- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-139-275/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10139-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- V. K., A. S., O. Z.
- Kategorijos
- 2.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovei R. S. ir atsakovės priešieškinį ieškovams dėl naudojimosi daiktu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. K., A. S. ir O. Z. kreipėsi į teismą 2015-03-23 ieškiniu, prašydami nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal UAB Geoksis 2014-06-04 parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir tvarkos sąlygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniui, kuris įsigys nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį, be šio reikalavimo, kartu nurodė dar 9 reikalavimus, prašydamas nustatyti juose nurodytas kitas žemės sklypu naudojimosi sąlygas.
2015-12-07 ieškovai pateikė patikslintą ieškinį byloje, kuriuo papildomai prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi tvarką sklypu ir pagal UAB Geoksis 2015-11-18 žemės sklypo planą, kartu nurodė dar 9 reikalavimus, prašydamas nustatyti juose nurodytas kitas žemės sklypu naudojimosi sąlygas.
Pareiškime nurodė, kad ieškovai ir atsakovė yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas) bendraturčiai. Kiekviena iš šalių nuosavybės teise turi patalpas gyvenamosios paskirties statinyje, kuris yra žemės sklype. Atsakovė jai nuosavybės teise priklausančias patalpas kartu su Žemės sklypo dalimi įsigijo pagal 2008-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį, kartu perimdama iš buvusio savininko ir su šiuo nekilnojamuoju turtu siejamas teises ir pareigas, kiek aktualu bylai pagal šį ieškinį, nustatytas ir nusistovėjusias sąlygas dėl naudojimosi bendra nuosavybe (Žemės sklypu ir jame esančiu statiniu). Šalys nėra sudarę jokios rašytinės notaro patvirtintos sutarties dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos ir sąlygų, tačiau ji įforminta Žemės sklypo planu, sudarytu formuojant Žemės sklypą pagal tuo metu galiojusius reikalavimus - tuometiniai jo bendraturčiai savo parašais 1996-11-30 patvirtino Žemės sklypo planą ir jį įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pagal šį Žemės sklypo planą bendraturčiai susitarė, kad Žemės sklypo dalis, esanti prie gyvenamojo namo, yra bendrojo naudojimo žemė, o dalyje, kuri buvo ir yra skirta ūkinėms reikmėms, įskaitant ir ūkiniams statiniams eksploatuoti, buvo nustatytos kiekvienam iš bendraturčių atskiram jų naudojimui skirtos dalys. Tokia naudojimosi tvarka buvo nustatyta, nes bendraturčiai planavo perstatyti ūkinius statinius - pertvarkyti juos į garažo paskirties statinius. Tas faktiškai buvo ir padaryta, taip pat Žemės sklypas iš dalies buvo apstatytas mūrine tvora, tačiau dokumentai šiems statyboms darbams nebuvo iki galo sutvarkyti tų darbų atlikimo metu. 2007 metais tuometiniai bendraturčiai sutarė baigti tvarkyti atliktos statybos užbaigimo ir įteisinimo darbus, tačiau mirus atsakovės buto savininkei, šie darbai turėjo būti sustabdyti, ir buvo atnaujinti tik įpėdiniui priėmus palikimą ir tuo pačiu metu 2008- 03-07 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavus tą butą atsakovei. Atsakovei faktinė padėtis buvo žinoma, Žemės sklypo planas buvo sudėtinė pirkimo-pardavimo sutarties dalis, todėl ji perėmė visas buvusio savininko teises ir pareigas dėl Žemės sklypo, įskaitant ir naudojimosi juo sąlygas. Prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypo tvarka pagal 2014-06-04 UAB „Geoksis“ parengtą žemės sklypo planą nepažeidžia atsakovės interesų, nes įteisina jau buvusią nustatytą pagal anksčiau galiojusių teisės aktų reikalavimų naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kurios faktiškai buvo ir yra laikomasi, ji egzistuoja ilgą laiką. Patikslintame ieškinyje ieškovai pateikė alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos patvirtinimo pagal 2015-11-18 UAB „Geoksis“ parengtą žemės sklypo planą pagal A dalies matmenis. Alternatyviame variante ne tik atsakovei priskiriama naudotis Žemės sklypo dalis idealiai atitinka 1996-11-30 Žemės sklypo plane buvusią, bet ir detalizuoja sprendimą dėl atsakovės visą laiką keliamos neva problemos, kad ji pagal galiojančią naudojimosi tvarką negali privažiuoti prie jai tenkančios naudotis Žemės sklypo dalies, nes tokių sąlygų niekur nėra parašyta. Alternatyviame variante kiekvienam iš bendraturčių skiriama naudotis Žemės sklypo dalis susideda iš dviejų skirtingos paskirties dalių, t. y. pirmoji, kuri eina pagal Žemės sklypo ribą pagal taškus 4-5, gali būti naudojama tiek pagalbinių statinių statybai, tiek paliekama neužstatyta to bendraturčio, kuriam priskirta ji naudotis, nuožiūra, o kita dalis, patenkanti į perimetrą tarp taškų 7-14-18-22, negali būti užstatyta statiniais - ji numatoma naudoti kaip namų valdos kiemas, t. y. ir laikinai pasistatyti bei laikyti kilnojamiems daiktams, jei jie netrukdo kitiems bendraturčiams privažiuoti prie jų pagalbinių statinių įrengtu pravažiavimu, joje gali būti įrengiami pastoviam naudojimui tik pravažiavimui užtikrinti tinkamos dangos aikštelė. Iš pateikiamo Žemės sklypo naudojimo faktinių sąlygų aprašymo matyti, kad atsakovė jai priskirtos naudotis Žemės sklypo A dalies neprižiūri ir netvarko (apaugus daugiametėmis piktžolėmis, ta dalis nepadengta kokiu nors kieto paviršiaus gruntu, skirta tik augalams auginti).
Atsakovė R. S. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal 2015-11-05 M. K. individualios veiklos parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą. Nurodė, kad šiuo metu esanti, ieškovų toleruojama ir siekiama situacija varžo ir pažeidžia atsakovės teises laivai ir netrukdomai pagal savo tiesioginę paskirtį naudotis žemės sklypu, o pagal atsakovės siūlomą nustatyti tvarką visi bendrasavininkiai galėtų tinkamai, laisvai bei nevaržomai naudotis jiems priskirta žemės sklypo dalimi, nepažeidžiant kitų bendrasavininkių materialinių teisių. 2014-06-04 UAB „Geoksis“ plane nurodytas mastelis neatitinka tikslių išmatavimų. Ieškovai naudojimosi žemės sklypo tvarkos sąlygose siūlo nepagrįstai sumažinti atsakovei skirtą naudotis asmenine nuosavybe sklypo „A“ dalį. 1998 m. rekonstravus gyvenamojo namo dalį, V. K. ir jam priklausančioje žemės sklypo dalyje pastačius pavėsinę, patekimas (įvažiavimas) į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį „A“ tapo neįmanomas. Inspekcija 2010-12-28 surašė V. K. reikalavimą pašalinti medinę pavėsinę kaip savavališką statybą. Tačiau vietoj medinės pavėsinės ieškovas V. K. pasistatė ir susimontavo kitą pavėsinę - metalinių vamzdžių konstrukciją su dengtu audeklu, todėl ir toliau lieka neišspręsta kliūtis patekti atsakovei į sklypo „A“ dalį. Ieškovų siūloma naudojimosi tvarka yra reikalinga ir patogi tik patiems ieškovams, bet ne visiems bendrasavininkams. Kiekvienam naudotojui nėra užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies prie namo buitiniams, ūkiniams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti. Pagal ieškovų pateiktą ir parengtą UAB „Geoksis“ žemės sklypo planą nėra aišku, ar gyvenamojo namo vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklas, kuriuos eksploatuoja UAB „Naujamiesčio būstas“, bus bendroje bendrasavininkų dalyje ar pateks individualiam naudojimuisi 5“ ir „C“ sklypo dalims.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, jog ir 2015-11-18 UAB „Geoksis“ parengtame plane, pasinaudodami atsakovės sklypo „A“ dalies sąskaitą, ieškovai sumažino atsakovei tenkančią naudotis žemės sklypo dalį, užstatydami savavališkai pastatytus savo statinius, kas aiškiai matyti iš 2015-11-18 UAB „Geoksis“ plano pažymėtų taškų 5-18-19-8 (atsakovei aktuali tik sklypo „A“ dalis). Kadangi atsakovei patekti į sklypo tenkančią dalį reikės per kiekvienam ieškovui individualiam naudojimuisi skirtas sklypo dalis, tai tik nuo jų sąlygų ir priklausys, kada atsakovė galės, o kada negalės patekti į savo sklypo dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nustatė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoksis“ 2015-11-18 parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), tvarka ir tvarkos sąlygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniu, kuris įsigys nuosavybės teisę į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), ar jo dalį; priešieškinį atmetė. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, bei išklausęs šalis bei ištyrus jų argumentus teismo posėdžių metu, teismas darė išvadą, kad ieškovų siūloma naudojimosi sklypu tvarka pagal UAB „Geoksis“ 2015-11-18 parengtą žemės sklypo planą labiau atitinka visų šalių interesus bei faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl ją patvirtino. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kokiu būdu ieškovų siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka pažeis jos interesus ar apsunkins jos naudojimąsi žemės sklypu, todėl priešieškinyje nurodytus argumentus laikė nepagrįstais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. S. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas visiškai nevertino konkrečių bylos aplinkybių, jų nedetalizavo. Neatsakė, kodėl ieškovų siūloma tvarka pagal 1996 metų planą yra tinkama, o kodėl atsakovės siūloma tvarka netinkama, nenurodė argumentų, kodėl atmetė atsakovės priešieškinį. Teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į bylos esmę, neįvertino visų įrodymų, faktinių aplinkybių, t. y. atsakovės negalėjimo pakliūti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, juo naudotis laisvai ir netrukdomai, dėl ieškovų savavališkai pastatytų statinių atsakovė neturi sklype asmeninės nuosavybės teise priklausančių išmatavimų ir pan. Teismas tiesiog nurodė, jog ši tvarka „egzistavo ilgą laiką“, dėl ko teismas priėmė neatitinkantį sprendimą, todėl jis naikintinas. Teismas nesilaikė teismų praktikoje nusistovėjusių nuostatų, t. y. net neatsižvelgė į būtinybę šalinti prielaidas šalių konfliktinei situacijai ir nesprendė, ar pagal šalių siūlomus projektus bus išvengta ateityje bendraturčių ginčų. Teismas buvo šališkas, nes rėmėsi tik ieškovų siūlomu projektu, o į priešieškinį iš viso nebuvo atsižvelgta, nenurodyti motyvai, kodėl jis atmestas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai V. K., A. S., O. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl galimų procesinės teisės normų pažeidimų, tačiau procesinės teisės normos pažeidimas yra pagrindas keisti teismo sprendimą, jei dėl netinkamo procesinės teisės normos pritaikymo buvo netinkamai išspręstas ginčas, t. y. netinkamai pritaikyta materialinės teisės norma (CPK 329 str. 1 d.). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčas išspręstas neteisingai iš esmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodomos kokios nors aplinkybės ar argumentai, kurie leistų abejoti pirmos instancijos teismo sprendimu iš esmės. Aplinkybė, kad atsakovė turi kitokią nuomonę ar galimai galėtų pateikti teismui papildomus argumentus, jei tas pirmos instancijos teismo sprendimas būtų kaip nors kitaip ar detaliau motyvuotas, savaime nepaneigia to sprendimo teisingumo. Pirmos instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, bei išklausęs šalis bei ištyręs jų argumentus teismo posėdžių metu, padarė išvadą, kad ieškovų siūloma naudojimosi sklypu tvarka labiau atitinka visų šalių interesus bei faktinę naudojimosi Žemės sklypu tvarką, ją patvirtino, o apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurie paneigtų tokios išvados teisingumą. Priešingai, tokio sprendimo teisingumą patvirtina ir paties apeliacinio skundo argumentai, kad naudojimosi tvarka reikalinga, nes reikia mažinti konfliktus, laikytis bendraturčių lygiateisiškumo. Nors apeliaciniame skunde deklaratyviai šie principai pripažįstami tačiau apeliantės priešieškiniu jie niekaip praktiškai nerealizuojami, priešingai, jų nepaisoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą esant absoliučiam skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindui, nurodytam CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t.y. konstatavus, kad teismo sprendimas yra be motyvų.
Pirmosios instancijos teismui 2016 m. spalio 4 d. priėmus sprendimą byloje, kurio rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta tik abstraktus bylos išnagrinėjimo rezultatas, t.y. kad ieškinys patenkintas, tačiau nenurodyta, koks reikalavimas ir kokia apimtimi patenkintas, pripažintina, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Ieškovų prašymu, teismas 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kurios rezoliucinėje dalyje išdėstė, kokie ieškovų reikalavimai tenkinami byloje, tačiau, pripažinus naikintinu teismo sprendimą, ši nutartis, kaip teismo sprendimo dalis, taip pat naikintina dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo. Pripažintina, kad priimta nutartimi teismas ne taisė rašymo apsirikimus, o tik šia nutartimi ir nurodė, kaip išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą, t.y. šia nutartimi papildė teismo sprendimo rezoliucinę dalį, o toks papildymas nėra numatytas CPK 276 straipsnyje, todėl šia nutartimi buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos. Pripažintina, kad teismas priėmė neaiškų teismo sprendimą, tačiau 2016-11-29 nutartimi iš esmės ne aiškino ar ištaisė rašymo apsirikimą, o tik ja ir išsprendė byloje pareikštą reikalavimą, tuo buvo pažeistas CPK 258 straipsnio reikalavimas, nes byla nebuvo išspręsta, priimant teismo sprendimą, ji buvo išspręsta tik priimant nutartį, kuri neatitiko civilinio proceso reikalavimų.
Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ieškovai byloje kelia reikalavimus – nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką arba pagal UAB „Geoksis“ 2014-06-04 parengtą planą, arba pagal UAB „ Geoksis“ 2015-11-18 parengtą žemės sklypo planą. Byloje nebuvo pateiktas UAB „Geoksis“ 2015-11-18 sudarytas sklypo planas, tačiau teismas patvirtino būtent šios bendrovės sudarytą planą. Tai, kad patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, jog ieškovai prašo patvirtinti UAB „Geoksis“ sudarytą 2015-11-18 planą, o kaip priedas pridėtas tos pačios datos matininko J. M. sudarytas planas, darytina išvada, kad teismo nutartimi buvo patvirtintas būtent šis planas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta, kokiais motyvais remiantis teismas atmetė ieškovų prašymą nustatyti naudojimosi tvarką pagal 2014-06-04 parengtą planą, kurio patvirtinimo ieškinyje ir prašė ieškovai. Atsakovei byloje nurodžius, kad šiame plane nurodytas mastelis M: 1:500 neatitinka tikslių išmatavimų, kad UAB „Geoksis“ žemės sklypo planas neatitinka realių išmatavimų, jame nubraižytos linijos sumažintos taip, kad suklaidintų ir kad būtų sunku suprasti šio matavimo tikslumą, teismo pareiga buvo padaryti išvadas dėl atsakovės nurodytų argumentų. Iš teismo sprendimo motyvų galima daryti išvadą, jog teismas atmetė prašymą patvirtinti siūlomą 2014-06-14 projektu naudojimosi žemės sklypu tvarką dėl to, kad juo ieškovai siūlo sumažinti atsakovei skirtiną naudotis sklypo „A“ dalį iš 70 kv m paliekant 40 kv m. Dėl byloje pateikto ieškovų 2015-11-18 matininko J. M. parengto sklypo plano teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė tik ieškovų ieškinių argumentus, tačiau išvadų, kuo remiantis būtent šis planas turi būti patvirtintas ir kodėl atmetami atsakovės argumentai dėl šio plano neatitikimo visų bendrasavininkių interesams, nėra nurodyta. Tai, kad tvirtinamas vienas iš trijų byloje pateiktų planų, reiškia, kad teismas turi nurodyti motyvus, kuriais remiantis parenkamą vieną iš planų vertina kaip labiausiai atitinkantį visų proceso dalyvių interesams, nepažeidžiantį kurio nors iš bendros nuosavybės dalyvių teisių ir interesų.
Byloje pateiktas J. M. 2015-11-18 planas nėra aiškus, nes pagal jį nėra galimybės daryti išvadų, kokiu atstumu nuo gyvenamojo namo yra asmeninėn nuosavybėn priskirti siūlomų sklypai bendraturčiams, pažymėti indeksais A1, B1, C1 ir D1, ar atsakovė dėl šio atstumo turės galimybę privažiuoti prie jai priskiriamo sklypo. Priešieškiniu siūlomas patvirtinti atsakovės žemės sklypu naudojimosi planas neatitinka visų bendraturčių interesų, nes atsakovė siūlo jai priskirti naudojimuisi didesnę sklypo dalį, nei kitiems bendraturčiams, neatsižvelgdama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Teismas turėtų pasiūlyti bendraturčiams pateikti naudojimosi bendrąja nuosavybe planus, kuriuose būtų kuo mažesnis plotas, priskiriamas bendrajam naudojimui, kad būtų galimybė kiekvienam iš bendrasavininkių privažiuoti prie jam skiriamo ploto, nustačius aplinkybę, kad toks privažiavimas yra būtinas, kad asmuo galėtų naudotis jam priskiriamu plotu.
Ieškovai byloje reiškė eilę kitų naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo reikalavimų, tačiau teismo sprendime nėra išvadų, kokiu pagrindu šie reikalavimai tenkinami. Eilė siūlomų nustatyti sąlygų, tokių reikalavimas nustatyti, kad bendraturčiai turi teisę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, ją valdyti, ja naudotis, laikantis nustatytų naudojimosi žemės sklypu sąlygų, yra nekonkretūs, byloje turi būti padarytos išvados, kurios iš ieškovų ir atsakovės siūlomų nustatyti naudojimosi sklypu kitų sąlygų yra tapačios, t.y. su kuriomis sutinka abi šalys, ar jos gali būti nustatytos, kaip neprieštaraujančios įstatymo reikalavimams. Kolegija daro išvadą, kad dėl šių reikalavimų tenkinimo nenurodyti motyvai, todėl ir tai yra pagrindu, numatytu CKPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismo sprendimui panaikinti, perduodant bylą naujam nagrinėjimui.
Sprendimą panaikinus dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, atsakovės sumokėtas žyminis mokestis – 41 Eur grąžintinas atsakovei CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.
Įpareigoti valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovei R. S. ( a/k (duomenys neskelbtini)) 42 Eur žyminio mokesčio.