Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2011-11-23 · Civilinė byla Nr. 2-461-278/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-23
Bylos Nr.
2-461-278/2011
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00644-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
R. T., J. T.
Atsakovas
G. S.
Civilinė byla Nr. 2-461-278/2011 m.Proceso Nr. 2-59-3-00644-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.16; 44.8; 113.1; 114.4; 116.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 23 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovei R. T. , jos atstovui adv. Ž. Rutkauskui,ieškovui J. T. ,atsakovo atstovui adv. A. Jucevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. T. , J. T. ieškinį atsakovui G. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

N ustatė:

Šalies argumentai

ieškovai nurodė, kad 2006-07-30 atsakovas G. S. Airijos Respublikos Dublino m. nužudė jų sūnų ir brolį P. T. , gimusį 1981-11-10. Nurodė, kad už įvykdytą nusikaltimą atsakovas yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teigia, jog dėl P. T. mirties jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, jog turtinę žalą, minusavus valstybės skirtą 700 Lt laidojimo pašalpą, sudaro 636 Lt laidotuvių išlaidos, kurias apmokėjo J. T. bei 10 240 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų – akmens paminklas, betonavimas, tvorelė, kurias apmokėjo R. T. . Nurodo, kad juos, mirusiojo motiną ir brolį su žuvusiuoju siejo glaudūs, nuolatiniai dvasiniai, emociniai ryšiai, jie nuolat bendravo P. T. išvykus dirbti į Airijos Respubliką, todėl dėl jo mirties patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus. Ieškovė nurodo, kad ji dėl sūnaus mirties patyrė emocinį šoką, ilgalaikius itin sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasines kančias, suprastėjo jos gyvenimą, buvo psichologiškai apribota galimybė gyventi visavertį gyvenimą ateityje, pakenkta šeimos gerovei. Nurodo, kad keletą metų dirbusi ir gyvenusi Anglijoje, sužinojusi apie sūnaus mirtį, skubiai grįžo į Lietuvą, prarado darbo vietą, galimybę materialiai pagerinti šeimos gyvenimo kokybę. Nurodo, kad rūpinosi laidotuvėmis, kūno pervežimu į Lietuvą, nuolat važinėjo į Airiją dalyvauti baudžiamajame procese, kas sukėlė daug dvasinių kančių bei išgyvenimų. Dėl patirtų išgyvenimų tapusi jautri, nervinga, dėl nelaimės priversta guosti savo senyvus tėvus, sūnų Joną. Ieškovas J. T. nurodo, kad žuvus broliui, patyrė dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jo sveikata, tapo nervingas, niekuo nepasitikintis, neteko jėgų mokytis, todėl neįstojęs į aukštąją mokyklą. R. T. ir jos atstovas prašė teismą priteisti iš atsakovo 10 240 Lt turtinę ir 300 000 Lt neturtinę žalą, ieškovas J. T. - 636 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo G. S. atstovas nurodo, kad atsakovas įvykdė netyčinį nužudymą, tačiau jis neturi pagrindo ieškovams atlyginti neturtinę žalą, nes tik išimtinais atvejais, kai su nukentėjusiuoju iki mirties sieja itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai yra galima kompensacija artimiesiems. Nurodo, jog ieškovas ir jo brolis gyveno skirtingose šalyse, jų nesiejo artimi ryšiai, todėl nesutinka, kad ieškovui J. T. būtų priteista neturtinė žala. Teigia, jog mirusysis gyveno Airijoje su drauge, jo santykiai su artimaisiais nebuvo geri, ypač su ieškovu, su kuriuo įvyko konfliktas, po kurio broliai išsiskyrė, artimieji P. T. nelankė ir tai atsakovui gerai žinoma, nes su P. T. jis gyveno viename name ir dirbo vienoje įmonėje, jų tarpusavio santykiai buvo draugiški, be to, G. S. padėjo P. T. įsidarbinti, kartu keliavo po šalį, leido laisvalaikį. Nurodo, jog nėra jokio ryšio tarp ieškovės išvykimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą po sūnaus mirties. Mano, jog ir toliau mirusiojo motina galėjo dirbti įmonėje, nes ilgą laiką gyveno ir dirbo toje šalyje. Teigia, jog neaišku kaip P. T. mirtis įtakoje ieškovo J. T. negalėjimą stoti į Universitetą. Nurodo, jog priteisiant žalos atlyginimą būtina įvertinti atsakovo turtinę padėtį, tai, kad jis atlieka bausmę, o ją atlikus jam bus sunku įsidarbinti, nes atsakovas neturi jokios specialybės, galės dirbti tik mažai kvalifikuotą darbą, be to, darbo pasirinkimą įtakos ir pablogėjusi jo sveikata. Nurodo, jog G. S. neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl neatmestina jog atlikus bausmę 2015 m. jis bus priverstas kreiptis socialinės paramos, o įvertinus, kad jo motinos darbingumas yra tik 20 proc., dalį pajamų privalės skirti motinos išlaikymui. Teigia, jog būtina įvertinti, kad mirusysis, būdamas neblaivus dalyvavo grumtynėse su atsakovu, kas duoda pagrindą mažinti neturtinės žalos dydį. Mano, jog neturtinė žala gali būti priteista tik mirusiojo motinai, tačiau ji negali viršyti 10 000 Lt, nes priteisus prašomą 300 000 Lt sumą atsakovas turėtų dirbti iki senatvės. Nesutinka ir dėl reikalaujamos turtinės žalos. Nurodo, jog ieškovų nurodytos išlaidos nėra būtinos visa apimtimi ir jų dydis neatitinka protingumo kriterijų, nesutinka su kapavietės sutvarkymo išlaidomis. Mano, kad protingas žalos atlyginimas ieškovui būtų 636 Lt, o ieškovei - 3 000 Lt. Be to, teigia, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senatį ir tai sudaro pagrindą jų reikalavimus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. liepos 30 d. buvo nužudytas ieškovės R. T. sūnus ir ieškovo J. T. brolis P. T. (b.l. 38). Dėl įvykdyto nusikaltimo Dublino miesto grafystės apygardos kriminalinio teismo 2008-04-04 nuosprendžiu kaltu pripažintas atsakovas G. S. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme (b.l. 17-20, 56-59). Ieškovai nurodo, kad netekus sūnaus ir brolio jie patyrė neturtinę ir turtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Formuodamas teisminę praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (civilinė byla Nr. 3K-3-59/2010 ir kt.). Tokie santykiai savaime nėra tapatūs giminystės santykiams (ryšiui), dėl to mirusiojo tėvai, reikšdami reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti tokių santykių egzistavimo faktą, jų (santykių) objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus. Įrodinėjant šį faktą turėtų būti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryšio, atitinka „glaudumo“ kriterijų. Asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo metu tvirtina priešingai, šią aplinkybę privalo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovo atstovas teigia, kad byloje nenustatyta glaudūs emociniai ryšiai tarp žuvusiojo P. T. ir ieškovų. Teigiama, kad ieškovė R. T. nelankė sūnaus, jam gyvenant Airijoje, nebendravo telefonu, o su ieškovu J. T. , žuvusysis ir pykosi. Minėtus teiginius apie ieškovės ir žuvusiojo sūnaus bendravimą teismas vertina kritiškai. Byloje nustatyta, kad žuvusysis ir motina gyveno skirtingose šalyse, į užsienio šalis buvo išvykę dirbti, todėl neatmestina, kad nuolat bendrauti, lankant vienas kitą, jie neturėjo galimybių. Byloje nustatyta, kad tam tikrą laiko tarpą P. T. ir R. T. dirbo toje pačioje šalyje, Didžiojoje Britanijoje. Kad jie nebūtų bendravę, nesutarę, duomenų nepateikta. Neginčijamų duomenų, kad P. T. atvykus dirbti į Airiją, du mėnesius iki P. T. žūties motina ir sūnus nebendravo, nesidomėjo vienas kitu, išskyrus liudytojų, atsakovo sesers N. S. , jos draugo A. M. parodymus, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nepateikta (b.l. 127-131). Nepaneigta jog dėl staigios sūnaus mirties ieškovė, kaip motina, patyrė dvasinį sukrėtimą, jos galimybė visaverčiai gyventi netekus sūnaus, yra ilgalaikiai apribota. Nors ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie patirtus sveikatos sutrikimu, atsiradusius dėl sūnaus netekties, tačiau tai neleidžia paneigti jos teiginius ir apie sveikatos pablogėjimą, ką iš dalies patvirtina ir liudytojos I. D. parodymai (b.l.127-131). Dėl paminėto, teismas daro išvadą, kad žuvus sūnui P. T. , ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant neturtinės žalos reikalaujančių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, būtina nustatyti ar žuvusiojo ir jo giminaičių santykiai buvo draugiški iki mirties, ar jie buvo nuolatinio pobūdžio, emociškai tvirti, nuoširdūs, artimi. Nustatyta, kad ieškovas J. T. ir žuvęs jo brolis gyveno atskirai, byloje nepaneigti jų tarpusavio nesutarimai, todėl teismas daro išvadą nesant pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tarp brolių buvo nuolatinis dvasinis, emocinis ryšys ir kad dėl P. T. žūties ieškovas J. T. turi pagrindo reikalauti atlyginti neturtinę žalą, todėl jo reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo ir ją byloje turi įvertinti teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje pažymi, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str., civilinė byla Nr 3K-3-103/2009 ir kt.). Minėtų aplinkybių įvertinimas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas padarė sunkų nusikaltimą, į tai, kad įvykio metu tiek atsakovas, tiek ir žuvusysis buvo neblaivūs, nepaneigta, jog konfliktą pradėjo P. T. . Įvertintina ir atsakovo turtinė padėtis bei jo galimybę įvykdyti sprendimą ateityje. Atsakovas G. S. yra nuteistas 9 metams laisvės atėmimu, jokio registruotino turto neturi, darbo pajamų negauna, todėl iš jo priteisus ieškovės reikalaujamą 300 000 Lt sumą, iš esmės reikštų, jog šis sprendimas būtų formalus ir realiai neįgyvendinamas, prieštaraujantis protingumo ir teisingumo kriterijams. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (šiuo atveju - gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismas sprendžia, kad, įvertinus aukščiau nurodytus motyvus, ieškovei priteistina 25 000 Lt neturtinė žala.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad dėl P. T. mirties ieškovai patyrė išlaidų, t.y., 636 Lt laidojimo išlaidų, kurias, minusavus gautą valstybės skirtą 700 Lt pašalpą, patyrė J. T. bei kapavietės sutvarkymo išlaidas (paminklo, tvorelės pastatymas) - 10 240 Lt, kurias patyrė R. T. (b.l. 29, 31, 33). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės turėtų išlaidų dydžiu, mano, kad nurodyta kapavietės sutvarkymo išlaidų suma yra užaukštinta, reali paminklo, jo pastatymo ir sutvarkymo išlaidų suma galima 3 000 Lt (b.l. 64-67). Byloje esantys duomenys apie kapavietės sutvarkymą nėra paneigti, aplinkybę, kad kapavietė yra sutvarkyta, patvirtino ir liudytoja I. D. (b.l. 127-131). Konstatuoti, jog kapavietės sutvarkymo išlaidos yra užaukštintos, teismas neturi pagrindo. Dėl paminėto, ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai (CPK 178 str.).

Atsakovo atstovas teigia, jog ieškovai į teismą su ieškiniu kreipėsi praleidę ieškinio senatį ir prašo šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Byloje nustatyta, kad apie sūnaus ir brolio žūtį ieškovams tapo žinoma 2006 m. liepos 30-31 d.d., tačiau teisę pareikšti ieškinį CK 6.284 straipsnio pagrindu asmeniui, įvykdžiusiam nusikaltimą, ieškovams atsirado tik G. S. pripažinus kaltu, t.y., Airijos Respublikos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, 2008 m. balandžio 4 d. (b.l. 17-20). Kadangi ieškinį dėl gyvybės atėmimu atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ieškovai teismui padavė 2010-11-22, t.y. nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl atsakovo atstovo nurodytu pagrindu atmesti ieškinį nėra pagrindo.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 739 Lt vertimo į užsienio kalbą išlaidų bei 1 500 Lt už atstovavimo išlaidas. Kadangi jos ieškinys iš esmės yra patenkintas, R. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (b.l. 41, 42, 48, 81, CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str. 1 d.,98 str.

Išlaidos valstybės naudai, žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovai yra atleisti bei išlaidos, ssujusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistini iš atsakovo (b.l.1, CPK 80 str. 1d., 1 p., 88 str. 1 d., 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais teismas

Nusprendė:

R. T. ir J. T. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 25 000 Lt neturtinės ir 10 240 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų, 739 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu bei 1 500 Lt atstovavimo išlaidų, viso 37 479 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis Lt) R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 636 Lt (šešis šimtus trisdešimt šešis Lt) žalos atlyginimo J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 1 076,28 Lt žyminio mokesčio ir 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1 106,28 Lt (vieną tūkstantį šimtą šešis Lt 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.

Teisėja Birutė Valiulienė