Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-344/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-21
Bylos Nr.
1-29-344/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15763-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Nukentėjusysis
S. J.
Kaltinamasis
R. S.
Advokatai
Algimantas Ruginis
Kategorijos
  • 1.1.7.2.32Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-29-344/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15763-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.32.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2.; 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8; 2.4.1.2; 2.4.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 21 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Šiaulienei, Ingai Janušauskienei, Danutei Dokšienei ir Inai Visockienei,

dalyvaujant prokurorams Rolandui Sakalauskui ir Jūratei Arošienei,nukentėjusiajam S. J.,kaltinamajam R. S. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, 50 proc. darbingumo (neurosensorinis prikurtimas, abipusis), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. S. 2019 m. balandžio 18 d., apie 2.35 val., išgertuvių, vykusių (duomenys neskelbtini), metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,84 promilių neblaivumas), ikiteisminio tyrimo nenustatytu kietu, aštriu, duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu tyčia vieną kartą dūrė S. J. į kairįjį žastą ir vieną kartą dūrė į pilvo sritį, taip S. J. padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kairiajame žaste bei kiauryminę-durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą su skersinės žarnos pasaito pažeidimu, tokiu būdu dėl kiauryminio pilvo sienos pažeidimo sunkiai sutrikdė S. J. sveikatą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, R. S. nurodė, jog neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis parodė, jog prisimena tai, kas buvo iki 16 val. Apie 13 val. atėjo į (duomenys neskelbtini) k. parduotuvę, pridavė tarą, nusipirko 2 litrus alaus. Sutikęs S. J., pasiūlė jam išgerti alaus. Gėrė pas S. J. lauke. Kadangi alaus dviem buvo per daug, S. J. parsivedė J. B. Vėliau atėjo S. J., kuris pradėjo kilnoti kojas prieš J. B. jis liepė S. J. ramintis ir sėdėti tyliai. Apie 16 val. šeimininkas S. J. išėjo į kitą kambarį, pagalvojo, kad nuėjo atnešti valgyti. Nuo to laiko nebeatsimena, kas buvo. Kambaryje jis sėdėjo ant lovos, prie televizoriaus. Atėjęs S. J. atsisėdo į fotelį po laikrodžiu, J. B. sėdėjo ant kėdės. Šeimininkas S. J. sėdėjo fotelyje šalia lovos, prie staliuko. Buvo du foteliai ir kėdė, daugiau nebuvo kur atsisėsti. Prisimena, kad sėdėjo ant lovos, iš lauko parėjo nukentėjusysis S. J. ir dar vienas žmogus, kurio neįžiūrėjo. Nukentėjusysis S. J. pakėlė savo baltinius ir parodė kraują, kažką sakė, bet ką, iš lūpų nesuprato. Kai iš ten išėjo, dar buvo šviesu. Ėjo iki parduotuvės, kad iškviestų pagalbą, bet nesutiko nė vieno žmogaus, parduotuvė jau buvo uždaryta. Grįžo atgal. Nuo tada vėl nieko nebeatsimena – ar kieme buvo, ar į vidų ėjo. Tamsoje vaikščioti negali, nes svaigsta galva, verčia iš kojų. Kas sužeidė S. J., nematė. Policijos ir greitosios pagalbos nematė. Nesupranta, kodėl turėdami telefoną neišsikvietė pagalbos iškart, o laukė tamsos. Buvo su kedais, guminių batų niekada nenešioja. Pas S. J. ant stalo nebuvo jokio peilio, šakutės, šaukšto. Peilio jis nesinešioja, tik važiuodamas grybauti pasiima lenktinį. Pas S. J. visada sėdėjo ant lovos, niekur nebuvo persėdęs, tik buvo prigulęs. Jokio konflikto nebuvo, su S. J. nėra buvęs susipykęs, su juo susitiko tik teisme, anksčiau nebuvo sutikęs. Kas atėjo kartu su juo iš lauko, neįžiūrėjo, nes buvo prietema, į kambarį tas žmogus neįėjo. J. B. visą laiką buvo, niekur nebuvo išėjęs. Tai J. B. sužalojo, o ne jis. Buvo nuėjęs pas M., S. M. nerado, parduotuvė buvo uždaryta, pagalvojo, jog jis sužalojo, nes buvo pritrenktas, išsigandęs.

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. S. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo S. J., byloje apklaustų liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis S. J. parodė, kad paskambino S. J. ir pasiūlė išgerti. Nusipirko po butelį degtinės ir alaus. Pas S. J. nuėjo apie 18-20 val., buvo beveik sutemę. Ten buvo S. J. ir R. S. Pastarasis gulėjo lovoje, o S. J. sėdėjo fotelyje šalia lovos. Pats atsisėdo į fotelį prie laikrodžio, tarpe buvo stalas ir vienas fotelis. J. B. tada nebuvo, jis atėjo vėliau. Išgėrinėjo, o baigus gerti S. J. pasakė, kad eina į kitą kambarį gulti. R. S. pradėjo ieškoti maišelio. Tada jis, atsikėlęs iš fotelio, pasakė, kad maišelio nematė. R. S. atsisėdo į jo vietą fotelyje, praplėšė jo plastikinį maišelį ir išmėtė batus. Vienas batas nukrito prie stalo, kitas prie sienos. Jis lenkėsi pasiimti batų ir R. S. smeigė. Matė, kaip R. S. iš kelnių, ties blauzda, kažką išsitraukė. J. B. stovėjo šone ir nieko nematė. Gydytojas sakė, kad peilio ašmenys buvo iš abiejų pusių, nes abiejose pusėse buvo pjautinės žaizdos. Tai buvo ne virtuvinis peilis, R. S. turėjo savo. Kambaryje buvo ryški šviesa, matė, kas ir kaip smeigė. Spėjo atsitraukti, kitaip gal būtų įdūręs visą. Tada R. S. pašoko, matyt norėjo dar kažkur pataikyti, pataikė į petį. Kaip smeigė į petį, nematė, tik atvažiavę pareigūnai pamatė. Skausmo petyje nejautė, nes skaudėjo šoną. R. S. lėkdamas du kartus atsimušė į durų staktas. Mano, kad R. S. išbėgo, kai pamatė kraują, jo nebuvo 15-20 minučių, jis grįžo prieš atvažiuojant pareigūnams. Atrodo, kad R. S. buvo su guminiais batais. Jo regėjimas –16, žmogų gali atpažinti 1-2 metrų atstumu. L. B. nebuvo. Apie L. B. tyrėjai nieko nepasakojo, protokolą pasirašė jo neperskaitęs. Kai jam įdūrė, J. B. buvo beveik už jo nugaros, o S. J. miegojo. Po dūrio kaltinamasis su tuo pačiu peiliu buvo nubėgęs pas M., jiems pasakė, kad padūrė S. J., o M. pamanė, kad padūrė S. J. Tyrėjai nesakė, nes nenorėjo įvelti M. A. ir L. M. gyvena (duomenys neskelbtini) k., keturbutyje. Jie sakė, kad naktį prabudę pamatė prie lovos stovintį R. S. su peiliu, jis prašė iškviesti greitąją. Nežino, ar M. kvietė greitąją, ją buvo išsikvietęs pats. Laukiant, kol atvyks pagalba, kartu buvo J. B., iš namų atėjo jo dukterėčia M. B. Grįžęs R. S. nieko nesakęs nuėjo į vidų, o jis buvo lauke, į kambarį įėjo tik su pareigūnais, R. S. sėdėjo ant to pačio fotelio. L. B. paskambino, kai buvo perdurtas, šis atėjo, kai dar laukė greitosios ir pareigūnų.

Liudytojas S. J. parodė, jog R. S. yra žmonos pusbrolis. Pas jį atėjo R. S., po to S. J., jie norėjo išgerti. Gėrė lauke, su jais buvo apie valandą, po to nuėjo miegoti, o jie liko lauke. Miegojo apie 1,5-2 val. Tada įėjo S. ir paprašė iškviesti policiją, nes jam įdūrė. Kas vyko lauke, nežino, nematė, nes miegojo. Kur buvo sužalotas S., nematė. S. rodė, kad jam įdūrė po krūtinkauliu, nusirengęs nebuvo. Kambaryje negėrė, nebent kai jis užmigo, jie galėjo pareiti į kambarį. Kai jis nuėjo miegoti, R. nebuvo, jis buvo išėjęs į parduotuvę cigarečių. Pradžioje L. B. nebuvo, jį telefonu pasikvietė S., tikriausiai po įdūrimo atėjo L. R. S. nėra agresyvus. Yra girdėjęs, kad R. S. kažkada nešiodavosi peilį. Kai atsibudęs ėjo į tualetą, kieme nieko nebuvo, policijos nebuvo. Namuose turi du peilius, abu galanda pats, iš abiejų pusių, kaip galanda dalgį. Jam einant miegoti liko J. B., S. J., o R. S. nebuvo, buvo išėjęs cigarečių. Jis įvykio nematė.

Liudytojas J. B. parodė, kad maždaug po pietų R. S. atsinešė pas S. J. alaus, pasikvietė ir jį. Visi trys lauke gėrė alų. Baigiant gerti, atėjo S. J. Viską išgėrus, šeimininkas nuėjo miegoti, o jis išėjo namo. Pasiliko R. S. ir S. J., jie kažko susipyko. Kambaryje negėrė, buvo lauke, nes rūkaliai norėjo parūkyti. Kai atvažiavo policija, jau buvo sutemę, policiją pamatė pro langą, nes gyvena priešais. Kas ką padarė, nematė. Dėl girtumo tiksliai negali pasakyti, ar geriant R. S. buvo išėjęs cigarečių. Kol jis buvo, L. B. nebuvo atėjęs. Kas su kokiais batais buvo atėjęs, nežino. Atrodo, kad kai policija atvažiavo, R. S. jau buvo išėjęs. Neatsimena, ar girtavo S. J. namo viduje. Buvo atėjusi ir brolio dukra M. B., ji pasakė, kad S. J. sužalotas. Jam S. J. nesakė, kas įdūrė, tuo metu, kai S. J. kažkas įdūrė, jis už nukentėjusiojo nugaros nestovėjo. Nėra girdėjęs, kad kaime kas nors vaikščiotų su peiliu.

Liudytojas L. B. parodė, kad S. J. kaimynystėje gyvena jo močiutė. Eidamas pro šalį ir išgirdęs, kad kažkas vyksta, užėjo pas S. J., kur girtavo R. S., S. J. ir S. J. Išgėrė dvi stiklines alaus ir pabuvęs apie dešimt minučių išėjo. S. J. jam skambino dėl kažkokių batų ir prašė nueiti pažiūrėti pas S. J. Šeimininkas buvo namuose, neatsimena, ar jis sėdėjo prie stalo ar miegojo.

Liudytojas A. G., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas, parodė, kad buvo iškvietimas dėl konflikto ir pjautinės žaizdos. Pamena, kad prie kelio buvo žmogus kraujuotu pilvu. Kiek pamena, šalia to žmogaus stovėjo dar kažkoks žmogus, namuose buvo dar vienas ar du vyrai. Nepavyko išsiaiškinti, kas tai padarė, todėl visus parsivežė į policijos komisariatą tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti. Turėjo vieną įtariamąjį, jis sakė, kad peilį išmetė į krūmus. Nežino, kuris iš asmenų buvo kurčias, bet jam atrodė, kad jie visi buvo girdintys, tik nesuprato ko klausiama. Bodi kamerose turėtų būti viskas užfiksuota. Gali būti, kad nukentėjusysis nurodė, kas jį padūrė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Juose nurodė, kad įvykio vietoje paklausus, kas dūrė, nukentėjusysis nusivedė į namą ir parodė asmenį prie stalo ant fotelio. Tą asmenį nusivedė į tarnybinį automobilį, apžiūrėjo, ar turi peilį. Tas asmuo rodė krūmus, kažką sakė, tačiau peilio nerado, ką sakė, nesuprato. Nekilo abejonių, kad tai padarė ne jis (2 t., b. l. 18-19). Šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino. Parodė, kad asmenį nurodė nukentėjusysis.

Liudytojas A. M. parodė, R. S. yra tolimas žmonos giminaitis. Tą naktį jis miegojo. Žmona pasakojo, kad buvo atbėgęs R. S. ir sakė, kad susimušė. Pats su R. S. tą naktį nebendravo, jo nematė. Žmona sakė, kad negalėjo suprasti, ko jis nori. Ne visada užsirakina namų duris, tą dieną durys galėjo būti neužrakintos. S. J. nesakė, kad matė prie lovos stovintį R. S. Po įvykio niekam neskambino kad R. S. nešiotųsi su savimi peilį, nėra girdėjęs.

Liudytoja L. M. parodė, kad naktį išgirdo, jog kažkas pradarė duris ir lipa laiptais. Greit apsimovė kelnes ir nuėjo pažiūrėti. Pradariusi duris, pamatė R. S. Į vidų jo neįsileido, pati išėjo į koridorių. Jis buvo girtas, pradėjo sklaidytis ir keiktis, sakė „su peiliu įdūriau“, prašė iškviesti policiją. Klausė, kam įdūrė, sakė „S.“. Yra keturi S., todėl klausė, kuriam, bet nieko neišklausė. Nepatikėjo, nes R. S. nei kruvinas buvo, nei peilį turėjo. Būna, kad pijokai susistumdo, prisifantazuoja. Jį paliko kieme, pati nuėjo namo ir užsirakino duris. Policijos nekvietė, nes pagalvojo, kad bus melagingas iškvietimas, gal R. S. vaidenasi. Ryte kaime šnekėjo, kad įvyko muštynės ir R. S. įdūrė Sauliui. R. S. pas ją peilio nebuvo atsinešęs. Nuo S. J. iki jos namų apie penkios minutės kelio pėsčiomis. Negali tiksliai pasakyti, kaip R. S. sakė: „įdūriau“ ar „dūriau“. Kai taip sakė, nepatikėjo, nes jį pažįsta, kartu augo, jis nepiktybinis. R. S. negirdi nuo jaunystės, su kokiais batais buvo R. S., neatsimena, bet jis visada pasitempęs, nėra jo mačiusi su guminiais.

Liudytoja E. B. parodė, kad ryte paskambino L. M. ir pasakė, kad jos žento S. J. namuose R. S. įdūrė S. J. R. S. nepiktybinis žmogus, išgeria kaip ir visi. Nėra girdėjusi, kad jis nešiotųsi peilį.

2019 m. balandžio 18 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 18 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu neblaivus R. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu sužalojo neblaivų S. J.. Šiam VšĮ „Regioninė Telšių ligoninė“ diagnozuota pilvo sienos žaizda, žasto žaizda, paguldytas į chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 1-2).

Liudytoja I. P., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja, parodė, kad ji įvykio nepamena, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja, parodė, kad atvykus į įvykio vietą netoli namo pamatė sužalotą S. J., jo drabužiai ties pilvu buvo kruvini. Jis nusivedė pareigūnus į namą, atsisėdo ant fotelio. Jis kažką kalbėjo, bet dėl girtumo ar šoko negalėjo suprasti ką. Nurodė, kad R. S. sulaikė, nes tuo metu nekilo abejonių, kad jis galėjo sužaloti S. J. Kad S. J. būtų sakęs, kad jį sužalojo R. S., ji nepamena. Namo savininkas sakė, kad miegojo ir nieko nežino (2 t., b. l. 24-27).

2019 m. balandžio 18 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 18 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu neblaivus R. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu sužalojo neblaivų S. J.. Šiam VšĮ „Regioninė Telšių ligoninė“ diagnozuota pilvo sienos žaizda, žasto žaizda, paguldytas į chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 1-2).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti batai, nuoplovos nuo koridoriaus durų, kambario durų išorinės varčios, šaldytuvo šono ir durelių (1 t., b. l. 62-79). Iš įvykio vietos paimti daiktiniai įrodymai: 1. Sportiniai bateliai, paketo Nr. 170711, 2. Nuoplova nuo koridoriaus durų, Nr. 011972, 3. Nuoplova nuo kambario durų išorinės varčios, Nr. 011973, 4. Nuoplova nuo šaldytuvo šono, Nr. 01980, 5. Nuoplova nuo šaldytuvo durelių, Nr. 011974, perduoti saugojimui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kvitas serija TEL Nr. 003088 (1 t., b. l. 80, 81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 815/2019 (03) nurodyta, kad S. J. buvo nustatyti šie sužalojimai: durtinė pjautinė žaizda kairiame žaste, kiauryminė durtinė pjautinė pilvo sienos žaizda su skersinės žarnos pasaito pažeidimu, dėl kiauryminio pilvo sienos pažeidimo S. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 90-91).

Apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota pareigūnės I. P. „body cam“ užfiksuotas vaizdo įrašo apžiūra, aprašytas pokalbis tarp pareigūnės ir S. J.. Šis nurodė, kad į jo kambarį, kur miegojo, įėjęs S. J. pasakė, kad jam įdūrė, prašė kviesti greitąją. R. S. buvo išėjęs ir vėl parėjo. Kitų žmonių nebuvo. Iš savo kambario išėjęs nebuvo (1 t., b. l. 99-103).

Kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad R. S. tarnybiniame automobilyje avi juodos spalvos batelius, matosi baltos spalvos puskojinės (1 t., b. l. 105-108).

2019 m. balandžio 18 d. Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių fiksuojama, kad įvykio vietoje S. J. nurodė, jog jį sužalojo R. Namo kambaryje ant fotelio sėdėjo neblaivus R. S. bei buto šeimininkas S. J. R. S. aiškino, kad išgertuvių metu tarp dalyvavusių asmenų, kurių tiksliai nurodyti negalėjo, kilo konfliktas, o jis kažką gindamas dūrė mažu peiliuku, buvusiu ant stalo. Apžiūrėjus asmenis, namo patalpas bei aplinkinę teritoriją, peilis nebuvo rastas (1 t., b. l. 109-111).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole su fotolentele užfiksuota, kaip S. J. nurodo vietą, kur jį sužalojo R. S. Išgertuvių metu jis sėdėjo ant fotelio, esančio arčiau durų, šalia buvo maišelis su jo batais. S. J. sėdėjo ant kito fotelio, o R. S. gulėjo at lovos. S. J. nuėjus miegoti, R. S. atsikėlė iš lovos, ieškojo kažkokio savo maišelio. R. S. priėjo prie S. J.. Šis, matydamas, kad R. S. yra susinervinęs, pasitraukė arčiau kambario durų, jam už nugaros stovėjo J. B. Tada R. S. atsisėdo į fotelį, kuriame anksčiau sėdėjo S. J., išmėtė iš maišelio batus. S. J. lenkėsi paimti prie stalo kampo numesto bato, pajuto pilve šilumą. Lenkdamasis bato, matė, kaip R. S. krapštėsi prie dešinės kojos guminio bato. Ar R. S. iš bato išsitraukė peilį, nematė (1 t., b. l. 128-145).

2019 m. balandžio 18 d. įtariamojo R. S. apklausos metu protokole užfiksuota, kad jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog girtuokliaujant pas S. J., kilo konfliktas, nes S. J. puldinėjo prieš B., turbūt puolė ir prieš jį, ne kitaip jo be reikalo jis nebūtų sužalojęs. (2 t., b. l. 95-96). Protokolas surašytas iš kaltinamojo pateiktų atsakymų į tyrėjos klausimus, kuriuos užrašė kaltinamasis savo ranka. Jis nurodė, kad bandė užstoti šeimininką ir nuraminti puldinėjantį B., S. puolė ir prieš B., turbūt ir prieš jį puolė, kitaip jis jo nebūtų sužalojęs be reikalo. Anksčiau nesipykdavo, gal nervai neišlaikė, nurodė, kad gailisi, „bet laiko jau nebeatsuksi“ (2 t., b. l. 99, 101, 102).

R. S. 2019 m. balandžio 18 d., 3.26 val., nustatytas 1,84 promilių girtumas (2 t., b. l. 82).

S. J. 2019 m. balandžio 18 d., 3.16 val., nustatytas 2,22 promilių girtumas (1 t., b. l. 183).

2019 m. balandžio 18 d., 4.13 val., J. B. nustatytas 1,97 promilių girtumas (1 t., b. l. 193).

Kaltinamasis R. S. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. balandžio 18 d., 3.03 val., (2 t., b. l. 84-85), paleistas į laisvę 2019 m. balandžio 19 d. 11.45 val. (2 t., b. l. 86).

III. Įrodymų vertinimas

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Byloje esančioje Specialisto išvadoje konstatuojama, kad nukentėjusiajam S. J. 2019 m. balandžio 18 d. vykusių išgertuvių metu buvo sunkiai sutrikdytas sveikata, nustatyti sužalojimai: durtinė pjautinė žaizda kairiame žaste, kiauryminė durtinė pjautinė pilvo sienos žaizda su skersinės žarnos pasaito pažeidimu, dėl kiauryminio pilvo sienos pažeidimo S. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 90-91). Byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad jų padarymu kaltinamasis R. S. kaltinamas pagrįstai. Jo kaltę patvirtina jo paties parodymai, duoti praėjus kiek daugiau nei dešimčiai valandų po įvykio, t. y. 2019 m. balandžio 18 d., įtariamojo apklausos protokole nurodyti paaiškinimai, kurie surašyti remiantis paties negirdinčio kaltinamojo ranka surašytais parodymais, kuriuose, kaip aukščiau minėta, jis nurodė, jog girtuokliaujant kilo konfliktas, nes S. J. puldinėjo prieš B., nurodė, kad galėjo pulti ir prieš jį, teigdamas, kad kitaip jo be reikalo nebūtų sužalojęs. Anksčiau nesipykdavo, gal nervai neišlaikė, nurodė, kad gailisi, „bet laiko jau nebeatsuksi“ (2 t., b. l. 99, 101, 102). Tai, kad kaltinamasis galėjo įvykdyti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir liudytojos L. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kuri nurodė, kad pas ją miegančią į namus atėjo R. S., kuris buvo girtas, pradėjo sklaidytis ir keiktis, sakė, kad įdūrė ar dūrė su peiliu, prašė iškviesti policiją. Paklausus, kam įdūrė, atsakė – S. Liudytoja E. B. patvirtino, kad ryte paskambino L. M. ir pasakė, kad jos žento S. J. namuose R. S. įdūrė S. J. Nukentėjusysis S. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jį sužalojusiu asmeniu nurodė būtent kaltinamąjį R. S., paaiškino, jog girtavimo metu kaltinamasis išmėtė jo batus iš maišelio, o jam pasilenkus paimti vieno bato, jis pajuto šilumą pilve ir suprato, kad R. S. jam įdūrė, teigė, matęs, jog šis iš kelnių, ties blauzda, kažką išsitraukė ir tada pajuto šilumą pilve. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis po to, kai jam įdūrė, išbėgo iš namo, jo nebuvo 15-20 minučių. Šį faktą patvirtina liudytoja L. M., parodydama, kad kaltinamasis buvo pas ją atbėgęs ir aiškino, kad įdūrė ar dūrė S. Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs. Įvykio dieną surašytame Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių pareigūnė I. P. nurodė, kad įvykio vietoje nukentėjusysis S. J. nurodė, jog jį sužalojo R. S., kuris paaiškino, kad išgertuvių metu tarp dalyvavusių asmenų, kurių tiksliai nurodyti negalėjo, kilo konfliktas, o jis kažką gindamas dūrė mažu peiliuku, buvusiu ant stalo (1 t., b. l. 109-111). Liudytoja I. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o liudytojas A. G. taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje paklausus, kas dūrė, nukentėjusysis nusivedė į namą ir parodė asmenį prie stalo ant fotelio, t. y. R. S. Kaltinamasis R. S. tuoj po įvykio neneigė, jog būtent jis sužalojo nukentėjusįjį, tačiau vėlesnių apklausų metu, o taip pat ir teisme jis neigė savo kaltę, tačiau tai teismo laiko kaip kaltinamojo siekį išvengti jam gresiančios griežtos bausmės. Nukentėjusiojo parodymus, kad jį sužalojo būtent kaltinamasis patvirtina tiek tuoj po įvykio užfiksuoti paties kaltinamojo parodymai, tiek policijos pareigūnės surašytas minėtas tarnybinis pranešimas, tiek nukentėjusiojo parodymai, o taip pat liudytojų, tame tarpe ir giminaitės L. M. parodymai, o duomenų, kad ji turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, įrodymų tyrimo metu nebuvo nustatyta.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo R. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kilusio konflikto su sugėrovais metu sužalojus nukentėjusįjį S. J., padarant jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo R. S. nusikalstama veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu kietu, aštriu, duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu tyčia vieną kartą dūrė S. J. į kairįjį žastą ir vieną kartą dūrė į pilvo sritį, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. J. sveikatą.

IV. Bausmės skyrimas

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-285-495/2019).

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., teismas atsižvelgia į bendrąsias bausmių skyrimo taisykles, aukščiau paminėtą teismų praktiką, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nukentėjusysis nereiškia jokių pretenzijų kaltinamajam bei neteikia civilinio ieškinio dėl jam padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis R. S. yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Jis neterminuotai yra netekęs 50 procentų darbingumo dėl abipusio neurosensorinio prikurtimo traumos pasėkoje (2 t., b. l. 71-72, 73-74). Varnių seniūnijos seniūno kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, gyvena su motina, gauna šalpos pensiją (2 t., b. l. 79, 80). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta tyčia, veika yra baigtinė, tačiau vertindamas BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą sankciją bei jos dydį, teismas pripažįsta, kad paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę, būtų nusižengta teisingos bausmės bei kaltininko asmenybės pavojingumo tinkamo įvertinimo principui. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo iki dešimties metų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kaltinamojo atžvilgiu bei švelnesnės bausmės nei numatyta šio jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje skyrimo.

Teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, leidžiančių kaltinamąjį charakterizuoti neigiamai, nors pagal BK 11 straipsnio nuostatas jo padaryta BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią kaltinamajam šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant jį nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra neįgalus, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų jam neturi, nukentėjusysis nedalyvavo teismo posėdyje kai buvo sakomos baigiamosios kalbos, kas leidžia spręsti, kad jis nėra suinteresuotas itin griežtos bausmės paskyrimu kaltininkui. Po šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis daugiau nenusikalto, tai leidžia teismui spręsti, kad išvadas padarė. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų iš anksto sumanęs sužaloti nukentėjusįjį, nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai, kilus konfliktui tarp girtaujančių asmenų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo situaciją ir visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad tokio pobūdžio kaltinamojo nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė, tačiau tokio jo elgesio pasekmė pasireiškė nepateisinama išraiškos forma. Teismo įsitikinimu, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, izoliavus jį nuo visuomenės, aiškiai būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams bei tai neišvengiamai turėtų neigiamos įtakos jo santykiams su motina, kitais šeimos nariais, o taip pat neginčijamai būtų pakenkta jo sveikatos būklei. Todėl teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. S. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skirtina maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 18 d., 3.03 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 11.45 val. – 2 dienos, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu pakeistos 4 (keturiomis) laisvės apribojimo dienomis (BK 66 straipsnis).

V. Dėl civilinių ieškinių

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkintinas visiškai, kadangi jis pilnai įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir iš kaltinamojo R. S. priteistina 1 063,99 Eur už nukentėjusiajam S. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (BPK 115 straipsnio 1 dalis), (2 t., b. l. 47-48, 51-53).

VI. Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu (2 t., b. l. 140-141), paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnis).

VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Sportiniai bateliai, paketo Nr. 170711, perduoti saugojimui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kvitas serija TEL Nr. 003088, grąžintini nukentėjusiajam S. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

1. Nuoplova nuo koridoriaus durų, Nr. 011972,2. Nuoplova nuo kambario durų išorinės varčios, Nr. 011973,3. Nuoplova nuo šaldytuvo šono, Nr. 01980,

4. Nuoplova nuo šaldytuvo durelių, Nr. 011974, perduoti saugojimui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kvitas serija TEL Nr. 003088, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. , įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 7 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 18 d., 3.03 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 11.45 val. – 2 dienas, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu pakeistas 4 (keturiomis) laisvės apribojimo dienomis, ir laikyti kad kaltinamasis R. S. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisėt teismo nuosprendis.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo R. S. 1 063, 99 Eur už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Sportinius batelius, paketo Nr. 170711, perduotus saugojimui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kvitas serija TEL Nr. 003088, grąžinti nukentėjusiajam S. J.;

2. Nuoplovą nuo koridoriaus durų, Nr. 011972;

3. Nuoplovą nuo kambario durų išorinės varčios, Nr. 011973;

4. Nuoplovą nuo šaldytuvo šono, Nr. 01980;

5. Nuoplovą nuo šaldytuvo durelių, Nr. 011974,

perduoti saugojimui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kvitas serija TEL Nr. 003088, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti R. S., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Edita Gailienė