- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 2-687-324/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00637-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- R. B., L. B., I. K., B. S., G. O. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno grūda“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilkama“, uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Šarūnas Nakutis
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovams R. B., L. B., I. K., B. S., G. O. V., ieškovų atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovo atstovui advokatui Šarūnui Nakučiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. A., R. B., L. B., G. D., J. J., V. J., J. J., S. K., I. K., J. K., G. N., D. N., A. S., G. S., B. S., G. O. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno grūda“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vilkama“, uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“ dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ir jų atstovė paaiškino, kad pagal su atsakovu sudarytą turizmo paslaugų sutartį 2008 m. rugpjūčio 9 d. autobusu išvyko į dešimties dienų kelionę po Italiją. 2008 m. rusėjo 12 d. vyko suplanuota ekskursija po Romos miestą. Gidas S. L. įspėjo, kad šiame mieste daug vagių, kurie rankines su pinigais nutraukia pravažiuodami motoroleriais, todėl autobuse palikę kelionei įsidėtus pinigus. Savaime suprantama, kad pagal kelionės pobūdį ekskursijose negalėjo dalyvauti su lagaminais ir kitu didesniu rankiniu bagažu. Autobusas Neoplan 116, kuriuo keliavo turistai, buvo paliktas prie prekybos centro IKEA Romos priemiestyje. Grįžus į jį po ekskursijų, autobusą rado apvogtą. Dingo visi jų daiktai, palikti bagažinėje ir autobuso salone. Pagal Turizmo įstatymo 2 str. 11 dalį ši kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, apimanti ir vežimo paslaugas. Atsakomybė už netinkamų paslaugų suteikimą tenka kelionės organizatoriui ( Turizmo įstatymo 8 str.). Turizmo verslu besiverčiančios UAB „Kauno grūda“ sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės ( CK 6.747 str. 2 d., 6.2.4 str. 2 d., 256 str. 4 d.). Atsakovas, palikdamas transporto priemonę laiko tarpui, pakankamam bagaže ir autobuso salone buvusių keleivių daiktų išgabenimui, nepasirūpino tinkama jo apsauga, nebuvo turistams pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl privalo atlyginti jiems padarytą žymią turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala padaryta dėl kelionėn įsidėtų daiktų, pirkinių, dovanėlių artimiesiems, pinigų vagystės, kurios sudėtis ir piniginė išraiška nurodyta policijai rašytuose pareiškimuose. Prarastą turtą ieškovai įvertino ne jo įsigijimo kaina, o įvertinant nusidėvėjimo faktą. Pirkimo kvitai, nenumatant tokio turto pradavimo galimybės, paprastai nesaugomi. Padarytos turtinės žalos dydį prašo vertinti, remiantis tikėtinumo taisykle, teigia, kad ieškovų reikalaujamos sumos yra protingos ir realios, atsižvelgiant į nūdienos sąlygas ir kelionės pobūdį. Pašomos priteisti prarastų pinigų sumos yra taip pat adekvačios atsakovo nuorodoms apie būsimas kelionės išlaidas. Neturtinė žala ieškovams padaryta dėl emocinio šoko, daiktų ir pinigų netekus dėl nusikaltimo, kelionės pradžioje sugadintos nuotaikos, visos dienos gaišaties policijoje, galimybės nusipirkti drabužių ir higienos priemonių sudarymas tik trečią dieną, skaičiuojant nuo įvykio dienos ( dėl šios priežasties buvo pažeistas turistų intymumas – negalinat pasikeisti drabužių, karštyje turistai jautėsi nešvarūs; išsiskalbus vienintelius turimus rūbus, viešbučio kambaryje teko būti be drabužių su bendrakeleiviais, kurie nebuvo jų šeimos nariai ar artimieji; atitinkamus nepatogumus sukėlė specifinių vaistų ir moterų higienos priemonių netekimas, maisto nebuvimas dienos metu), 100 eurų piniginės kompensacijos nepakankamumas ( ji neatitiko Italijos maisto ir pramoninių prekių kainų; didesnių dydžių drabužius nešiojantys žmonės nerado tinkamų, teko pirkti 45 eurus kainuojančią palaidinę ( R. A.) arba kinietišką 5 eurų vertės palaidinę maisto prekių parduotuvėje ( I. K.), turistai nepatogiai jautėsi, kavinėje dviese dalindamiesi vieną kavos puodelį, tuo atkreipiant pašalinių dėmesį; pinigų neužteko net ir saikingai prasimaitinti; negalėjo laisvalaikio praleisti, bendraudami kavinėse, aplankyti savo nuožiūra pasirinktų turistinių objektų; įsigijus elementarius drabužius ir higienos priemones, tolimesniam keliavimui, maistui, mokamiems objektams, lauktuvėms ir suvenyrams ieškovas liko apie 30-40 eurų, todėl jų galimybės buvo apribotos), suvaržymų, netekus visų savo daiktų. Kelionės gidas buvo nekorektiškas, stengėsi atsiriboti nuo pagalbos ar bent užuojautos suteikimo (elgėsi taip, tarsi turistai būtų kalti dėl vagystės, nei vienas iš grupę lydinčių asmenų turistų neatsiprašė, vairuotojai slėpė pavardes). Dėl gaišaties parduotuvėse, ieškant drabužių ir higienos priemonių, nebuvo įvykdyta visa kelionės programa ( neaplankytas Neapolio miestas, Montekasino vienuolynas), todėl neišsipildė turistų lūkesčiai, jie nepatyrė tiek teigiamų emocijų ir naujų įspūdžių, kiek tikėjosi, buvo nusivylę ir pasimetę, ir, nors Italijos pristatymo požiūriu gido paslaugomis buvo patenkinti, dėl vagystės ir po to atsiradusių pasekmių kelione liko nepatenkinti, apie ką niekam nesinorėjo pasakoti, grįžus į Lietuvą. Vadovaujantis CK 6.754 straipsnio5 d., prašo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimui trigubos kelionės kainos piniginę kompensaciją. Mano, kad, atsižvelgiant į patirtus nepatogumus, ši suma nėra per didelė. Minusavus 100 eurus ( 3,4528 Lt santykiu ) iš pareiškimuose apie dingusius daiktus ir pinigus nurodytų sumų, turtinės žalos atlyginimui prašo priteisti : R. A. – 4159,28, R. B. – 1131,96, L. B. – 2174,62, G. D. – 1629,69, J. J. – 4057,27, V. J. – 4057,27, J. J. – 3091,27, S. K. – 5333,21, I. K. – 4434,77, J. K. – 7916,27, G. N. – 2946,18, D. N. – 3778,20, A. S. – 2270, 27, G. S. – 4681,27, B. S. – 4901,27, G. O. V. – 3780,99 litų, neturtinės žalos atlyginimui – trigubos kelionės kainos žalą: R. A. –5607,00, R. B. – 5607,00, L. B. – 5607,00, G. D. – 5043,00, J. J. – 5043,00, V. J. – 5043,00, J. J. – 5043,00, S. K. – 5757,00, I. K. – 5607,00, J. K. – 5097,00, G. N. – 5847,00, D. N. – 5847,00, A. S. – 5607,00, G. S. – 5607,00, B. S. –5397,00, G. O. V. – 5397,00 litų, bei 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos kiekvienam ieškovui nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Jo atstovas paaiškino, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką vagystės faktas kaip galima rizika neapima kelionės organizatoriaus teikiamų turizmo paslaugų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 19 d. nutartis byloje nr. 3K-7-186/2005). Vagytės faktas neturi būti laikomas netinkamu turizmo paslaugų sutarčių vykdymu – turizmo paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad kelionių organizatorius turi imtis vienų įmanomų priemonių turistų jam patikėjo turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Ieškovų turto vagystė įvyko dienos metu iš užrakinto autobuso, stovėjusio didelio prekybos centro aikštelėje, kai vairuotojai tik trumpam jį buvo palikę, laikytina aplinkybe, kurios atsakovas negalėjo numatyti ir išvengti. Dėl šių priežasčių mano, kad atsakovas neatsako už netinkamą sutarties įvykdymą, nes sutartis netinkamai įvykdyta dėl įvykio, kurio jis bei tretysis asmuo UAB „Vilkama“, kurio pagalba UAB „Kauno grūda“ naudojosi, atsižvelgiant į visą įmanomą apdairumą, nenumatė ir negalėjo numatyti. Žalos dydis nepreziumuojamas. Jį įrodyti turi ieškovai, nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atkūrimas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas. Pagal LR Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu nr. 1351 patvirtintų „Pagalbos turistams draudimo taisyklių“ 33.2 punktą žalos dydis apskaičiuojamas remiantis sąskaitomis, patvirtinančiomis išlaidų atsiradimą. Tokių duomenų, teikdami prarastų daiktų sąrašus, ieškovai nepateikė. Skirtinga ir jų nurodomo bagažo vertė. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, nes ieškovai visiškai nevertina priežasčių, dėl kurių dalies kelionės neįvyko ir neatsižvelgia, kad didžioji dalis turizmo paslaugų buvo suteikta tinkamai. Net ir įvykus vagystei, atsakovas užtikrino tolimesnį sutarties vykdymą, sėkmingai užbaigdamas suplanuotą turistinę kelionę po Italiją. Turizmo paslaugos ieškovams nebuvo suteiktos tik ta dalimi, kiek laiko sugaišti buvo būtina, užfiksuojant vagystės faktą policijoje. Pastaroji aplinkybė nepriklausė nuo atsakovo valios, todėl negali būti laikoma netinkamu turizmo paslaugų sutarčių vykdymu CK 6.754 straipsnio 5 dalies prasme ( ieškovai nereiškė jokių pretenzijų dėl paslaugų, suteiktų iki vagystės). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindas priteisti maksimalų įstatyme nustatytą žalos sumą atsiranda, kai dėl netinkamai suteiktų paslaugų turistai patiria ypatingus išgyvenimus ir skausmus ( Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-386/2008). Tokių aplinkybių ieškovai nenurodė. Atsižvelgtina į tai, kad jie sutiko tęsti kelionę po vagytės ir likusios kelionės metu nereiškė pretenzijų kelionės organizatoriaus atstovams. Dėl to pripažintina, kad turizmo paslaugos ieškovams buvo suteiktos sutartyse nustatyta tvarka. Turizmo paslaugų teikimą reglamentuojančios CK nuostatos tinkamą kelionės vykdymą sieja su kelionės organizatoriaus pareiga teikti turistams visokeriopą ir operatyvią pagalbą. Paaiškėjus vagytės faktui, ieškovas užtikrino įvykio tyrimą policijoje. Į policiją kartu su ieškovais turėjo vykti keturis kartus, todėl atsakovas buvo priverstas laikinai sustabdyti kelionę ir neįvykdė visos jos programos. Pagal CK 6.751 straipsnio 2 dalį ir turizmo sutarčių 2.1 punktą ieškovai įgijo teisę atsisakyti turizmo paslaugų sutarties ar ją keisti iš karto po to, kai sužinojo apie sutarties sąlygos pakeitimą – dalies kelionės neįvykdymą. Tai, kad dalis kelionės – Montekasino vienuolyno ir Neapolio aplankymas – nebuvo įvykdyta, vietoje šių ekskursijų pasirenkant ekskursiją į Pompėją, buvo nutarta bendru visų turistų ir gido sutarimu įvykio dieną per vakarienę viešbutyje. Ieškovai nepasinaudojo teise atsisakyti sutarties, todėl spręstina, jog jie sutiko su atsakovo pasiūlyta alternatyva tęsti kelionę pagal likusią neįvykdytą programos dalį. Kadangi ieškovas neprieštaravo sutarties pakeitimui, neįvykdžius dalies kelionės programos, turizmo paslaugos pakeitimas nelaikytinas sutarties pažeidimu. Atsakovas ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų neigiamų vagytės padarinių sumažinimui ir užtikrino tolimesnių turizmo paslaugų suteikimą – davė po 100 eurų būtiniausioms prekėms įsigyti, neprašant šiuos pinigus grąžinti, sumokėjo už transporto bilietus ir pažintinių objektų lankymą. Būtent ši paslauga lėmė ieškovų apsisprendimą neatsisakyti turizmo paslaugų sutarčių ir tęsti kelionę, todėl reikalavimas priteisti maksimalų neturtinės žalos dydį nepagrįstas. Nepanorusieji tęsti kelionės buvo nedelsiant ( sekančią dieną) parskraidinti į Lietuvą. Prašo atsižvelgti ir į ieškovų kaltę, netekus pinigų ir bagažo. Pažintinių ekskursijų metu, turistams pageidaujant, bagažas gali būti paliekamas autobuse, tačiau vertingus daiktus ir pinigus rekomenduojama pasiimti. Prie sutarčių ieškovams buvo įteikti atsakovo parengti katalogai „Kelionės 2008“, kurių 134 lape esančio keleivio atmintinėje buvo nurodyta, jog turto vagytės ar sunaikinimo dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veiklos atveju transporto paslaugų teikėjas atsakomybės neprisiima. Sudarant turizmo sutartis, ieškovams buvo išaiškinta galimybė apsidrausti bagažą nuo praradimo ( 1.1.5 punktas). Atsižvelgiant į mažą draudimo įmokos vertę ir ieškovų deklaruojamus didelius nuostolius, jų atsisakymas apsidrausti vertingą bagažą, o kelionės metu neapdairus pinigų ir vertingų daiktų palikimas bagaže vertintinas kaip rizikos prisėmimas. Tokie ieškovų veiksmai padėjo žalai atsirasti ar padidėti ( CK 6.282 str. 1 d.). Turistams nusprendus palikti bagažą autobuse, atsakovui tenkančios saugotojo pareigos turinys skiriasi nuo profesionalaus saugotojo pareigos turinio, todėl atsakovo civilinė atsakomybė gali būti mažinama bendraisiais atsakomybę šalinančiais ar mažinančiais pagrindais ( CK 6.253 str.).
Tretysis asmuo UAB „Vilkama“ yra atsakovo pusėje. Jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vairuotojai užrakintą autobusą paliko 15 minučių, grįžę rado išdaužtą vairuotojo durelių langą ir išlaužytas bagažinių spynas. Matėsi, kad trūksta keleivių bagažo. Dėl to patys vairuotojai patyrė emocinį šoką. Iš įsilaužimo žymių nustatyta, kad apiplėšimas gerai organizuotas. Vairuotojai neturi priemonių ir ginklų, kad tam būtų galėję pasipriešinti.
Tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“ yra atsakovo pusėje. Jo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad, žalai atsiradus dėl turistams priklausančių daiktų vagytės, draudimo išmoka nemokama kaip nepatenkanti į draudimo objektą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008 metais ieškovai sudarė su atsakovu turizmo paslaugų sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo 2008 m. rugpjūčio 9 d. – 2008 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu organizuoti kelionę į Italiją autobusu. Jos programa ir turistams žinotina informacija buvo pateikta atsakovo internetiniame puslapyje ( t. 2 b.l. 7-11). Ketvirtąją kelionės dieną Romos mieste turistų autobusas buvo apvogtas asmenų, kurių tapatybės Italijos policijos institucijos nenustatė. Iš autobuso bagažinės dingo visų turistų lagaminai, iš salono – ten paliktas rankinis bagažas. Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad, atlikus pirminius įvykio užregistravimo veiksmus policijos įstaigoje, vakarienės viešbutyje metu kelionės gidas S. L. turistams nurodė galimybę atsisakyti tęsti kelionę. Ieškovai ją tęsti sutiko – dalies dėl to, kad, jų supratimu, gidas aiškiai nenurodė išskridimo atgal laiko, dalis – dėl skrydžio lėktuvu baimės, dalis – nenorėdami nutraukti kelionės, kuriai atsakingai rengėsi kaip lauktam atostogų ar šeimos šventės įvykiui. Sekančią dieną po įvykio atsisakę tęsti kelionę turistai buvo parskraidinti į Lietuvą, sutikę tęsti – gavo iš atsakovo po 100 eurų būtinoms išlaidoms. Pastarieji turistai ( ieškovai) dėl vagystės ir su ja susijusių aplinkybių patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Teismas sutinka su ieškovų argumentais dėl žalos fakto ir atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ( žalą) ar sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius. Sutartinė civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis ( CK 6.245 str. 1,2 dalys).
CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus ( neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 straipsnis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais ( CK 6.250 str.).
Turizmo paslaugų teikimo sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad tais atvejais, jeigu sutartis nėra vykdoma pagal turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties sąlygas ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti, kelionės organizatorius privalo atlyginti turistui nuostolius.
Iš nurodytų faktinių aplinkybių, Turizmo įstatymo 2 straipsnyje apibūdintų šio Įstatymo sąvokų ir CK 6.747 straipsnyje reglamentuotos turizmo paslaugų teikimo sutarties sampratos darytina išvada, kad turizmo verslu besiverčiančio atsakovo organizuota turistinė kelionė yra daugiau kaip vieną parą trukusių turizmo paslaugų rinkinys, kurią sudaro vežimo, apgyvendinimo paslaugos ir kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu. Vežimo paslaugos sudedamoji dalis yra ir turisto bagažo nuvežimas į paskirties vietą. Turistinės kelionės autobusu metu bagažas (lagaminai ir kt.) yra laikomas tam skirtose užrakinamose autobuso vietose, smulkesnis bagažas ( maistas, kiti dienos metu naudojimui reikalingi reikmenys) – autobuso salone. Vadovaujantis protingumo principu pripažintina, kad ekskursijų metu turistai neturi fizinės galimybės vežiotis, nešiotis lagaminus ar kitą autobuso salone paliktiną bagažą po lankomas vietas. Atsižvelgiant į kelionės specifiką, dienos metu autobuse vežamas bagažas laikytinas perduotu vežėjui, todėl jis atsako už bagažo neišsaugojimą. Vežimo paslauga įeina į turizmo paslaugų rinkinį, todėl kelionės organizatorius atsako už turistinės kelionės autobusu metu autobuse palikto turisto bagažo neišsaugojimą.
Tai, kad šiai paslaugai įvykdyti atsakovas pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Vilkama“, neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal kelionės sutartį.
Turistų bagažui dėl vagytės iš autobuso dingus, laikytina, kad atsakovas turizmo paslaugų teikimo sutartį įvykdė netinkamai – dėl bagažo dingimo ieškovai patyrė turtinę netektį ir neturtinių išgyvenimų. CK 6.747- 6.755 straipsniuose, reglamentuojančiuose turizmo paslaugų teikimą, nėra numatyta specialių reikalavimų vežimo paslaugai, todėl, sprendžiant apie šios paslaugos teikimo reikalavimus, taikytinos CK 6.807 – 6.823 straipsnių nuostatos. CK 6.820 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vežėjas atsako už bagažo neišsaugojimą (praradimą) po bagažo priėmimo iki jo išdavimo, jeigu neįrodo, kad bagažas buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso.
Turizmo paslaugų teikimo sutarties 5.1.2 punktu numatyta, kad kelionės organizatorius neatsako už netinkamą sutarties įvykdymą, kurio jos nenumatė ir negalėjo numatyti. Sprendžiant, ar bagažo vagystė pripažintina įvykiu, dėl kurio kelionės organizatorius neatsako už bagažo neišsaugojimą, būtina vertinti, ar kelionės organizatorius arba asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, ėmėsi visų įmanomų apdairumo priemonių, tačiau vis tiek nenumatė ir negalėjo vagystės numatyti (CK 6.754 str. 2 d. 3 p.). Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad turistus lydėję gidas perspėjo juos apie tai, jog Roma pagal įvykdomas vagytes yra didesnio pavojingumo miestas, taigi, vagystės galimybę numatė. Iš gido ir vairuotojų S. R. ir V. G. parodymų nustatyta, kad gidas liepė vairuotojams laukti turistų aikštelėje prie IKEA parduotuvės, kurioje stovėti galima tik autobusams. Vairuotojai kelio ženklą ( perbrauktas autobusas) suprato kaip draudžiantį, todėl, užrakinę transporto priemonę, nuėjo pas parduotuvės apsaugos darbuotojus klausti, kur būtų galima autobusą pasistatyti. Gavę informaciją apie netoliese esančią aikštelę ir dėl to užtrukę apie 15 minučių, rado vagių išlaužtas bagažo ir duris ir vairuotojo langą. Teismas pripažįsta, kad autobuso palikimas be priežiūros ( informaciją galėjo gauti ir vienas vairuotojas; vairuotojai su apsaugos darbuotojais aiškinosi, nusisukę nugara į duris) specialiai nesaugomoje aikštelėje pakankamai ilgam laiko tarpui mieste, kuris profesionaliam turizmo paslaugų teikėjui UAB „Grūda“ buvo žinomas kaip didesnė vagysčių atvejų vieta, pripažintinas neapdairiu veiksmu. Atmestinas atsakovo atstovo paaiškinimas apie aikštelės saugumą dėl stebėjimo vaizdo kameromis – liudytojas V. G. parodė, kad tuo klausimu „nesidairė“, liudytojas A. R. teigė apie kamerų buvimą šalia apsaugininkų. Iš to teismas daro išvadą, kad, palikdami autobusą, vairuotojai nebuvo įsitikę vaizdo kamerų užtikrintu saugumu. Išdėstytų argumentų pagrindu vagystė nepripažintina nenugalima jėga ar įvykiu, kurio kelionės organizatorius nenumatė ir negalėjo numatyti. Transporto priemonės palikimas be priežiūros laiko tarpui, per kurį iš bagažinės ir autobuso salono galima surinkti ir išgabenti daiktus, nėra tokios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo žmonių ( autobuso vairuotojų ir atsakovo darbuotojų) valios ir gali būti siejamos su objektyviai egzistuojančiais ar kylančiais veiksmais, todėl netaikytinos turizmo paslaugų sutarties 5.2 punkto ir CK 6.754 straipsnio 2 d. 3 punkto nuostatos dėl atsakovo atleidimo nuo atsakomybės.
Ši išvada neprieštarauja atsakovo nurodomai Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikai, suformuotai Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje nr. 3K-7-186/2005 ( šioje byloje nustatyta, kad pagal turizmo paslaugų sutartį turistai buvo apgyvendinti viešbutyje, kurio kambaryje naktį įvyko vagystė). Kasacinis teismas konstatavo, kad verslas yra veikimas savo rizika, todėl turizmo paslaugas teikianti bendrovė turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką, į kurią įeina ir atsakomybės už pasirinktų trečiųjų asmenų įsipareigojimams įvykdyti netinkamus veiksmus taikymas. Pažymėjo, kad turizmo paslaugų teikėjas atsako ne už įvykusią vagystę, nes pats vagystės faktas kaip galima rizika neapima jo suteiktų paslaugų, o už tai, kad jis nenumatė tokio fakto ir neapsaugojo kliento, o jam įvykus, nesuteikė būtinų paslaugų. Šie veiksmai padarė turistams teikiamą paslaugą nekokybiška, todėl kelionės organizatorius už tai atsako.
Nagrinėjamu atveju atsakovas vagystės galimybę numatė, tačiau klientų neapsaugojo, todėl jo atžvilgiu taikytinos CK 6.754 straipsnio 2 dalyje ir sutarties 5.1 punkte numatytos pasekmės – pareiga atlyginti nuostolius. UAB „Kauno grūda“ pareiga atlyginti ieškovams turtinę žalą atsirado ne dėl paties vagystės fakto, o todėl, jog ji nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, užtikrinant turistų bagažo saugumą, t.y. už sutarties netinkamą įvykdymą. Tokiu atveju neturi teisinės reikšmės atsakovo argumentai apie prie sutarčių ieškovams įteikus ( duomenų apie įteikimą byloje nėra) katalogus „Kelionės 2008“, kurių 134 lape esančio keleivio atmintinėje buvo nurodyta, jog turto vagytės ar sunaikinimo dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veiklos atveju transporto paslaugų teikėjas atsakomybės neprisiima.
Nors ieškovas turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos (nuostolių) dydį (CPK 178 str.), teismas nesutinka su atsakovo teiginiu dėl LR Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimui nr. 1351 patvirtintų „Pagalbos turistams draudimo taisyklių“ 36 punkto, nustatančio žalos dydžio apskaičiavimą remiantis sąskaitomis, patvirtinančiomis taisyklių 12 punkte nurodytų išlaidų atsiradimą. Minimos taisyklės nustato pagalbos turistams draudimo sąlygas, pagal kurias draudikas vykdo draudimą ir išmoka draudimo išmokas, atsitikus draudiminiam įvykiui. Nagrinėjamu atveju ieškovų bagažas nebuvo apdraustas, todėl, nustatant turtinės žalos dydį, vadovautinasi CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad daiktų, imamų į vasaros laikotarpio 10 dienų turistinę kelionę, įgijimo išlaidas patvirtinančių dokumentų faktiškai neįmanoma pateikti ( niekas nesaugo kelioninių vasarinių drabužių, apatinio trikotažo, pliažo aprangos, higienos priemonių, maisto, pakrovėjų vaizdo, foto aparatūrai ar telefonams, kelioninių krepšių ar lagaminų, įsidedamų knygų, vaistų ir medicinos pagalbos reikmenų įgijimo, kelionėje pirktų suvenyrų čekių, įprastai į keliones imama ne viena pora seniau avėtų batų), apie jų dydį pagal policijos įstaigai pateiktuose sąrašuose nurodytas daiktų kainas sprendžia teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir nuostolių realumo kriterijumi. Kadangi sudarant turizmo paslaugų sutartis ieškovams buvo išaiškinta galimybė bagažą apdrausti ( grafa – specialūs turisto pageidavimai), iš prašomų atlygintinų nuostolių sąrašo šalintina prabangos daiktų - papuošalų ir muzikos grotuvo - vertė ( J. J. – grotuvas 350 Lt ir 5 poros sidabrinių auskarų 400 Lt; G.O. V. – sidabrinė grandinėlė 200 Lt; G. S. – bižuterija 300 Lt, D. N. – dvi grandinėlės 240 Lt, G. N. – papuošalai už 250 Lt, J. K. – papuošalai už 1200,160, 180, 400, 600,30, 40, 50, 220 Lt, S. K. – papuošalai iš sidabro 150 Lt). Neneigiant atskirų asmenų poreikio tokius daiktus kelionėje turėti, teismas pripažįsta, jog, laikydamas papuošalus ( ne pirmojo būtinumo daiktus kelionėje) autobuso bagaže, jų vertės neapdraudus, turistas prisiima tokių daiktų praradimo riziką ( CK 1.5 str. 4 d.). Iš ieškovų paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad kelionės gidas neliepė fotoaparatų, telefonų, pinigų bei asmens dokumentų palikti bagaže ar autobuso salone, nurodė, kad turistai pinigų ir dokumentų nelaikytų vienoje vietoje ir įspėjo apie vagis Romos gatvėse, todėl ieškovams nepriteistini savo rizika lagaminuose ar autobuso salone palikti mobilūs telefonai, fotoaparatai ( J. J. – 900 Lt, fotoaparatas 172,64 Lt), pinigai ir analogišku būdu prarastų dokumentų pakeitimo vertė ( pažymėtina, kad nei vienas ieškovas nepateikė įrodymų apie pastarąsias grįžus į Lietuvą atsiradusias išlaidas). Pripažintina, kad laikydamas prabangos daiktus, pinigus ir dokumentus bagaže, ieškovai elgėsi neatsargiai ir taip padėjo žalai padidėti ( CK 6.282 str. 1 d.). Teismas taip pat pripažįsta, kad, atsižvelgiant į nevienodą kelionėn pasiimtų higienos reikmenų, įskaitant kvepalus, drabužių ir įvairaus trikotažo kainą bei nesant jokių konkrečią panašių daiktų kainą patvirtinančių duomenų, vadovaujantis protingumo kriterijais, šių daiktų kaina vertina pagal visų ieškovų nurodytą įprastų daiktų, išskyrus prabangos daiktus, asmens dokumentus ir pinigus, kainos vidurkį (B. S. – 2800, G.O. V. – 3170, G. S. – 4730, A. S. – 2619, G. N. – 3250, D. N. – 4030, J. K. – 5415, I. K. – 3305, S. K. – 4744, J. J. – 3440, V. J. – 4406, - J. J. – 3060, R. A. – 3140, G. D. – 1899, L. B. – 1120, R. B. – 1180 litų; bendra suma - 52308 Lt; iš šios sumos atimtina visiems ieškovas išmokėta 5524,48 Lt ( kiekvienam – po 100 eurų; santykis – 3,4528 Lt); galutinė suma – 46738,52; vidurkis ( 1/16) – 2923,97 (2924) Lt). Vadovaudamasis protingumo, proporcingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad kelionėn imtinų daiktų kiekį, jų būtinumą bei vertės racionalumą turi įvertinti į ją vykstantis asmuo, teismas sprendžia, jog prarastų daiktų atlyginimui protinga laikytina 2000 Lt ( beveik trečdalis) prarastų daiktų vidurkio sumos. Nustatydamas tokį turtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į panašų žalos apskaičiavimo principą, nurodytą įsiteisėjusiame Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendime, priimate pagal į tą pačią kelionę vykusių ieškovių A. D., V. G. bei S. D., V. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno Grūda“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vilkama“, J. Š. įmonei „Aproba“, Ž. D. dėl turizmo paslaugų, deliktinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo ( civilinė byla nr. Nr. 2-1908-364/2009). Žalos vidurkio principas netaikytinas ieškovų G. D., R. B. ir L. B. nurodytos turtinės žalos apskaičiavimui (minimi asmenys, atėmus jiems išmokėtas 345,28 Lt sumas, patyrė mažesnę realią turtinę žalą - G. D. - 1553,72, R. B. – 834,72, L. B. - 772,72 litų).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, Bendrieji neturtinės žalos kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šis sąrašas nėra išsamus. Apie atlygintinos neturtinės žalos kriterijus pagal bylos aplinkybes sprendžia teismas, vadovaudamasis tuo, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pagal minimą civilinės teisės normą dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).
Iš ieškovų paaiškinimų matyti, jog neigiamus išgyvenimus jie patyrė dėl emocinio šoko, daiktų ir pinigų netekus dėl nusikaltimo, kelionės pradžioje sugadintos nuotaikos, su vagystės tyrimu susijusios gaišaties policijoje, galimybės nusipirkti drabužių ir higienos priemonių sudarymo tik trečią dieną, skaičiuojant nuo įvykio dienos ( dėl šios priežasties viešbučiuose buvo pažeistas turistų intymumas), įsidėtų maisto produktų, kasdien vartotų specifinių vaistų ( R. A.) ir moterų higienos priemonių netekimo, 100 eurų piniginės kompensacijos nepakankamumo ( ji neatitiko Italijos maisto ir pramoninių prekių kainų; didesnių dydžių drabužius nešiojantys žmonės nerado tinkamų už gautus pinigus įperkamų drabužių; ieškovai, iš kurių buvo pavogti pinigai, nepatogiai jautėsi, negalėdami laisvu laiku užeiti į kavines, aplankyti savo nuožiūra pasirinktų turistinių objektų; įsigijus elementarius drabužius ir higienos priemones, tolimesniam keliavimui, maistui, mokamiems objektams, lauktuvėms ir suvenyrams ieškovas liko apie 30-40 eurų, todėl jų galimybės buvo apribotos), suvaržymų, netekus visų savo daiktų; ieškovus lydėjusių asmenų ( gido S. L., V. B., vairuotojų) socialinio pobūdžio vadybinių sugebėjimų nebuvimo ( nei vienas iš jų turistų neatsiprašė už patirtus nepatogumus, neišreiškė užuojautos, tuo sukeldami kaltės perkėlimo ieškovams įspūdį), dėl gaišaties parduotuvėse, ieškant drabužių ir higienos priemonių, visos kelionės programos neįvykdymo ( neaplankytas Neapolio miestas, Montekasino vienuolynas) ir su tuo susijusių neišsipildžiusių visų lūkesčių.
Nors patirtus nepatogumus ieškovai vertina CK 6.754 straipsnio 5 dalyje numatyta trigubos kelionės kainos suma, teismas sprendžia, kad dėl jų patirtų nepatogumų atsakovas neturi atsakyti maksimaliai.
Kaip minėta, dėl pinigų netekimo kilusiai turtinei žalai ir su tuo susijusiems neturtiniams netekimams atsirasti padėjo patys ieškovai neatsargiu elgesiu, pinigus laikydami bagaže ( CK 6.282 str. 1 d.). Žinodami, jog gaus 100 eurų piniginę kompensaciją, kuri jiems buvo išmokėta sekančią dieną po vagystės, ieškovai nenutraukė turizmo paslaugų sutarties, sutiko tęsti kelionę ( su tuo nesutikusieji aštuoni turistai sekančią dieną išskrido į Lietuvą), pripažino, jog visa likusi kelionės programa, išskyrus Neapolio miesto ir Montekasino vienuolyno aplankymą, buvo įvykdyta, todėl negalima laikyti, jog su turistinių objektų aplankymu susiję lūkesčiai visiškai neišsipildė. Iš ieškovų paaiškinimų konstatuotina priešinga aplinkybė – su sutarties įvykdymu susiję ieškovų lūkesčiai, išskyrus dviejų objektų aplankymą, išsipildė. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog, net ir įvykus vagystei, didžioji dalis turizmo paslaugų buvo suteikta tinkamai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindas priteisti maksimalų įstatyme nustatytą žalos sumą atsiranda tuomet, kai dėl netinkamai suteiktų paslaugų turistai patiria ypatingus išgyvenimus ir skausmus ( Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-386/2008). Ieškovų patirti nemalonūs išgyvenimai prie pastarųjų nepriskirtini ( kai kurie ieškovai pripažino, jog, praėjus atitinkamam laiko tarpui po kelionės, patys kitaip vertino savo išgyvenimus dėl įvykio).
Teismas pripažįsta, kad ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus dėl jų atžvilgiu įvykdymo nusikaltimo - vagystės fakto, kelionės pradžioje sugadintos nuotaikos, su vagystės tyrimu susijusios gaišaties policijoje. Tai, kad ieškovai sutiko tęsti kelionę, nepagrindžia atsakovo siekiamos įrodyti aplinkybės apie jų neturtinio pobūdžio išgyvenimų nebuvimą tolesnio kelionės etapo metu ir su tuo susijusio kelionės organizatoriaus atsakomybės nebuvimo. Turizmo paslaugų teikimo sutarties nenutraukę ieškovai patyrė nepatogumus dėl galimybės nusipirkti drabužių ir higienos priemonių sudarymo tik trečią dieną, skaičiuojant nuo įvykio dienos ( dėl šios priežasties viešbučiuose buvo pažeistas turistų intymumas, ieškovai neturėjo įsidėtų maisto produktų, specifinių vaistų ir moterų higienos priemonių ( kitas higienos priemones gavo viešbutyje), su priverstiniu apsipirkimu susijusios gaišaties parduotuvėse, 100 eurų piniginės kompensacijos nepakankamumo ( ji neatitiko Italijos maisto ir pramoninių prekių kainų; didesnių dydžių drabužius nešiojantys žmonės galėjo įsigyti tik vieną – du už gautus pinigus įperkamą drabužį; įsigijus elementarius drabužius ir higienos priemones, tolimesniam keliavimui, maistui, lauktuvėms ir suvenyrams ieškovas liko apie 30-40 eurų, todėl jų galimybės buvo apribotos), suvaržymų, netekus visų savo daiktų, ieškovus lydėjusio gido S. L. specifinių vadybinių sugebėjimų nepakankamumo (turistų neatsiprašymo, neužjautimo, neaiškiais principais vadovaujantis parinkto apmokėjimo už mokamus objektus ( atsakovas sumokėjo už metro ir funikulieriaus bilietus, tačiau visų mokamų objektų lankymas buvo apmokėtas tik ieškovams R. A., S. K., I. K., D. N. ir G. N.), visos kelionės programos neįvykdymo ( neaplankyto Neapolio miesto, Montekasino vienuolyno) ir su tuo susijusių neišsipildžiusių visų lūkesčių.
Atsižvelgiant į patirtų nepatogumų ir išgyvenimų pobūdį, tai, kad atsakovas dėjo pastangas maksimaliai sušvelninti savo neapdairumo pasekmes, tačiau tai iš dalies pasisekė dėl jo kaltės ( piniginės kompensacijos nepakankamumo) bei subjektyvių priežasčių ( atitinkamų gido gebėjimų nebuvimo), sudarė sąlygas kelionę tęsti, į ieškovų paaiškinimus apie išpildytą kelionės programą Italijos pristatymo požiūriu, teismas sprendžia, jog ieškovų patirta neturtinė žala vertintina puse prašomos priteisti sumos ( CPK 185 str.). Nustatydamas tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į praktiką minėtoje Kauno m. apylinkės teismo byloje, kurioje buvo nustatytas maksimalus neturtinės žalos dydis, tačiau faktinės minimos bylos aplinkybės kitokios ( maksimalus neturtinės žalos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ieškovės buvo nepilnametės, keliavo be suaugusiųjų, kelionę buvo priverstos nutraukti).
Sumažinti priteistinos neturtinės žalos sumą dėl atsakovo nurodomų pardavimų skaičiaus sumažėjimo nėra pagrindo. Atsakovas atstovas paaiškino, jog finansinės atskaitomybės duomenų neteikia dėl finansininkės atostogų, o UAB „Kauno grūda“ pristatytieji duomenys ( ketvirtinės ataskaitos, duomenys apie apdraustųjų skaičių) nėra įrodymai, iš kurių teismas galėtų spręsti apie blogą atsakovo bendrovės turtinę padėtį ( CPK 177 str. 4 d.).
Iš dalies tenkinant ieškinį, proporcingai patenkintųjų ir atmestųjų ieškininių reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Pareikštojo patikslinto ieškinio bendra kaina – 147946,45 Lt, patenkinta ieškininių reikalavimų dalis sudaro 47 procentus ( 70190,66 Lt - 41029,50 Lt neturtinės žalos ir 29161,16 Lt turtinės žalos). Ieškovė R. A. yra sumokėjusi 4103 Lt žyminį mokestį, todėl jai iš atsakovo priteistinas 1928,41 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.).
Atskiri ieškovų reikalavimai buvo patenkinti tokiomis dalims ( procentais) - R. A. – 49, R. B. – 54, L. B. – 46, G. D. – 61, J. J. – 50, V. J. – 50, J. J. – 56, S. K. – 44, I. K. – 48, J. K. – 35, G. N. –56, D. N. – 51, A. S. – 61, G. S. – 47, B. S. – 46, G. O. V. - 51. Šiomis dalimis atlygintinos jų turėtos advokato pagalbos išlaidos ( t. 3 b.l. 72-83, CPK 93 str. 2 d.).
Atsakovas sumokėjo 14095 Lt advokato pagalbos išlaidų, kurių maksimali leistina suma pagal 2004 m. kovo 26 d. Lietuvos advokatų tarybos ir 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymą nr. 1R-85 konkrečiu atveju gali būti 5606,4 Lt. Ieškovai privalo atlyginti jos dalį, proporcingą atmestiems ieškinio reikalavimams – 2971,4 Lt ( 53 proc.). Visoje patenkintų reikalavimų sumoje kiekvieno jų reikalavimai sudaro ( procentais): R. A. – 7, R. B. – 5, L. B. – 5, G. D. – 5, J. J. – 6, V. J. – 6, J. J. – 6, S. K. –7, I. K. – 7, J. K. – 6, G. N. –6, D. N. – 6, A. S. –7, G. S. – 7, B. S. – 7, G. O. V. - 7. Atsižvelgiant į ieškovų procesinį bendrininkavimą ir proporcingumo principą, iš jų atsakovui atitinkamai priteistina po 148,57 Lt ( 5 proc.), 178,28 Lt ( 6 proc.) ir 208 Lt ( 7 proc.) advokato pagalbos išlaidų. Analogišku principu paskirstytinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( 53 proc. pašto išlaidų sudaro 33,04 Lt; 5 proc. – 1,65, 6 proc. – 1,98, 7 proc. – 2,31 Lt). Iš atsakovo priteistina 29,3 Lt šių išlaidų ( CPK 96 str. 1,2 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį iš dalies patenkinti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno grūda“ (įmonės kodas 133217699) turtinei žalai atlyginti po 2000 ( du tūkstančius) litų turtinei žalai atlyginti ieškovams R. A. ( a.k. (duomenys neskelbtini), J. J.( a.k. (duomenys neskelbtini), V. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini), J. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini), S. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini), I. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini), J. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini), G. N. ( a.k. (duomenys neskelbtini), D. N. ( a.k. (duomenys neskelbtini), A. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini), G. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini), B. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini), G. O. V. ( a.k. (duomenys neskelbtini), 1553,72 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt tris Lt 72 ct) ieškovei G. D. ( a.k. (duomenys neskelbtini), 834,72 Lt ( aštuonis šimtus trisdešimt keturis Lt 72 ct) ieškovui R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir 772,72 Lt ( septynis šimtus septyniasdešimt du Lt 72 ct) ieškovei L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno grūda“ (įmonės kodas 133217699) neturtinei žalai atlyginti po 2803,50 ( du tūkstančius aštuonis šimtus tris Lt 50 ct) ieškovams R. A. ( a.k. (duomenys neskelbtini), I. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini), A. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini), G. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini), R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini), L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini), po 2521,50 ( du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt vieną Lt 50ct) Lt ieškovėms J. J.( a.k. (duomenys neskelbtini), V. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini), G. D. ( a.k. (duomenys neskelbtini), J. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini), po 2923,50 ( du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt tris Lt 50 ct) Lt ieškovėms G. N. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. N. ( a.k. (duomenys neskelbtini), po 2698,50 ( du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis Lt 50 ct) ieškovėms B. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. O. V. ( a.k. (duomenys neskelbtini), 2878,50 ( du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis Lt 50 ct) Lt ieškovei S. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini), 2548,50 ( du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis Lt 50 ct) Lt ieškovei J. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno grūda“ (įmonės kodas 133217699) penkių procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos kiekvienam ieškovui nuo bylos iškėlimo 2008 m. lapkričio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno grūda“ (įmonės kodas 133217699) ieškovei R. A. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 1928,41 ( tūkstantį devynis šimtus dvidešimt aštuonis Lt 41 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno grūda“ (įmonės kodas 133217699) advokato pagalbos išlaidas ieškovams: R. A. ( a.k. (duomenys neskelbtini) – 147 ( šimtą keturiasdešimt septynis) Lt, V. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini) – 300 ( tris šimtus ) Lt, J. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini) – 168 ( šimtą šešiasdešimt aštuonis) Lt, S. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini) – 264 ( du šimtus šešiasdešimt keturis) Lt, I. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini) – 144 ( šimtą keturiasdešimt keturis) Lt, J. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini) – 105 ( šimtą penkis) Lt, D. N. ( a.k. (duomenys neskelbtini) – 306 ( tris šimtus šešis) Lt, G. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) – 282 ( du šimtus aštuoniasdešimt du ) Lt, B. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) – 138 ( šimtą trisdešimt aštuonis) Lt, G. O. V. ( a.k. (duomenys neskelbtini) – 153 ( šimtą penkiasdešimt tris) Lt, G. D. ( a.k. (duomenys neskelbtini) – 183 ( šimtą aštuoniasdešimt tris) Lt, L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 276 ( du šimtus septyniasdešimt šešis) Lt.
Priteisti iš ieškovų R. A., S. K., I. K., J. K., A. S., G. S., B. S., G. O. V. po 208 ( du šimtus aštuonis ) Lt, iš J. J., V. J., J. J. – po 178,28 ( šimtą septyniasdešimt aštuonis Lt 28 ct) Lt, iš D. N. – 356,56 ( tris šimtus penkiasdešimt šešis Lt 56 ct) Lt, iš R. B., L. B. ir G. D. – po 148,57 ( šimtą keturiasdešimt aštuonis Lt 57 ct) Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno grūda“.
Priteisti iš ieškovų R. A., S. K., I. K., J. K., A. S., G. S., B. S., G. O. V. po 2,31 ( du Lt 31 ct), iš J. J., V. J., J. J. – po 1,98 ( vieną Lt 98 ct), iš D. N. – 3,96 ( tris Lt 96 ct), iš R. B., L. B. ir G. D. – po 1,65 ( vieną Lt 65 ct), iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno grūda“ – 29,30 ( dvidešimt devynis Lt 30 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.