Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovei R. S. ir atsakovės priešieškinį ieškovams dėl naudojimosi daiktu nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. K., A. S. ir O. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal UAB Geoksis 2014 m. birželio 4 d. parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir tvarkos sąlygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniui, kuris įsigys nuosavybės teisę į žemės sklypą ar jo dalį, be šio reikalavimo, kartu nurodė dar 9 reikalavimus, prašydami nustatyti juose nurodytas kitas žemės sklypu naudojimosi sąlygas. Ieškovai taip pat pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo papildomai prašė nustatyti žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarką sklypu ir pagal UAB Geoksis 2015 m. lapkričio 18 d. žemės sklypo planą, kartu nurodė dar 9 reikalavimus, prašydamas nustatyti juose nurodytas kitas žemės sklypu naudojimosi sąlygas. Atsakovė R. S. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal 2015 m. lapkričio 5 d. M. K. individualios veiklos parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-396-833/2016 dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo ieškovų ieškinį patenkino.Ieškovai pateikė prašymą priimti byloje papildomą sprendimą, nurodant, kad priešieškinis atmetamas, ieškinys tenkinamas ir nurodant pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Prašymą grindė tuo, kad teismas 2016 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė atsakovės priešieškinį ir tenkino ieškovų ieškinį, dėl tenkinimo motyvų pasisakydamas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, o rezoliucinėje dalyje tik nurodydamas, kad ieškovų reikalavimas patenkintas, tačiau nenurodydamas reikalavimo turinio – naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-396-833/2016, rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:

„ieškinį tenkinti.

Nustatyti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoksis“ 2015-11-18 parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad teismo sprendimu patvirtina naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarka ir tvarkos sąlygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniui, kuris įsigys nuosavybės teisę į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ar jo dalį.

1. Tvirtinant žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoksis“ 2015-11-18 parengtą žemės sklypo planą nustatomos tokios naudojimosi juo sąlygos:

1.1. Kiekvienam iš bendraturčių tenka individualiam naudojimuisi tenka šios žemės sklypo dalys:

1.1.1. R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 70 m² dalimi, susidedančia iš dalių, UAB „Geoksis“ parengtame plane pažymėtų indeksais Al (36 m² ploto, jos taškai bei linijos 5-7-8-19-18) bei A2 (34 m² ploto, jos taškai bei linijos 7-9-19-18).

1.1.2. V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 141 m² dalimi, susidedančia iš dalių, UAB „Geoksis“ parengtame plane pažymėtų indeksu BĮ (72 m² ploto, jos taškai bei linijos 8-11-20-19) ir B2 (69 m² ploto, jos taškai bei linijos 9-10-20-19).

1.1.3. A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 104 m² dalimi, susidedančia iš dalių, UAB „Geoksis“ parengtame plane pažymėtų indeksais Cl (53 m² ploto, jos taškai bei linijos 11-12-21-20) ir C2 (51 m² ploto, jos taškai bei linijos 20-21-13-10).

1.1.4. O. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 m² dalimi, susidedančia iš dalių, UAB „Geoksis“ parengtame plane pažymėtų indeksais Dl (54 m² ploto, jos taškai bei linijos 12-4-22-21) ir D2 (52 m² ploto, jos taškai bei linijos 21-22-14-13).

2. Nustatomos tokios naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos sąlygos:

2.1. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę disponuoti (perduoti naudotis, įkeisti, perleisti ir t.t.) jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, ja naudotis, ją valdyti savo nuožiūra, tačiau laikantis nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygų.

2.2. Kiekvienas bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio žemės sklypo dalį ta kaina ir kitomis sąlygomis, kuriomis jis bus parduodamas, įskaitant ir tuos atvejus, kai jis parduodamas kartu su žemės sklype esančiais statiniais/patalpomis, o žemės sklypo dalį parduodantis bendraturtis turi pareigą įstatymų nustatyta tvarka pasiūlyti kitiems bendraturčiams įsigyti parduodamą daikto dalį ir su ja susijusį parduodamą kitą tame pačiame žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą ar daiktus. Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam priskirtą naudotis žemės sklypo dalį įkeisti, suteikti naudotis kitiems asmenims be kitų bendraturčių sutikimo.

2.3. Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį - kaip žemės sklypo dalį, skirtą bendram naudojimui, joje esančio gyvenamojo namo eksploatacijai ir įvažiavimui į žemės sklypą užtikrinti.

2.4. Nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai prižiūrėti ir administruoti gali būti steigiama bendrija arba pasirašoma atskira (jungtinės- veiklos ar bet kuri kita įstatymų leidžiama) sutartis. Bendraturčiai priima sprendimus dėl žemės sklypo dalies, nepriskirtos naudotis atskiram bendraturčiui individualiai, dėl bendro naudojimo sąlygų nustatymo, įskaitant ir dėl žemės sklypo aptvėrimo (viso ar iš dalies) tvora, vartų, įvažiavimo įrengimo, bendro gerbūvio tvarkymo ir pan., kvalifikuota balsų dauguma, t.y. sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo bendraturčiai, bendrai turintys nuosavybės teisę į % ar didesnę žemės sklypo dalį. Esant tokiam sprendimui, nereikia nebalsavusio ar balsavusio prieš sprendimą bendraturčio sutikimo ar bet kokio kito jo dalyvavimo gauti projektavimo sąvado sąlygas, taip pat bet kokias kitas sąlygas, dokumentus, leidimus ar statybas leidžiančius dokumentus numatytiems inžinieriniams ar kiemo statiniams pastatyti, atitinkamiems įrengimams įrengti, įskaitant ir tuos atvejus, kai jie turi bendras konstrukcijas su jau esančiu žemės sklype statiniu ar kitų veiksmų, reikalingų žemės sklypo bendraturčių priimtiems sprendimams įgyvendinti. Bet kuriuo atveju visi darbai turi būti atliekami taip, kad nebūtų padaroma žala bet kokiam kitam daiktui, nepriklausomai nuo to, kuriam bendraturčiui jis (jo dalis) priklauso. Šios sąlygos taikomos ir statyboms (jų metu pastatytiems statiniams), kurios pripažintos savavališkomis, taip pat tokiomis nepripažintoms, tačiau vykdomoms be reikiamų dokumentų, su trūkumų turinčiais dokumentais ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2.5. Kiekviena iš žemės sklypo dalių, pagal UAB „Geoksis“ parengtą žemės sklypo planą pažymėtų indeksais Al, A2, BĮ, B2, C1,C2 ,D1, D2, naudojama ir prižiūrima to bendraturčio, kuriam ji priskirta naudotis, ir pagal jos paskirtį - kiemo aikštelei ir privažiavimui į statinius, esančius tose žemės sklypo dalyse, tų statinių eksploatavimui, o jeigu statiniai nepastatyti - privažiavimui į priskirtas naudotis žemės sklypo dalis ir jų eksploatavimui. Bendraturtis, kuris naudojasi kito bendraturčio padarytais pagerinimas žemės sklype, turi prisidėti finansiškai prie tokio objekto įrengimo, atstatymo, tvarkymo ar priežiūros.

2.6. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, pagal UAB „Geoksis“ parengtą žemės sklypo planą atitinkamai pažymėtoje indeksais Al, BĮ, Cl, Dl, įsirengti kiemo aikštelę/privažiavimą į tose dalyse stovinčius statinius/ aikšteles individualiai ar kooperuojantis su kitais bendraturčiais (visais ar jų dalimi), arba tokio įrengimo iš viso nedaryti, tačiau bet kuriuo atveju turi būti paliktas laisvas pravažiavimas per tas dalis (nebus laikoma pažeidimu, jei tokios kliūtys bus laikinos ir nereikš nuolatinio, absoliutaus ribojimo privažiuoti (tie daiktai neužstatys viso pravažiavimo), į jas patekti, įskaitant ir transporto priemonėmis).

2.7. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, pagal UAB „Geoksis“ parengtą žemės sklypo planą atitinkamai pažymėtoje indeksais A2, B2, C2, D2, statyti vieno aukšto pagalbinės paskirties statinius (sandėliukus, garažus ir pan.), užstatant visą tos dalies perimetrą ar jos dalį, be kitų bendraturčių sutikimo. Tokios pačios sąlygos taikomos ir statyboms (jų metu pastatytiems statiniams), kurios pripažintos savavališkomis, taip pat tokiomis nepripažintoms, tačiau vykdomoms be reikiamų dokumentų, su trūkumų turinčiais dokumentais arba kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Bendraturčiai statinius gali statyti vienu metu bendrai arba kiekvienas iš jų ar jų grupės atskirai (taip pat kaip bendrą nuosavybę, esančią ant kelių bendraturčių naudojimui priskirtos žemės sklypo dalies ar dalių), tačiau bendraturtis, pradėjęs statybas po to, kai kiti bendratučiai jau yra pasistatę minėtus Statinius, turi derinti sprendinius pagal faktinę Situaciją -atsižvelgdami į esamų ar statomų statinių sprendinius, faktinę padėtį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kiekvienas bendraturtis turi teisę statyti nurodytus statinius jam priskirtoje individualiai naudotis atitinkamos paskirties žemės sklypo dalyje ir ją visą užstatyti be atskiro kurio nors bendraturčio sutikimo, net ir to, kurio individualiai naudojama žemės sklypo dalis ribojasi su užstatoma žemės sklypo dalimi. Bendraturčio atskiro sutikimo nereikia ir gauti projektavimo sąvado sąlygas, taip pat bet kokias kitas sąlygas, dokumentus, leidimus ar statybas leidžiančius dokumentus, tačiau statinį pasistatęs bendraturtis turi sudaryti sąlygas vėliau statinį besistatančiam ar pastatytą rekonstruojančiam/remontuojančiam/perstatančiam bendraturčiui naudoti bendras konstrukcijas (sienas stogą ir pan.), jas sujungti, nepakenkiant to kito bendraturčio pastatytam statiniui ar statinio daliai. Bendraturčiai gali nustatyti visiems iš jų privalomus bendruosius reikalavimus galimiems statyti statiniams.

2.8. Po statinio priėmimo naudoti ar kitokiu leistinu būdu pabaigus statybas, jas baigęs bendraturtis per 5 darbo dienas turi pateikti kitiems bendraturčiams statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento kopiją.

2.9. Kai pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygas bendraturtis ar jų dalis turi teisę statyti statinius ar įteisinti pastatytus (savavališkai, be reikiamų dokumentų arba kitokiu būdu pažeidžiant nustatytą statybos tvarką), įrengti įrenginius ar kitaip eksploatuoti žemės sklypą, tai reiškia, kad dėl tų veiksmų įforminimo, oficialių leidimų ar panašių dokumentų gavimo, toks bendraturtis turi, be atskiro kitų bendraturčių sutikimo:

2.9.1. kreiptis į savivaldybę ir/ar bet kurią kitą kompetentingą įstaigą dėl statybos/rekonstrukcijos projekto parengimo ir/ar paskirties keitimo, tuo tikslu pasirašant ir pateikiant prašymus dėl projektinės dokumentacijos, projektavimo ir techninių sąlygų, statybos leidimo, inžinierinių tinklų pajungimo, atlikti projektavimo darbus ir/ar sudaryti sutartis dėl jų atlikimo, vadovaujantis (įskaitant bet neapsiribojant) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos (IS) „Infostatyba“ reikalavimais, taip pat gauti technines sąlygas,

2.9.2. rašyti ir pasirašyti prašymus, pareiškimus, gauti informaciją, pateikti ir atsiimti pažymėjimus, pažymas, leidimus, planavimo sąlygas, prisijungimo sąlygas bei specialiuosius reikalavimus architektūrai, statybą leidžiančius dokumentus, visus kitus reikiamus dokumentus, sudaryti sutartis ir jas pasirašyti dėl komunikacijų įvedimo, priduoti pastatytus statinius eksploatacijai, gauti visus reikiamus leidimus, kitus projektinius techninius dokumentus (jų dublikatus), pažymėjimus, pažymas ir kitus dokumentus, suderinti projektus, įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti pakeitimus, atsiradusius po rekonstrukcijos, atlikti inventorizaciją ir teisinę registraciją, gauti techninės apskaitos bylas,

2.9.3. pasirašyti sutartis ir susitarimus, susijusius su jam priskirtos naudotis žemės sklypo dalies ir joje esančių statinių eksploatacijos ir aptarnavimo,

2.9.4. atlikti veiksmus dėl jam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje inžinerinių įrenginių, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir jų nuvedimo, elektros energijos tiekimo ir kitų įrengimo, parengti inžinerinių tinklų projektus, gauti leidimus, gauti ir pateikti visus tam tikslui reikalingus dokumentus.

Priešieškinį atmesti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.“

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Nors ieškovai prašė priimti papildomą sprendimą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į CPK 277 str. nuostatas, numatančias tokio sprendimo priėmimo sąlygas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju priimti papildomą sprendimą byloje nėra pagrindo, kadangi visi byloje reiškiami reikalavimai buvo išspręsti, tačiau, nors motyvuojamojoje dalyje ir nurodytas ieškovų patenkintų reikalavimų turinys, jis nebuvo nurodytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl nagrinėjamu atveju taikė CPK 276 str. 2 d. nuostatas.Teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka šalių interesus bei faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl ją tvirtino; atsakovės priešieškinio argumentus atmetė kaip nepagrįstus, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinį tenkina, neperkeldamas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį ieškovų detaliai nurodytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir sąlygų, todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas laikė, kad padaryta rašymo apsirikimo klaida, nekeičianti sprendimo esmės ir atitinkanti motyvuojamojoje sprendimo dalyje padarytas išvadas, taisytina (CPK 276 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį.Atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad klaidos ištaisymas negali būti taikomas, nes 2016 m. spalio 4 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra tiksliai ir aiškiai nurodytas bei įvardytas, koks bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas bendraturčiams pagal ieškinį taikomas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai V. K., A. S. ir O. Z. su juo nesutinka, prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Vienintelis ribojimas dėl rašymo apsirikimo instituto taikymo yra numatytas CPK 276 str., t. y. teismo nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo negali būti keičiama sprendimo, kuriuo išspręstas ginčas, esmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu sprendė dėl naudojimosi tvarkos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir nusprendė, kad būtent ieškovų reikalavimas tenkinamas (jų pasiūlyta tvarka tvirtinama), tačiau tos pačios tvarkos dėl rašymo apsirikimo neperkėlė į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nors ji aprašyta motyvuojančioje dalyje. Ginčijama nutartimi šį duomenų trūkumą konkrečioje teismo sprendimo dalyje teismas ir ištaisė, nurodydamas, kad jis atsirado dėl techninių klaidų, neperkėlus reikiamo teksto į reikiamą teismo sprendimo dalį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

LR CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-396-833/2016 dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį patenkino. Atsakovė R. S. dėl minėto sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi iš dalies tenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą panaikino dėl absoliučių negaliojimo pagrindų ir bylą perdavė naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovų prašymu, teismas 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kurios rezoliucinėje dalyje išdėstė, kokie ieškovų reikalavimai tenkinami byloje, tačiau, pripažinus naikintinu teismo sprendimą, ši nutartis, kaip teismo sprendimo dalis, taip pat naikintina dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo. Pripažintina, kad priimta nutartimi teismas ne taisė rašymo apsirikimus, o tik šia nutartimi ir nurodė, kaip išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą, t. y. šia nutartimi papildė teismo sprendimo rezoliucinę dalį, o toks papildymas nėra numatytas CPK 276 straipsnyje, todėl šia nutartimi buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos. Vilniaus apygardos teismas taip pat pripažino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė neaiškų teismo sprendimą, tačiau 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi iš esmės ne aiškino ar ištaisė rašymo apsirikimą, o tik ja ir išsprendė byloje pareikštą reikalavimą, tuo buvo pažeistas CPK 258 straipsnio reikalavimas, nes byla nebuvo išspręsta, priimant teismo sprendimą, ji buvo išspręsta tik priimant nutartį, kuri neatitiko civilinio proceso reikalavimų.Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi jau panaikino skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kaip 2016 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, darytina išvada, kad skundžiama 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, dėl ko apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties nutraukti.