Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K.,

išnagrinėjo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, ištekėjusios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „Broileta“ direktore, ūkininko G. B. ūkyje buhaltere, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 17 d. E. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. aperatyvaus patikrinimo, atlikto veiklos vykdymo vietoje, adresu Birštono g. 41, Birštonas, pagal bendrovės pateiktus pirminius apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad UAB „Broileta“ pagal 2012 m. gruodžio 14 d. Panaudos sutartį, sudarytą su G. B., naudojo automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. B. iš Lenkijos Respublikos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. birželio 17 d., 15 kartų pagal sąskaitas faktūras, išrašytas Ubojnia D. W. Spolka jawna D. B. L. P., į bendrovę vežė atvėsintą paukštieną, už gautą produkciją ant sąskaitų faktūrų pasirašydavo G. B.. UAB „Broileta“ direktorė E. B. su G. B. nesudariusi darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą nepranešusi valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, leido dirbti nelegalų darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus.

Taip pat 2015 m. rugpjūčio 11 d. patikrinus UAB „Broileta“ veiklos vykdymo vietą, esančią turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas pažeidimas – kasos aparato kvito neišdavimas. Pardavėjai G. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163⁶ straipsnio 1 dalį. Bendrovė buvo tikrinta 2015 m. gegužės 29 d., tikrinimo metu buvo nustatyta pažeidimų (kasos aparato kvito neišdavimas ir trūkumas kasos aparato stalčiuje), pardavėjai D. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą ATPK 163⁶ straipsnio 1 dalį ir 163⁷ straipsnio 1 dalį. Šio patikrinimo metu bendrovės direktorė buvo informuota, kad nesiėmus priemonių užtikrinti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išdavimą, direktorei gali būti pritaikytos administracinio poveikio priemonės, numatytos ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje. UAB „Broileta“ nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad kasos aparato kvitas už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas būtų išduotas ir tuo pažeidė kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, 5 punkto reikalavimus E. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 41³ straipsnio 1 dalyje.

E. B. teismo posėdžio metu su pažeidimais sutiko iš dalies, nesutiko su pažeidimu, kad G. B. leido nelegaliai dirbti. Paaiškino, kad Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti faktai yra teisingi. 2014 m. pabaigoje susirgus įmonės darbuotojui, kuris mokėjo lenkų kalbą ir važinėjo į Lenkiją, savo vyro G. B. paprašė nuvažiuoti į Lenkiją, kadangi jis gerai mokėjo lenkų kalbą. Įmonėje šis darbas nėra pastovus, vyras važiuoja į Lenkiją savo reikalais, ir tuo pačiu nuvykdavo parvežti įmonei produkciją. Prekes veždavo G. B. priklausančiu automobiliu, dėl kurio nuo 2012 m. sudaryta automobilio panaudos sutartis, kurą automobiliui pila UAB „Broileta“. Įvyko nesusipratimas, nesuprato, kad reikia įdarbinti toms valandoms, kad veža produkciją, mokesčių neslėpė, dėl įvykusio nesusipratimo gailisi, pažeidimą padarė dėl nežinojimo. Savo klaidą suprato, vyras buvo įdarbintas. G. B. dirbo per 8 mėnesius 15 kartų po 8 val., o šiuo metu jis yra įdarbintas. Be to, nepriklausomai nuo to jis dirba, ar ne, turi Valstybinio socialinio draudimo įstaigai mokėti mokesčius, dėl ko mažėja įmonės pelnas. Gailimės dėl to, kad taip įvyko. Jos sutuoktinis yra pats ūkininkas, pats samdo žmones ir turi savo veiklą, ji jam taip pat padeda esant reikalui, kadangi yra sutuoktiniai. Pažeidimo metu nežinojo, kad turi būti įdarbintas, kai pasakė apie pažeidimą, iš karto sutuoktinį įdarbino. Mano, kad tai nėra nelegalus darbas. Visi kiti, t.y. svetimi darbuotojai įmonėje įdarbinti, kilus įtarimui, mokesčių inspekcija galėjo tikrinti visus darbuotojus.

2015 m. gegužės mėnesį, kada buvo nustatytas pažeidimas, pardavėjai D. K. kasoje trūko 18,37 eurų. Pagal X ataskaitą buvo daugiau pinigų išrašyta, negu rado pačioje kasoje. Pardavėja sakė, kad ji pasiskolino pinigų iš kasos. Pinigai buvo įmušti, tačiau pati pardavėja buvo išėmusi pinigus iš kasos. Visos pardavėjo buvo informuotos, kad iš kasos neimtų pinigų, išaiškinta, kad kartu su prekėmis turi atiduoti ir čekį. Už padarytą pažeidimą D. K. gavo baudą, o ji gavo įspėjimą. Po įvykio taip pat visomis pardavėjoms buvo pasakyta, kad nebūtų pinigų išėmimo ar įdėjimo į kasą. Nurodė, kad įmonė turi 8 skyrius, kurie visi buvo tikrinti, pažeidimų nebuvo nustatyta. 2015 m. gegužės 29 d. buvo atskiras patikrinimas.

2015 m. rugpjūčio 11 d. skyriuje Alytuje dirbo pardavėja G. Ž. 0,4 etato, kuri pavadavo atostogų išėjusią pagrindinę pardavėją tik ketvirčiu etato. Ji paaiškino, kad prieš tai buvo klientas ir, kad būtų greičiau, ji pasidėjo pinigus bei aptarnavo kitą pirkėją. Pardavėjoms yra sakiusi, kad sumą įmuštų į kasą, atiduotų pinigus ir tik tada aptarnautų kitą pirkėją. Pardavėja stengdamasi greičiau aptarnauti klientus pasiskubino, pasidėjo pinigus ir jų į kasą neįmušė. Pardavėja už pažeidimą buvo nubausta. Šiuo metu ji pati daro patikrinimus, taip pat kartais randa, kad trūksta pinigų. Kontrolė yra vykdoma ir į pastabas reaguoja. Dėl šio pažeidimo sutinka, pardavėjoms buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, nesutinka su ta aplinkybe, kad neišdavė kvito, G. Ž. kvitą atspausdino ir įteikė kartu su grąža.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas R. K. prašė paskirti E. B. administracinę baudą sankcijos ribose. Nurodė, kad E. B. kaip UAB „Broileta“ įmonės direktorei, 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už veikų numatytų ATPK str. 41³ str. 1 d., 163⁶ str. 4 d. padarymą. Protokolas surašytas už įmonės veikloje operatyvaus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. nustato, kad nelegaliu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta darbo organizavimo tvarkai ir kuris atitinka bent vieną iš straipsnyje numatytų požymių, tame tarpe darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba nepranešus apie darbuotojo įdarbinimą teritoriniam Sodros padaliniui. Jokių išimčių ar išlygų įstatymas nenumato. Lietuvos Respublikos DK 99 str. 3 d. numatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Patikrinimo metu pagal įmonės buhalterinius apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2015 m. vasario – birželio mėnesiais direktorės vyras G. B., nebūdamas šios įmonės darbuotoju, naudodamasis įmonės veikloje naudojamu transportu, 15 kartų buvo nuvykęs į Lenkijos Respubliką ir įmonės naudai, įmonės lėšomis pervežė maisto produktus. Su juo jokios sutarties nebuvo sudaryta, apie jo įdarbinimą Sodros teritoriniam skyriui nebuvo pranešta. Mano, kad tai yra akivaizdus LR ATPK str. 41³ str. 1 d. pažeidimas ir ginčo dėl šio pažeidimo negali kilti. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonėje nebe pirmą kartą yra neišduodami kasos aparatų kvitai. Už tokį pažeidimą 2015 m. birželio mėnesį buvo nubausta darbuotoja ir direktorė buvo raštiškai įspėta, jog pasikartojus analogiškiems atvejams, bus taikoma administracinė atsakomybė. 2015 m. rugpjūčio 11 d. patikrinus prekybos vietą Alytuje, Jazminų g. taip pat buvo nustatyta kasos kvitų neišdavimo atvejai ir pardavėjai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pardavėjos sutiko su administracinio pažeidimo protokolu, kaltę pripažino, joms skirta pusė minimalios sankcijoje numatytos baudos, baudos yra sumokėtos. Ginčo dėl to taip pat negali kilti. Įmonės direktorė nesiimdama priemonių užtikrinti, kad už kvito parduotas prekes arba suteiktas paslaugas išdavimo pažeidė ATPK str. 163⁶ str. 4 d. Byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų E. B. kaltei įrodyti, protokolas surašytas pagrįstai ir teisėtai, veika kvalifikuota tinkamai. Nuobaudų skyrimą administraciniame procese reglamentuoja LR ATPK 30² str. nuostatos. Jame numatyta, kad bauda skiriama pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimą Šioje byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančių aplinkybių tai pat nenustatyta, kadangi pati pažeidėja pažeidimo nepripažįsta. Skiriant baudą ją mažinti į mažąjį sankcijoje numatytą minimumą galimybių nėra. Bauda turėtų būti skirta sankcijos numatytą vidurkį už sunkesnį iš numatytų pažeidimų, t.y. ATPK str. 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą nuo 868 iki 2896 eurų.

Liudytojas G. B. nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio UAB „Broileta“ dirba vairuotoju – ekspeditoriumi 0,5 etato, pagal klientų poreikius veža mėsą, kartais parveža prekes į parduotuvę. Anksčiau, iki darbo sutarties sudarymo, važiuodavo į užsienį, įmonėje neatliko jokių funkcijų, tik važiuodamas Į Lenkiją savo reikalais, nesant UAB „Broileta“ vairuotojo, jis tuo pačiu parveždavo įmonei produkciją. Važiavo Mercedes automobiliu, dėl kurio su UAB „Broileta“ jau seniai sudaryta panaudos sutartis.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinis kaltinimas suformuluotas už dvi savarankiškas veikas, kurios įtvirtintos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir 163⁶ straipsnio 4 dalyje.

E. B. su jai inkriminuojamu pažeidimu pagal ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalį, t.y. kad būdama UAB „Broileta“ direktore, nesiėmė priemonių užtikrinti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išdavimą gyventojams įmonėje, kurioje gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, sutinka. Pardavėjos taip pat sutiko su administracinio pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, kaltę pripažino, joms skirta pusė minimalios sankcijoje numatytos baudos, baudos yra sumokėtos. Be E. B. pripažinimo, jos kaltę patvirtina Operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas (b.l. 5-6), 2015 m. gegužės 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 7-9), 2015 m. rugpjūčio 12 d. Faktų fiksavimo pažyma (b.l. 25-27), G. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 29-30). Taigi, UAB „Broileta” direktorė E. B. nesiimdama priemonių užtikrinti, kad už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas būtų išduotas kvitas pažeidė ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalį.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegaliai dirbančius asmenis. Nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą, galiojusią administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiems dirbamas nesudarius darbo sutarties ir (arba) darbdavys nepraneša apie asmens priėmimą į darbą įstatymu nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, o už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai), 3) nesilaikyta darbo sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybė, įrodymų šaltiniu patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-705-648/2012).

E. B. neginčija, jog administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti faktai yra teisingi, tik nesutinka su aplinkybe, kad G. B. leido nelegaliai dirbti. Byloje kilęs ginčas dėl to, jog G. B. UAB „Broileta“ dirbo nelegaliai, t.y. būtina įrodyti nelegalaus darbo faktą. Byloje pateikti duomenys – faktūros (b.l. 10-24) patvirtina, kad G. B. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. birželio 17 d. penkiolika kartų pagal Ubojnia D. W. Spolka jawna D. B. L. P. išrašytas faktūras į UAB „Broileta“ vežė atvėsintą paukštieną. Už gautą paukštieną faktūrose pasirašydavo pats G. B.. Teismo posėdžiu metu nustatyta, kad G. B. produkciją vežė automobiliu MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio automobilio UAB „Broileta“ su G. B. nuo 2012 metų sudariusi automobilio Panaudos sutartį, UAB „Broileta“ automobiliui pildavo kurą. Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdyje apklaustas liudytoju G. B., šio fakto neginčija ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B..

Remiantis šiais duomenimis teismas konstatuoja, jog G. B. į įmonę pristatydamas produkciją, realiai vykdė UAB „Broileta“ darbuotojo darbines funkcijas, tarp UAB „Broileta“ ir G. B. darbo sutartis nebuvo sudaryta, t.y. G. B. įmonėje UAB „Broileta“ dirbo nelegaliai. Taip pat pažymėtina, kad G. B. nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio dirba UAB „Broileta“ vairuotoju – ekspeditoriumi, į parduotuves veža produkciją, t.y. vykdo tas pačias pareigas.

E. B. teigimu G. B. produkciją į įmonę atveždavo, kadangi įmonėje nebuvo darbuotojo, o pats G. B. į Lenkiją vykdavo savo reikalais, specialiai į Lenkiją atvežti produkcijos nevyko, bei už darbą atlyginimo negaudavo. Tačiau byloje pateikta Sutartis dėl veterinarinių konsultacijų paukščių fermose E. B. kaltės nepaneigia ir nepagrindžia to, jog G. B. net 15 kartų į Lenkiją vyko savo reikalais. Taip pat pažymėtina, kad G. B. vyko automobiliu, dėl kurio įmonė buvo sudariusi Panaudos sutartį, t.y. transportu, kuriuo vykdomos įmonės funkcijos, pasirašinėjo ant sąskaitų faktūrų. Nors rašytiniuose paaiškinimuose E. B. nurodė, kad jos sutuoktinis, nesant kito vairuotojo, vadovavosi žmogiškuoju faktoriumi ir sutiko jai padėti neatlygintinai, t.y. darbo užmokestis nebuvo mokamas, tačiau E. B. ir G. B. yra sutuoktiniai, veda bendrą ūkį, gaunamos pajamos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, E. B., kaip UAB „Broileta“ direktorės pajamos tiesiogiai priklauso nuo įmonės vykdomos veiklos.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių, byloje pateiktų duomenų visetą, yra pagrindas daryti neginčijamą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – UAB „Broileta“ direktorė E. B. yra kalta, padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 41³ straipsnio 1 dalyje, protokolas surašytas pagrįstai ir teisėtai, veika kvalifikuota tinkamai, todėl yra baustina.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. E. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėja pažeidimą pripažįsta iš dalies.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, už pažeidimus, numatytus ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 41³ straipsnio 1 dalyje, E. B. skirtinos straipsnių sankcijos ribose nustatyto dydžio piniginės baudos. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Nuobaudos subendrintinos paskiriant galutinę nuobaudą vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 286, 287, 302², 302⁴straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje, skirti 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

E. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, skirti 880 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinti ir E. B. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 880 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Papildoma informacija. Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama banke užpildžius mokėjimo pavedimą, jame nurodant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188729019, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodą – 1001, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti iš karto negali, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.