Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. O. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria netenkintas G. O. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5012-795/2015 G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 320 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui. G. O. buvo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 22 d., apie 7.50 val. Vilniaus pl., Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,82 promilės.

Skundžiama 2016 m. liepos 8 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas G. O. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad G. O. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus (jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,82 promilės), būdamas anksčiau baustas už analogišką pažeidimą – 2008-11-25 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,23 promilės), ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-12-02 nutarimu jis buvo nubaustas 579 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams. Jau vieną kartą buvo išreikštas teismo pasitikėjimas, kai jis kreipėsi į teismą su prašymu dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Tada teismas jo prašymą patenkino ir sutrumpino specialiosios teisės atėmimo terminą. Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad G. O. išvadų nepadarė ir savo elgesio kritiškai neįvertino, nes ir vėl būdamas apsvaigęs sėdo prie automobilio vairo. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, trumpinti paskirtą papildomą nuobaudą jokio pagrindo nėra.

ATPK 36 straipsnis nustato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Dėl šios įstatymo nuostatos teismas, D. O. teigimu, neteisingai vertino jo asmenybę ir nepagrįstai nustatė, kad administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti. D. O. pažymi, kad dėl padaryto teisės pažeidimo jis išgyvena iki šiol ir supranta padaryto teisės pažeidimo pavojingumą visuomenei.

Pagal 2012-08-28 sudarytą darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo įdarbintas baldų staliumi ir sutartyje numatyta sąlyga – turėti transporto priemonės valiuotojo pažymėjimą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones jam buvo sumažintas darbo užmokestis, dėl to nukentėjo ne tik jis pats, bet ir jo išlaikomas nepilnametis sūnus Ą. O., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, sūnus lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą-darželį, kur vaikas buvo vežiojamas, nes jo mama J. O., dirbdama nuo 07.00 val., neturi galimybės pristatyti sūnų į darželį, o jo darbo laikas prasideda 08.00 val. Dėl šių materialinių ir fizinių galimybių apribojimo jis buvo nubaustas dvejopai, todėl jo išvados ir išgyvenimai dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra tvirti ir galutiniai. Be to, šiuo metu jo darbovietėje yra sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties pratęsimo ar nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje inter alia (be kita ko) nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi būti įvertintos, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutarys administracinėse bylose Nr. N-1-1571/2007, Nr. P-756-91/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų G. O. nepadarė, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją iki galo atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones G. O. atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,82 promilės). Toks girtumas daugiau kaip du kartus viršijo leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Vairuodamas automobilį neblaivus G. O. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė labai rimtų tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą G. O. buvo paskirta šiek tiek didesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – 320 Eur bauda ir teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris nežymiai didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus šios nuobaudos terminas – vieneriems metams ir vienam mėnesiui. Apygardos teismo vertinimu, už itin šiurkštų KET pažeidimą G. O. buvo paskirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 5–7), G. O. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairius tyčinius KET pažeidimus, iš jų ir už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą, t. y. už vairavimą esant neblaiviam. Šie duomenys charakterizuoja G. O. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, rodo jo piktybišką nenorą laikytis nustatytų saugaus eismo taisyklių, neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į aplinkinių saugumą, visišką galimų sunkių pasekmių ignoravimą. G. O., kvestionuodamas skundžiamą teismo nutartį, savo skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nesutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo termino, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, kai ši nuobauda ATPK 36 straipsnio prasme yra jau nebegaliojanti. Dėl to, apelianto nuomone, teismas, vadovaudamasis bei savo argumentus grįsdamas praeities faktais ir netenkindamas jo prašymo, pažeidė non bis in idem principą. Toks apelianto skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi teismas netaikė administracinės atsakomybės G. O. už anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus, o aplinkybę apie jo baustumą apylinkės teismas vertino kaip jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą kartu ir sistemiškai su kitomis jo asmenį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į bylos duomenimis nustatytą G. O. elgesį vairuojant transporto priemones praeityje, jog jis vėl elgėsi lengvabūdiškai bei itin rizikingai ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Priešingai apelianto G. O. tvirtinimui, ši aplinkybė rodo, kad praeityje administracinėmis nuobaudomis baustas G. O. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedarė ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nes ir vėl padarė analogišką vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus. Akivaizdu, kad anksčiau G. O. už analogiško pobūdžio pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis, neįvertinęs situacijos rimtumo, ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

G. O. skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra nuvežant vaiką į ugdymo įstaigą bei darbe, nėra išskirtinės aplinkybės ir nelaikytinos pakankamomis grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui. Be to, šios G. O. nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos dar iki pažeidimo padarymo, t. y. jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpinantis šeima bei darbe, tačiau to nepaisė ir, būdamas anksčiau baustas už analogiško pažeidimo padarymą, kai jam pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, t. y. už vairavimą esant vidutiniam neblaivumo laipsniui (2,23 promilės), buvo paskirta 579 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, nepaisant to, kad anksčiau teismas jam jau buvo parodęs pasitikėjimą, sutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo terminą, vėl sėdo prie vairo neblaivus, būdamas visiškai abejingas pasekmėms. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti. Tai, kad G. O. nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas.

Nors G. O. skunde nurodoma, teisės vairuoti neturėjimas ne tik sukelia jam sunkumų atliekant pagrindines darbo funkcijas, bet šiuo metu jo darbovietėje, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi teisės vairuoti, yra sprendžiamas darbo sutarties pratęsimo ar nutraukimo klausimas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje G. O. charakteristikoje (b. l. 33) nurodoma tik tai, kad G. O. pareigybės yra susijusios su baldų išvežiojimu ir surinkimu iš klientų, todėl darbo sutartyje yra numatyta sąlyga – turėti vairuotojo pažymėjimą, bei tai, kad darbdaviui yra žinoma apie G. O. 2015-11-22 padarytą administracinį teisės pažeidimą ir kad į tai bus atsižvelgta taikant skatinamąsias priemokas darbuotojams, tačiau apie neterminuotos darbo sutarties (b. l. 31–32) nutraukimą nenurodoma, tik prašoma, atsižvelgiant į G. O. gebėjimus atlikti savo pareigas, esant galimybei, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kita vertus, nors G. O. pareigybės yra susijusios su transporto priemonės vairavimu, tačiau, kaip matyti, atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, jis atleistas iš darbo nebuvo, taigi specialiosios teisės netekimas neatėmė jo pragyvenimo šaltinio. Akivaizdu, kad G. O. savo darbovietėje dirbo dar prieš pažeidimo padarymą, taigi jis žinojo, jog norint atlikti pagrindines darbo funkcijas jam reikalinga teisė valdyti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, G. O. nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo, naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šias G. O. skunde nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Šios aplinkybės, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu, leidžiančiu sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei G. O. pateiktus duomenis įvertino teisingai, įstatymo nuostatas taikė tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistą ir G. O. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.