuose iš Prancūzijos teisėsaugos institucijų, telefoninių pokalbių kontrolės ir slapto sekimo protokoluose bei kituose procesiniuose dokumentuose. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.Nagrinėjamu atveju M. B. kaltinamas galimai padaręs tris labai sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 5 straipsnyje, BK 7 straipsnio 12 punkte, BK 25 straipsnio 3 dalyje BK 260 straipsnio 3 dalyje. Jam gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam M. B. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo buvimo, tinkamai įvertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, M. B. kaltinamas padaręs tris labai sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 5 straipsnyje, BK 7 straipsnio 12 punkte, BK 25 straipsnio 3 dalyje BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės nuo dešimties iki penkiolikos metų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog ilgėjanti suėmimo taikymo trukmė, bent jau šioje proceso stadijoje, nemažina rizikos, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nepaisant to, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas M. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo nuolatinį darbą ir pastovias legalias pajamas, o aplinkybė, kad būdamas laisvėje jis turėtų darbą, nepatvirtina išvados, jog M. B. su jo darbine aplinka Lietuvoje saisto itin stiprūs, ilgalaikiai ir teigiami socialiniai ryšiai. Juo labiau kad kaltinamasis gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje jokio nekilnojamojo turto neturi. Bylos medžiagoje yra duomenų, kad kaltinamasis būdamas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, turi sugyventinę, palaiko ryšius su giminaičiais. Tačiau, nagrinėjamu atveju suimtojo šeiminiai ryšiai ir gyvenamosios vietos turėjimas, atsižvelgiant į tai, kad su Lietuvos Respublika jo nesaisto tamprūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai, jis kaltinamas trijų labai sunkių nusikaltimų su užsienio elementu padarymu, už kuriuos gresia itin griežta laisvės atėmimo bausmė, savo reikšmingumu nenusveria tikimybės, kad jis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali pasislėpti nuo teismo. Iš M. B. pareikšto kaltinimo matyti, kad jo galimas vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo antraeilis, o priešingai, itin aktyvus. M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje. Jis kaltinamas subūręs organizuotą grupę ir dalyvavęs jos veikloje vykdant nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, šių medžiagų gabenimu tranzitu į Europos Sąjungos ir trečiąsias valstybes. Be to, nusikalstamas veikas jis galimai padarė veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais, įsikūrusiais užsienyje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamojo tėvas R. B., 2011 m. spalio 14 d. nuteistas už nusikaltimo padarymą, slapstosi nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų. Nepaisant to, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog kaltinamasis bandė susisiekti su tėvu, pirmiau nurodytas faktas, įvertinus jį kitų baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste, sustiprina manymą, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali pasislėpti, taip bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad M. B. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis turi ryšių užsienyje. Kaltinamojo gynėjo skunde akcentuojama, kad jis turi ilgametę draugę, su kuria veda bendrą ūkį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o paleistas į laisvę turėtų darbo vietą, t. y. nuolatines teisėtas pajamas. Tačiau bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų, kurie rodytų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, M. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis).Apygardos teismas kaltinamajam M. B. suėmimo terminą pratęsė nustatęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas), jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nustatydamas šį pagrindą apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kaltinimai M. B. pareikšti dėl trijų labai sunkių nusikaltimų padarymo, susijusių su labai didelių kiekių narkotinių medžiagų gabenimu užsienio valstybėse. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Nors jis praeityje neteistas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jam inkriminuotus nusikaltimus M. B. padarė veikdamas organizuotoje grupėje, galimai atlikdamas organizatoriaus veiksmus. Be to, iš bylos medžiagos ir M. B. pateiktų kaltinimų pobūdžio matyti, kad lėšų pragyvenimui jis galėjo gauti darydamas nusikalstamas veikas, t. y. organizuodamas disponavimą narkotikais. Juo labiau kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog galimai nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu kaltinamasis iš esmės niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šių aplinkybių visuma rodo, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas kaltinamajam M. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas.Kaltinamojo M. B. gynėjas skunde nurodo, kad kitam kaltinamajam K. L. taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nei M. B.. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienam kaltinamajam taikomų kardomųjų priemonių skyrimo klausimai sprendžiami atskirai, įvertinus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Kitam kaltinamajam pareikšti analogiški kaltinimai dar nereiškia, kad jų teisinė padėtis, kalbant apie procesinių prievartos priemonių taikymą, yra vienoda. Juo labiau kad skirtingai nei kaltinamajam M. B., K. L. pareikštas kaltinimas dėl vieno, o ne trijų labai sunkių nusikaltimų padarymo.Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma kardomoji priemonė – 30 000,00 Eur užstatas, kurį surinko kaltinamojo motina, atsižvelgus į M. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, mastą, jų intensyvumą, jo galimą vaidmenį nusikaltimų padaryme nėra pakankama, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra M. B. asmenybės pavojingumas ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įrodymai leidžia manyti, kad M. B. galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė subūręs organizuotą grupę bei veikdamas jos sudėtyje, atlikdamas organizatoriaus vaidmenį. Įvertinusi anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas M. B., kiekį, pobūdį ir sunkumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu kaltinamajam M. B. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo M. B. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.