Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-8-479/2008

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. vasario 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant atsakovų atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A.Ž. (jos teisių perėmėjų A.Ž. ir M.Ž.) ieškinį atsakovams K.Š., R.Š., tretiesiems asmenims Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui, S.P., L.K. ir V.K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei ieškovės A.Ž. (jos teisių perėmėjų A.Ž. ir M.Ž.) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-04-12 sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mirus ieškovei A.Žerlauskienei 2007-12-10 nutartimi A.Ž. ir M.Ž. patvirtinti ieškovės A.Ž. teisių perėmėjais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atsisakyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė mirusios motinos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, bei atsisakyta panaikinti atsakovui K.Š. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Apeliantė teigė po motinos mirties iš jos namų pasiėmusi keletą jos asmeninių daiktų bei namų apyvokos reikmenų, tuo pradėdama palikimą faktiškai valdyti. Šie veiksmai buvo atlikti nedelsiant po motinos mirties, todėl apeliantė pažymėjo nepraleidusi ieškinio senaties termino kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taip pat nepraleistas ieškinio senaties terminas ginčyti 2002-10-25 K.Š. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi apie šį faktą apeliantė sužinojo tik 2005 metų antroje pusėje. Kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos tiems paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Ieškovės motina mirė 1994-12-05. Pagal 1964 m. CK 568 straipsnį, galiojusį ieškovės motinos mirties dieną, palikimas atsirado, palikėjai mirus arba paskelbus ją mirusia. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teisė į palikimą ieškovei atsirado dar galiojant 1964 m. CK, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos pastarojo kodekso teisės normos.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 5 d., 568 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą praktiką analogiškose bylose, yra išaiškinęs, jog faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (civilinė byla Nr. 3K-3-586/2007). Apeliantė nurodė nedelsdama po motinos mirties paėmusi keletą jos asmeninių daiktų bei namų apyvokos reikmenų, tai paliudijo liudytojas apeliantės sūnus V.Ž. (b.l. 134, t.1). Tačiau atsakovai teigė priešingai – nurodė nematę, kad A.Ž. būtų ėmusi kokius nors daiktus iš mirusiosios namų. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė priėmė mirusiosios palikimą, teismui nebuvo pateikta, todėl ieškovės teiginiai vertintini kritiškai. Juo labiau kad ieškovės nurodyti įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys priklausė atsakovui K.Š., kuris buvo mirusiosios sutuoktinis ir kartu su ja gyveno iki mirties bei liko gyventi po to, o pagal 1964 m. CK 574 straipsnį tokie daiktai pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

Iš kitų byloje esančių dokumentų nustatyta, jog K.Š. buvo vienintelis asmuo, kuris aiškiai išreiškė savo valią priimti ir valdyti mirusiosios turtą – įgaliojo R.Š. tvarkyti nuosavybės teisių į paveldimą žemę atkūrimo reikalus, kreipėsi į notarą dėl pavedėjimo teisės liudijimo išdavimo, pardavinėjo paveldėtą sodybą ir pan. Dėl šių priežasčių kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepakanka įrodymų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A.Ž. priėmė mirusios A.Š. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Ieškovė neįgyvendino ir kito 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje numatyto palikimo priėmimo būdo – per šešių mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. A.Ž. manė, jog šio termino nepraleido bei neprašė teismo šį terminą atnaujinti, paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas.

Atsakovui K.Š. paveldėjimo teisės liudijimas į A.Š. palikimą išduotas 2002-10-25 (b.l. 57-58, t.1). Ginčydama šį paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė į teismą kreipėsi 2006-07-04 (b.l. 2, t.1) bei nurodė apie savo teisės pažeidimą sužinojusi 2005 metų pabaigoje. Atsakovai su šiuo teiginiu nesutinka bei teigia, jog ieškovė apie paveldimą žemę žinojo nuo mamos mirties, 2001 metais ir vėliau su ja buvo nuolat kalbama, jog K.Š. tvarkosi šios žemės nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, ir ieškovė atsisakė pretenzijų į šią žemę, kadangi pati buvo paveldėjusi daug žemės iš tėvo pusės (b.l. 33, t.1). Kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes apie tai, kada ji sužinojo, jog pažeistos jos teisės, atsižvelgtina į tai, kad apie paveldimą turtą ji žinojo nuo 1994 metų, todėl turėjo pareigą rūpintis ir domėtis tinkamu paveldimo turto, į kurį pretenduoja, įforminimu. Esant šioms aplinkybėms terminas ieškovei ginti pažeistas teises skaičiuotinas nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momento, t.y., 2002-10-25. CK 5.8 straipsnis numato vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Akivaizdu, jog ieškovė šį terminą praleido ir neprašė teismo atnaujinti. Atsakovams reikalaujant, ieškinio senaties terminas pritaikytas ir ieškinys šioje dalyje atmestas pagrįstai (CK 1.126 str. 2 d., 1.313 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas galioti.

Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės teisių perėmėjų priteistinos atsakovų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.) (b.l. 190, t.1). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, posėdžių bei paruoštų procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme skaičių šios išlaidos mažintinos iki 400 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-04-12 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš A.Ž. teisių perėmėjų A.Ž. ir M.Ž. priteisti po 200 Lt bylinėjimosi išlaidų R.Š.