- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-09
- Bylos Nr.
- e2YT-13923-776/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05855-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- A. W.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. W. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas, dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. A. W. pareiškimu prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, mirus (duomenys neskelbtini) jos tėvui R. V., palikimui priimti. Pareiškėja nurodė, kad po palikėjo R. V. mirties liko jo palikimas, dalis nekilnojamojo turto įgyto tėvų santuokos metu. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai D. V., pareiškėja iš užsienio atvykusi palaidoti mirusios motinos, iš motinos namuose paliktų dokumentų sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto liaudies teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 6-2-644/91, tėvų santuoka nutraukta. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas įrašas apie R. V. (pareiškėjos tėvo) ir D. V. (pareiškėjos motinos) nutrauktą santuoką. Apie tėvo R. V. mirtį sužinojo po jo mirties ((duomenys neskelbtini)) praėjus 3,5 mėnesiams, po laidotuvių. Pareiškėja, po motinos laidotuvių, kreipėsi į notarę dėl po palikėjos D. V. mirties palikimo priėmimo. Iš notarės pareiškėja sužinojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra ½ dalis turto, kuris priklauso mirusiam tėvui R. V.. Pareiškėja svarbią termino praleidimo priežastį nurodė aplinkybę, kad ji gyvendama užsienyje, nežinojo, kad tėvai išsiskyrė (duomenys neskelbtini), o santuokos nutraukimą įregistravo (duomenys neskelbtini), ir kad tėvams esant santuokoje, jos mirusiam tėvui priklauso ½ dalis turto, adresu (duomenys neskelbtini), bei kad R. V. mirė (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl R. V. palikimui priimti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos atstovė advokatė Zoja Kastėnienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą pareiškime plačiai išdėstė aplinkybes dėl praleisto įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Pareiškėja yra vienintelis mirusių tėvų (R. V. ir D. V.) vaikas, kitų vaikų neturėjo. Pareiškėjos gyvenimas buvo sunkus dėl tėvo alkoholio vartojimo ir netinkamo gyvenimo būdo. Pareiškėja, faktiškai būdama nepilnametė, išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini). Baigusi mokslus išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Įgijo tos šalies pilietybę, sukūrė šeimą, ir jau daug metų ten gyvena. Pareiškėja santykius su tėvais palaikydavo tik telefonu, ir visų gyvenimo subtilybių nežinojo. Tėvų santuoka buvo registruota (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas yra motinos asmeninė nuosavybė. Vėliau (duomenys neskelbtini) motina savo vardu nupirko 315 kv. m. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, ir kitą dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo pareiškėja, būdama nepilnametė, už močiutės ir tėvų dovanotus pinigus. Pareiškėjos tėvas R. V. (duomenys neskelbtini) mirė ligoninėje nuo Covid-19 ligos. Pareiškėja tėvo laidotuvėse nedalyvavo. Pareiškėjos motina apie tėvo mirtį pareiškėją informavo, praėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui priimti palikimą. Jeigu pareiškėja būtų sužinojusi apie tėvo mirtį laiku, pareiškėja, nepaisant pandemijos Covid-19 apribojimų, pasinaudojusi diplomatinių atstovybių paslaugomis, būtų kreipusis į notarą dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo. Pareiškėja nežinojo, kad mirusiam tėvui priklauso dalis tėvų santuokoje įgyto turto. Pareiškėja po motinos mirties, atsitiktinai tarp motinos dokumentų rado teismo sprendimą apie tėvų nutrauktą santuoką. (duomenys neskelbtini) tėvų santuoka buvo nutraukta, bet tik (duomenys neskelbtini) buvo padarytas įrašas apie tėvų santuokos nutraukimą. Bendro gyvenimo metu atsirado dar vienas ūkinis pastatas, kuris registruotas motinos vardu, ir minėtas žemės sklypas. Po pareiškėjos motinos mirties, pareiškėja kreipėsi į notarą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo, ir sužinojo, kad dalis turto priklauso mirusiam tėvui, įgyto tėvų santuokos metu. Šiuo metu ji negali priimti palikimo, kuris faktiškai priklauso abiems jos tėvams.
Prašo teismo, atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir tenkinti pareiškimą.
4. Liudytoja P. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra A. mirusios motinos D. V. pusseserė. A. W. yra jos mirusios pusseserės dukra. A. šeimoje situacija buvo prasta, buvo girtaujama ir mušamasi. A. tėvas R. V. už žmonos D. V. sumušimą buvo teistas. Prieš mirtį A. tėvas R. V. buvo sumušęs žmoną D. V.. Dėl ko buvo išvežtas į areštinę. Vėliau, susirgęs Covid – 19 liga, jis buvo perkeltas į reanimaciją, ir ten po poros savaičių mirė. A. motina D. V. buvo raginama išsiskirti su vyru R. V.. A., baigusi mokyklą, išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini), baigusi mokslus išvyko į užsienį, ir turbūt apie 17 metų jos nėra buvę (duomenys neskelbtini). A. su tėvu ryšių nepalaikė. A. su motina palaikydavo ryšius per šventes, susirašinėdama laiškais. Santykiai su šeima buvo prasti. Kai mirė A. tėvas, A. motina sirgo Covid – 19 liga ir buvo ligoninėje, o tuo metu buvo giežti pandemijos apribojimai, todėl A. tėvo laidojimo reikalus sutvarkė ji pati. Ji taip pat klausė A. motinos, kaip reikėtų pranešti apie tėvo R. V. mirtį, kadangi A. gyvena (duomenys neskelbtini), o R. V. brolis (duomenys neskelbtini). A. motina D. V. nurodė, kad su mirusio R. V. dukra (pareiškėja) bendrauja tik laiškais, ir vėliau jai praneš, o mirusio R. V. brolio adreso nežino. 2021 m. pavasarį - vasarą A. motina pranešė jai apie tėvo mirtį. Ji pati A. motiną ragino kreiptis į notarą susitvarkyti palikimo reikalus po R. V. mirties, tačiau jai motina atsakė, kad visas turtas priklauso A. ir jai, D. V.. Todėl niekas nežinojo, kad dalis turto gali priklausyti R. V.. A. apie tai, kad dalis turto priklauso mirusiam tėvui, sužinojo, nuvykusi pas notarą, po motinos D. V. laidotuvių. A. sužinojo apie tėvų santuokos nutraukimą, iš motinos dokumentų, rastų po jos mirties. Apie tėvų skyrybas nežinojo nei A., nei ji pati.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Nustatyta, kad remiantis medicininiais mirties liudijimais pareiškėjos A. W. tėvas R. V., mirė (duomenys neskelbtini), o motina D. V. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal Santuokos liudijimą, pareiškėjos tėvai R. V. ir D. V. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Ištuokos liudijimą pareiškėjos tėvų R. V. ir D. V. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Po tėvo R. V. mirties, liko nepriimtas palikėjo palikimas, tarp jo dalis turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėja A. W. turi teisę paveldėti tėvo R. V. turtą pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinė.
7. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
8. Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja palikimo priėmimo termino praleidimo priežastimi nurodė aplinkybes, kad apie tėvo mirtį sužinojo vėliau, nei nustatytas įstatymo terminas palikimui priimti, taip pat pareiškėja nežinojo, kad miręs tėvas yra įgijęs dalį turto, gyvendamas santuokoje su pareiškėjos motina, pareiškėja nežinojo, kad jos tėvai buvo išsiskyrę. Apie tai, kad tėvui mirus yra praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, pareiškėja sužinojo, tuomet, kai pasikreipė į notarą, po motinos mirties priimti motinos palikimą. Valstybinės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po R. V. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir paveldėjimo liudijimas nėra išduotas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Suinteresuotas asmuo dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuoto asmens, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas.
10. Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti palikimo, atsiradusio po jos tėvo R. V. mirties, priėmimo terminą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
11. Pažymėtina, kad palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruosiantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 580–582 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai A. W., gimusiai (duomenys neskelbtini) jos tėvo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo terminą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.