- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-202-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04669-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- E. Ž.
- Ieškovas
- UAB „EKO kepykla“
- Trečiasis asmuo
- A. P.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė) Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „EKO kepykla“ ieškinį atsakovui E. Ž. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo A. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „EKO kepykla“ pateikė teismui ieškinį atsakovui E. Ž., kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2015-01-20 dieną sudarytas dviejų kūčiukų gamybos aparatų pirkimo - pardavimo sutartis tarp pardavėjo E. Ž. ir pirkėjo UAB „EKO kepykla“, taikyti restituciją ir iš atsakovo E. Ž. ieškovui UAB „EKO kepykla“ priteisti 4.054,68 EUR, o E. Ž. grąžinti dvi elektrines mėsos malimo mašinas; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad UAB „Riestlita“ 2014-12-29 įsigijo 100 procentų UAB „EKO kepykla“ akcijų. Akcininkų pasikeitimas juridinių asmenų registre įregistruotas 2015-01-20. Įgaliotam UAB „Riestlita“ asmeniui ir vadovui, 2015-01-20 nuvykus į UAB „EKO kepykla“ patalpas ir susipažinus su piniginių lėšų judėjimu, pastebėta, kad tą pačią dieną iš įmonės sąskaitos į pardavimo vadybininko E. Ž. sąskaitą buvo pervesta 4.054,68 EUR už kūčiukų aparatus. Tą pačią dieną elektroniniu laišku E. Ž. atsiuntė nepasirašytas 2014-12-03 ir 2015-01-05 pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarčių tekstai (išskyrus datas) yra identiški. Pagal šias sutartis ieškovas turėjo nupirkti du savadarbius kūčiukų gamybos aparatus po 7.000,00 Lt atskaičius mokesčius. Pirkėjas turėjo sumokėti prekės kainą per 5 dienas nuo sutarties sudarymo, o pardavėjas turėjo perduoti prekes pirkėjui tą pačią dieną, kai sumokama pirkimo kaina. Kūčiukų gamybos aparatų perdavimo aktai nėra sudaryti, jų įsigijimo dokumentai neperduoti. Įmonėje apžiūrėti taip vadinami 2 vienetai „kūčiukų gamybos aparatų“, pasirodė esančios senos nurašytos elektrinės mėsos malimo mašinos, kurios nepritaikytos ir nesaugios kūčiukų gamybai. Šių mėsmalių kaina yra keleriopai mažesnė nei sumokėta E. Ž.. E. Ž. ir A. P. buvo įmonės darbuotojai, kuriems turėjo būti žinoma kūčiukų gamybos technologija ir kokie įrengimai yra reikalingi jų gamybai, kad pramoninės mėsos malimo mašinos jų gamybai netinka. Mėsos malimo mašinos be jokių dokumentų į įmonę atvežtos anksčiau, pinigai už jas pervesti ir pirkimo - pardavimo sutarčių projektai įmonėje gauti 2015-01-20, kada keitėsi įmonės akcininkas. Už perkamus ne tos paskirties daiktus sumokėta daug daugiau nei jie iš tikrųjų verti. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad sandorį dėl kūčiukų gamybos aparatų pirkimo - pardavimo 2015-01-20 sutartys sudarytos, esant piktavališkam atsakovo E. Ž. ir įmonės atstovo (direktoriaus) A. P. susitarimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas bei trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nenurodyta kas nustatė, kad tai buvo pramoninės mėsos malimo mašinos, kad jos netiko gaminti ir kas nustatė, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo žinojo, kad mašinos netinka kūčiukų gamybai. Nenurodyta kiek ieškovo teigimu šie įrenginiai yra verti. Ginčo įrengimai pagamino 60 tonų kūčiukų, buvo gautas bendrovės akcininkų sutikimas juos pirkti.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiomis 2015-01-20 faktiškai sudarytas dviejų kūčiukų gamybos aparatų pirkimo - pardavimo sutartis tarp pardavėjo E. Ž. ir pirkėjo UAB „EKO kepykla“. Pripažino negaliojančiomis 2014-12-03 ir 2015-01-05 tarp pardavėjo E. Ž. ir pirkėjo UAB „EKO kepykla“, atstovaujamo direktoriaus A. P., sudarytas dviejų kūčiukų gamybos aparatų pirkimo - pardavimo sutartis. Taikė restituciją ir iš atsakovo E. Ž. ieškovui UAB „EKO kepykla“ priteisė 4.054,68 Eur, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 491,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nusprendė atsakovui E. Ž. grąžinti dvi elektrines mėsos malimo mašinas, esančias ieškovo UAB „EKO kepykla“ patalpose. Valstybei iš atsakovo priteisė 10,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Teismas nustatė, kad 2015-01-20 vietinio mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas UAB „EKO kepykla“ pervedė atsakovui E. Ž. 4.054,65 EUR už kūčiukų aparatą. E. Ž. pinigų pervedimo metu buvo ieškovo darbuotojas (2014-05-16 Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovo buhalterė R. D. mokėjimo pavedimą padarė remdamasi tuometinio direktoriaus A. P. (2013-01-23 Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) žodiniu nurodymu ir elektroniniu paštu atsiųstomis 2014-12-31 pirkimo-pardavimo sutartimis dėl savadarbių kūčiukų gamybos įrengimų įsigijimo už 14.000,00 Lt (2015-02-10 paaiškinimas). Elektroniniu paštu 2015-01-20 atsiųstos sutartys nebuvo patvirtintos šalių parašais. 2015-01-20 pasikeitė ieškovo savininkas, bendrovę įsigijo UAB „Rieslita“ ir tapo ieškovo akcininku. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2015-01-27 pretenzija, prašydamas grąžinti 4.054,68 EUR, nurodydamas, jog bendrovė įrenginio pavadinimu „kūčiukų aparatas“ neįsigijo, bendrovėje nėra nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei pardavėjo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovas ieškovo pretenzijos nepatenkino. UAB „Rezultatas“ auditorius išvadoje nurodyta, jog 2015-01-20 ieškovo atlikta pinigų mokėjimo operacija (už kūčiukų aparatą) nepagrįsta juridiniais dokumentais (UAB „Rezultatas“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus).
Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė daikto pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Ginčijamos pirkimo-pardavimo sutartys buvo faktiškai sudarytos 2015-01-20, nors įrengimai ieškovui perduoti dar 2014 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Atsakovas, sudarydamas su ieškovu ginčijamas sutartis, neperdavė jokių dokumentų, patvirtinančių įrengimų paskirtį – kūčiukų gamyba, tarp sutarčių šalių nebuvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriame būtų užfiksuota, jog ieškovui perduodamas savadarbis kūčiukų gamybos įrengimas. Atsakovas ieškovo teiginius, kad jam perduotas įrenginys neatitinka ginčijamose sutartyse nurodyto perkamo daikto paskirties, paneigiančių įrodymų nepateikė. Vien tai, kad byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovas 2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais vykdė kūčių gamybą ir realizavimą (PVM sąskaitos-faktūros, MAXIMA LT, UAB duomenys), nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovui perduoti įrengimai buvo skirti ir tinkami kūčiukų gamybai. Byloje esantis iki 2014-12-29 buvusio ieškovo savininko pareiškimas, jog UAB „Žemaitijos investicijos“, būdama 100 proc. ieškovo akcijų savininke, sutiko pirkti du savadarbius kūčiukų aparatus už 14.000,00 Lt iš atsakovo E. Ž., nepatvirtina, kad tie savadarbiai kūčiukų aparatai ir buvo perduoti ieškovui (2015-03-17 UAB „Žemaitijos investicijos“ pareiškimas). Teismas kritiškai vertino ir liudytojos, trečiojo asmens parodymus dėl perduotų įrenginių atitikimo ginčo sutarčių objektui, nes mokėjimo pavedimas atsakovui už kūčiukų aparatą buvo atliktas neturint pasirašytų pirkimo-pardavimo sutarčių, priėmimo-perdavimo aktų, neįtraukus perkamų objektų į bendrovės turto apskaitą.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pavedimas atliktas akcininkų pasikeitimo dieną, neturint tinkamai įformintų pirkimo-pardavimo sutarčių, tokie veiksmai kelia abejonių. Teismo posėdžio metu pavedimą atlikusi buhalterė, A. P. ir atsakovas E. Ž. teigė, kad kūčiukų aparatai ieškovui perduoti buvo jau bent rugsėjo mėnesį ir su jais buvo tris mėnesius gaminami kūčiukai, tačiau iš esmės negalėjo paaiškinti, kodėl ginčo sandoriai nebuvo įforminti ankščiau ar bent jau tuo momentu, kada buvo vykdomas apmokėjimas. Neesant įrodymų, kokiu pagrindu ir už kiek atsakovas E. Ž. galimai įgijo savadarbius kūčiukų įrengimus, kuriuos turėjo pagal ginčo sutartis perduoti ieškovui, neesant jokių dokumentų, patvirtinančių, jog įrengimai, kurie faktiškai buvo perduoti ieškovui, yra savadarbiai kūčiukų gaminimo įrenginiai, sudaro pakankamą pagrindą abejoti ginčo sutarčių teisėtumu. Pagrįstų abejonių teismui kėlė ir atsakovo E. Ž. paaiškinimai, kad jis minėtus įrengimus pirko (duomenys neskelbtini) už savo asmenines lėšas bei pertvarkė taip pat už asmenines lėšas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad labiau tikėtina, jog ginčo 2015-01-20 pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos esant atsakovo E. Ž. ir tuometinio ieškovo direktorius A. P. piktavališkam susitarimui.
Teismas ex officio sprendė, kad 2014-12-03 ir 2015-01-05 tarp pardavėjo E. Ž. ir pirkėjo UAB „EKO kepykla“ atstovaujamo direktoriaus A. P., sudarytos dviejų kūčiukų gamybos aparatų pirkimo - pardavimo sutartys taip pat pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.78 str. 1 d., 1.91 str. 1 d.).
Nurodė, kad pripažinus ginčo sutartis negaliojančiomis, taikytina restitucija ir jų pagrindu atsakovui pervesta 4.054,65 EUR suma priteistina iš atsakovo ieškovui. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nepaneigta aplinkybė, jog ieškovo patalpose yra atsakovo perduoti mėsos malimo įrengimai, jie grąžintini atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas E. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas. Pripažinęs ginčijamus sandorius negaliojančius kaip sudarytus dėl piktavališko susitarimo, netinkamai taikė ir aiškino LR CK 1.91 str. 1 d. nuostatas. Teismas nenurodė ginčijamų sandorių piktavališko turinio, nenustatė abipusės ir vieningos trečiojo asmens A. P. (buvusio ieškovės vadovo) ir atsakovo E. Ž. tyčios bei nenurodė kuo pasireiškė ginčijamų sandorių nenaudingumas ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
2) Piktavališkas susitarimas tarp buvusio ieškovės vadovo grindžiamas vien tik prielaidomis bei abejonėmis, kad pavedimas už kūčiukų aparatus buvo atliktas akcininkų pasikeitimo dieną bei neturint tinkamai įformintų pirkimo - pardavimo sutarčių. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas šias aplinkybes nepagrįstai ignoravo byloje duotus trečiojo asmens A. P., liudytojos R. D., atsakovo paaiškinimus, kad apie akcininkų pasikeitimą nebuvo žinoma. Prašymas registruoti JAR pakeitimus, susijusius su akcininkų pasikeitimu, JAR buvo gautas tiktai 2015 m. sausio 20 d. Teismas nevertino atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų dėl atsiskaitymo už įrenginius sąlygų. Atsiskaitymas už įsigytus kūčiukų gamybos aparatus buvo siejamas su iš MAXIMA UAB, LT gautu apmokėjimu už kūčiukų produkciją.
3) Aplinkybės, kad pavedimas atliktas esant nepasirašytoms sutartims, savaime nesudaro pagrindo išvadai apie piktavališko susitarimo egzistavimą. Įrengimai dar iki pavedimo atlikimo (2015-01-20) ieškovės veikloje buvo faktiškai naudojami nuo 2014 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesių, generavo ieškovei pajamas. Byloje pateiktos pasirašytos sutartys, kurios buvo pasirašytos po pavedimo atlikimo.
4) Viena tai, kad nėra įrodymų, kokiu pagrindu ir už kiek atsakovas įsigijo įrengimus ir juos perdirbo, nepatvirtina ir neįrodo piktavališkumo fakto sudarant sandorius. Įrodinėjant piktavališką susitarimą, faktas, iš kur ir už kiek E. Ž. įsigijo įrenginius, kiek kainavo perdirbimas, esant įrodymams, kad šių aparatų dėka ieškovė gavo daugiau nei 90 000 Eur pajamų, tam buvo gautas akcininko pritarimas (sutikimas), nėra teisiškai reikšmingas, nes jis nei paneigia, nei patvirtina bylai jokių reikšmingų aplinkybių (piktavališkumo fakto).
5) Vien tai, kad ginčijami sandoriai nebuvo pasirašyti, tačiau faktiškai pirkimo - pardavimo sutartys įvykdytos, o pirmosios instancijos teismui atsakovo kaltės apskritai neanalizavus ir nekonstatavus esant tyčinei kaltės formai, ginčo sandoriai negalėjo būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 str. 1 d. Ieškovė neįrodinėjo, jog buvęs ieškovės atstovas negalėjo ir neturėjo teisės sudaryti ginčijamus sandorius, kas reiškia, kad tiek atliktas pavedimas už kūčiukų aparatus, tiek sudaryti sandoriai, kurių dėka ieškovė gavo pajamas, atitiko įmonės veiklos tikslus, dėl ko byloje nebuvo įrodyta susitariančių šalių kaltė tyčios forma.
6) Byloje neįrodyta, kad ginčo sandoris buvo nenaudingas ieškovei. Ieškovė neįrodė, kad kūčiukų aparatų kaina yra daug mažesnė. Ginčo sandoriai ir/ar jų sąlygos, kurie leido ieškovei gauti daugiau nei 90 000 Eur pajamų, kai buvo investuota tiktai 4054.68 Eur, nebuvo ir negalėjo būti nenaudingi ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
7) Teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus. Teismas nepagrįstai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, o ne surinktais byloje įrodymais, kurių pakako išvadai, jog tarp buvusio ieškovės vadovo ir atsakovo nebuvo jokio piktavališko susitarimo. Šiuo principu galima vadovautis tuomet, kai nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių konkrečias aplinkybes.
8) Byloje nėra ginčo, kad būtent iš atsakovo įsigytais įrenginiais buvo pagaminti ir realizuoti kūčiukai, stengtasi gauti pelną. Be to, ieškovė neįrodinėjo, jog kūčiukai buvo ar galėjo būti pagaminti kitais, o ne iš atsakovo, įsigytais įrengimais (aparatais). Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog už pagamintus ir parduotus kūčiukus buvo gauta daugiau nei 90 000 Eur pajamų, nepatvirtina, kad ieškovei perduoti įrenginiai buvo skirti ir tinkami kūčiukų gamybai.
9) Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Ieškovė turėjo įrodyti, kad įsigyti įrenginiai neatitiko perkamo daikto paskirties. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas ieškovės teiginius, kad jam perduotas įrenginys neatitinka ginčijamose sutartyse nurodyto perkamo daikto paskirties, paneigiančių įrodymų nepateikė. Tačiau byloj esantys įrodymai patvirtina, kad įsigyti kūčiukų gaminimo įrenginiai atitiko ginčo sandoriuose nurodytą perkamo daikto paskirtį.
10) Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtinta, kad savadarbiai kūčiukų aparatai ir buvo perduoti ieškovei. Kūčiukų aparatų įsigijimas atitiko akcininko valią, sandoriai nebuvo spontaniški ar skuboti, kas paneigia piktavališko susitarimo tarp buvusio ieškovės vadovo A. P. ir atsakovo E. Ž. egzistavimo faktą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Žemaitijos investicijos“ pareiškimas neaptvirtina, kad savadarbiai kūčiukų aparatai ir buvo perduoti ieškovei, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams ir padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 185 str.).
11) Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad tarp šalių nebuvo pasirašytas įrengimų priėmimo – perdavimo aktas nepaneigia fakto, kad jau nuo 2014 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesio kūčiukų gaminimo įrenginiai buvo perduoti ieškovei.
12) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoriai sudaryti 2015 m. sausio 20 d., t. y. kai buvo pervesta sutartyse nurodyta įrenginių kaina pardavėjui, kadangi byloje nustatyta, jog įrengimai ieškovei buvo perduoti dar 2014 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Be to, tarp šalių ginčo (išskyrus dėl datos) dėl to, kad pirkimo – pardavimo sandoriai buvo sudaryti, nėra, todėl sandorio data neturi jokio ryšio su įrodinėjimo dalyku šioje byloje (piktavališko susitarimo egzistavimu).
13) Ginčijamų sutarčių 1.2.1. punkte yra aiškiai nurodytas ir identifikuotas sutarties dalykas – savadarbis kūčiukų gamybos įrengimas“. Tai, kad iki įrenginių perdarymo ir perdavimo ieškovei su jais gal būt buvo galima atlikti mėsos malimo darbus, nepaneigia fakto, kad juos perdirbus buvo pagaminti kūčiukai. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovei buvo perduoti šalių suderinti ir aptarti daiktai, tinkami naudoti pagal jų paskirtį, t. y. kūčiukų gamybai, kas atitinka CK 6.331 str. 1 d. nuostatas
14) Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, tačiau nedetalizavo kokios. Net jei ir būtų buvusios pažeistos tam tikros aukščiau nurodyto įstatymo nuostatos, tai savaime nereikštų ir neįrodytų, jog tarp ieškovės buvusio vadovo ir atsakovo buvo piktavališkas susitarimas. Už tinkamą buhalterinės apskaitos vykdymą atsakingas ieškovas, o ne atsakovas.
15) Teismas neįvertino aplinkybė, kad pasikeitus akcininkams ginčo daiktus uždrausta įtraukti į apskaitą. Viena ta aplinkybė, kad turtas nebuvo įtrauktas į ieškovės buhalterinę apskaitą, nesudaro pagrindo išvadai dėl piktavališko susitarimo tarp buvusio ieškovės vadovo A. P. ir atsakovo E. Ž. egzistavimą.
Šalies argumentai
16) Pirmosios instancijos teismas, ex officio pripažindamas 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2015 m. sausio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis, peržengė ieškinio ribas, kadangi ieškinyje ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis tik 2015 m. sausio 20 d. sudarytas kūčiukų gamybos aparatų pirkimo – pardavimo sutartis ir nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiomis 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2015 m. sausio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis. Iš kitos pusės, teismas pripažindamas negaliojančiomis 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2015 m. sausio 5 d. bei 2015 m. sausio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartis, paliko teisinių neaiškumų ir neapibrėžtumų, kadangi iš tokio teismo sprendimo taip ir neaišku, kiek apskirtai iš viso buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutarčių. Be to, šiuos sandorius pripažįstant negaliojančiais, pažeistos materialinės teisės normos.
17) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinei pagalbai apmokėti), kadangi iš į bylą pateikto mokėjimo pavedimo nėra galimybės identifikuoti bei daryti išvadą, jog šios išlaidos būtent yra susijusios su nagrinėjama byla.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015-10-12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Pagal buhalterės R. D. paaiškinimą, kūčiukų gamybos aparatai į įmonę buvo atvežti 2014 metų rugpjūčio rugsėjo mėnesiais ir turėjo būti bandomi. Įrenginiai nebuvo įtraukti į įmonės sąskaitą. Tai rodo, kad susitarimas nupirkti šiuos ginčo įrenginius turėjo būti aptartas atskirai po jų išbandymo. Įmonei neperduotos pasirašytos sutartys. Ieškovė neturėjo galimybės pasiaiškinti su atsakovu, su įmonės direktoriumi dėl ginčijamų sandorių sudarymo. Šios aplinkybės bei nupirktos įrangos būklė ieškovei leido daryti išvadas, kad kūčiukų gamybos aparatai įsigyti esant piktavališkas atsakovo ir įmonės direktoriaus susitarimui.
Atsiliepimas
2) Apie pasirašytas sutartis ieškovui tapo žinoma tik gavus atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimą į ieškinį. Tačiau prie vadovo parašo nėra įmonės antspaudo, o tai rodo, kad jos pasirašytos kai A. P. jau nebebuvo įmonės vadovu.
3) Nustatyta, kad kūčiukų gamybos aparatai į įmonę atvežti 2014 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Tačiau jie perduoti tik išbandyti ir ar įmonė juos pirks turėjo būti sprendžiama vėliau. Atsakovas bei trečiasis asmuo nenurodo kada pasiektas susitarimas pirkti nurodytus įrenginius.
4) Teismas pagrįstai buvusio akcininko 2015-03-17 pareiškimą vertino kritiškai, nes nėra pateiktas akcininko sprendimas šiuo klausimu. Jei 2014 metų lapkričio mėnesį buvo priimtas sprendimas pirkti kūčiukų gamybos aparatus, nėra aišku kodėl 2014 metais neįformintos pirkimo-pardavimo sutartys, nepervesti pinigai, aparatai įmonėje neužpajamuoti.
5) Laikotarpiu nuo 2014-09-22 iki 2015-03-02 MAXIMA LT, UAB už nupirktus kūčiukus padarė 19 pavedimų, todėl nepagrįstai teigiama, kad buvo sutarta, jog už įrenginius atsakovui pinigai bus pervesti gavus atsiskaitymą iš MAXIM ALT, UAB. Tai paneigia ir sutarčių sąlygos dėl apmokėjimo.
6) Buvusiam įmonės vadovui A. P. bei buhalterei buvo žinoma apie akcininkų pasikeitimą, nes vykstant deryboms su senuoju akcininku, jie teikė įvairias ataskaitas.
Šalies argumentai
7) Apeliantų nurodytas aplinkybes, kad sandoris buvo naudingas įmonei, paneigia balansas, pelno nuostolių ataskaita.
8) 2015-09-07 UAB „Vilniaus duona“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovės šiai įmonei 2014-11-26 išrašyta kreditinė PVM sąskaita-faktūra rodo, kad dalies įmonei pateiktų kūčiukų kokybė buvo prasta, todėl buvo padaryta 9619,44 Eur (33 214,01 Lt) nuolaida.
9) Įmonėje 2014 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais padidėjo fasuotojų-formuotojų skaičius. Tai rodo, kad didžioji dalis kūčiukų pagaminti ne E. Ž. perduotais įrenginiais, o rankomis pjaustant iškočiotą tešlą. Tai rodo, kad nupirkti įrenginiai nebuvo tinkami kūčiukų gamybai.
10) Tai, kad teismas ex officio pripažino negaliojančiomis atsakovo į bylą pateiktas 2014-12-03 ir 2015-01-05 sutartis nerodo, kad sutarčių buvo daugiau. Kadangi ieškovė neturėjo sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių, ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis, faktiškai sudarytas pinigų pervedimo dieną 2015-01-20.
11) Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis 2015-01-20 dieną sudarytas dviejų kūčiukų gamybos aparatų pirkimo - pardavimo sutartis tarp pardavėjo E. Ž. ir pirkėjo UAB „EKO kepykla“ CK 1.91 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad labiau tikėtina, jog ginčo 2015-01-20 pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos esant atsakovo E. Ž. ir tuometinio ieškovo direktorius A. P. piktavališkam susitarimui (CK 1.91 str. 1 d.).
Remiantis CK 1.91 str. 1 d. nuostatomis teismo tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Atstovas privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais. Jeigu sandorį atstovas sudaro piktavališkai susitaręs su kita šalimi (jos atstovu) ir kenkia atstovaujamojo interesams, toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).
Byloje nustatyta, jog 2015-01-20 iš UAB „EKO kepykla“ sąskaitos atsakovui E. Ž. pervesta 4054,68 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant kad tai mokėjimas už kūčiukų aparatą (AB SEB bankas, vietinio mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas buvo UAB „EKO kepykla“ pardavimų vadovas (2014-05-16 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis 2014-12-03, 2015-01-05 pirkimo pardavimo sutartimis atsakovas E. Ž. (pardavėjas) įsipareigojo perduoti ieškovo UAB „EKO kepykla“ (pirkėjas) nuosavybėn pardavėjui priklausančias turtines teises „kūčiukų gamybos aparatą“, o ieškovas įsipareigojo už jas sumokėti. Sutarties dalykas- savadarbis kūčiukų gamybos įrengimas. Minėtos sutartys į ieškovo buhalteriją elektroniniu paštu atsiųstos 2015-01-20.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog byloje nėra ginčo, kad ginčo kūčiukų gaminimo įrenginiai ieškovei perduoti 2014 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. CK 6.309 str. 1 d. nustatyta, jog laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Tai reiškia, jog kūčiukų gamybos aparatų pirkimas – pardavimas įvykęs.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas be ginčo aparatų, turėjo ar turi kitus kūčiukų gamybos aparatus. Tuo tarpu remiantis teismui pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis matyti, jog įmonė kūčiukus gamino ir realizavo. Tai patvirtina, kad ginčo įrenginiais kūčiukai buvo gaminami, parduodami (2014-12-15 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-11 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-20 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-20 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-21 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-03 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-03 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-10 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-10 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)). Šią aplinkybę patvirtina ir MAXIMA LT, UAB pateikti paaiškinimai, kad UAB „EKO kepykla“ tiekė MAXIMA LT, UAB kūčiukus laikotarpiu nuo 2014-11-18 iki 2014-12-23. Nurodyti perduoti kūčiukų kiekiai ir kaina.
Nėra pagrindo teigti, kad ginčo sutartys sudarytos esant piktavališkam susitarimui, buvo nenaudingos įmonei. Pažymėtina, kad byloje taip pat yra pateiktas UAB „Žemaitijos investicijos“ 2015-03-07 pareiškimas, jog UAB „Investicijos“ būdama vienintele UAB „EKO kepykla“ akcininke, sutiko pirkti iš atsakovo du „savadarbius kūčiukų aparatus“ už 14 000 Lt, nes įmonė neturėjo aparatų kūčiukų gamybai, o šventiniu periodu buvo itin paklausu. Tai patvirtina, kad buvo nutarta pirkti būtent savadarbius kūčiukų gamybos aparatus, kurie į įmonę buvo atvežti 2014 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Tuo tarpu ieškovai teigdami, kad įmonėje esantys taip vadinami „kūčiukų gamybos aparatai“ yra senos elektrinės mėsos malimo mašinos, kurios nepritaikytos ir nesaugios kūčiukų gamybai, nepateikia įrodymų, kad ne tokius įrenginius buvo sutarta pirkti, ar kad pristatyti ne tokie įrenginiai, dėl kurių susitarta. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ieškovas 2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais vykdė kūčiukų gamybą ir realizavimą, nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovui perduoti įrengimai buvo skirti ir tinkami kūčiukų gamybai.
Įrangos įsigijimo iš atsakovo kaina buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, todėl šiuo atveju aplinkybės, už kiek atsakovas įgijo ginčo įrenginius ar kiek kainavo jų paruošimas kūčiukų gamybai, neturi teisinės reikšmės. Ieškovas taip pat nepagrindžia savo argumentų, kad tokių įrenginių kaina yra keleriopai mažesnė.
Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos esant piktavališkam susitarimui.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad įmonė dirbo nuostolingai, nepaneigia byloje esančių įrodymų, kad už pagamintus kūčiukus ieškovas gavo pajamas. Teismui nepateikti duomenys kokia veikla įmonė užsiėmė ar kokius gaminius ji dar gamino, kokios aplinkybės lėmė finansinę situaciją, tačiau kaip nurodyta, pateikti įrodymai nepaneigia, kad tai įmonė gamino kūčiukus, gaudavo apmokėjimą už šią pagamintą produkciją. Taip pat ir kitos nurodytos aplinkybės netinkamos kokybės kūčiukų, netinkamos apskaitos atliekant atsikaitymą pagal sutartis, atsiskaitymo data, pasirašytos sutarties buvimas ar ne, nepatvirtina piktavališko susitarimo.
Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl nevertintini kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti papildomi įrodymai, nes jie nebuvo pateikti ir analizuojami pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nenurodė, kodėl jų nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat nenurodo, kokius būtent apeliacinio skundo argumentus, kurie nebuvo analizuojami pirmosios instancijos teisme, jie paneigia.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai vertinant bylos įrodymus, pažeidžiant materialinės teisės normas, todėl jis naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo apeliacinis skundas tenkintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „EKO kepykla“ ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, iš naujo išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, atsakovui E. Ž. iš ieškovės priteistinos 1447 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 847 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „EKO kepykla“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „EKO kepykla“ (įmonės kodas 166505997, buveinės adresas-Pumpurų g. 23, Reivyčių k., Mažeikių raj.) atsakovui E. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 1447 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.