- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- 1-606-958/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-38018-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Artūras Balčiūnas
- Kategorijos
- 25.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustato:
R. G. 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 7.47 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus - važiuodama (duomenys neskelbtini) ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini), nesustojo ir nepraleido jai iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios A. M. bei ją kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios A. M. sveikata,– jai nustatyti daugybiniai kūno sumušimai, pasireiškę muštine galvos žaizda; dešinio raktikaulio lūžiu, V ir VI šonkaulių lūžiais dešinėje, V delnakaulio lūžiu kairėje, kryžkaulio lūžiu dešinėje; dešinio klubakaulio lūžiu, dešinės gūžduobės lūžiu, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiu, kairio šeivikaulio lūžiu, po kurių jai nustatyti liekamieji reiškiniai, pasireiškę tuo, kad dešinio raktikaulio lūžis komplikavosi pseudoartroze, dėl ko buvo gydytas operaciniu būdu, ir po traumos išlieka dešinio peties sąnario keliamojo ir pritraukiamojo judesių deficitai po ~10°, nukentėjusioji taip pat negali pilnai sulenkti kairės plaštakos V piršto per ~10°, nustatyta besiformuojanti potrauminė dešinio klubo sąnario artrozė po gūžduobės lūžio ir dėl raktikaulio lūžio išliekant nežymiai ribotiems dešinio peties sąnario judesiams, nukentėjusiajai esant dešiniarankei, ji prarado 25 % bendrojo darbingumo, dėl kairės plaštakos V delnakaulio lūžio išliekant V piršto kontraktūrai, nukentėjusioji prarado 5%bendrojo darbingumo, visumoje A. M. prarado didelę dalį- 30% bendrojo darbingumo.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Kaltinamoji R. G. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepastebėjo pėsčiųjų perėja ėjusiosios nukentėjusiosios A. M. ir ją priekine dešiniąja automobilio dalimi partrenkė. Po susidūrimo iš karto sustojo, matė, jog nukentėjusioji buvo sužalota.
Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamoji R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-08-08, apie 7.40 val., vairuodama automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Tą rytą prie namo (duomenys neskelbtini), turėjo paimti kolegą T. Č., kuris jos laukė šalia namo esančiame (duomenys neskelbtini) išplatėjime, skirtame automobilių statymui. Kadangi buvo rytas, jai iš priekio, švietė saulė. Automobiliui buvo įjungti artimieji žibintai, kurie įsijungia automatiškai, užvedus variklį. Kai sustojo minėtame išplatėjime, į automobilio priekinę keleivio sėdynę įsėdo T. Č.. Automobilį buvo sustabdžiusi išplatėjimo pabaigoje, prie pat įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Kai kolega įsėdo į automobilį, ji įjungė pirmą pavarą ir pradėjo važiuoti. Po truputį didindama automobilio greitį, pasuko kairiau į (duomenys neskelbtini).. Kadangi jau 4 metus važinėja šia gatve, tai žino, kad iš karto už dešinėje pusėje esančio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Nors ant važiuojamosios dalies dėl naujai lieto asfalto nebuvo nubraižyto ženklinimo, tačiau kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ matė. Vienu momentu iš už medžių išlindo saulė, kuri ją trumpam apakino, tačiau, kai pavažiavo dar kairiau link gatvės vidurio, saulė nebeakino. Važiuodama link minėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, į ją pasižiūrėjo, tačiau pėsčiųjų nei per ją einančių, nei šalia jos stovinčių, nematė. Važiuodama pirma pavara apie 20-25 km/h greičiu, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės priekinį kampą. Pajutusi smūgį spaudė automobilio stabdžius. Išlipusi iš automobilio, pamatė, kad dešinėje automobilio pusėje, ties galiniu dešiniuoju kampu guli partrenkta moteris, kuri buvo sąmoninga. Važiuodama su kolega nekalbėjo, jokiais pašaliniais dalykais neužsiiminėjo, visą dėmesį buvo sutelkusi į kelią. Iš karto po eismo įvykio ligoninėje aplankė nukentėjusią A. M., jos atsiprašė. Automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas mamos R. P. vardu, tačiau šis automobilis realiai priklauso jai. Kad automobiliui 2018-08-06 baigėsi galioti civilinės atsakomybės draudimas pastebėjo tik po eismo įvykio (tomas 1, b.l. 108-109, 177-178).
Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-08-08, 7.40 val., išėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir ėjo į darbą. Atsimena, kad už kokių 2 min. buvo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini).. Kas vyko toliau, nieko neatsimena, pabudo ligoninėje. Pas ją į ligoninę buvo atėjusi ją parbloškusio automobilio vairuotoja, jos atsiprašė (tomas 1, b. l.32-33).
Iš specialisto išvados Nr. G 1532/2018(05) matyti, kad A. M. nustatyti daugybiniai kūno sumušimai, pasireiškę muštine galvos žaizda, dešinio raktikaulio lūžiu, V ir VI šonkaulių lūžiais dešinėje, V delnakaulio lūžiu kairėje, kryžkaulio lūžiu dešinėje, dešinio klubakaulio lūžiu, dešinės gūžduobės lūžiu, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiu, kairio šeivikaulio lūžiu. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (tomas 1, b. l 47-48).
Iš specialisto išvados Nr. G 809/2019(05) matyti, kad A. M. papildomų sužalojimų nenustatyta, tačiau gydymo eigoje dešinio raktikaulio lūžis komplikavosi pseudoartroze, dėl ko buvo gydytas operaciniu būdu. Po traumos išlieka dešinio peties sąnario keliamojo ir pritraukiamojo judesių deficitai po ~10°, tiriamoji taip pat negali pilnai sulenkti kairės plaštakos V piršto per ~10°, taip pat nustatyta besiformuojanti potrauminė dešinio klubo sąnario artrozė po gūžduobės lūžio. A. M. nustatytų sužalojimų pasekmės, yra tiesiogiai susijusios su sužalojimais, aprašytais specialisto išvadoje Nr. G 1532/2018(05). A. M. nustatyti sužalojimai dėl liekamųjų reiškinių po galūnių kaulų lūžių kvalifikuojami taip: Pagal S.S.M.N.T. P. „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų lentelė“ X. Dalies „Liemens ir galūnių kaulų sužalojimas" p. 53.1. dėl raktikaulio lūžio išliekant nežymiai ribotiems dešinio peties sąnario judesiams, tiriamajai esant dešiniarankei - ji prarado 25% bendrojo darbingumo. Pagal S.S.M.N.T. P. „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų lentelė“ X. Dalies „Liemens ir galūnių kaulų sužalojimas“ p. 77.4. dėl kairės plaštakos V delnakaulio lūžio išliekant nežymiai V piršto kontraktūrai, tiriamoji prarado 5% bendrojo darbingumo. Vertinant sužalojimus visumoje, tiriamajai praradus didelę dalį - 30% bendrojo darbingumo, vadovaujantis S.S.M.N.T. p. 6.11. A. M. sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b .l. 50-51).
Liudytojas T. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-08-08, apie 7.45 val., laukė prie (duomenys neskelbtini), kol automobiliu atvažiuos ir jį paims jo kolegė R. P. (G.). Laukė išplatėjimo pabaigoje, skirtame automobilių statymui, netoli prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Kai R. P. (R. G.) atvyko automobiliu „VW Touran“, atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. R. P. (R. G.) iš karto pradėjo važiuoti kairiau į (duomenys neskelbtini), o jis tuo metu segėsi saugos diržą. Segdamasis saugos diržą, žiūrėjo žemyn, kur yra diržo užsegimo fiksatorius, todėl, kas vyko priekyje kelyje, nematė. Kai tik užsisegęs diržą pažiūrėjo į priekį, iš ten labai švietė saulė, todėl nelabai matėsi, kas yra priekyje. Nuo diržo užsisegimo praėjus kelioms sekundėms, pajuto smūgį savo pusėje, ties priekiniu dešiniuoju kampu. Tuo metu jų automobilio greitis buvo apie 20 km/h, R. P. (R. G.) važiavo pirmu bėgiu, nes atstumas nuo tos vietos, kur jį paėmė iki smūgio vietos, buvo labai nedidelis. Automobiliui judant toliau, pro dešinę automobilio pusę pamatė krentančią moterį. Moteris po smūgio iš karto nukrito ant važiuojamosios dalies, ji ant automobilio vežama nebuvo. Kokioje vietoje moteris buvo kliudyta - ar pėsčiųjų perėjos ribose ar ne, nežino, nes į tas aplinkybes nekreipė dėmesio. Išlipęs iš automobilio, paskambino pagalbos telefonu 112. Pats eismo įvykio metu nenukentėjo (tomas 1, b .l.40-41).
Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-08-08, apie 7.45 val., ėjo link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini). Eidama matė iš priekio ateinančią moterį, kuri priėjo prie pėsčiųjų perėjos. Taip pat matė (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta atvažiuojantį lengvąjį automobilį. Matė, kaip moteris įžengė į pėsčiųjų perėją. Nors važiuojamoji kelio dalis nebuvo ženklinta kelio ženklinimu, kadangi asfaltas buvo naujai išlietas, tačiau ji aiškiai matė, kad moteris per gatvę ėjo pėsčiųjų perėjos ribose, tarpe tarp kelio ženklų „Pėsčiųjų perėja“. Moteris per gatvę ėjo normaliu tempu, nebėgo. Privažiavęs prie perėjos, aukščiau minėtas automobilis kliudė per perėją einančią moterį, kuri tuo metu į gatvę buvo įžengusi apie 3-5 metrus. Po smūgio moteris užkrito ant automobilio variklio dangčio, o automobilis, vis dar nestabdydamas ir veždamas ant variklio dangčio moterį, važiavo toliau. Pavažiavęs nuo perėjos nemažą atstumą, automobilis sustojo, o moteris nuo jo nukrito ant važiuojamosios dalies į dešinę automobilio pusę. Iš sustojusio automobilio išlipo vairuotoja mergina ir vaikinas. Mergina sakė, kad nematė pėsčiosios. Vaikinas paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį (tomas 1, b l. 44-45).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini), priekiu į rytų pusę. Nuo šio automobilio priekinio kairės pusės rato iki šiaurinio kelkraščio yra 7,7 m atstumas, nuo to paties automobilio kairės pusės galinio rato iki to paties kelkraščio yra 7,8 m. Nuo minėto automobilio kairės pusės galinio rato iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kiemą yra 24,5 m. (duomenys neskelbtini), nuo pietinio kelkraščio 0,2 m atstumu ir nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kiemą, į vakarų pusę 22,10 m atstumu, ant kelio dangos yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, kurios diametras 20x20 cm (tomas 1, b .l. 12-16, 17, 20-26).
Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išdaužta priekinio stiklo dešinė pusė, stiklo dūžio vietoje matosi plaukų liekanos (tomas 1, b.l. 18-19).
Iš transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės matyti, jog automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas baigėsi 2018-08-06 (tomas 1, b .l. 28).
Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji R. G., pažeisdamas KET 30 punkto reikalavimą, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės ėjusią nukentėjusiąją A. M. ko pasekoje automobiliui kliudžius pėsčiąją, padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios A. M. sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvados. Kaltinamoji R. G. tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, o jos parodymai sutampa su nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatytais duomenimis. Taigi, R. G. veiksmai pagal kilusias pasekmes atitinka BK 281 straipsnio 3 dalies sudėtį.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę R. G. įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kurį lemia kilę padariniai. Kaltinamoji padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Veika neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, blaivaus asmens.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
R. G. pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą. Ji bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (vairavo automobilį, kuris nedraustas privalomuoju draudimu), Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruota, dirba UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, darbovietės charakterizuojama teigiamai.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. G. bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnę nei nurodytas vidurkis (BK 47 str.). Baudos sumokėjimo terminas, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį ir kaltinamosios turtinę padėtį (gauna nedideles pajamas, augina tris vaikus), nustatytinas 2 metų laikotarpiui.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė A. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog eismo įvykio metu jai padaryta 15 000 EUR neturtinė žala, iš kurių 2400 EUR atlygino draudikas, todėl prašo priteisti 12 600 EUr neturtinei žalai atlyginti (tomas 1, b.l. 123-133). Teismo posėdžio metu A. M. patikslino civilinį ieškinį ir nurodė, jog draudikui iš viso atlyginus 5000 EUR neturtinės žalos, prašo iš kaltinamosios priteisti 10 000 EUR.
Kaltinamoji R. G. jai inkriminuojamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė vairuodamas automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu nebuvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tačiau Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras rašte Nr. S14738-19-(4.11) nurodė, jog civilinei ieškovei išmokėjo maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, t.y. 5000 EUR (tomas 2, b.l. 66-70).
Kaltinamoji R. G. teismo posėdžio metu pripažino civilinį ieškinį, sutiko atlyginti 10 000 EUR neturtinės žalos nukentėjusiosios A. M. naudai.
Nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai teko iškęsti tiek didelį fizinį skausmą, tiek stiprius dvasinius išgyvenimus ir kančias. A. M. buvo atliktos operacijos, tačiau net ir šiai dienai, praėjus daugiau nei metams laiko nuo eismo įvykio, nukentėjusiosios būklė, anaiptol, nėra gera. Nepaisant jau atliktų operacijų (jų planuojama atlikti ir dar daugiau) A. M. negali dirbti, pilnai nevaldo plaštakos, abejoja dėl galimybės dirbti teismo posėdžių sekretore. Anot nukentėjusiosios, tokių sveikatos sunkumų ji iki įvykio neturėjo. Išdėstytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad nukentėjusiosios A. M. patirta neturtinė žala yra išties reikšminga, o nusikalstamos veikos pasekmes ji tebejaučia iki šiol.
Sprendžiant neturtinės žalos klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad R. G. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, nenustatyta jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vairavo blaivi. Tikslinga įvertinti jos elgesį po eismo įvykio – niekur nebandė šalintis, siekė pagelbėti nukentėjusiajai, dėl įvykio išgyveno. Taigi, atsižvelgiant į įstatymo įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, A. M. nurodyta neturtinės žalos suma, t.y. 10 000 EUR yra pagrįsta ir teisinga, todėl ji priteistina iš kaltinamosios R. G..
Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji A. M. taip pat prašo priteisti procesines palūkanas – 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo eismo įvykio dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018).
Kadangi R. G. padarė nusikalstamą veiką, iš jos priteisintinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10 000 EUR sumą nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d., iki teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 7721,62 EUR priteisimo iš kalto asmens (tomas 1, b.l. 73-81, tomas 2, b.l. 2-30). Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį 3152,53 EUR turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b.l. 60-66). Abiejų institucijų pateikti civiliniai ieškiniai grindžiami byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinių dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti.
Šioje byloje A. M. ligos pašalpa bei gydymo išlaidos buvo sumokėtos dėl R. G. kaltės, t.y. byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp R. G. nusikalstamos veikos ir minėtų institucijų išmokėtų išmokų, todėl civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir tenkintini pilnai.
Dėl atstovavimo išlaidų
Nukentėjusiąją A. M. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu atstovavo advokatas R. V., kuri už suteiktas paslaugas pateikė PVM sąskaitas- faktūras bei pinigų priėmimo kvitus 1000 EUR sumai (tomas 2, b.l. 59-64).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).
Atsižvelgiant į kaltinamosios R. G. turtinę padėtį (dirba), jos amžių, atstovo dalyvavimo procese apimtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios A. M. prašoma priteisti 1000 EUR dydžio suma atstovo pagalbai apmokėti yra pagrįsta, adekvati ir nėra akivaizdžiai per didelė, todėl priteistina iš kaltinamosios R. G..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kalta pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai 54 BBND (2700 EUR) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirtą R. G. 36 BBND (1800 EUR) baudą, kurią ji per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, įmokos kodas 6801.
Priteisti iš R. G. 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti A. M. naudai.
Priteisti iš R. G. nukentėjusiosios A. M. naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 000 EUR sumą nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d., iki teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš R. G. 1000 EUR atstovavimo išlaidų A. M. naudai.
Priteisti iš R. G. 3152,53 EUR gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.
Priteisti iš R. G. 7721,62 EUR žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.